Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-709 · 2025-09-03 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2025-09-03
  2. Aiškinamasis raštas · 2025-09-03

Projekto tekstas

2025-09-03 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 547 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMo projektas 2025 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 547 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 547 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „

547 straipsnis.

Atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų , įstaigų ir įmonių vadovų atsisakymas teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neskelbtiną informaciją, trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovams nuo vieno šimto iki penkių šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio eurų.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas

Aiškinamasis raštas

2025-09-03 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMo projektO

  • 1. Įstatymo projekto

rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnis numato atsakomybę valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas. Tačiau nustatyta sankcija (20–140 eurų, pakartotinai – 50–300 eurų) yra neadekvačiai maža ir neturi pakankamo prevencinio poveikio.

Be to, dabartinė straipsnio formuluotė („atsisakymas nenurodant priežasties“) sudaro prielaidų išvengti atsakomybės, nes bet koks formaliai nurodytas motyvas eliminuoja nusižengimo sudėtį, net jei atsisakymas yra nepagrįstas. Todėl teikiamu projektu siekiama: ·

padidinti administracinės atsakomybės sankcijas, kad jos būtų proporcingos pažeidimo pavojingumui; · patikslinti straipsnio dispoziciją, atsisakant perteklinio elemento dėl „priežasties nenurodymo“; · išplėsti subjektų ratą, įtraukiant ir valstybės bei savivaldybių įmonių vadovus.

Įstatymo projektą teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo

projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančią ANK

547 straipsnio redakciją atsakomybė taikoma tik valstybės ir savivaldybių

institucijų bei įstaigų vadovams, baudos yra 20–140 eurų ir 50–300 eurų pakartotinai.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo

nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu projektu siūloma: ·

už pirmą kartą padarytą pažeidimą nustatyti 100–500 eurų baudą, · už pakartotinį pažeidimą – 300–1000 eurų baudą, · atsakomybę taikyti ir valstybės bei savivaldybių įmonių vadovams, · pašalinti perteklinę formuluotę dėl „atsisakymo nenurodant priežasties“. Tikimasi, kad tai sustiprins žurnalistų teises ir realiai užtikrins konstitucinę spaudos laisvę, nes sankcija taps pakankamai griežta ir turės prevencinį poveikį.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės

kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės, gali turėti teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, nes žurnalistų galimybė gauti informaciją taps efektyvesnė.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo

sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms neigiamos įtakos neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo

dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymas tinkamai inkorporuojamas į teisinę sistemą. Kitų teisės aktų keisti nereikės.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.

11. Įstatymų projektų

atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

12. Įstatymų

įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įgyvendinamųjų aktų nereikės.

savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės.

14. Įstatymų projektų

rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nėra. Nebuvo pageidauta.

kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ informacijos pateikimas “, „ žurnalistų teisės “, „administracinė atsakomybė“.

16. Kiti, iniciatorių

nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas