Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nurodytos šio įstatymo 60 straipsnyje, nustatomos:
„1) kultūros paveldo objektų, registruotų Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, bet nepaskelbtų saugomais, teritorijose;
2 ) kultūros paveldo vietovėse, registruotose Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, bet nepaskelbtose saugomomis;3 ) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų teritorijose ir vietovėse pagal šių objektų ir vietovių apsaugos tikslus, nurodytus teisės akte, kuriuo jie yra paskelbti saugomais;4 ) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos zonose;5
) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose.“
1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Kultūros paveldo objekto, registruoto Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, bet nepaskelbto saugomu, teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, registruotoje Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje, bet nepaskelbtoje saugoma, draudžiama:1 ) naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės ir jų aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;2
) įrengti įrenginius, statyti, rekonstruoti, remontuoti, atliekant esminį statinio išvaizdos keitimą (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką) nesudėtinguosius statinius, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, keisti įrenginių aukštį ir (ar) užimamą plotą, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai;3
) statyti naujus, rekonstruoti, remontuoti, atnaujinti (modernizuoti), griauti statinius, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui.“
2. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;“.
3. Pakeisti 60 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;“.
4. Pakeisti 60 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) saugomo objekto teritorijoje, vietovėje – naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje;“.
5. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nepritaria atitinkamam žemės valdos arba kitam projektui ar numatomai veiklai, jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 2 dalies 6 punkte, 3 dalies 2 punkto b papunktyje, 4 dalyje ir 5 dalies 2 punkte nurodyti darbai vykdomi ne pagal paveldosaugos reikalavimus ir šie darbai sunaikins ir (ar) sužalos nekilnojamąsias kultūros vertybes ir (ar) jų vertingąsias savybes bei nekilnojamųjų kultūros vertybių ir jų aplinkos autentiškumą.“
6. Papildyti 60 straipsnį 7 dalimi: „7
. Šiame straipsnyje nurodytos už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) statinio projektui procedūros atliekamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.“
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 6 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d.
2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2027 m. gegužės 1 d.
3. Kultūros ministras ir aplinkos ministras iki 2026 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.4
. Iki 2026 m. balandžio 30 d. pradėti šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti statybos ir kiti darbai baigiami pagal iki 2026 m. balandžio 30 d. galiojusias teisinio reguliavimo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DĖL Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant aiškiau reglamentuoti kultūros paveldo vietovių, kurios nėra paskelbtos saugomomis, apsaugą ir užtikrinti paveldosaugos reikalavimų taikymą nepaskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų teorijose ir kultūros paveldo vietovėse.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys
Šiuo metu SŽNSĮ neįteisinta kultūros paveldo vietovių, kurios nėra paskelbtos saugomomis, vertingųjų savybių apsauga, nors Kultūros vertybių registro informacinėje sistemoje įregistruotos 151 kultūros paveldo vietovės, iš kurių net 98 nėra paskelbtos valstybės ar savivaldybės saugomomis (žr. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search), ir kurioms taikoma teisinė apsauga vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – NKPAĮ). Todėl būtina SŽNSĮ nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ne tik nepaskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų teritorijose, bet ir nepaskelbtų saugomomis kultūros paveldo vietovėse, siekiant aiškiau reglamentuoti šių vietovių autentiškumo ir vertingųjų savybių išsaugojimą ir jose taikomų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų nustatymą.
2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111 , 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271 , 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521 , 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112 , 272 , 68 straipsniais įstatymui I grupės nesudėtingi statiniai, nepaskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų teritorijose ir nepaskelbtose saugomomis kultūros paveldo vietovėse gali būti statomi be statybą leidžiančių dokumentų, t. y. negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo. Todėl statant , rekonstruojant ar remontuojant (kai keičiama esminė statinio išvaizda) šiuos
statinius be minėto pritarimo, gali būti pažeistos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės. Kultūros paveldo objektų vertingosios savybės taip pat gali būti pažeistos ir įrengiant įrenginius, keičiant jų aukštį ir (ar) užimamą plotą, keičiant upių vagas, keičiant esamus ir įrengiant naujus vandens telkinius, keičiant reljefą, keičiant naujus ar plečiant esamus karjerus, todėl norint atlikti šiuo darbus yra būtinas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.
Įstatymo projekto tikslas – nuoseklus specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas ir taikymas bei užtikrinta kultūros vertybių apsauga nepriklausomai nuo jų statuso.
Įstatymo projekto uždaviniai – suderinti SŽNSĮ nuostatas su NKPAĮ ir SĮ nuostatomis bei užtikrinti nepaskelbtų saugomomis kultūros paveldo vietovių apsaugą ir paveldosaugos reikalavimų taikymą, kai nepaskelbtų saugomais kultūros paveldo objektų teorijose ir kultūros paveldo vietovėse statomi I grupės nesudėtingi ir kiti statiniai bei įrenginiai, atliekami aukščiau nurodyti žemės judinimo darbai.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Įstatymo projektą parengė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyresnioji patarėja Sigita Bugenienė, tel. +370 667 65541, el. p. sigita.bugeniene @lrkm.lt
ir patarėjas Gintaras Džiovėnas, tel. +370 608 46011, el. p. [email protected] .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu SŽNSĮ 59 straipsnyje nurodyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos:1 ) kultūros paveldo objektų, nepaskelbtų saugomais, teritorijose;2 ) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų teritorijose ir vietovėse pagal šių objektų ir vietovių apsaugos tikslus, nurodytus teisės akte, kuriuo jie yra paskelbti saugomais;3 ) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos zonose;4 ) valstybės ar savivaldybių saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose.
Tokiu būdu SŽNSĮ nėra nurodyta, kad žemės sklypams, esantiems kultūros paveldo vietovėse, kurios nėra paskelbtos saugomomis, nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios draustų naikinti jų vertingąsias savybes. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111 , 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271 , 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521 , 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112 , 272 , 68 straipsniais įstatymui
I grupės nesudėtingi statiniai kultūros paveldo objektų teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse gali būti statomi, rekonstruojami ir remontuojami be statybą leidžiančių dokumentų, t. y. negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti kultūros paveldo vietovių, nepaskelbtų saugomis, vertingųjų savybių apsaugą, Įstatymo projekte siūloma pakeisti SŽNSĮ 59 straipsnį ir jame nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos ir kultūros paveldo vietovėse, nepaskelbtose saugomomis. Tokiu būdu priėmus Įstatymo projektą bus įteisinta kultūros paveldo vietovių, nepaskelbtų saugomomis, vertingųjų savybių apsauga , kuri
yra būtina norint tinkamai naudoti ir ateities kartoms išsaugoti šias nekilnojamąsias kultūros vertybes. Taip pat, siekiant apsaugoti kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes, SŽNSĮ 60 straipsnyje siūloma nustatyti, kad
nepaskelbto saugomu kultūros paveldo objekto teritorijoje ar nepaskelbtoje saugoma kultūros paveldo vietovėje draudžiama įrengti įrenginius, statyti, rekonstruoti, remontuoti, atliekant esminį statinio išvaizdos keitimą (esminiu statinio išvaizdos keitimu laikomi pakeitimai, kurie pagal aplinkos ministro nustatytus kriterijus reikšmingai paveikia statinio architektūrinę išraišką) nesudėtinguosius statinius, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, keisti įrenginių aukštį ir (ar) užimamą plotą, keisti upių vagas, keisti esamus ir įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą, įrengti naujus ar plėsti esamus karjerus, kultūros ministro nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai.
Taip pat draudžiama statyti naujus, rekonstruoti, remontuoti, atnaujinti (modernizuoti), griauti ir statinius, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, Statybos įstatymo nustatyta tvarka negavus už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) projektui.
Tai užtikrins kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugą, nes minėti darbai bus vykdomi su už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimu ir paveldosaugos specialistų priežiūra.
Nesudėtingųjų statinių, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, projektinę dokumentaciją (kaip ir statinių, kuriems pagal Statybos įstatymo nuostatas reikia gauti statybą leidžiančius dokumentus), racionaliausia derinti su už apsaugą atsakingomis institucijomis per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimo (derinimo) statinio projektui procedūros atliekamos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“.
Aukščiau nurodytus statybos, įrenginių įrengimo ir žemės darbus vykdant be atsakingos už kultūros paveldo apsaugą institucijos pritarimo, juos vykdantys asmenys iš nežinojimo arba nerūpestingumo gali pakenkti arba sunaikinti nekilnojamąsias kultūros vertybes arba pažeisti jų vertingąsias savybes, kurios yra visos visuomenės nacionalinis turtas ir yra saugomos pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Minėtoje kultūros ministro tvirtinamoje tvarkoje planuojama nustatyti, kad I grupės nesudėtingo statinio statybos darbams, nurodytiems Įstatymo projekte, atliekamiems kultūros paveldo objekto teritorijoje ar vietovėje kartu su prašymu pakaks pateikti supaprastinto projekto aprašą, kuriame bus nurodyti: statinio statybos vieta, statinio formos ir apdailos medžiagų aprašymas bei statinio vizualizacija, o statant įrenginius ar atliekant Įstatymo projekte nurodytus žemės judinimo darbus pakaks pateikti prašymą, kuriame bus nurodyta šių darbų atlikimo vieta ir jų trumpas apibūdinimas. Todėl šie apribojimai vertintini, kaip minimalūs ir proporcingi siekiamam tikslui, t. y. tinkamai nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai, įgyvendinti.
Pagal nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo nuostatas, objektai registruojami ne registruose ar kadastruose, o registro informacinėse sistemose, todėl Įstatymo projekte terminas „Kultūros vertybių registras“ keičiamas į terminą „Kultūros vertybių registro informacinė sistema“.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projektas įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte nustatytos nuostatos, iš esmės, neturės poveikio verslo sąlygoms ir jų plėtrai.8
. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą reikės keisti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 „Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų patvirtinimo“, ir juose numatyti galimybę sukurti ir įdiegti naują šios informacinės sistemos funkcionalumą, skirtą gauti/patikrinti nesudėtingo statinio, kuriam pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, projektinę dokumentaciją, dėl jos atitikimo paveldosaugos reikalavimams.10
. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams.12
. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinamąjį teisės aktą - kultūros ministro įsakymą, kuris nustatys tvarką, pagal kurią statant, rekonstruojant ar remontuojant nesudėtingus statinius ir (ar) atliekant kitus darbus, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnyje , turės būti gaunamas už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos pritarimas (derinimas), turės priimti kultūros ministras.
Aplinkos ministras taip pat turės priimti įsakymą, keičiantį Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-502 „Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ nuostatų patvirtinimo“.
30 d .
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Priėmus įstatymo projektą reikės papildomų lėšų kompensacijoms už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą kultūros paveldo vietovėse, kurios nėra paskelbtos saugomis. Preliminariais paskaičiavimais per 10 metų minėtoms kasmetinėms kompensacijoms gali reikėti apie 100 000 Eur. Galimas metinis lėšų kompensacijoms poreikis – apie 10 000 Eur., nes vadovaujantis pastarojo dešimtmečio patirtimi, tik nedaugelis žemės savininkų kreipiasi dėl kompensacijų išmokėjimo. Planuojama, kad poreikis mokėti kompensacijas atsirastų nuo 2026 m. ir būtų mokamas iš Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų .
Taip pat reikės lėšų Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ naujos paslaugos įdiegimui, kuri įgalintų gauti/patikrinti nesudėtingo statinio, kuriam pagal Statybos įstatymo nuostatas nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, projektinę dokumentaciją, dėl jos atitikimo paveldosaugos reikalavimams.
Preliminariais paskaičiavimais šios paslaugos įdiegimui reikės apie 50 000 Eur.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„kultūros paveldo vietovė“, „specialiosios žemės naudojimo sąlygos“
16 žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„kultūros paveldo vietovė“, „specialiosios žemės naudojimo sąlygos“
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.