LIETUVOS RESPUBLIKOS Projektas
Vilnius
„ 1.301 straipsnis. Partnerystės teisiniams santykiams taikytina teisė Partnerystės teisiniams santykiams mutatis mutandis taikomos šio skirsnio normos, reglamentuojančios santuokos teisiniams santykiams taikytiną teisę ir jurisdikciją.“
„4
. Šiame straipsnyje vartojama samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, partnerį, senelius, vaikaičius arba kitus artimuosius šalies giminaičius, arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sutartį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realaus grasinimo faktas, teismas turi atsižvelgti į šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę bei ekonominę būklę, lytį, veiksmų pobūdį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.“
Pakeisti 1.129 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai ar partneriai;“.
Pakeisti 2.10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, partneris, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais į teismą taip pat turi teisę kreiptis Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos. Vėlesni vienų metų terminai pradedami skaičiuoti nuo paskutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo sprendžiamas asmens veiksnumo klausimas, įsiteisėjimo dienos.“
Pakeisti 2.11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, partneris, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas ribotai veiksniu. Kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.“
Pakeisti 2.12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Susituokusio asmens ar partnerio nuolatinė gyvenamoji vieta nepriklauso nuo jo sutuoktinio ar partnerio nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau vieno iš sutuoktinių ar partnerių nuolatinė gyvenamoji vieta yra faktas, į kurį gali būti atsižvelgiama nustatant kito sutuoktinio ar partnerio nuolatinę gyvenamąją vietą.“
Pakeisti 2.19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami ir įtraukiami į apskaitą civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.
2. Partnerystė registruojama
ir įtraukiama į apskaitą Vedybų ir partnerystės sutarčių registr o informacinėje sistemoje šio registro informacinės sistemos nuostat uose nustatyta tvarka. 3 . Vedybų ir partnerystės sutarčių registro duomenų tvarkytojas partnerystės sudarymą registruoja remdamasis notaro pateiktais duomenimis apie patvirtintą partnerystės sutartį, o partnerystės nutraukimą – remdamasis duomenimis apie notarine tvarka patvirtintą sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių ar teismo priimtą sprendimą dėl partnerystės pabaigos.
4Lietuvos Respublikos piliečio užsienyje įregistruotą ar patvirtintą, nutrauktą partnerystę Vedybų ir partnerystės sutarčių registro duomenų tvarkytojas įtraukia į apskaitą remdamasis notaro perduotais duomenimis.
“
Pakeisti 2.21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Tokį ieškinį po fizinio asmens mirties turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, partneris, tėvai ar vaikai.“
Pakeisti 2.22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2.22 straipsnis.
1. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, partneris, tėvai ar vaikai.2
. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
3. Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokį ieškinį turi teisę pareikšti jo sutuoktinis, partneris, vaikai ir tė vai.“
Pakeisti 2.23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, partneris, tėvai ar vaikai.“
Pakeisti 2.24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, partneris, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.“
Pakeisti 2.29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Suinteresuotų asmenų arba prokuroro pareiškimu teismas skiria asmens, kurio buvimo vieta nežinoma, turto laikinąjį administratorių. Laikinuoju administratoriumi gali būti skiriamas asmens sutuoktinis, partneris, artimieji giminaičiai arba asmenys, suinteresuoti išsaugoti jo turtą. Laikinasis administratorius privalo inventorizuoti turtą ir imtis priemonių turtui išsaugoti. Administratoriaus atlyginimą nustato teismas, išskyrus atvejus, kai laikinuoju administratoriumi paskirtas asmens sutuoktinis, partneris ar artimasis giminaitis. Jie šias funkcijas atlieka neatlygintinai.“
Pakeisti 2.134 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, partneriu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.“
Pakeisti 3.1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, partnerystės sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, partnerių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
Pakeisti 3.3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos, partnerystės savanoriškumo, sutuoktinių, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaikų auklėjimo šeimoje, tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo, motinystės visokeriopos apsaugos principais ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais.“
Pakeisti 3.16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.16 straipsnis. Draudimas pažeisti monogamijos principą
Sudaręs santuoką ir jos įstatymų nustatyta tvarka nenutraukęs, taip pat partnerystėje pagal šio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus nuostatas esantis asmuo negali sudaryti kitos santuokos ar partnerystės su kitu asmeniu.“
Pakeisti 3.66 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir Vedybų ir partnerystės sutarčių registro duomenų tvarkytojui pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos, pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, laikydamasis šioje dalyje nustatytų terminų, notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.“18
straipsnis. 3.761 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.761 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Vedybų ir partnerystės sutarčių registro duomenų tvarkytojui pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos, pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, laikydamasis šioje dalyje nustatytų terminų, notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.“
Pakeisti 3.103 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.103 straipsnis.
1. Vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma.
2. Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinės sistemos ir registro duomenų valdytoja yra Teisingumo ministerija, šio registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. Registro duomenys tvarkomi Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka. Vedybų sutarties pakeitimai neturi grįžtamosios galios.3
. Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.“
Pakeisti 3.106 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tada, jeigu vedybų sutarties pakeitimas ar nutraukimas yra įregistruotas Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutarties pakeitimą ar nutraukimą.“
Pakeisti 3.107 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.107 straipsnis. Vedybų sutarties pabaiga
Vedybų sutartis baigiasi nutraukus santuoką ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, išskyrus tas prievoles, kurios pagal vedybų sutartį išlieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium. Vedybų sutarties pabaiga registruojama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.“
„ 3.125 straipsnis. Turto padalijimo fakto registravimas Šalių sutartis ar teismo sprendimas, kuriuo padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti registruojamas Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.“
Pakeisti trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 3.229 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.229 straipsnis.
1. Partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
2. Asmenys, šio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę partnerystę, yra partneriai.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2291 straipsniu: „ 3.2291 straipsnis.
1
. Partnerystę gali sudaryti sulaukę pilnametystės, nesiejami šio kodekso 3.17 straipsnyje nurodytų giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis asmenys, kurie taip pat nėra kitų asmenų partneriai.
2. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negali sudaryti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą sudaryti partnerystę gali duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negali sudaryti partnerystės.3
. Partnerystė sudaroma šiame straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pateikus notarui susitarimą dėl partnerystės sudarymo (toliau – partnerystės sutartis) ir jį patvirtinus šio kodekso 3.2292 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito partnerio poreikių tenkinimo.
5. Vienas partneris gali įgalioti kitą partnerį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Partnerių atstovavimui mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.32 straipsnio nuostatos.
6. Partnerystė laikoma sudaryta ir sukelia teisines pasekmes nuo partnerystės sutarties patvirtinimo notarine tvarka momento.7
. Partnerystės faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje šio registro nuostatuose nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystės sutartis.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2292 straipsniu: „ 3.2292 straipsnis.
1. Partnerystės sutartimi asmenys susitaria sudaryti partnerystę, taip pat patvirtina, kad yra įvykdytos visos šio kodekso 3.2291 straipsnio 1 dalyje nustatytos partnerystės sudarymo sąlygos.2
. Abu partneriai partnerystės sutartyje turi teisę sutarti pasilikti iki partnerystės registravimo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė.
3. Partneriai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip partnerystės pasekmė.4
. Partnerystės sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo partnerystės sutarties ar jos pakeitimo patvirtinimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinei sistemai duomenis apie patvirtintą partnerystės sutartį ar jos pakeitimą.“
Pakeisti 3.230 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.230 straipsnis. Partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga1
. Turtas pripažįstamas partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamu turtu mutatis mutandis taikant šio kodekso 3.84 straipsnio 1–3 dalių nuostatas. Nurodytas turtas įgyja partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerystės sutarties patvirtinimo momento, tačiau partneriai šį faktą prieš trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei partnerystės faktas įregistruotas Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje ir jeigu nekilnojamasis daiktas įregistruotas atitinkamoje registro informacinėje sistemoje kaip partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto turto teisinis režimas ir šio režimo pabaiga nustatomi mutatis mutandis taikant šio kodekso 3.85 ir 3.86 straipsnių nuostatas.“
Kodekso papildymas 3.2301 straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2301 straipsniu: „ 3.2301 straipsnis.
1. Asmenys turi teisę nustatyti savo turtines teises ir pareigas partnerystės metu, taip pat partnerystei pasibaigus partnerystės turtinių pasekmių sutartyje.
2. Šiai sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.101–3.108 straipsnių nuostatos.3
. Partnerystės turtinių pasekmių sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo partnerystės turtinių pasekmių sutarties ar jos pakeitimo patvirtinimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinei sistemai duomenis apie patvirtintą partnerystės turtinių pasekmių sutartį ar jos pakeitimą.“
„ 3.231 straipsnis.
1
. Turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus šio kodekso 3.2312 straipsnyje nurodytą turtą. Preziumuojama, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Partnerių bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama mutatis mutandis taikant šio kodekso ketvirtosios knygos II dalies V skyriaus ketvirtojo skirsnio normas tiek, kiek šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
2. Jei partnerystės turtinių pasekmių sutartyje nėra nustatyta kitaip, partnerių turtui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, taikomas šio kodekso 3.2311 straipsnyje nustatytas teisinis režimas.3
. Faktas, kad nekilnojamasis daiktas yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu partnerystė įregistruota šiame skyriuje nurodyta tvarka ir nekilnojamasis daiktas įregistruotas atitinkamoje registro informacinėje sistemoje kaip dalinė partnerių nuosavybė.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2311 straipsniu: „ 3.2311 straipsnis.
1
. Turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.
2. Partneris be kito partnerio rašytinio sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisių į turtą, nurodytą šio kodekso 3.230 straipsnyje.3
. Sandorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.
4. Šio straipsnio 1–3 dalys netaikomos, jeigu partneris negali duoti tokio sutikimo dėl savo neveiksnumo ar riboto veiksnumo tam tikroje srityje arba jo sutikimo neįmanoma gauti dėl kitokių svarbių priežasčių. Tokiu atveju leidimą sudaryti sandorį kito partnerio prašymu gali duoti teismas.5
. Jeigu sandoris sudarytas be kito partnerio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs partneris gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį partneris sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris sudarytas be kito partnerio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra kito asmens partneris, tai sandorio jis gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu partneris melagingai pareiškė, kad kito partnerio sutikimas sudaryti sandorį yra.6
. Sandoriai, kurie buvo sudaryti pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytas taisykles, pagal sutikimo nedavusio partnerio ieškinį gali būti pripažinti negaliojančiais per vienus metus nuo tos dienos, kai partneris sužinojo ar turėjo sužinoti apie sandorio sudarymą, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo, kuriam turtas perleistas, įkeistas ar išnuomotas, buvo sąžiningas.
7. Partnerių tarpusavio santykiuose netaikomas šio kodekso 4.79 straipsnis.
8. Partnerių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles nustatoma mutatis mutandis taikant šio kodekso 3.109–3.115 straipsnių nuostatas. “
straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2312 straipsniu: „ 3.2312 straipsnis. Asmeninė partnerių nuosavybė Nustatant asmeninę partnerių nuosavybę, mutatis
mutandis taikomos šio kodekso 3.89 straipsnio nuostatos.“
Pakeisti 3.232 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.232 straipsnis.
1. Visas turtas, kuris pagal šio kodekso 3.231 straipsnio 1 dalį laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, gali būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu pagal šio straipsnio nuostatas vieno partnerio ar jų kreditorių reikalavimu tiek partneriams esant partnerystėje, tiek pasibaigus jų partnerystei.2
. Jeigu vienas partneris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje arba jis nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai dalinei partnerių nuosavybei ir partnerių interesams, ar be pakankamo pagrindo neprisideda prie bendrų partnerių poreikių tenkinimo, kitas partneris turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo.
3. Teismo sprendimu dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, teismas pirmiausia nustato bendrąja daline nuosavybe esantį partnerių turtą ir vieno ir kito partnerio asmeninį turtą. Sudarant partnerių turto balansą mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.118‒3.119 straipsnių nuostatos.4
. Jeigu, sudarius partnerių turto balansą, paaiškėja, kad liko bendrąja daline nuosavybe esančio partnerių turto, šis turtas padalijamas partneriams lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytas išimtis. Nustatant nedalytiną turtą, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.120 straipsnio nuostatos.5
. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų partnerių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem partneriams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam partneriui, kartu jį įpareigojant kompensuoti kitam partneriui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į bendrų nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
6. Teismas turi teisę nesilaikyti lygių dalių principo, jeigu, atsižvelgiant į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, būtų teisinga ir protinga vienam partneriui priteisti didesnę turto dalį.7
. Teisme dalijant turtą, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.126‒3.128 straipsnių nuostatos.
8. Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo partnerystės pabaigos momento.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2321
) kai partneriai tarpusavyje sudaro santuoką;2 ) kai partneriai nutraukia partnerystę bendru sutikimu;3 ) kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti partnerystę;4
) kai vienas iš partnerių miršta arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu.
2Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju partnerystės pabaigos faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje yra įrašomi duomenys apie partnerytės pabaigą pagal notarine tvarka patvirtintą sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių ar teismo priimtą sprendimą dėl partnerystės pabaigos.“
„ 3.2322 straipsnis.
1
. Partnerystė pripažįstama negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.2291 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos.
2. Partnerystę negaliojančia gali pripažinti tik teismas. Teismui patvirtinus bent vienos iš sąlygų, dėl kurių partnerystė jos patvirtinimo momentu buvo negalima, buvimo faktą, partnerystė negaliojančia pripažįstama nuo jos patvirtinimo notarine tvarka momento. Teismas per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo registruota partnerystė pripažinta negaliojančia, įsiteisėjimo dienos pateikia duomenis apie registruotos partnerystės pripažinimą negaliojančia Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinei sistemai.
3. Partnerystės pripažinimui negaliojančia mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.38‒3.42 ir 3.44 straipsnių nuostatos.
4. Partnerystę pripažinus negaliojančia, mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.45-3.47 straipsniuose nustatytos santuokos negaliojimo teisinės pasekmės.“
straipsniu Papildyti Kodeksą 3.2323 straipsniu: „ 3.2323 straipsnis.
1. Bendru sutikimu partnerystė gali būti nutraukta, jeigu abu partneriai yra sudarę sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.).
2. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga ir partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, partnerystė partnerių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.3
. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga, partneriai, turintys bendrų nepilnamečių vaikų, turi teisę nutraukti partnerystę bendru sutikimu teismo tvarka. Partnerystė bendru sutikimu nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka.
4Partnerystės nutraukimui bendru sutikimu mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.52‒3.53 ir 3.541 –3.544 straipsnių nuostatos.“
„ 3.2324 straipsnis.
1
. Partneris, norėdamas vienašališkai nutraukti partnerystę, pateikia savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui prašymą nutraukti partnerystę. Šiame prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu jų yra.
2. Neveiksnaus šioje srityje partnerio interesais prašymą nutraukti partnerystę gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje partneris prašymą nutraukti partnerystę gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą paduoti prašymą nutraukti partnerystę gali duoti teismas.3
. Partnerystės nutraukimui vieno partnerio prašymu mutatis mutandis taikomos šio kodekso 3.56‒3.59 ir 3.65 straipsnių nuostatos.“
„ 3.2325 straipsnis.
1Partnerystė laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl partnerystės nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
2
. Notaras, patvirtinęs sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Vedybų ir partnerystės sutarčių registro duomenų tvarkytojui pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių. Jeigu notaro patvirtintoje sutartyje dėl partnerystės nutraukimo pasekmių keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sąlygos, pranešimą apie patvirtintą sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių, laikydamasis šioje dalyje nustatytų terminų, notaras perduoda registro, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį, tvarkytojui.3
. Partnerystės nutraukimas partnerių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo partnerystės nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl partnerystės nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
4. Partneris gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog partnerystės nutraukimas partnerių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
5. Partneris po partnerystės nutraukimo gali pasilikti savo partnerystėje įgytą ar iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę.6
. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus partnerystei, gali priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti partnerių sudarytoje partnerystės turtinių pasekmių sutartyje ar sutartyje dėl partnerystės nutraukimo pasekmių. Jeigu teismas nesprendė dėl partnerių bendrosios dalinės nuosavybės padalijimo, partneris, kuriam reikalingas išlaikymas, per tris mėnesius nuo partnerystės pabaigos gali kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas jam priteistų išlaikymą iš buvusio partnerio. Priteisiant išlaikymą buvusiam partneriui mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.72 straipsnis.“
Pripažinti netekusiais galios 3.233 ir 3.234 straipsnius.
Pakeisti 3.235 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 3.235 straipsnis.
1. Teismas, atsižvelgdamas į bendro gyvenimo trukmę, partnerių nepilnamečių vaikų interesus, partnerių amžių, sveikatą, turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, turi teisę palikti naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa tam partneriui, kuriam ta gyvenamoji patalpa reikalingesnė.2
. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įpareigoti partnerį, kuriam palikta teisė naudotis nuomojama gyvenamąja patalpa, išmokėti kitam partneriui piniginę kompensaciją, susijusią su kitos gyvenamosios patalpos ieškojimo ir persikėlimo išlaidomis.
3. Kai gyvenamoji patalpa yra vieno partnerio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą partnerį, jeigu su juo po partnerystės nutraukimo lieka gyventi bendri nepilnamečiai vaikai. Šiuo atveju uzufruktas nustatomas tol, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.“
Pakeisti 4.255 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) turto savininko santuoką, ištuoką, partnerystę, partnerystės pabaigą, vardo, pavardės pakeitimą, mirtį liudijantys dokumentai;“.
Pakeisti 5.4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, partnerio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė šeimos santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta).“
Kodekso papildymas 5.71 straipsniu Papildyti Kodeksą 5.71 straipsniu: „ 5.71 straipsnis.
1. Pergyvenęs palikėją partneris netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo buvo pagrindas partnerystę pripažinti negaliojančia ir buvo pareikštas ieškinys dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia. Šis punktas netaikomas partneriui, nekaltam dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.“
Pakeisti 5.13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 5.13 straipsnis. Sutuoktinių ir partnerių paveldėjimo teisė
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Pagal šio straipsnio nuostatas palikimą paveldi ir palikėją pergyvenęs partneris, jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo partnerystėje.“
Pakeisti 5.20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, partneris, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.“
Pakeisti 5.35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Ši nuostata netaikoma bendrajam sutuoktinių testamentui ir bendrajam partnerių testamentui.“
Pakeisti 5.43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 5.43 straipsnis. Bendrojo sutuoktinių testamento samprata
Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (šio kodekso 5.20 straipsnis). Teisę sudaryti bendrąjį testamentą taip pat turi partneriai. Bendrajam partnerių testamentui mutatis mutandis taikomos šio skyriaus nuostatos.“
Pakeisti 6.67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 6.67 straipsnis. Nesąžiningumo prezumpcija Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu:1 ) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, partneriu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;2
) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, partneris, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);3 ) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, partneris, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;4
) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);5 ) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;6 ) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, partneris, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);7
) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, partneriu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.);8 ) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su juridinių asmenų asociacija ar kitokiu susivienijimu, kurio narys jis yra.“
Pakeisti 6.268 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, partnerį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.“
Pakeisti 6.284 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, partneris, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.“
Pakeisti 6.456 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Kai renta mokama keliems asmenims ir vienas iš jų miršta, tai jo teisės gauti rentą dalis pereina jį pergyvenusiems rentos gavėjams, jeigu rentos sutartis nenustato ko kita. Po paskutinio rentos gavėjo mirties prievolė mokėti rentą baigiasi. Kai renta mokama abiejų sutuoktinių ar partnerių naudai ir vienas sutuoktinis ar partneris miršta, visa renta toliau mokama pergyvenusiam sutuoktiniui ar partneriui, jeigu sutartis nenustato ko kita.“
1. Pakeisti 6.588 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, partneris ar sugyventinis, jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio ar partnerio tėvai.“
2. Pakeisti 6.588 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai, partneriai ar sugyventiniai ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.“
3. Pakeisti 6.588 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Tėvai, pilnamečiai vaikai ir jų sutuoktiniai, partneriai ar sugyventiniai, apsigyvendami nuomojamoje patalpoje, įgyja šeimos narių teises, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį ir jei nuomininkas bei jo šeimos nariai su tuo sutinka.“
Pakeisti 6.590 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, partnerį ar sugyventinį, vaikus, savo ir sutuoktinio, partnerio tėvus. Nepilnamečiams vaikams apgyvendinti pas jų tėvus šio sutikimo nereikia. Įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šioje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojo leidimu. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui, partneriui ar
sugyventiniui ir nepilnamečiams jų vaikams. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatomos ir kitos šeimos narių apgyvendinimo sąlygos.“
Pakeisti 6.617 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnio ploto ir turėti mažiau kambarių negu anksčiau turėtoji. Jeigu ankstesnėje gyvenamojoje patalpoje naudingasis plotas, tenkantis kiekvienam šeimos nariui, buvo mažesnis už įstatymų nustatytą, iškeldinant negalima suteikti mažesnio ploto, negu yra nustatyta. Suteikiama patalpa turi būti tokia, kad viename kambaryje nebūtų apgyvendinti vyresni kaip devynerių metų skirtingos lyties asmenys, išskyrus sutuoktinius ar partnerius, ir atitiktų iškeldinamųjų sveikatos būklę bei kitas aplinkybes. “
Pakeisti 6.744 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Jeigu pilnametis pacientas negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus ir jeigu jam nenustatyta nei rūpyba, nei globa, visos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui vykdomos asmeniui, kurį pacientas yra raštu įgaliojęs veikti savo vardu. Jeigu tokio įgalioto asmens nėra arba jeigu įgaliotas asmuo nesiėmė būtinų veiksmų, pareigos turi būti vykdomos paciento sutuoktiniui, partneriui ar sugyventiniui, išskyrus atvejus, kai jie to atsisako, o jei sutuoktinio, partnerio ar sugyventinio nėra, pareigos vykdomos paciento tėvui (motinai) arba vienam iš pilnamečių vaikų, arba vienam iš pilnamečių brolių (seserų), arba vienam iš pilnamečių vaikaičių, arba vienam iš senelių, išskyrus atvejus, kai šie atsisako. Į pilnamečio paciento, kuris negali būti laikomas sugebančiu protingai vertinti savo interesus, artimuosius dėl sutikimo, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kreipiamasi tokiu eiliškumu: į sutuoktinį, partnerį, sugyventinį, tėvus (įtėvius), pilnamečius vaikus, pilnamečius brolius (seseris), pilnamečius vaikaičius, senelius. Gavus šioje dalyje nustatyta pirmumo tvarka vieno iš šių asmenų sutikimą, kad jam būtų vykdomos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo pareigos pacientui, kitų asmenų sutikimas nereikalingas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.8951 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 6.8951 straipsnis. Neatšaukiamo terminuoto indėlio sutarties nutraukimas Indėlininkas, kuris yra vartotojas, ypatingomis aplinkybėmis (darbo netekimas, sunki liga, indėlininko, jo sutuoktinio, partnerio, vaiko ar kito artimojo giminaičio mirtis, kitos sutartyje numatytos svarbios aplinkybės), o kitais atvejais – banko ar kitos kredito įstaigos sutikimu turi teisę prieš terminą nutraukti neatšaukiamo terminuoto indėlio sutartį arba atsiimti dalį indėlio. Visais šiais atvejais bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą indėlį arba jo dalį pagal indėlininko pareikalavimą, indėlininkui nepatiriant papildomų su sutarties nutraukimu susijusių išlaidų.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 . Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus šį įstatymą, projektus .
4. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“, „sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“, „sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat atitinka šiame įstatyme vartojamą sąvoką „partneris“.5
. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimu pripažintų registruotų partnerysčių teisiniams santykiams nuo šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek tai neaptarta teismo sprendime, kuriuo pripažinti partnerystės teisiniai santykiai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą .
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 34, 39, 56, 65, 83, 2312 , 366, 463, 709, 784 IR 809
1 SKYRIUMI ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-2111
IR
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CK projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
34, 39, 56, 65, 83, 2312
bei XXXV skyriaus pakeitimo ir Kodekso papildymo XIX1 skyriumi
įstatymo projektas (toliau – CPK projektas), Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 15, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CBARĮ projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 33 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas (toliau – NĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir
kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. KT21-N5/2025 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
ir sistemiškai įtvirtinti partnerystės reglamentavimo principus, sudarymo sąlygas, sudarymo ir registravimo tvarką, partnerių turto įstatymais reglamentuojamą teisinį režimą, partnerių tarpusavio teises ir pareigas, partnerystės pabaigos pagrindus, nutraukimo tvarką.
Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 28 straipsnis, pagal kurį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XV skyrius įsigalios tik tuomet, kai bus priimtas ir įsigalios partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams; partnerystės santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos laikomos galiojančiomis, o CK 3.229 straipsnis tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio antrajai, trečiajai dalims, 22 straipsnio pirmajai, ketvirtajai dalims, 29 straipsniui, 38 straipsnio pirmajai, antrajai dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nutarime taip pat nurodyta, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę ( inter alia
registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka; teismų galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas santuokos nesudariusių asmenų porų, kurių bendras gyvenimas pagrįstas nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, teisinį pripažinimą ir apsaugą, turi nustatyti tokį visuminį teisinį reguliavimą, pagal kurį suteikiama apsauga būtų pakankama, apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo šeimos gyvenimo, aspektus. Be to, Konstitucinis Teismas dar 2019 m. sausio 11 d. priimtame nutarime [1]
, pasisakydamas dėl konstitucinės šeimos sampratos migracijos srityje, taip pat yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos, kuri yra neutrali lyties požiūriu, sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje taip pat plačiai aiškina šeimos sąvoką ir yra aiškiai pripažinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje sąvoka „šeima“ neapribojama tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais, bet gali apimti ir de facto šeimos ryšius, jei asmenys gyvena kartu nesudarę santuokos (EŽTT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją ). Teisė į šeimos gyvenimą suponuoja ne tik valstybių pareigą susilaikyti nuo neteisėto kišimosi į asmens šeimos gyvenimą, bet ir pozityvius įsipareigojimus, būtinus veiksmingai šios asmens teisės apsaugai užtikrinti (EŽTT
Marckx prieš Belgiją ).
EŽTT ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį yra ginami ir kiti bendro gyvenimo santykiai, kuriuos apibūdina asmenų tarpusavio ryšių pastovumas, prisiimtų įsipareigojimų pobūdis, bendrų vaikų turėjimas ir kt. Pavyzdžiui, EŽTT yra ne kartą nurodęs, kad visoms poroms, palaikančioms stabilius santykius, reikalingas jų santykių teisinis pripažinimas ir apsauga (EŽTT 2015 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Oliari ir kiti prieš Italiją ). Nepaisant to, kad Lietuvoje partnerystės institutas buvo sukurtas dar 2000 metais, valstybėje iki šiol nėra nuosekliai reguliuojamas kitos nei santuoka šeimos santykių formos pripažinimas, dėl to sukuriamos prielaidos neužtikrinti Konvencijos 8 straipsnyje numatytos asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apsaugos.
EŽTT taip pat yra pabrėžęs būtinybę užtikrinti tos pačios lyties porų teisinį pripažinimą ir apsaugą (EŽTT 2023 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Fedotova ir kiti prieš Rusiją ).
Be to, pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 dalį Europos Sąjunga pripažįsta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), patikslintoje 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre, išdėstytas teises, laisves ir principus. Pagal Chartijos 21 straipsnio 1 dalį draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Lietuvoje nenustačius alternatyvios šeimos formos, nurodytas Chartijos straipsnio įgyvendinimas nėra užtikrinamas, atsižvelgiant į tai, kad ne vis asmenys gali ar nori šeimos pagrindu pasirinkti tradicinę šeimos formą – santuoką.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
santykiai.
Po Nutarimo įsigaliojimo negali būti taikomas Įstatymo 28 straipsnis, todėl partnerystės santykius reglamentuojančios CK trečiosios knygos XV skyriaus nuostatos laikomos galiojančiomis, išskyrus CK 3.229 straipsnio nuostatas tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters. Kitomis CK trečiosios knygos XV skyriaus normomis reguliuojami kai kurie partnerių turtinių santykių aspektai, tačiau nereguliuojami kiti svarbūs bendro gyvenimo aspektai, pavyzdžiui, partnerių santykiai su trečiaisiais asmenimis, partnerystės sudarymo sąlygos ir pabaiga, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimo vienam iš partnerių mirus klausimai ir kt. Atitinkamai nei CK, nei jokie specialieji įstatymai nereguliuoja partnerystės registravimo, išviešinimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra procesinių nuostatų, susijusių su bylų dėl partnerystės teisinių santykių nagrinėjimo ypatumais.
rezultatų laukiama.
Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto; pagal Konstituciją yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Tam, kad būtų įgyvendintas Nutarimas, Įstatymų projektais siūloma įtvirtinti, kad partnerystė būtų lyčiai neutrali (ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties partnerystė).
Taip pat remiantis Nutarimu numatoma, kad partnerystė būtų laikoma šeimos santykių teisinio pripažinimo ir apsaugos forma ir kad teisės aktais suteikiama apsauga būtų adekvati, apimanti tiek turtinius, tiek ir kitus, neatsiejamus nuo poros bendro gyvenimo, šeimos gyvenimo aspektus.
CK projektu naujai dėstomas CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius. Visų pirma šiame skyriuje numatomi partnerystės reglamentavimo principai (monogamijos principas ir kt., analogiškai kaip santuokos atveju) ir partnerystės sudarymo sąlygos (partnerių laisva valia, pilnametystė, nesusiję giminystės ryšiais asmenys, nebuvimas partnerystėje ar santuokoje su kitais asmenimis ir kt.).
CK siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų (partnerių) susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. Partneriais būtų laikomi asmenys, CK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistravę partnerystę, t. y. CK įtvirtinamas registruotos partnerystės institutas. Nors faktiniai šeimos santykiai dėl savo neapibrėžtumo ir neatsekamumo į Įstatymų projektais numatomą teisinį reguliavimą nėra įtraukiami, įtvirtinus registruotos partnerystės institutą atsiras daugiau teisinių įrankių teismuose nagrinėjant bylas dėl ginčų tarp asmenų, kurie gyvena faktinėje partnerystėje, dėl to, tikėtina, pagerės ir faktiškai bendrai gyvenančių asmenų teisinės padėties apibrėžtumas. Toks reguliavimas atitinka ir Europos Sąjungos valstybėse besiklosčiusias tendencijas faktinėje partnerystėje gyvenantiems asmenims suteikti mažesnės apimties valstybės teisinę apsaugą ar jos visai nesuteikti
[2] (pvz., Latvijoje ir Estijoje faktinės partnerystės nėra reguliuojamos). Kita vertus, CK, CPK, kituose galiojančiuose įstatymuose yra nuostatų, taikomų faktiniams partneriams, sugyventiniams (pavyzdžiui, nuomos teisiniai santykiai, nusišalinimo teismo procese reglamentavimas ir pan.). Šios nuostatos taikomos, aiškinamos teismų praktikoje. Įstatymų projektais nesiekiama panaikinti ar siaurinti dabartinės praktikos, asmenims taikomos apsaugos, todėl atitinkamos sąvokos, reiškiančios faktinę partnerystę, galiojančiuose įstatymuose nėra naikinamos.
CK projektu atsisakoma šiuo metu CK 3.229 straipsnio 1 dalyje nustatyto vienerių metų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos termino. Manytina, kad neturėtų būti nustatomas bendras terminas, kuriam suėjus partnerių gyvenimas kartu automatiškai būtų laikomas ilgalaikiu ir nuolatiniu – toks teisinis reguliavimas neleistų tinkamai atsižvelgti į individualias kiekvienos poros faktinio gyvenimo aplinkybes ir galėtų pažeisti trumpiau nei nustatytas terminas partnerystėje gyvenančių asmenų teises ir interesus. Vadovaujantis CK 3.2291 straipsnio nuostatomis, partnerystė būtų laikoma sudaryta ir sukeltų teisines pasekmes nuo partnerystės sutarties patvirtinimo notarine tvarka momento.
Siekiant pabrėžti partnerių kuriamų šeimos santykių svarbą, CK projektu keičiamo CK 3.2291 straipsnyje siūloma įtvirtinti asmenines neturtines partnerių teises ir pareigas: pareigą būti vienas kitam lojaliu ir gerbti vienas kitą, taip pat remti vienas kitą moraliai. Minėtos pareigos yra tiek teisinės, tiek moralinės. Šios pareigos yra susijusios tarpusavyje ir vienos pažeidimas reikštų kitos pažeidimą, be to, jos savitos tuo, kad už šių pareigų nevykdymą nėra numatyta sankcijų, tuo labiau, negalima priversti partnerių vykdyti šias pareigas. Kita vertus, nurodytų asmeninių neturtinių partnerių pareigų pažeidimas ar jų nevykdymas gali reikšti partnerystės pabaigą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad partnerystės teisinių santykių reguliavimas būtų grindžiamas keičiamo CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, tokiais kaip partnerystės savanoriškumo, partnerių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais šioje dalyje nurodytais principais. Be to, partneriams taip pat galiotų keičiamo CK 3.16 straipsnyje įtvirtintas draudimas pažeisti monogamijos principą.
Kaip minėta, keičiamame CK siūloma nustatyti sąlygas, kurias atitinkantys asmenys gali sudaryti partnerystę: partneriai turės būti sulaukę pilnametystės, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis ir nebūti kitų asmenų partneriai. Be to, kaip ir santuokoje, galiotų draudimas partnerystę sudaryti artimiesiems giminaičiams – tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
Sudarydami partnerystę, partneriai taip pat turės būti veiksnūs. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo negalės sudaryti partnerystės be rūpintojo rašytinio sutikimo. Jeigu rūpintojas tokio sutikimo neduotų, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens
prašymu leidimą sudaryti partnerystę galėtų duoti teismas. Asmuo, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje, negalėtų sudaryti partnerystės. Šios nuostatos iš esmės analogiškos kaip ir galiojančio CK 3.15 straipsnio nuostatos. Partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, sudaroma CK 3.2291 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims pateikus notarui susitarimą dėl partnerystės sudarymo (toliau – partnerystės sutartis) ir jį patvirtinus notarui.
Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje . CK 3.2291
straipsnyje numatoma, kad partnerystės faktas prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas tik tuo atveju, jeigu Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje šio registro nuostatuose nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystės sutartis. Pastebėtina, kad partnerystė būtų registruojama ir apskaitoma šiuo metu veikiančiame Vedybų sutarčių registre, tik CK projektu galiojantis šio registro pavadinimas keičiamas į Vedybų ir partnerystės sutarčių registro pavadinimą (CK 2.19 straipsnis ir kt.), siekiant nurodyti platesnį šio registro duomenų ratą.
CK trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje nuosekliai aptariamas ir partnerių turto teisinis režimas. Keičiamo CK 3.231 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad turtas, partnerystės laikotarpiu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe , išskyrus CK nurodytą turtą, kuris laikomas asmenine partnerių nuosavybe, kartu preziumuojant, kad partnerių bendrosios dalinės nuosavybės dalys yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, praktikoje spręsdami turtinius partnerių ginčus, jau suformavo praktiką, pagal kurią taikoma partnerių bendros dalinės nuosavybės prezumpcija. Kita vertus, ši prezumpcija teisės aktuose nustatyta tvarka gali būti nuginčyta. Asmeninė partnerių nuosavybė būtų nustatoma mutantis mutandis taikant CK 3.89 straipsnio nuostatas dėl asmeninės sutuoktinių nuosavybės. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į siūlomas naujas CK 3.230 straipsnio nuostatas, kuriose numatytas partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas, jo teisinis režimas ir šio režimo pabaiga. Nustatant tokį turtą, mutatis mutandis
būtų taikomos galiojančios CK 3.84 straipsnio 1-3 dalių nuostatos dėl šeimos turto, o nurodytas turtas įgytų partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamo turto teisinį statusą nuo partnerystės sutarties patvirtinimo momento, tačiau partneriai šį faktą prieš trečiuosius asmenis galėtų panaudoti tik tuo atveju, jei partnerystės faktas būtų įregistruotas Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje ir jeigu nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas atitinkamoje registro informacinėje sistemoje kaip partnerių bendram šeimos gyvenimui naudojamas turtas.
Partneriai turtines partnerystės pasekmes taip pat galėtų aptarti tam skirtoje partnerystės turinių pasekmių sutartyje (CK 3.2301 straipsnis).
Tokia sutartis ir jos pakeitimai, pagal analogiją su vedybų sutartimi, turėtų būti patvirtinti notarine tvarka ir įregistruoti Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje. Šiai sutarčiai taip pat mutatis mutandis būtų taikomos kitos galiojančio CK 3.101 – 3.108 straipsnių nuostatos.
CK projekte numatytos nuostatos, skirtos partnerių turto teisiniam režimui, taip pat tokio turto padalijimui reguliuoti (CK 3.2311 , 3.232 straipsniai). Siūloma nustatyti, kad t urtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, partneriai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Preziumuojama, kad vienam partneriui sudarant sandorį yra gautas kito partnerio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito partnerio sutikimas.
Numatoma, kad s andorius dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo gali sudaryti tik abu partneriai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš partnerių turi kito partnerio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Taip pat įtvirtinamos nuostatos dėl galimybės patvirtinti ar ginčyti be kito partnerio sutikimo sudarytą sandorį. Atsižvelgiant į iš šeimos teisinių santykių kylančias disponavimo turtu ypatybes, taip pat į tai, kad siūloma nustatyti, kad partneriai turtu, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, disponuoja bendru sutarimu, keičiamo CK 3.2311 straipsnio 7 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad partnerių, kaip bendraturčių, tarpusavio santykiuose netaikomas CK 4.79 straipsnis, t. y.
vienam partneriui parduodant jam priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kitam partneriui nėra taikoma pirmumo teisė pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Turtas, kuris laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, galėtų būti padalytas partneriams jų susitarimu arba teismo sprendimu vieno partnerio ar jų kreditorių reikalavimu tiek partneriams esant partnerystėje, tiek pasibaigus jų partnerystei. Nesant partnerių susitarimo, turtas teismo tvarka būtų padalijamas partneriams lygiomis dalimis, tačiau teismas turėtų teisę nesilaikyti lygių dalių principo, atsižvelgdamas į partnerių nepilnamečių vaikų interesus, vieno partnerio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.
CK projekte taip pat numatomi ir partnerystės pabaigos pagrindai ir tvarka. Remiantis CK 3.2321 straipsniu, partnerystė pasibaigtų: 1) kai partneriai tarpusavyje sudarytų santuoką; 2) kai partneriai nutrauktų partnerystę bendru sutikimu; 3) kai įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti partnerystę; 4) kai vienas iš partnerių mirtų arba įsiteisėtų teismo sprendimas, kuriuo partneris paskelbiamas mirusiu ar pripažįstamas nežinia kur esančiu. Partneriams nutraukus partnerystę bendru sutikimu, partnerystės pabaigos faktas galėtų būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik po to, kai Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje būtų įrašyti duomenys apie partnerytės pabaigą.
Partnerystė būtų pripažįstama negaliojančia teismo tvarka, jei būtų pažeistos CK nustatytos partnerystės sudarymo sąlygos (CK 3.2291 straipsnis). Partnerystės pripažinimui negaliojančia ir jos negaliojimo pasekmėms mutatis mutandis būtų taikomos CK 3.38‒3.42, 3.44 straipsnių nuostatos, CK 3.45-3.47 straipsniuose nustatytos santuokos negaliojimo teisinės pasekmės.
Partnerystė būtų nutraukiama notarine tvarka, kai partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, ir teismo tvarka – kitais atvejais. Bendru sutikimu partnerystė galėtų būti nutraukta, jeigu abu partneriai būtų sudarę sutartį dėl partnerystės nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Partnerystė bendru sutikimu teisme būtų nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. CK projekte numatoma, kad partnerystės nutraukimui bendru sutikimu mutatis mutandis taikomos CK 3.52‒3.53, 3.541 –3.544
straipsnių nuostatos. Partnerystė vieno partnerio prašymu būtų nutraukiama teismo tvarka, teismui pateikiamame prašyme turės būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu jų yra. Papildomos sąlygos partnerystės nutraukimui vieno partnerio prašymu nėra nustatomos. Numatomas partnerystės pabaigos teisinis reguliavimas yra lankstesnis, lyginant su santuokos pabaigos reguliavimu, įvertinant tai, kad partnerystė yra lankstesnė šeimos santykių forma.
Vadovaujantis CK projekto nuostatomis, partnerystė būtų laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl partnerystės nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos.
Partneris po partnerystės nutraukimo galėtų pasilikti savo partnerystėje įgytą ar iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė partnerių nuosavybė, padalijimo pasibaigus partnerystei, galėtų priteisti išlaikymą buvusiam partneriui, kuriam toks išlaikymas reikalingas, jeigu jis to reikalauja ir jeigu išlaikymo klausimai neišspręsti partnerių sudarytoje partnerystės turtinių pasekmių sutartyje ar sutartyje dėl partnerystės nutraukimo pasekmių.
CK projektu taip pat reguliuojamas partnerio teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas.
Įvertinus poreikį užtikrinti palikėją pergyvenusio partnerio turtines teises ir interesus, keičiamame CK 5.13 straipsnyje siūloma numatyti galimybę palikėją pergyvenusiam partneriui paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais. Siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, taip pat tinkamai atsižvelgti į kitų suinteresuotų asmenų interesus, paveldėjimo teisę palikėją pergyvenusiam partneriui siūloma suteikti tik tuo atveju, jeigu partnerio mirties dieną partneriai buvo registruotoje partnerystėje. Pergyvenęs palikėją partneris netektų teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu iki palikimo atsiradimo būtų pagrindas partnerystę pripažinti negaliojančia ir būtų pareikštas ieškinys dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia. CK projektu taip pat įtvirtinama partnerio,
kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, teisė į privalomąją palikimo dalį, taip pat partnerių teisė sudaryti bendrąjį partnerių testamentą, kuriuo abu partneriai vienas kitą paskirtų savo įpėdiniu ir po vieno partnerio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios partnerių nuosavybės dalį) paveldėtų pergyvenęs partneris.
CK projektu taip pat išplečiama partnerių teisinė apsauga, įtvirtinamos partnerių teisės kito partnerio atžvilgiu (pvz., kitas partneris galėtų ginti kito partnerio atvaizdą, orumą, įgytų teisę partnerį atstovauti ir pan.).
CPK projektu siūlomi pakeitimai, kuriais iš esmės siekiama galiojantį reguliavimą suderinti su pagrindiniu CK projektu siūlomais pakeitimais.
Patikslintos procesinės nuostatos dėl teisėjo, kitų proceso dalyvių nusišalinimo, partneriui, turinčiam aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, suteikiama teisė būti kito partnerio atstovu pagal pavedimą teisme, taip pat patikslintos tarptautinio civilinio proceso nuostatos dėl šeimos teisinių santykių bylų teismingumo. CPK įtvirtinami bylų dėl partnerystės pripažinimo negaliojančia ypatumai (CPK XIX1 skyrius), iš esmės numatant analogiškas procesines normas kaip bylų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia atveju (CPK 381-385 straipsniai). Taip pat keičiamas CPK XXXV skyrius, reglamentuojantis bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimą, numatant analogiškas normas bylų dėl partnerystės nutraukimo abiejų partnerių bendru sutikimu (CK 3.2323 straipsnis) ar vienašališku partnerio prašymu (CK 3.2324 straipsnis) nagrinėjimui.
Kartu su CK projektu teikiamais NĮ projektu, CBARĮ projektu ir GRĮ projektu siūlomi pakeitimai, kuriais iš esmės siekiama galiojantį reguliavimą suderinti su pagrindiniu CK projektu siūlomais pakeitimais.
Siekiant suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir, prireikus, kitoms kompetentingoms institucijoms pakankamai laiko pasirengti tinkamam šių projektų įgyvendinimui, projektų įsigaliojimą siūloma nukelti į 2027 m. sausio 1 d. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimui bus reikalingi esminiai Vedybų sutarčių registro teisiniai bei technologiniai pakeitimai. Gyventojų registro informacinės sistemos pokyčiams (integracinei sąsajai su Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacine sistema) įgyvendinti bus reikalingas dar ilgesnis laikotarpis, todėl GRĮ projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimas numatomas 2028 m. sausio 1 d. Siekiant teisėkūros efektyvumo, kartu su Įstatymų projektais visi galiojantys įstatymai nėra peržiūrimi, o CK projekte įtvirtinama, kad Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus CK pakeitimus, projektus. Taip pat numatoma, kad kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ir formuluotės „partnerystės ryšiais susijęs asmuo“, „sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę“,
„sugyventinis, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė“,
„sugyventinis, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka“ taip pat
atitinka CK projekte vartojamą sąvoką „partneris“.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Įstatymų projektų priėmimas pašalintų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kuris tampa vis labiau paplitusiu visuomeniniu reiškiniu, teisinio reguliavimo spragą, taip pat leistų įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo taip pat būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų teisės ir teisėti interesai, ir kartu įgyvendinti Nutarimą. Priėmus Įstatymų projektus, būtų įtvirtintas sistemiškas partnerystės santykių reguliavimas: įtvirtinti partnerystės reglamentavimo principai, sudarymo sąlygos, sudarymo ir registravimo tvarka, partnerių turto įstatymais reglamentuojamas teisinis režimas, partnerių tarpusavio teisės ir pareigos, partnerystės pabaigos pagrindai, nutraukimo tvarka. Projektais sureguliuojant tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius partnerių tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, būtų išspręstos pagrindinės praktinės problemos, su kuriomis susiduria partneriai, tokios kaip disponavimas bendru partnerių turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt., tai leistų apsaugoti silpnesniojo partnerio teises ir teisėtus interesus.
Priėmus Įstatymų projektus ir įtvirtinus galimybę sudaryti partnerystę notarine tvarka, asmenims, siekiantiems partnerystės įregistravimo, nebereikėtų dėl šio klausimo kreiptis į teismą, sumažėtų teismų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos, šiuo metu skiriamos bylų dėl partnerystės registravimo nagrinėjimui, nors tarp partnerių nėra ginčo. Teismai savo laiko ir žmogiškuosius išteklius galėtų skirti ginčų nagrinėjimui. Taip pat būtų taupomos Teisingumo ministerijos darbuotojų, atstovaujančių valstybei bylose dėl partnerystės registravimo, kitų susijusių institucijų darbuotojų laiko sąnaudos, kurios galėtų būti skirtos kitų tiesioginių funkcijų vykdymui.
Pritarus registruotos partnerystės modeliui, išliks ginčų dėl partnerystės buvimo fakto tikimybė: jeigu vienas iš partnerių nesutiktų sudaryti partnerystės, neigtų partnerystės faktą ir nesutiktų jo išviešinti, kitas partneris būtų priverstas kreiptis į teismą ir įrodinėti partnerystės buvimo, partnerystės pradžios ir (ar) pabaigos faktus. Nepaviešinus partnerystės santykių egzistavimo, apie partnerystės santykius nebus informuoti ir tretieji asmenys.
6Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Priešingai, priimtas Įstatymo projektas leis didinti toleranciją visuomenėje, sukurs prielaidas neapykantos nusikaltimų prevencijai.
plėtrai. Projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Vis dėlto netiesiogiai projektų priėmimas pagerintų Lietuvos Respublikos matomumą kaip Europos Sąjungos principines vertybes užtikrinančios, vakarietiškos, demokratinės ir asmens teises gerbiančios valstybės. Pakiltų ir Lietuvos reitingas žinomiausios europinės nevyriausybinės organizacijos „ILGA-Europe“ sudaromame vaivorykštės žemėlapyje. Geresnis valstybės įvaizdis galėtų padėti pritraukiant didesnį skaičių tas pačias Europos Sąjungos principines vertybes palaikančių tiek tarptautinių įmonių ir investuotojų, tiek Europos Sąjungoje dirbančių profesionalių darbuotojų.
projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektai atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Pastebėtina, kad dalyje įstatymų jau reguliuojamos asmenų, sudariusių registruotą partnerystę, ar partnerių teisės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas jau šiuo metu įtvirtina partnerio teisę į informaciją, partneris įtrauktas į paciento atstovų pagal įstatymą sąrašą; partnerių teises reguliuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas; ir kt. Kartu su Įstatymų projektais nėra teikiami įvairių kitų sričių įstatymų pakeitimai (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, migracijos, mokesčių ir kt. sričių), tačiau, kaip minėta, siekiant teisėkūros efektyvumo, CK projekte įtvirtinama, Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus CK pakeitimus, projektus. Jei būtų pritarta esminiam partnerystės reguliavimui CK, visos ministerijos pagal kompetenciją turėtų peržiūrėti savo srities įstatymus, prireikus pateikti Vyriausybei ir Seimui juos tikslinančius projektus.
įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Projektai užtikrins Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo atitiktį Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei, juo bus pasiektas nacionalinės teisės suderinamumas su EŽTT jurisprudencija, atsižvelgiant į tai, kad CK projektas bus papildomas pagal nurodytų dokumentų bei Chartijos suformuotus standartus sukurtomis teisės normomis.
12Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
Turės būti pakeisti Vedybų sutarčių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495.
Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Vedybų sutarčių registro informacinės sistemos technologiniams pakeitimams 2026 m. bus reikalinga 250 000 eurų. Gyventojų registro informacinės sistemos pokyčiams (integracinei sąsajai su Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacine sistema) įgyvendinti 2027 m. bus reikalinga iki 200 000 eurų.
Priėmus Įstatymų projektus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, šiuo metu skiriamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bylose dėl partnerystės registravimo. Nuo Nutarimo priėmimo (nuo 2025 m. balandžio 17 d.) iki 2025 m. rugsėjo mėn. teismuose nagrinėjama 18 bylų dėl partnerystės registravimo, iš jų 2 bylos išnagrinėtos pirmojoje instancijoje, pareiškėjų pareiškimai tenkinti. Pavyzdžiui, vienoje byloje valstybė įpareigota atlyginti daugiau kaip 3 000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kaip minėta, Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės įregistravimo tvarkos, asmenų teisė į partnerystę ( inter alia registravimą) gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, vertinant, kad per metus teismuose būtų išnagrinėta apie 20 bylų dėl partnerystės registravimo ir, tikėtina, pareiškėjų prašymai būtų tenkinami, Įstatymų projektų priėmimas ir galimybių sudaryti partnerystę notarine tvarka įtvirtinimas galėtų leisti kasmet sutaupyti apie 60 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „partnerystė“, „partneriai“, „registruota partnerystė“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. KT3-N1/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. [2]
Daugiau informacijos galima rasti: https://www.euro-family.eu/atlas ir https://rainbowmap.ilga-europe.org/categories/family/