Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. ............. d. Nr. ............. Vilnius
" 28 straipsnis. Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normų įsigaliojimas Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos neįsigalioja iki 2026 m. liepos 1 d. " Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Vardas ir pavardė) (Parašas) Ligita Girskienė Vytautas Sinica Kazys Starkevičius Aušrinė Norkienė Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič Česlav Olševski Valius Ąžuolas Dainius Gaižauskas Valdas Rakutis Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas Andrius Busila Bronis Ropė Rimas Jankūnas
Remigijus Žemaitaitis Aidas Gedvilas Artūras Skardžius Tomas Domarkas Dainoras Bradauskas Martynas Gedvilas Tadas Sadauskis Vytautas Jucius Petras Dargis Lina Šukytė-Korsakė Daiva Petkevičienė Dainius Varnas Daiva Žebelienė Kęstutis Bilius Karolis Neimantas Mantas Poškus Eimantas Kirkutis Vitalijus Šeršniovas Artūras Zuokas Linas Kukuraitis Algirdas Butkevičius Zigmantas Balčytis Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė Linas Urmanavičius Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė Kęstutis Vilkauskas Eugenijus Sabutis Matas Skamarakas Antanas Nedzinskas Roma Janušonienė Martynas Katelynas Šarūnas Šukevičius Saulius Luščikas Agnė Širinskienė Šarūnas Birutis Ingrida Braziulienė
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) teikiamas siekiant pašalinti šio straipsnio prieštaravimą Konstitucijai, kuris buvo nustatytas 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarime.
Jame pažymėta, kad „pagal Konstituciją, inter alia konstitucinius teisinės valstybės, atsakingo valdymo principus, netoleruotinos situacijos, kai įstatymų leidėjas, įstatymo įsigaliojimą susiejęs su kokio nors kito įstatymo priėmimu, ilgą (neapibrėžtą) laiką nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų ir nepriima to kito įstatymo per tam tikrą protingą laiką, kuris pagrįstai reikalingas teisėkūros ir kitiems su įstatymo įsigaliojimu susijusiems veiksmams atlikti; tokiu atveju, įstatymų leidėjui išreiškus valią sureguliuoti tam tikrus santykius, tie santykiai ilgą (neapibrėžtą) laiką taip ir lieka nesureguliuoti, o priimtas ir paskelbtas įstatymas, kurio įsigaliojimas atidėtas neapibrėžtam laikui, nepradedamas taikyti; <...>“ (2025 m. balandžio 17 d. nutarimas).
Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir privalo kuo skubiau pašalinti šios nuostatos prieštaravimą Konstitucijai – įtvirtindamas aiškų ir apibrėžtą terminą, per kurį jis įsipareigoja sureguliuoti atitinkamus socialinius santykius, atsižvelgdamas į naujausią Konstitucinio Teismo doktriną. Kaip paaiškėja iš čia cituojamo Konstitucinio Teismo nutarimo, Civiliniame kodekse įtvirtintas santuokai alternatyvus teisinis institutas, skirtas šeimos teisiniams santykiams kurti, neatitinka Konstitucijos, todėl būtinos jo korekcijos, dėl kurių turi nuspręsti Seimas.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad „teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; galutinai pašalinti teisės spragas (taip pat ir legislatyvinę omisiją) galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus“ (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas; 2020 m. liepos 8 d. nutarimas; 2025 m. balandžio 17 d. nutarimas). Iš viešai skelbiamos informacijos žinoma, kad po 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo kelios dešimtys porų ketina teikti (ar jau pateikė) prašymus registruoti jų partnerystę, o jų netenkinimą ketina ginčyti bendrosios kompetencijos teismuose.
Todėl reikia pažymėti, kad Konstitucinio Teismo nutarime minimo teisinio instituto kūrimas vis dar nėra užbaigtas, o jo įtvirtinimas teisės sistemoje yra, kaip jau minėta, išimtinė įstatymų leidėjo funkcija. Šiuo atveju svarbu ne tik tinkamai sureguliuoti teisinius santykius, bet ir užtikrinti teisinės sistemos darną, kuri būtų paneigta, jei galiotų tokios įstatymų nuostatos, kuriomis asmenys praktiškai negalėtų pasinaudoti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra apibrėžęs ne tik partnerystės įregistravimo tvarkos ir sąlygų, bet ir galutinai suformulavęs su šiuo institutu siejamų teisių ir pareigų sistemos. Seimas taip pat nėra tinkamai atribojęs partnerystės instituto nuo konstitucinio santuokos instituto.
Pažymėtina, kad iki šiol partnerystės institutas buvo palaipsniui kuriamas remiantis nuostata, kad partnerystę galės sudaryti tik vyras ir moteris. Tai pastebėjęs, Konstitucinis Teismas, manytina, turėjo pareigą atidėti savo nutarimo oficialaus paskelbimo datą, tačiau to nepadarė. Todėl Seimas turi pareigą, įvertinęs Konstitucinio Teismo nutarime nustatytas Civilinio kodekso įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarkos nustatymo įstatymo 28 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai priežastis ir pasekmes, priimti atitinkamus pakeitimus, kurie panaikintų Konstitucinio Teismo konstatuotą neleistino teisinio neapibrėžtumo situaciją.
Atsižvelgiant į tai, siūlome Seimui skubos tvarka priimti Civilinio kodekso įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarkos nustatymo įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymą ir jame numatyti konkretų, protingą terminą, reikalingą tinkamai sureglamentuoti atitinkamus socialinius santykius, atsižvelgiant į 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimą.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjai ir iniciatoriai
Vytautas Sinica (NS), Kazys Starkevičius (TS-LKD).
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad ,, C ivilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento“, tačiau ši nuostata ta apimtimi, kuria ji prieštarauja Konstitucijai, negali būti taikoma po 2025 m. balandžio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimo.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma pakeisti
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį ir jame nustatyti protingą ir apibrėžtą terminą atlikti kitus teisėkūros veiksmus, kurie būtini užtikrinti teisinės sistemos stabilumui ir jos suderinamumui su Konstitucija. Siūloma nustatyti, kad C ivilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos neįsigaliotų iki 2026 m. liepos 1 d.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymo projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą, įtaka verslo sąlygomis ir jo plėtrai nenumatoma.
strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų aktų priimti nereikės.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas.
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „partnerystė“, „sugyventiniai“, „kohabitacija“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Negauta. Teikia Seimo nariai (Vardas ir pavardė) (Parašas) Ligita Girskienė Vytautas Sinica Kazys Starkevičius