Projektas
2025 m. d. Nr.
Papildyti 3 straipsnį 31 dalimi: „31
. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka planuojant valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, atsižvelgiant į tam tikrų profesinių kvalifikacijų gydytojų trūkumą tam tikrose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose, numatoma ne daugiau kaip 15 proc. vietų, kuriose studijuojantis gydytojas rezidentas pagal sutartį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja baigus medicinos rezidentūrą toje sveikatos priežiūros įstaigoje atidirbti metų skaičių, kuris sutampa su medicinos rezidentūros studijų programos trukme. Sutartį dėl tokių vietų gali pasirašyti ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri nėra gydytojo rezidento rezidentūros bazė. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tam tikrų profesinių kvalifikacijų gydytojų trūkumą tam tikrose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose, tvirtina kriterijus, kuriuos atitinkančios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę pasirašyti sutartį dėl papildomų medicinos rezidentūros vietų, ir standartines šių sutarčių sąlygas.“
Pakeisti 3 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip: „31
. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka planuojant valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, atsižvelgiant į tam tikrų profesinių kvalifikacijų gydytojų trūkumą tam tikrose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose, numatoma ne mažiau kaip 15 proc. ir ne daugiau kaip 20 proc. vietų, kuriose studijuojantis gydytojas rezidentas pagal sutartį su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja baigus medicinos rezidentūrą toje sveikatos priežiūros įstaigoje atidirbti metų skaičių, kuris sutampa su medicinos rezidentūros studijų programos trukme. Sutartį dėl tokių vietų gali pasirašyti ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri nėra gydytojo rezidento rezidentūros bazė. Sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tam tikrų profesinių kvalifikacijų gydytojų trūkumą tam tikrose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose, tvirtina kriterijus, kuriuos atitinkančios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę pasirašyti sutartį dėl papildomų medicinos rezidentūros vietų, ir standartines šių sutarčių sąlygas.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2025 m. spalio1
. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
3. Sveikatos apsaugos ministras iki 2025 m. lapkričio 1 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) rengimą paskatino šios priežastys: 1.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų. Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. II pusmetį daugiausiai gydytojų trūko: Šiaulių regione – 75, Utenos regione – 44. Siekiant sumažinti esamą ir prognozuojamą gydytojų trūkumą ateityje, svarbu skirti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijų vietas, atsižvelgti į prognozuojamų specialistų trūkumą ir sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų poreikį regionuose.
19 d. nutarimo Nr.
trumposios pakopos, pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų, antrosios pakopos, doktorantūros, profesinių studijų vietų, į kurias 2025 metais priimami studentai, skaičiaus, studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo pagal studijų pakopas, studijų krypčių grupes, mokslo, meno sritis sąrašų patvirtinimo ir valstybės finansuojamų studijų vietų antrajai konkursinei eilei sudaryti skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. 153) ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2025 m. kovo 25 d. įsakymo Nr.
V-333 „Dėl Valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų, į kurias 2025 metais priimami studentai, skaičiaus paskirstymo universitetams pagal specialybes“ (toliau – Įsakymas V-333) nuostatos neužtikrina minėtos problemos sprendimo, nes nėra atliepiamas sveikatos priežiūros specialistų poreikio regionuose aspektas, t. y. gydytojai rezidentai pagrindine darboviete dažniau renkasi didžiuosius miestus nei miestus, esančius regionuose. Svarbu sudaryti galimybes gydytojams rezidentams gauti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijų vietas, o sveikatos priežiūros įstaigoms prisitraukti trūkstamus specialistus, sudarant su gydytojais rezidentais sutartis dėl išdirbimo įstaigoje po rezidentūros studijų baigimo. 3.
Esant mažam gydytojų rezidentų judumui, būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš dirbti į tą įstaigą ar regioną. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti asmenų norą po rezidentūros studijų vykti dirbti į regionus ir sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose reikšmingai trūksta sveikatos priežiūros specialistų. Papildomų valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų skyrimas su sąlyga, kad jose studijuojantys gydytojai rezidentai po studijų baigimo turės atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors regione (toliau – papildomos medicinos rezidentūros vietos), padės didinti sveikatos priežiūros specialistų tolygesnį pasiskirstymą šalyje ir padės mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą regionuose.
Projekto tikslai:
šeimos gydytojų, gydytojų specialistų trūkumą Lietuvos regionuose;
šeimos gydytojų, gydytojų specialistų tolygesnį pasiskirstymą Lietuvoje. Projekto uždavinys – sukurti teisines prielaidas įsteigti papildomas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami gydytojai rezidentai, sutinkantys (norintys) po medicinos rezidentūros baigimo tam tikrą laiką dribti sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos regione.
Orinta Leiputė, Saulius Čaplinskas, Andrius Busila, Lina Šukytė-Korsakė, Robertas Kaunas, Jurgita Šukevičienė, Indrė Kižienė, Audrius Radvilavičius, Darius Razmislevičius, Laurynas Šedvydis, Birutė Vėsaitė, Rimas Jonas Jankūnas.
reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Nutarimas Nr. 153 nustato bendrą valstybės finansuojamų medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų vietų skaičių, o Įsakymas V-333 išskaido bendrą valstybės finansuojamų medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų vietų skaičių pagal medicinos ir odontologijos rezidentūros studijų programas ir universitetus. Nei Nutarimo Nr. 153, nei Įsakymo V-333 nuostatos neišskiria papildomų medicinos rezidentūros vietų, todėl tai, ar po studijų dirbti regiono sveikatos priežiūros įstaigoje, lieka gydytojo rezidento pasirinkimas.
Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pasirašyti sutartis su gydytojais rezidentais, studijuojančiais valstybės finansuojamose medicinos rezidentūros studijų vietose, įpareigojančias gydytojus rezidentus po studijų baigimo atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors regione. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.
V-1080 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų apmokėjimo už studentų ir gydytojų rezidentų studijas ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų paskolų sutarčių sudarymo su gydytojais rezidentais ir kredito įstaigomis gydytojų rezidentų gerovei užtikrinti tvarkos aprašų patvirtinimo“ sveikatos priežiūros įstaigos gali sudaryti sutartis su gydytojais rezidentais dėl studijų kainos apmokėjimo, stipendijos skyrimo ir (ar) kitų skatinamųjų priemonių taikymo, prisidedant savomis ir (ar) savivaldybės lėšomis, už tai gydytojui rezidentui įsipareigojant baigus rezidentūrą dirbti atitinkamą laiko tarpą sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau nėra galimybės pasirašyti sutarties su gydytojais rezidentais studijuojančiais papildomose medicinos rezidentūros studijų vietose.
kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma įteisinti papildomas medicinos rezidentūros studijų vietas – valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias priimami gydytojai rezidentai, tik pasirašę su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaiga sutartį, pagal kurią jie baigę medicinos rezidentūrą privalo tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje.
Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu atitinkamai siūloma numatyti, kad tarp v
alstybės finansuojamų profesinių studijų vietų numatomos papildomos medicinos rezidentūros vietos, o švietimo, mokslo ir sporto ministras, tvirtindamas valstybės finansuojamų profesinių studijų vietų skaičių pagal aukštąsias mokyklas ir kvalifikacijas, tarp jų patvirtins ir papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų skaičių. Papildomų medicinos rezidentūros vietų skaičių švietimo, mokslo ir sporto ministrui siūlys Sveikatos apsaugos ministerija, t. y. valstybės institucija, atsakinga už sveikatos priežiūros srities specialistų poreikio planavimą.
Pažymėtina, kad sutartį dėl papildomų medicinos rezidentūros vietų galės pasirašyti tiek Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri yra gydytojo rezidento rezidentūros bazė, tiek įstaiga, kuri nėra rezidentūros bazė. Numatoma, kad sveikatos apsaugos ministras, atsižvelgdamas į tam tikrų profesinių kvalifikacijų gydytojų trūkumą tam tikrose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose ir sveikatos priežiūros įstaigose, tvirtins kriterijus, kuriuos atitinkančios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę pasirašyti sutartį dėl papildomų medicinos rezidentūros vietų, ir standartines šių sutarčių sąlygas, kuriose bus numatyti sveikatos priežiūros įstaigos ir gydytojo rezidento teisės ir įsipareigojimai.
Šie pakeitimai padės didinti sveikatos priežiūros specialistų tolygesnį pasiskirstymą šalyje ir padės mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą regionuose , taip pat padės užtikrinti racionalesnį valstybės lėšų, skirtų sveikatos priežiūros specialistų rengimui, naudojimą, nukreipiant gydytojus rezidentus į regionus.
įsigalios2025 m. spalio 1 d., nes priėmimo į medicinos rezidentūrą procesai Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus universitete prasideda nuo gegužės 2 d., t. y. stojantieji į medicinos rezidentūrą apie šias sąlygas turėtų žinoti prieš prasidedant priėmimo į medicinos rezidentūrą procesui bei siekiant suteikti pakankamai laiko pasiruošimui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaip ir 2025 m.,
m. planuojama, jog papildomų medicinos rezidentūros vietų kasmet bus skiriama po 20, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu numatoma, kad planuojant valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijų vietas numatoma ne daugiau kaip 15 proc., o nuo 2027 m. – ne mažiau kaip
ne daugiau kaip 20 proc. papildomų medicinos rezidentūros vietų. Atkreipiamas dėmesys, kad iš viso tokių papildomų rezidentūros studijų vietų numatoma –60 . Laukiama nauda pacientui: sumažėjęs sveikatos priežiūros specialistų trūkumas regionuose gerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą (sumažės sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės).
Laukiama nauda sveikatos priežiūros įstaigoms:
padės užtikrinti reikiamą specialistų kiekį regionuose, t. y. gydytojai rezidentai, būsimi specialistai, bus įpareigot išdirbti atitinkamą metų kiekį sveikatos priežiūros įstaigoje. Laukiama nauda gydytojams rezidentams: padaugės valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros studijų vietų (prognozuojama, kad kasmet papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų skaičius padidės po 20 vietų, pradedant nuo 2025 m., baigiant 2027 m., kuomet šių vietų skaičius pasiektų 60) bei gydytojui rezidentui garantuojama darbo vieta po medicinos rezidentūros.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Projekte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo poveikis:
Sritis Poveikis Ekonomikai Įtakos neturės. Socialinei aplinkai Sveikatos priežiūros įstaigoms bus sudaryta galimybė prisitraukti jaunus sveikatos priežiūros specialistus dirbti įstaigoje. Sumažėjęs sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, pacientai gaus kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, sumažės sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės.
Viešajam administravimui Įtakos neturės. Teisinei sistemai
Įtakos neturės. Administracinei naštai Įtakos neturės. Regionų plėtrai Šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai bus efektyviau pritraukiami į regionus, mažės sveikatos priežiūros specialistų trūkumas ir jų pasiskirstymo netolygumas bei sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilės. Konkurencijai Regionuose įsikūrusioms sveikatos priežiūros įstaigoms bus lengviau konkuruoti su didžiųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigomis.
Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai. Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Nenumatoma.
lygmens planavimo dokumentams? Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. Projektas padeda užtikrinti visapusišką Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 151 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 151) prioriteto Nr. 3.1 „Žmogiškųjų išteklių pritraukimas į sveikatos priežiūros sistemą“ veiksmo Nr. 3.1.6 „Padidinti valstybės lėšomis finansuojamų rezidentūros studijų ir slaugos studijų vietų skaičių 15 proc., ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros specialistų poreikiui regionuose“ įgyvendinimą.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Projekte naujos sąvokos neįvedamos ir neapibrėžiamos.11 . Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Reikės pakeisti parengti sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris reglamentuotų kriterijus, kuriuos atitinkančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę pasirašyti sutartį dėl papildomų medicinos rezidentūros studijų vietų, ir standartines šių sutarčių sąlygas.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo įgyvendinimui, ar bus galima sutaupyti.
2025
metams nebus
Planuojama, kad 2026 m. ir
rezidentūros studijų vietų. 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. Eur, o 2027 m. taip pat 840 tūkst. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad įprastai studijų kaina kinta (didėja) kasmet.
specialistų vertinimai ir išvados. Nėra .
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Gydytojas rezidentas, šeimos gydytojas, gydytojas specialistas, papildomos valstybės finansuojamos medicinos rezidentūros studijų vietos, regionai .
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.