Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prekių tiekimo bei įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 6 7 dalyse bei šio Įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas.“
2Papildyti straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. 9 procentų PVM tarifas taikomas elektromobilių įsigijimui.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Paulius Saudargas Kęstutis Mažeika Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Elektra varomos transporto priemonės pamažu populiarėja daugumoje išsivysčiusių valstybių. Šie ekologiški automobiliai į aplinką neišmeta nė gramo kenksmingų dujų, todėl yra viena iš efektyviausių priemonių, siekiant mažinti aplinkos oro taršą ir kartu spręsti aštrėjančią klimato kaitos problemą. Intensyvius mažiau taršių priemonių skatinimo mechanizmus naudoja JAV. Elektromobilių skatinimo politika daugelyje ES šalių bei kitose Europos valstybėse remiasi netiesioginėmis (Norvegija) arba tiesioginėmis (Prancūzija, Vokietija) kompensacijomis. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau dabar kas trečias parduodamas naujas automobilis yra varomas elektra, o 5 proc. registruotų lengvųjų automobilių yra elektromobiliai. Ne veltui Oslas yra vadinamas elektromobilių sostine. Kaip minėta, Norvegijai tai pavyko pasiekti per netiesioginį finansavimą. Norvegijos vyriausybė iškėlė ambicingą tikslą, kuris skelbė, kad iki 2018 m. šalies keliuose važinės 50 tūkst. elektromobilių. Tam pasiekti buvo numatytos mokestinės lengvatos. Elektromobilių pirkėjai buvo atleidžiami nuo automobilių įsigijimo mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, kelių ir parkavimo mokesčių. Šios priemonės davė stulbinamą rezultatą – užsibrėžtas tikslas buvo pasiektas per dvejus metus, t. y. 2015-siais metais, tačiau šias skatinimo priemones nutarta išlaikyti iki pat 2017-ųjų metų pabaigos. Tuo tarpu Vokietija, kuri šiuo metu taiko vadinamąsias tiesiogines kompensacijas, dar 2010-aisiais metais paskelbė, kad iki 2020 m. jos keliuose važinės milijonas elektromobilių. Tam buvo numatytos tokios priemonės, kaip nemokamas parkavimas, naudojimasis viešojo transporto eismo juostomis, nemokamas naudojimasis įkrovimo prieigomis.
Vis dėlto, įvertinus ketverių metų rezultatus, teko pripažinti, kad šios priemonės ženklių pokyčių nesąlygojo. Dėl šios priežasties Vokietijos vyriausybė pakoregavo savo priemones ir visas dėmesys buvo sutelktas į automobilių pirkimą, kiekvienam pirkėjui suteikiant tiesioginę 4 000 Eur kompensaciją. Visuomenės reakcija buvo žaibiška – vos per kelis mėnesius sulaukta kelių tūkstančių paraiškų dėl naujų elektromobilių įsigijimo. Papildomai paminėtina, kad Vokietijos vyriausybės paramos programos rėmuose trečdalis lėšų buvo investuota ir į įkrovimo prieigų tinklo plėtrą visos šalies mastu. Verta paminėti ir pagirtiną mūsų kaimyninės šalies Estijos atvejį. Šiuo metu Estijoje yra keturis kartus daugiau elektromobilių nei Lietuvoje. Didžiausią postūmį lėmė Estijos vyriausybės sprendimas lėšas, gautas už parduotus taršos leidimus, panaudoti elektromobilių įsigijimui. Elektromobiliais buvo aprūpinti ir viešojo sektoriaus darbuotojai, o pirmiesiems 500 privačių elektromobilių pirkėjų numatytos kompensacijos. Be to, už šias lėšas buvo įrengtas įkrovimo prieigų tinklas, kuris šiuo metu pasaulyje yra antrasis pagal tankumą po Norvegijos. Deja, Lietuvos pasiekimai elektromobilių paplitimo srityje, palyginti su išvardintomis šalimis, yra labai kuklūs. Prieš penkerius metus mūsų šalyje buvo užregistruoti vos šeši elektromobiliai. Per tą laiką jų gerokai padaugėjo, tačiau pagal statistiką elektromobilių dalis bendrojoje registruotų lengvųjų automobilių rinkoje sudaro vos 0,03 proc. Žinia, 2013-ųjų metų pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 patvirtino Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programą (toliau – Programa) (Žin., 2013, Nr. 136-6918).
136-6918). Programos trečiasis uždavinys – „didinti energijos vartojimo efektyvumą, t. y. skatinti alternatyvių energijos šaltinių (degalų) naudojimą transporte, sukurti tam reikalingą infrastruktūrą ir atnaujinti viešojo transporto parką.<...> Skatinant alternatyviųjų degalų naudojimą transporte, būtina plėtoti alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių ir tam reikalingos infrastruktūros naudojimą (diegti viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas ir viešai prieinamus SGD ir SkGD degalų papildymo punktus, kuriais naudotojai gali naudotis nediskriminacinėmis sąlygomis, sudaryti palankesnes sąlygas įrengti ne viešąsias elektromobilių įkrovimo prieigas)“ ir t. t. Pagal šią programą iki 2020-ųjų metų planuojama įrengti ne mažiau nei 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Be to, prie kelių, priklausančių transeuropiniam tinklui, ir prie kitų valstybinės reikšmės kelių iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 19 viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. – ne mažiau kaip
Susisiekimo ministerijos užsakymu 2012 metais UAB „Smart Continent LT“ parengtoje Kompleksinėje elektromobilių transporto plėtros galimybių studijoje (toliau – Studija) rekomenduojama siekti, kad 2025 metais Lietuvoje būtų apie 15–16 tūkst. (apie 6 tūkst. 2020 metais) iš elektros tinklo įkraunamų elektromobilių. Studijoje prognozuotas (įgyvendinus siūlytas priemones) elektromobilių skaičius 2015 metais turėjo siekti apie 600, tačiau 2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo tik 65 elektromobiliai, t. y. beveik 10 kartų mažiau, nei prognozuota.
Programoje teigiama: „atsižvelgiant į tai, kad elektromobilių skaičius Lietuvoje didėja lėtai, būtina imtis kuo skubesnių veiksmų Studijoje siūlytoms elektromobilių plėtros finansavimo priemonėms (žaliųjų pirkimų skatinimas, kompensacijos vartotojams, bandomieji projektai ir kita) įgyvendinti, kad elektromobilių plėtros tikslai būtų pasiekti iki 2025 metų“. Nepaisant to, yra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Vyriausybė šiuo metu orientuojasi tik į elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Vadinasi, elektromobilio įsigijimas Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos valstybėse, finansinę naudą atneša tik eksploatacijos, tačiau ne pirkimo metu. Vienintelės lengvatos vairuotojams, turintiems elektromobilius mūsų šalyje – galimybė važiuoti viešojo transporto juostomis ir nemokamas stovėjimas centrinėse miestų gatvėse. Tačiau kitų šalių praktika akivaizdžiai rodo, kad šiomis taip vadinamosiomis švelniosiomis priemonėmis vartotojų įpročių nepakeisi. Gerai išplėtotas elektromobilių įkrovos prieigų tinklas iš tikrųjų nėra pagrindinis veiksnys, siekiant šių transporto priemonių plėtros. Daugelyje Europos šalių įkrovimo prieigų tinklai naudojami nepakankamai efektyviai ir labiau veikia kaip psichologinis veiksnys – elektromobilio vairuotojas kelyje jaučiasi saugiau žinodamas, kad iškilus būtinybei jis galės pasikrauti savo elektromobilį. Iš tiesų, duomenys byloja, kad didžioji dalis elektromobilių vairuotojų juos krauna tik namie arba darbe. Taigi norint, kad Lietuvos elektromobilių rinkoje įvyktų lūžis, kaip tai įvyko kitose šalyse, būtina skatinti ne tik naudotis elektromobiliais, tačiau ir juos įsigyti – t. y. suteikti mokestinę lengvatą per pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą. Šiuo tikslu ir yra teikiamas šis įstatymo projektas.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu elektromobilių įsigijimui yra taikomas bendras 21 % PVM tarifas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma elektromobilių įsigijimui taikyti lengvatinį 9 % PVM tarifą. Tai padėtų efektyviai siekti Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės, augintų visuomenės sąmoningumą renkantis transporto priemonę, varomą visiškai netaršia kuro rūšimi. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Numanoma, kad teikiamas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką elektromobilių verslo plėtrai Lietuvoje, gerins šio verslo sąlygas ir skatins konkurenciją tarp elektromobilių ir automobilių, kurie naudoja tradicines, t. y. iškastinio kuro rūšis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „PVM tarifas“,
„elektromobilis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai Paulius Saudargas Kęstutis Mažeika Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-03 Nr. S-2018-9 Lietuvos Respublikos Seimui
MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1538 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-2018-9 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1538 (toliau – įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūlote papildyti galiojančio įstatymo 19 straipsnį nauja dalimi, įtvirtinančia lengvatinį 9 procentų PVM tarifą „elektromobilių įsigijimui“. Kadangi įstatymo projekto nuostatos susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva 2006/112/EB), pažymime, kad Direktyvos 2006/112/EB III priedu nustatytame prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomi lengvatiniai PVM tarifai, sąraše nėra paminėti elektromobiliai. Todėl Jūsų siūlomi įstatymo pakeitimai neatitinka ir prieštarauja Direktyvos 2006/112/EB nustatytiems reikalavimams. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamą įstatymo) 19 straipsnį ir nustatyti jame lengvatinį
įsigijimui. Siūlomos PVM mokesčio lengvatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus. Direktyvos 98 straipsnio
kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Pažymėtina, kad Direktyvos III priede, kuriame yra nustatomas sąrašas prekių ir paslaugų, kurias tiekiant ir teikiant gali būti taikomi lengvatiniai tarifai, nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas gali būti taikomas elektromobilių įsigijimui. Tad teikiamos projekto nuostatos prieštarauja aukščiau nurodytoms Direktyvos nuostatoms. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis siūloma papildyti keičiamo įstatymo 19 straipsnį nauja 7 dalimi, sistemiškai nedera šio straipsnio kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad tie atvejai, kai taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas, yra detaliai reglamentuoti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Todėl atitinkamai turėtų būti pildoma ši 19 straipsnio dalis. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, siūlomas reglamentavimas pažeistų Direktyvos nuostatas.
Trečia, taip pat nėra aiškus sąvokos ,,elektromobilis“ ir sąvokos ,,Nauja transporto priemonė“, numatytos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, santykis. Nauja transporto priemonė PVM mokesčio tikslais yra vertintina pagal kelis kriterijus, t.y. pagal transporto priemonės eksploatavimo pradžios momentą arba nuvažiuotus kilometrus. Vertinant projekto aiškinamojo rašto turinį, spręstina, kad projektu siekiama taikyti lengvatinį 9 % PVM tarifą naujų elektromobilių įsigijimui, tačiau projekto nuostatomis siūloma taikyti lengvatinį PVM tarifą visiems įsigytiems elektromobiliams, t. y. ir naudotoms, ir naujoms transporto priemonėms. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti elektromobilio sąvokos apibrėžimą. 2. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2018 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 4.
4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
4.1. projekto 2 straipsnio pavadinime brauktina perteklinė formuluotė „ir taikymas“; 4.2. vienintelė projekto 2 straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]