P rojektas
DĖL 1941 M. BIRŽELIO 23 D. LAIKINOSIOS LIETUVOS VYRIAUSYBĖS PRIIMTO IR PASKELBTO PAREIŠKIMO PRIPAŽINIMO LIETUVOS VALSTYBĖS TEISĖS AKTU m. d. Nr. Vilnius Lietuvos Respublikos Seimas, pripažindamas neginčijamą lietuvių tautos teisę ginklu priešintis sovietinei okupacijai ir siekti nepriklausomybės net ir tragiškiausiomis geopolitinėmis aplinkybėmis; įvertindamas 1941 m. birželio 22-28 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo ir pirmąją sukilimo dieną paskelbtų dokumentų reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui; konstatuodamas , kad 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją paskelbtas Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ išreiškė tautos valią atkurti Lietuvos valstybingumą, atskirdamas
Birželio sukilimu išreikštą lietuvių tautos nepriklausomybės siekį, Laikinosios vyriausybės veiklą, ir tuo pačiu metu dėl nacistinės okupacijos Lietuvoje prasidėjusias Lietuvos žydų piliečių žudynes, kurios vyko nepaisant Laikinosios Vyriausybės raginimų nesiimti represijų prieš žydų tautybės gyventojus; suvokdamas Holokaustą Lietuvoje nacistinės okupacijos metais kaip milžiniškos reikšmės Lietuvos valstybės netektį, dėl kurios kaltė teko ne tik okupaciniam režimui, bet ir atskiriems su juo kolaboravusiems Lietuvos piliečiams; pabrėždamas, kad okupuota tauta negali būti laikoma atsakinga už okupacinio režimo jos teritorijoje su visų tautybių, įskaitant lietuvių, kolaborantų pagalba įvykdytus nusikaltimus. kviesdamas
Vyriausybę ir kitas valstybės institucijas visapusiškam Birželio sukilimo įamžinimui, o mokslo įstaigas – išsamiems ir sistemingiems šio laikotarpio tyrinėjimams; priima šį įstatymą.
Šis įstatymas nustato 1941 m. birželio 23 d. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės priimto ir paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ statuso Lietuvos Respublikos teisės sistemoje.
Laikinosios Lietuvos Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. priimtas ir paskelbtas pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ yra Lietuvos valstybės teisės aktas.
Laikinosios Lietuvos Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. priimtas ir per Kauno radiją paskelbtas pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ (garso plokštelės teksto nuorašas, patvirtintas Lietuvos vaizdo ir garso archyvo direktoriaus Daliaus Žižio parašu ir archyvo antspaudu, yra šio įstatymo neatskiriamas priedas. Kauno Radiofono plokštelė Decelith 3625 su garso įrašu „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ saugoma Lietuvos vaizdo ir garso archyve, saugojimo Nr. 2772).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Vytautas Sinica
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvių tautos modernioji istorija yra nuolatinių laisvės kovų istorija. XIX-XX amžiuje ilgesnį laiką buvome okupuoti, nei buvome laisvi. Tačiau tauta demonstravo nuolatinius nepriklausomybės siekius: 1794 m. ir 1831 m. siekdami atkurti Abiejų Tautų Respubliką, o nuo 1863 m. jau ir formuluodami modernios nacionalinės valstybės siekį, galiausiai realizuotą 1918 metų vasario 16-osios Aktu ir apgintą 1918-1920 metų Nepriklausomybės kovose. Lietuvą okupavus SSRS, tauta taip pat siekė valstybingumo: sukilo prieš pirmąją sovietinę okupaciją 1941 metų birželio 22-28 dienomis ir prieš antrąją sovietinę okupaciją 1944-1953 metais.
Nors skirtingi savo forma, trukme ir įvairiais aspektais, abu ginkluotos rezistencijos prieš sovietinę okupaciją etapai išreiškė ir įkūnijo lietuvių tautos suverenią valią atkurti valstybingumą ir savarankiškai kurti nacionalinę Lietuvos valstybę. Pokario partizaninio pasipriešinimo siekius įkūnijo 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija, pripažinta Lietuvos valstybės teisės aktu. Atitinkamai visos tautos valią atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę kitomis aplinkybėmis įkūnijo ir 1941 metų birželio 23 dieną per Kauno radiją paskelbtas pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“.
Pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ įteisino Lietuvos valstybingumo, konstitucinės santvarkos tęstinumą ir 1941 metų birželio 23 d. ginkluoto Lietuvos sukilimo, kaip būtinosios ginties prieš agresorių, teisėtumą. Šis dokumentas, kaip ir pats Sukilimas, kurio tikslus jis įvardijo, liudijo nuoseklų ir nenutrūkstamą lietuvių tautos nepriklausomybės siekį, pasipriešinimą okupacijai, amžininkams paneigė tarptautinėje bendruomenėje SSRS plačiai skleistą savanoriško Lietuvos įstojimo į SSRS mitą, o šiandien įrodo rezistencijos siekius ir svarbą.
Ydinga, jog šis dokumentas iki šiol nėra pripažintas Lietuvos valstybės teisės aktu ir lygiu statusu įtrauktas į oficialiai Lietuvos valstybingumą deklaravusių aktų sąrašą. Šiuo įstatymu būtų ištaisyta ši Lietuvos istorijos politikos ir istorinių valstybingumo pagrindų sistemos spraga, o pareiškimas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ kaip teisės aktas įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisės sistemą.
Birželio sukilimo kaip visos lietuvių tautos nepriklausomybės siekio ir integralios laisvės kovų istorijos dalies oficialus teisinis pripažinimas yra ypač svarbus Rusijos prieš Lietuvą vykdomo informacinio karo sąlygomis. Sovietinės istoriografijos ir propagandos sistemos vaizduotas kaip bendradarbiavimas su naciais, Rusijoje Birželio sukilimas ir toliau traktuojamas ir pasauliui pristatomas kaip nacių inspiruota ir juos palaikiusių vykdyta akcija. Lietuva privalo aiškiai, argumentuotai ir principingai apginti šį savo laisvės kovų istorijos etapą nuo šmeižto ir dirbtinai su Holokaustu Lietuvoje kuriamų sąsajų tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje bendruomenėje.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius – Seimo narys Vytautas Sinica. Įstatymas parengtas pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos priimtą projektą, tuomet pateiktą Antano Napoleono Stasiškio ir Algirdo Petrusevičiaus.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pareiškimas nėra oficialiai pripažįstamas Lietuvos valstybės teisės aktu.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymu siūloma pripažinti 1941 m. birželio 23 dieną paskelbtą pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Lietuvos valstybės teisės aktu. Tokiu būdu būtų atstatytas istorinis teisingumas, būtų paliudytas Lietuvos valstybingumo tęstinumas ir nenutrūkstamos pastangos iškovoti ir apginti Lietuvos nepriklausomybę, būtų duotas atsakas Rusijos Federacijos režimo bandymams perrašyti Lietuvos istoriją.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nėra . 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Vytautas Sinic a