Projektas
I-2882 33 IR 46
2025 m. d. Nr. Vilnius
„Notaras neturi teisės atlikti notarinių veiksmų sau ir savo vardu, savo sutuoktiniui ar partneriui ir jų vardu, sutuoktinio ar partnerio ir savo giminaičiams.“
1Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ Notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar bendrąja daline partnerių nuosavybe
, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai ar partneriai arba vienas iš sutuoktinių ar partnerių turi kito sutuoktinio ar partnerio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio ar partnerio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas.“
2. Papildyti 46 straipsnį 9 dalimi: „ Sandoriams dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno partnerio asmeninė nuosavybė ir priskirtas partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamam turtui, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 461 straipsniu: „46
Notarai tvirtina partnerystės sutartis, sutartis dėl partnerystės turtinių pasekmių ir sutartis dėl partnerystės nutraukimo pasekmių. Prieš patvirtindamas partnerystės sutartį notaras privalo patikrinti, ar yra įvykdytos visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2291 straipsnyje nustatytos partnerystės sudarymo sąlygos.
Partnerystės sutartį siekiantys patvirtinti užsieniečiai privalo pateikti savo kilmės valstybės kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad pagal kilmės valstybės teisę partnerystei nėra kliūčių. Jeigu nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo be pilietybės, pabėgėlis ar užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, šio dokumento pateikti negali, jis pateikia pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtina, kad nėra kliūčių sudaryti partnerystę. Užsieniečiai, išskyrus Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečius, taip pat privalo pateikti teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus.
Notaras perduoda duomenis apie užsienio valstybėje įregistruotą partnerystę,
kuri užsienio valstybėse įregistruota nepažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2291 straipsnyje nustatytų partnerystės sudarymo sąlygų , ar užsienio valstybėje nutrauktą partnerystę Vedybų ir partnerystės sutarčių registr o duomenų tvarkytojui . Šioje dalyje nustatytu atveju Lietuvos Respublikos piliečiai notarui pateikia užsienio valstybės institucijos išduotus dokumentus, patvirtinančius partnerystės įregistravimą ar partnerystės nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą.“
įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 34, 39, 56, 65, 83, 2312 , 366, 463, 709, 784 IR 809
1 SKYRIUMI ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-2111
IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
34, 39, 56, 65, 83, 2312
bei XXXV skyriaus pakeitimo ir Kodekso papildymo XIX1 skyriumi
įstatymo projektas (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CBARĮ projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 33 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas (toliau – NĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir
kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. KT21-N5/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
ir sistemiškai įtvirtinti partnerystės reglamentavimo principus, sudarymo sąlygas, sudarymo ir registravimo tvarką, partnerių turto įstatymais reglamentuojamą teisinį režimą, partnerių tarpusavio teises ir pareigas, partnerystės pabaigos pagrindus, nutraukimo tvarką.
Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyrius įsigalios tik tuomet, kai bus priimtas ir įsigalios partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; partnerystės santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos laikomos galiojančiomis, o CK 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio antrajai, trečiajai dalims, 22 straipsnio pirmajai, ketvirtajai dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio pirmajai, antrajai dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nutarime taip pat nurodyta, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę ( inter alia
registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka; teismų galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinį pripažinimą ir apsaugą, turi nustatyti tokį visuminį teisinį reguliavimą, pagal kurį suteikiama apsauga būtų pakankama, apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo šeimos gyvenimo, aspektus. Be to, Konstitucinis Teismas dar 2019 m. sausio 11 d. priimtame nutarime [1]
, pasisakydamas dėl konstitucinės šeimos sampratos migracijos srityje, taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos, kuri yra neutrali lyties požiūriu, sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje taip pat plačiai aiškina šeimos sąvoką ir yra aiškiai pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje sąvoka „šeima“ neapribojama tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais, bet gali apimti ir de facto šeimos ryšius, jei asmenys gyvena kartu nesudarę santuokos (EŽTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją ). Teisė į šeimos gyvenimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir pozityvius įsipareigojimus, būtinus veiksmingai šios asmens teisės apsaugai užtikrinti (EŽTT
Marckx prieš Belgiją ).
EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį yra ginami ir kiti bendro gyvenimo santykiai, kuriuos apibūdina asmenų tarpusavio ryšių pastovumas, prisiimtų įsipareigojimų pobūdis, bendrų vaikų turėjimas ir kt. Pavyzdžiui, EŽTT yra ne kartą nurodęs, kad visoms poroms, palaikančioms stabilius santykius, reikalingas jų santykių teisinis pripažinimas ir apsauga (EŽTT 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Oliari ir kiti prieš Italiją ). Nepaisant to, kad Lietuvoje partnerystės institutas buvo sukurtas dar 2000 metais, valstybėje iki šiol nėra nuosekliai reguliuojamas kitos nei santuoka šeimos santykių formos pripažinimas, dėl to sukuriamos prielaidos neužtikrinti Konvencijos 8 straipsnyje numatytos asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apsaugos.
EŽTT taip pat yra pabrėžęs būtinybę užtikrinti tos pačios lyties porų teisinį pripažinimą ir apsaugą (EŽTT 2023 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją ).
Be to, pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus. Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Lietuvoje nenustačius alternatyvios šeimos formos, nurodytas Chartijos straipsnio įgyvendinimas nėra užtikrinamas, atsižvelgiant į tai, kad ne vis asmenys gali ar nori šeimos pagrindu pasirinkti tradicinę šeimos formą – santuoką.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
santykiai.
Po Nutarimo įsigaliojimo negali būti taikomas Įstatymo 28 straipsnis, todėl partnerystės santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos laikomos galiojančiomis, išskyrus CK 3.229 straipsnio nuostatas tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters. Kitomis CK trečiosios knygos XV skyriaus normomis reguliuojami kai kurie partnerių turtinių santykių aspektai, tačiau nereguliuojami kiti svarbūs bendro gyvenimo aspektai, pavyzdžiui, partnerių santykiai su trečiaisiais asmenimis, partnerystės sudarymo sąlygos ir pabaiga, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimo vienam iš partnerių mirus klausimai ir kt. Atitinkamai nei CK, nei jokie specialieji įstatymai nereguliuoja partnerystės registravimo, išviešinimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra procesinių nuostatų, susijusių su bylų dėl partnerystės teisinių santykių nagrinėjimo ypatumais.
rezultatų laukiama.
Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto; pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Tam, kad būtų įgyvendintas Nutarimas, Įstatymų projektais siūloma įtvirtinti, kad partnerystė būtų lyčiai neutrali (ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties partnerystė).
Taip pat remiantis Nutarimu numatoma, kad partnerystė būtų laikoma šeimos santykių teisinio pripažinimo ir apsaugos forma ir kad teisės aktais suteikiama apsauga būtų adekvati, apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo poros bendro gyvenimo, šeimos gyvenimo aspektus.
CK projektu naujai dėstomas CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius. Visų pirma šiame skyriuje numatomi partnerystės reglamentavimo principai (monogamijos principas ir kt., analogiškai kaip santuokos atveju) ir partnerystės sudarymo sąlygos (partnerių laisva valia, pilnametystė, nesusiję giminystės ryšiais asmenys, nebuvimas partnerystėje ar santuokoje su kitais asmenimis ir kt.).
CK siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Partneriais būtų laikomi asmenys, CK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę partnerystę, t. y. CK įtvirtinamas registruotos partnerystės institutas. Nors faktiniai šeimos santykiai dėl savo neapibrėžtumo ir neatsekamumo į Įstatymų projektais numatomą teisinį reguliavimą nėra įtraukiami, įtvirtinus registruotos partnerystės institutą atsiras daugiau teisinių įrankių teismuose nagrinėjant bylas dėl ginčų tarp asmenų, kurie gyvena faktinėje partnerystėje, dėl to, tikėtina, pagerės ir faktiškai bendrai gyvenančių asmenų teisinės padėties apibrėžtumas. Toks reguliavimas atitinka ir Europos Sąjungos valstybėse besiklosčiusias tendencijas faktinėje partnerystėje gyvenantiems asmenims suteikti mažesnės apimties valstybės teisinę apsaugą ar jos visai nesuteikti
[2] (pvz., Latvijoje ir Estijoje faktinės partnerystės nėra reguliuojamos). Kita vertus, CK, CPK, kituose galiojančiuose įstatymuose yra nuostatų, taikomų faktiniams partneriams, sugyventiniams (pavyzdžiui, nuomos teisiniai santykiai, nusišalinimo teismo procese reglamentavimas ir pan.). Šios nuostatos taikomos, aiškinamos teismų praktikoje. Įstatymų projektais nesiekiama panaikinti ar siaurinti dabartinės praktikos, asmenims taikomos apsaugos, todėl atitinkamos sąvokos, reiškiančios faktinę partnerystę, galiojančiuose įstatymuose nėra naikinamos.
CK projektu atsisakoma šiuo metu CK 3.229 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos termino. Manytina, kad neturėtų būti nustatomas bendras terminas, kuriam suėjus partnerių gyvenimas kartu automatiškai būtų laikomas ilgalaikiu ir nuolatiniu – toks teisinis reguliavimas neleistų tinkamai atsižvelgti į individualias kiekvienos poros faktinio gyvenimo aplinkybes ir galėtų pažeisti trumpiau nei nustatytas terminas partnerystėje gyvenančių asmenų teises ir interesus. Vadovaujantis CK 3.2291 straipsnio nuostatomis, partnerystė būtų laikoma sudaryta ir sukeltų teisines pasekmes nuo partnerystės sutarties patvirtinimo notarine tvarka momento.
Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų šeimos santykių svarbą, CK projektu keičiamo CK 3.2291 straipsnyje siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai. Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės. Šios pareigos yra susijusios tarpusavyje ir vienos pažeidimas reikštų kitos pažeidimą, be to, jos savitos tuo, kad už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas. Kita vertus, nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali reikšti partnerystės pabaigą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad partnerystės teisinių santykių reguliavimas būtų grindžiamas keičiamo CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, tokiais kaip partnerystės savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais šioje dalyje nurodytais principais. Be to, partneriams taip pat galiotų keičiamo CK 3.16 straipsnyje įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principą.
Kaip minėta, keičiamame CK siūloma nustatyti sąlygas, kurias atitinkantys asmenys gali sudaryti partnerystę: partneriai turės būti sulaukę pilnametystės, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis ir nebūti kitų asmenų partneriai. Be to, kaip ir santuokoje, galiotų draudimas partnerystę sudaryti artimiesiems giminaičiams – tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
Sudarydami partnerystę, partneriai taip pat turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės sudaryti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens
prašymu leidimą sudaryti partnerystę galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų sudaryti partnerystės. Šios nuostatos iš esmės analogiškos kaip ir galiojančio CK 3.15 straipsnio nuostatos. Partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, sudaroma CK 3.2291 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pateikus notarui susitarimą dėl partnerystės sudarymo (toliau – partnerystės sutartis) ir jį patvirtinus notarui.
Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje . CK 3.2291
straipsnyje numatoma, kad partnerystės faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje šio registro nuostatuose nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystės sutartis. Pastebėtina, kad partnerystė būtų registruojama ir apskaitoma šiuo metu veikiančiame Vedybų sutarčių registre, tik CK projektu galiojantis šio registro pavadinimas keičiamas į Vedybų ir partnerystės sutarčių registro pavadinimą (CK 2.19 straipsnis ir kt.), siekiant nurodyti platesnį šio registro duomenų ratą.
CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje nuosekliai aptariamas ir partnerių turto teisinis režimas. Keičiamo CK 3.231 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe , išskyrus CK nurodytą turtą, kuris laikomas asmenine partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, praktikoje spręsdami turtinius partnerių ginčus, jau suformavo praktiką, pagal kurią taikoma partnerių bendros dalinės nuosavybės prezumpcija. Kita vertus, ši prezumpcija teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti nuginčyta. Asmeninė partnerių nuosavybė būtų nustatoma mutantis mutandis taikant CK 3.89 straipsnio nuostatas dėl asmeninės sutuoktinių nuosavybės. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į siūlomas naujas CK 3.230 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga. Nustatant tokį turtą, mutatis mutandis
būtų taikomos galiojančios CK 3.84 straipsnio 1-3 dalių nuostatos dėl šeimos turto, o nurodytas turtas įgytų partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerystės sutarties patvirtinimo momento, tačiau partneriai šį faktą prieš trečiuosius asmenis galėtų panaudoti tik tuo atveju, jei partnerystės faktas būtų įregistruotas Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje ir jeigu nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas atitinkamoje registro informacinėje sistemoje kaip partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas.
Partneriai turtines partnerystės pasekmes taip pat galėtų aptarti tam skirtoje partnerystės turinių pasekmių sutartyje (CK 3.2301 straipsnis).
Tokia sutartis ir jos pakeitimai, pagal analogiją su vedybų sutartimi, turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Šiai sutarčiai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos kitos galiojančio CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatos.
CK projekte numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui reguliuoti (CK 3.2311 , 3.232 straipsniai). Siūloma nustatyti, kad t urtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.
Numatoma, kad s andorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Taip pat įtvirtinamos nuostatos dėl galimybės patvirtinti ar ginčyti be kito partnerio sutikimo sudarytą sandorį. Atsižvelgiant į iš šeimos teisinių santykių kylančias disponavimo turtu ypatybes, taip pat į tai, kad siūloma nustatyti, kad partneriai turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, disponuoja bendru sutarimu, keičiamo CK 3.2311 straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas CK 4.79 straipsnis, t. y.
vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Turtas, kuris laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, galėtų būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu vieno partnerio ar jų kreditorių reikalavimu tiek partneriams esant partnerystėje, tiek pasibaigus jų partnerystei. Nesant partnerių susitarimo, turtas teismo tvarka būtų padalijamas partneriams lygiomis dalimis, tačiau teismas turėtų teisę nesilaikyti lygių dalių principo, atsižvelgdamas į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
CK projekte taip pat numatomi ir partnerystės pabaigos pagrindai ir tvarka. Remiantis CK 3.2321 straipsniu, partnerystė pasibaigtų: 1) kai partneriai tarpusavyje sudarytų santuoką; 2) kai partneriai nutrauktų partnerystę bendru sutikimu; 3) kai įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti partnerystę; 4) kai vienas iš partnerių mirtų arba įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu. Partneriams nutraukus partnerystę bendru sutikimu, partnerystės pabaigos faktas galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje būtų įrašyti duomenys apie partnerytės pabaigą.
Partnerystė būtų pripažįstama negaliojančia teismo tvarka, jei būtų pažeistos CK nustatytos partnerystės sudarymo sąlygos (CK 3.2291 straipsnis). Partnerystės pripažinimui negaliojančia ir jos negaliojimo pasekmėms mutatis mutandis būtų taikomos CK 3.38‒3.42, 3.44 straipsnių nuostatos, CK 3.45-3.47 straipsniuose nustatytos santuokos negaliojimo teisinės pasekmės.
Partnerystė būtų nutraukiama notarine tvarka, kai partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, ir teismo tvarka – kitais atvejais. Bendru sutikimu partnerystė galėtų būti nutraukta, jeigu abu partneriai būtų sudarę sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Partnerystė bendru sutikimu teisme būtų nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. CK projekte numatoma, kad partnerystės nutraukimui bendru sutikimu mutatis mutandis taikomos CK 3.52‒3.53, 3.541 –3.544
straipsnių nuostatos. Partnerystė vieno partnerio prašymu būtų nutraukiama teismo tvarka, teismui pateikiamame prašyme turės būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu jų yra. Papildomos sąlygos partnerystės nutraukimui vieno partnerio prašymu nėra nustatomos. Numatomas partnerystės pabaigos teisinis reguliavimas yra lankstesnis, lyginant su santuokos pabaigos reguliavimu, įvertinant tai, kad partnerystė yra lankstesnė šeimos santykių forma.
Vadovaujantis CK projekto nuostatomis, partnerystė būtų laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl partnerystės nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
Partneris po partnerystės nutraukimo galėtų pasilikti savo partnerystėje įgytą ar iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus partnerystei, galėtų priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti partnerių sudarytoje partnerystės turtinių pasekmių sutartyje ar sutartyje dėl partnerystės nutraukimo pasekmių.
CK projektu taip pat reguliuojamas partnerio teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas.
Įvertinus poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, keičiamame CK 5.13 straipsnyje siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais. Siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, taip pat tinkamai atsižvelgti į kitų suinteresuotų asmenų interesus, paveldėjimo teisę palikėją pergyvenusiam partneriui siūloma suteikti tik tuo atveju, jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo registruotoje partnerystėje. Pergyvenęs palikėją partneris netektų teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo būtų pagrindas partnerystę pripažinti negaliojančia ir būtų pareikštas ieškinys dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia. CK projektu taip pat įtvirtinama partnerio,
kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, teisė į privalomąją palikimo dalį, taip pat partnerių teisė sudaryti bendrąjį partnerių testamentą, kuriuo abu partneriai vienas kitą paskirtų savo įpėdiniu ir po vieno partnerio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios partnerių nuosavybės dalį) paveldėtų pergyvenęs partneris.
CK projektu taip pat išplečiama partnerių teisinė apsauga, įtvirtinamos partnerių teisės kito partnerio atžvilgiu (pvz., kitas partneris galėtų ginti kito partnerio atvaizdą, orumą, įgytų teisę partnerį atstovauti ir pan.).
CPK projektu siūlomi pakeitimai, kuriais iš esmės siekiama galiojantį reguliavimą suderinti su pagrindiniu CK projektu siūlomais pakeitimais.
Patikslintos procesinės nuostatos dėl teisėjo, kitų proceso dalyvių nusišalinimo, partneriui, turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, suteikiama teisė būti kito partnerio atstovu pagal pavedimą teisme, taip pat patikslintos tarptautinio civilinio proceso nuostatos dėl šeimos teisinių santykių bylų teismingumo. CPK įtvirtinami bylų dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia ypatumai (CPK XIX1 skyrius), iš esmės numatant analogiškas procesines normas kaip bylų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia atveju (CPK 381-385 straipsniai). Taip pat keičiamas CPK XXXV skyrius, reglamentuojantis bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimą, numatant analogiškas normas bylų dėl partnerystės nutraukimo abiejų partnerių bendru sutikimu (CK 3.2323 straipsnis) ar vienašališku partnerio prašymu (CK 3.2324 straipsnis) nagrinėjimui.
Kartu su CK projektu teikiamais NĮ projektu, CBARĮ projektu ir GRĮ projektu siūlomi pakeitimai, kuriais iš esmės siekiama galiojantį reguliavimą suderinti su pagrindiniu CK projektu siūlomais pakeitimais.
Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir, prireikus, kitoms kompetentingoms institucijoms pakankamai laiko pasirengti tinkamam šių projektų įgyvendinimui, projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2027 m. sausio 1 d. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimui bus reikalingi esminiai Vedybų sutarčių registro teisiniai bei technologiniai pakeitimai. Gyventojų registro informacinės sistemos pokyčiams (integracinei sąsajai su Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacine sistema) įgyvendinti bus reikalingas dar ilgesnis laikotarpis, todėl GRĮ projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimas numatomas 2028 m. sausio 1 d. Siekiant teisėkūros efektyvumo, kartu su Įstatymų projektais visi galiojantys įstatymai nėra peržiūrimi, o CK projekte įtvirtinama, kad Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus CK pakeitimus, projektus. Taip pat numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“,
„sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“,
„sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat
atitinka CK projekte vartojamą sąvoką „partneris“.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Įstatymų projektų priėmimas pašalintų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kuris tampa vis labiau paplitusiu visuomeniniu reiškiniu, teisinio reguliavimo spragą, taip pat leistų įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo taip pat būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų teisės ir teisėti interesai, ir kartu įgyvendinti Nutarimą. Priėmus Įstatymų projektus, būtų įtvirtintas sistemiškas partnerystės santykių reguliavimas: įtvirtinti partnerystės reglamentavimo principai, sudarymo sąlygos, sudarymo ir registravimo tvarka, partnerių turto įstatymais reglamentuojamas teisinis režimas, partnerių tarpusavio teisės ir pareigos, partnerystės pabaigos pagrindai, nutraukimo tvarka. Projektais sureguliuojant tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius partnerių tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, būtų išspręstos pagrindinės praktinės problemos, su kuriomis susiduria partneriai, tokios kaip disponavimas bendru partnerių turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt., tai leistų apsaugoti silpnesniojo partnerio teises ir teisėtus interesus.
Priėmus Įstatymų projektus ir įtvirtinus galimybę sudaryti partnerystę notarine tvarka, asmenims, siekiantiems partnerystės įregistravimo, nebereikėtų dėl šio klausimo kreiptis į teismą, sumažėtų teismų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos, šiuo metu skiriamos bylų dėl partnerystės registravimo nagrinėjimui, nors tarp partnerių nėra ginčo. Teismai savo laiko ir žmogiškuosius išteklius galėtų skirti ginčų nagrinėjimui. Taip pat būtų taupomos Teisingumo ministerijos darbuotojų, atstovaujančių valstybei bylose dėl partnerystės registravimo, kitų susijusių institucijų darbuotojų laiko sąnaudos, kurios galėtų būti skirtos kitų tiesioginių funkcijų vykdymui.
Pritarus registruotos partnerystės modeliui, išliks ginčų dėl partnerystės buvimo fakto tikimybė: jeigu vienas iš partnerių nesutiktų sudaryti partnerystės, neigtų partnerystės faktą ir nesutiktų jo išviešinti, kitas partneris būtų priverstas kreiptis į teismą ir įrodinėti partnerystės buvimo, partnerystės pradžios ir (ar) pabaigos faktus. Nepaviešinus partnerystės santykių egzistavimo, apie partnerystės santykius nebus informuoti ir tretieji asmenys.
6Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, priimtas Įstatymo projektas leis didinti toleranciją visuomenėje, sukurs prielaidas neapykantos nusikaltimų prevencijai.
plėtrai. Projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Vis dėlto netiesiogiai projektų priėmimas pagerintų Lietuvos Respublikos matomumą kaip Europos Sąjungos principines vertybes užtikrinančios, vakarietiškos, demokratinės ir asmens teises gerbiančios valstybės. Pakiltų ir Lietuvos reitingas žinomiausios europinės nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ sudaromame vaivorykštės žemėlapyje. Geresnis valstybės įvaizdis galėtų padėti pritraukiant didesnį skaičių tas pačias Europos Sąjungos principines vertybes palaikančių tiek tarptautinių įmonių ir investuotojų, tiek Europos Sąjungoje dirbančių profesionalių darbuotojų.
projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Pastebėtina, kad dalyje įstatymų jau reguliuojamos asmenų, sudariusių registruotą partnerystę, ar partnerių teisės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas jau šiuo metu įtvirtina partnerio teisę į informaciją, partneris įtrauktas į paciento atstovų pagal įstatymą sąrašą; partnerių teises reguliuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas; ir kt. Kartu su Įstatymų projektais nėra teikiami įvairių kitų sričių įstatymų pakeitimai (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, migracijos, mokesčių ir kt. sričių), tačiau, kaip minėta, siekiant teisėkūros efektyvumo, CK projekte įtvirtinama, Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus CK pakeitimus, projektus. Jei būtų pritarta esminiam partnerystės reguliavimui CK, visos ministerijos pagal kompetenciją turėtų peržiūrėti savo srities įstatymus, prireikus pateikti Vyriausybei ir Seimui juos tikslinančius projektus.
įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Projektai užtikrins Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei, juo bus pasiektas nacionalinės teisės suderinamumas su EŽTT jurisprudencija, atsižvelgiant į tai, kad CK projektas bus papildomas pagal nurodytų dokumentų bei Chartijos suformuotus standartus sukurtomis teisės normomis.
12Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Turės būti pakeisti Vedybų sutarčių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495.
Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Vedybų sutarčių registro informacinės sistemos technologiniams pakeitimams 2026 m. bus reikalinga 250 000 eurų. Gyventojų registro informacinės sistemos pokyčiams (integracinei sąsajai su Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacine sistema) įgyvendinti 2027 m. bus reikalinga iki 200 000 eurų.
Priėmus Įstatymų projektus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, šiuo metu skiriamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bylose dėl partnerystės registravimo. Nuo Nutarimo priėmimo (nuo 2025 m. balandžio 17 d.) iki 2025 m. rugsėjo mėn. teismuose nagrinėjama 18 bylų dėl partnerystės registravimo, iš jų 2 bylos išnagrinėtos pirmojoje instancijoje, pareiškėjų pareiškimai tenkinti. Pavyzdžiui, vienoje byloje valstybė įpareigota atlyginti daugiau kaip 3 000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta, Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę ( inter alia registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, vertinant, kad per metus teismuose būtų išnagrinėta apie 20 bylų dėl partnerystės registravimo ir, tikėtina, pareiškėjų prašymai būtų tenkinami, Įstatymų projektų priėmimas ir galimybių sudaryti partnerystę notarine tvarka įtvirtinimas galėtų leisti kasmet sutaupyti apie 60 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „partnerystė“, „partneriai“, „registruota partnerystė“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. KT3-N1/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. [2]
Daugiau informacijos galima rasti: https://www.euro-family.eu/atlas ir https://rainbowmap.ilga-europe.org/categories/family/