Projektas Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti Kodekso 168 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą
pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį galima tik tuo atveju, jei Žurnalistų etikos inspektorius pateikia išvadą, kad skunde, pareiškime ar pranešime nurodytuose faktuose nėra jokių nesantaikos skatinimo požymių. 2. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo sutikimu. 3. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuorašas siunčiamas skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. 4. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
ir uždaviniai: Projektu siekiama suderinti Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio nuostatas. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Lietuvos Respublikos įstatymai šią kompetenciją suteikia Žurnalistų etikos inspektoriui, tačiau ikiteisminio tyrimo praktikoje dėl nesantaikos kurstymo ikiteisminio tyrimo pareigūnai dažnai nesikreipia į Žurnalistų etikos inspektorių dėl išvados pateikimo ir patys priima sprendimą ar paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką. Dėl šios praktikos ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepagrįstai vykdo funkcijas, kurias Visuomenės informavimo įstatymas priskiria Žurnalistų etikos inspektoriui ir kurioms vykdyti būtinos ekspertinės žinios. Žurnalistų etikos inspektorius išvadą dėl nesantaikos kurstymo teikia atsižvelgdamas į ekspertų išvadas. Paliekant galimybę ikiteisminio tyrimo pareigūnams patiems atlikti ekspertų funkcijas, dubliuojama institucijų veikla ir nėra veiksmingai užkardomas nesantaikos kurstymas.
Įstatymo parengimą paskatino gauti asmenų, nevyriausybinių organizacijų skundai dėl to, jog spręsdami ar visuomenės informavimo priemonėse kurstoma nesantaika ikiteisminio tyrimo pareigūnai labai dažnai ignoruoja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir vengia kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą išvados, teigdami, kad jie ir be Žurnalistų etikos inspektoriaus išvados gali nustatyti nesantaikos kurstymo buvimo faktą, nors jiems įstatymai tokios kompetencijos nesuteikia. Projekto tikslas
prisiskirti sau Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė ir jos padėjėjas-sekretorius Mindaugas Kluonis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas nurodo, kad Žurnalistų etikos inspektorius vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. 4.
rezultatų laukiama: Galiojanti Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 1 dalies formuluotė palieka prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams pernelyg neapibrėžtą galimybę nepradėti ikiteisminio tyrimo ir nenustato jokių faktų akivaizdaus neteisingumo pagrindimo reikalavimų. Nesantaikos skatinimo atveju viešosios informacijos priemonėse nesantaikos skatinimo buvimą, pagal Visuomenės informavimo įstatymo
nesantaikos skatinimo viešosios informacijos priemonėse nustatymas yra Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Todėl tikslinga, kad, atsisakydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesantaikos skatinimo, prokurorai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnai faktų neteisingumą pagrįstų ekspertų išvadų pagrindu priimta Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, o ne savo interpretacijomis, bei neturėtų galimybės nesikreipti į Žurnalistų etikos inspektorių dėl išvados pateikimo. Priėmus siūlomą pataisą bus suderintos Baudžiamojo proceso kodekso ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, bus aiškiau reglamentuojamas ikiteisminio tyrimo dėl nesantaikos skatinimo pradėjimo procesas, pašalinta galimybė prokurorams arba ikiteisminio tyrimo pareigūnams savavališkai vykdyti specialių ekspertinių žinių reikalaujančias Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas bei nepagrįstai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus dėl nesantaikos skatinimo. Pagerės nesantaikos skatinimo nusikaltimų ištyrimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymą bus efektyviau užkardomas nesantaikos skatinimas ir sumažės galimybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorams piktnaudžiauti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų neapibrėžtumu siekiant nesiimti nesantaikos skatinimo nusikaltimų tyrimo. Įstatymas turės teigiamą poveikį kriminogeninei situacijai ir sumažins korupcijos ir biurokratizmo ikiteisminio tyrimo įstaigose galimybes. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Nesantaikos skatinimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-02- Nr. Į 2016-02-03 Nr. S-2016-661 DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3990 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3990 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
DĖL
2016-02-04 Nr. XIIP-3990 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
departamento nuomone, teikiamas projektas galimai prieštarauja Konstitucijos 118 straipsnio 1 daliai („Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras“). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali palaikyti valstybinio kaltinimo baudžiamosiose bylose“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija,
„prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės
pareigūnas, jo funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas; niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti. [...] prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamą teisinį procesą imperatyvus, yra konstatavęs, kad „baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas turi būti pagrįstas konstituciniais teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo, teismo ir kitų valstybės institucijų (pareigūnų), dalyvaujančių baudžiamajame procese, funkcijų atskyrimo, teisės į gynybą garantavimo ir kitais principais“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 24 d., 2009 m. birželio 8 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai). Pabrėžtina, kad ekspertų ir specialistų funkcijos baudžiamajame procese yra įstatymo apribotos
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais.“ BPK 88 straipsnio („Ekspertizės akto turinys“) 4 dalyje įtvirtinta: „Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus. Eksperto išvados negali peržengti jo specialių žinių ribų.“ Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Generalinio prokuroro rekomendacijų dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo (Žin., 2011, Nr. 8-379) 7.1. papunktyje išaiškinta, kas yra ir kas nelaikoma specialiosiomis žiniomis: „Specialios žinios – tai specialaus išsilavinimo, įgūdžių ir (ar) pasirengimo dėka įgytos gilios mokslo, meno ar kitos srities žinios. Duomenų procesinis įrodomasis vertinimas, kaltės ar kitų nusikalstamos veikos sudėties elementų nustatymas, veiksmų kvalifikavimas ir teisinės atsakomybės rūšies nustatymas nepriklauso nei specialistų, nei ekspertų kompetencijai.“ Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotą praktiką, rėmimasis vien tik specialisto (eksperto) išvada, inkriminuojant konkretų nusikalstamos veikos sudėties požymį, gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. LAT 2009 m. kovo 24 d. teismų praktikos apžvalgoje pažymėjo: „Ekspertizės aktas (arba specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirtas prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, kaltinamo padarius BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą. Tačiau eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai. Tuo tarpu teismų praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai nustatant priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykio metu kilusių padarinių apsiribojama šių išvadų atkartojimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, o rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą“[¹]. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės aktas ar specialisto išvada tėra tik teisinės išvados prielaida ir viena iš įrodymų viseto rūšių. 2. Teikiamu projektu keičiama neaktuali BPK 168 straipsnio redakcija. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas pakeitimas yra susijęs su BPK 168 straipsnio originalia redakcija (Žin., 2002, Nr. 37-1341), įsigaliojusia 2003 m. gegužės 1 d. Tačiau po jos įsigaliojimo iki šios dienos BPK 168 straipsnis keistas net penkis kartus (t. y. turėjo penkias naujas redakcijas). Šiuo metu aktuali BPK 168 straipsnio redakcija, priimta 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2109 (Žin., 2012, Nr. 78-4030), įsigaliojusi 2012 m. liepos 4 d. Akcentuotina, kad aktualioje BPK 168 straipsnio 1 dalies redakcijoje yra numatyta, kad „prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.“ BPK 3 straipsnio („Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas“) 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 3. Teikiamas projektas yra nesuderintas su BPK sistema.
Vienos ekspertų – specialistų rūšies, suteikiant jai išskirtinius įgaliojimus (kaip šiuo atveju – turėti lemiamą įtaką dėl ikiteisminio tyrimo eigos), išskyrimas iš kitų yra sistemiškai nepagrįstas ir kazuistinio pobūdžio. Pastebėtina, kad baudžiamajame procese dalyvauja įvairių kompetencijų ekspertų ir specialistų[2], tačiau jiems analogiškos funkcijos nėra priskiriamos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8
5) 239 6843, el. paštas [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5)
[1] LAT 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga. Teismų praktika, Nr. 30. [2] Pavyzdžiui, teismo medikai, psichiatrai pasitelkiami įvertinti žmogaus sveikatos sutrikdymo mastą, paveldosaugos specialistai pasitelkiami įvertinti daikto mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę, aplinkos apsaugos specialistai – įvertinti, kokia žala padaryta aplinkai, ir pan.