Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR. I- 1571 19 STRAIPSNIO
Vilnius 1 Straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “
5LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 0.5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų. LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už 2019 metais LRT skirtus valstybės biudžeto asignavimus.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1571
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Metinis LRT biudžetas yra tiesiogiai priklausomas nuo valstybės surenkamų mokesčių: LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procentą valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
Siūloma mažinti finansavimą gaunamą iš GPM ir vietoj 1% pajamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, skirti 0.5 procento. Pastebima, kad augantis LRT biudžetas neproporcingai didelis lyginant su kitomis komercinėmis televizijomis.
LRT gauna stabilią ir užtikrintą finansinę paramą iš valstybės, tuo tarpu komercinės žiniasklaidos priemonės turi pačios užsidirbti iš reklamos ir prenumeratų. Biudžeto mažinimas galėtų padėti suvienodinti konkurencines sąlygas ir užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją su privačiais kanalais. Tai padės sukurti lygiateisiškesnę rinką radijo ir televizijos transliuotojams bei skatins valstybės įmonės skaidrumą, kadangi mažesnis finansavimas sumažins ir valstybinės žiniasklaidos įtaką informacijos sklaidai.
Svarbu atsižvelgti ir į geopolitinę situaciją bei peržiūrėti valstybės skirstomus pinigus. Esant finansiniams iššūkiams valstybėje, būtina subalansuoti biudžetą ir mažinti LRT finansavimą, kuris leistų daugiau lėšų nukreipti kitoms prioritetinėms sritims, pvz., gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei paramai.
Mažesnis finansavimas prisidėtų prie reklamos rinkos dinamikos, nors LRT ribojama reklama, ji vis tiek konkuruoja su privačiais transliuotojais dėl auditorijos. Mažesnis finansavimas galėtų skatinti LRT koncentruotis į unikalią, visuomeninę vertę kuriančią produkciją, o ne į reitingus.
Būtina atsižvelgti ir į žiūrovų bei klausytojų besikeičiančius įpročius. Vis daugiau žmonių renkasi alternatyvius informacijos šaltinius internete (socialiniai tinklai, tinklalaidės, Youtube kanalas) ar užsienio šalių televizijas, o LRT finansavimas kaip ir anksčiau lieka gana didelis ir tampa neproporcingas besikeičiantiems žmonių įpročiams.
Reikėtų nepamiršti ir regioninių žiniasklaidos priemonių bei jų rėmimo dalį LRT biudžeto galima būtų skirti regioninei žiniasklaidai, kuri dažnai turi ribotus finansinius išteklius ir sunkiai konkuruoja su nacionaliniais kanalais. Atsižvelgdami į šiuos visus aspektus, siūloma mažinti LRT biudžeto finansavimą, skirti 0.5 procento
valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir taip užtikrinti palankesnes konkurencingumo sąlygas su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, skatinti reklamos rinkos dinamiką, prisitaikyti prie besikeičiančių klausytojų įpročių ir, kas svarbiausia, perskirstyti biudžeto lėšas taip, kad didesnė lėšų sritis galėtų būti skiriama prioritetinėms sritims.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Karolis Neimantas
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
metu Lietuvos Respublikos Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo
5 dalis
įtvirtina, kad iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento iš akcizo pajamų.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
vietoj1 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) taikyti 0.5 procento tarifą. Sumažinus finansavimą, biudžete liks daugiau pajamų, kurios galės būti paskirstytos šiuo metu itin jautrioms sritims, kurioms didesnis finansavimas yra būtinas.
Tai pat, mažesnis finansavimas sukurs konkurencingesnes rinkos sąlygas su kitais transliuotojais, skatins informacijos skaidrumą ir prisitaikymą prie besikeičiančių naujų informacijos šaltinių.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Verslo sąlygų nepablogins ir neturės įtakos.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siūlomu teisės akto projektu reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo 19 straipsnio
į, kuri ir numato finansavimo galimybes.
įstatymo projektas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, kaip tik įgyvendinus pataisą valstybės ir savivaldybių biudžete liks daugiau lėšų, nes pataisa numato mažesnio finansavimo skyrimą iš biudžeto.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertiniai ir išvados: Nėra
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lietuvos radijo ir televizijos biudžetas
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: N ėra Teikia Seimo nariai