Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864 50 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
202 5 m. d. Nr. Vilnius
28 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnį.
50 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 50 straipsnio 1 punkto f papunktį.
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Ignas Vėgėlė
paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civ. Kod.) trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – Civ. Kod. projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 (toliau – CKPĮĮ) 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ir CKPĮĮ projektas) projektai parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. KT21-N5/2025, kuriuo pripažinta, jog CKPĮĮ įstatymo 28 straipsnis bei Civ. Kod. 3.229 straipsniai prieštarauja Konstitucijai. 2000 m. liepos 18 d.
priimtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu buvo patvirtintas Civilinis kodeksas, kuriuo, be kitų dalykų, buvo siekiama į Lietuvos teisinę sistemą įvesti partnerystės teisinį institutą, skirtą sureguliuoti asmenų, vedančių bendrą gyvenimą neįregistravus santuokos, turtinius santykius. Buvo numatyta, jog partnerystė Civ. Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje numatyta tvarka gali būti įregistruota tik tarp vyro ir moters, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius ( Civ. Kod. 3.229 straipsnis). Pažymėtina, jog Civ. Kod.
trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje numatytos normos, kurios buvo skirtos reguliuoti bendrai gyvenančių asmenų, nesudariusių santuokos (partnerių), teisinius santykius, nuo 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo Civ. Kod., iki šiol yra neįsigaliojusios ir neveikiančios, nes nebuvo priimtas tam būtinas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. 2025 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu Nr. KT21-N5/2025 buvo pripažinta, kad Civ. Kod. 3.229 str. tiek, kiek pagal jį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2, 3 d., 22 str. 1, 4 d., 29 str., 38 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. [1]
Taigi, iškilo poreikis panaikinti tas Civ. Kod. nuostatas, kurios prieštarauja Konstitucijai, o taip pat spręsti dėl tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo teisinių santykių sureguliavimo būdo. Šiame kontekste pažymėtina, jog Seime yra užregistruoti du alternatyvūs įstatymo projektai, skirti šiam klausimui spręsti, t. y. Lietuvos Respublikos Civilinės sąjungos įstatymo projektas Nr XIVP-1694 (toliau – Civilinės Sąjungos projektas) bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso papildymo 2.231
straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1717 (toliau – Artimo ryšio projektas). Abu projektai yra praėję Seime pateikimo stadiją, o Civilinės Sąjungos projektas dar ir svarstymo stadiją. Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, dar nėra pasirinkusi bendro gyvenimo teisinių santykių sureguliavimo būdo ir šiuo metu svarsto du alternatyvius variantus.
Tačiau akivaizdu viena: Seimas partnerystės institutą ketina keisti arba civilinės sąjungos institutu, arba artimojo ryšio institutu, kurių kiekvienas sukurtų skirtingas teisines pasekmes asmenims. Apibendrinant, įstatymo leidėjas nemato partnerystės teisinio instituto, koks jis yra įtvirtintas Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje, kaip bendro gyvenimo teisinių santykių sureguliavimo būdo, todėl su partnerystės teisiniu institutu susijusių nuostatų buvimas Civiliniame kodekse neturi nei loginės, nei praktinės prasmės.
Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais, Civilinio kodekso projektu siūloma šias nuostatas panaikinti. Atsižvelgiant į akivaizdų Seimo apsisprendimą keisti partnerystės teisinio institutą vienu iš dviejų alternatyvių variantų, tikslinga neatidėlioti su Konstitucija nederančių Civ. Kod. nuostatų panaikinimo ir Civ.
Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus pripažinimo netekusiu galios klausimą spręsti nedelsiant. Taip pat pažymėtina, jog nei bendrą gyvenimą nesudarius santuokos vedančių asmenų turtinių ir neturtinių teisinių santykių, šių asmenų tarpusavio pareigų apimtis nėra šios teisėkūros iniciatyvos dalykas.
Kartu su Civilinio kodekso projektu yra teikiamas ir CKPĮĮ projektas. Pažymėtina, jog priėmus CKPĮĮ, kurio buvo patvirtintas CK, partnerystės instituto įsigaliojimui numatė kitus terminus. CKPĮĮ 28 straipsniu buvo nustatyta, jog Civ. Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Tuo tarpu CKPĮĮ 50 straipsnio 1 punkto (f) papunktis nustatė įpareigojimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe
i iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, jog Konstitucinis teismas pripažino, jog Civiliniame kodekse įtvirtintas partnerystės institutas iš dalies neatitinka Konstitucijos, o taip pat ir tai, jog įstatymo leidėjas numato kitus būdus, kaip sureguliuoti bendro gyvenimo teisinius santykius, netenka prasmės ir partnerystės instituto įgyvenimą reglamentuojančių normų buvimas CKPĮĮ.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų parengimą inicijavo Seimo narys Ignas Vėgėlė. Įstatymų projektus parengė Seimo nario Igno Vėgėlės patarėjas Ramūnas Aušrotas.
projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas
Šiai dienai Civ. Kod. įtvirtinto
dalies XV skyriaus normos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius.
CKPĮĮ 28 straipsnis nustato, jog Civ. Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Tuo tarpu CKPĮĮ 50 straipsnio 1 punkto (f) papunktis nustato pasiūlymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2002 m. sausio 1 d. parengti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą. 2025 m. balandžio 17 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimu Nr. KT21-N5/2025 pripažino, jog tiek CKPĮĮ įstatymo 28 straipsnis, tiek Civ. Kod. 3.229 straipsnis prieštarauja Konstitucijai.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Civ. Kod. projektu siūloma panaikinti Civ. Kod. trečios knygos VI dalies XV skyriaus normas, susijusias su negaliojančio partnerystės teisinio instituto teisiniu reglamentavimo. CKPĮĮ projektu siūloma panaikinti įstatymo normas numatančias Civ. Kod. trečios knygos VI dalies XV skyriaus normų įsigaliojimo tvarką.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Civ. Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyriuje įtvirtintos teisinės normos per 20 metų nuo Civ. Kod. priėmimo ir įsigaliojimo taip ir neįsigaliojo, kadangi nebuvo priimtas būtinas partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas, kaip tai įtvirtinta CKPĮĮ 28 straipsnyje. Šiuo metu įstatymų leidėjas svarsto du alternatyvius bendro gyvenimo visuomeninių santykių reguliavimo institutus – Civilinės sąjungos įstatymą bei artimo ryšio institutą, todėl partnerystės instituto normų panaikinimas yra būtinas nedelsiant, siekiant nesukelti nepagrįstų lūkesčių asmenims.
Taip pat pažymėtina, jog neįsigaliojusiomis Civ. Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyriaus normomis reguliuojama tik dalis partnerių turtinius teisinius santykius sudarančių aspektų (pavyzdžiui, bendrai naudojamo turto teisinis režimas, bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimas, teisės disponuoti bendrai naudojamu turtu apribojimai, teisės naudotis bendra gyvenamąja patalpa įgyvendinimas ir kt.), tačiau nereguliuojami kiti svarbūs bendro gyvenimo klausimai, pradedant partnerių santykiais su trečiaisiais asmenimis, partnerių tarpusavio išlaikymu, paveldėjimo vienam iš partnerių mirus bei partnerių neturtinius teisinius santykius sudarančiais klausimais (pavyzdžiui, partnerių tarpusavio įsipareigojimas vienas kitam ir kt.). Ši aplinkybė lėmė, jog įstatymų leidėjas vienos lyties asmenų bendro gyvenimo teisinių santykių sureguliavimui pasirinko kitus būdus (atitinkamai Civilinės sąjungos įstatymo
[2] bei Artimo ryšio instituto projektus. Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymas yra įtrauktas į šio pavasario Seimo sesijos darbų programą ir ketinamas svarstyti gegužę. Šį pavasarį taip pat ketinama svarstyti ir Artimojo ryšio instituto normas.
Įstatymų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Įstatymų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Teikiami Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžių nėra.
Papildomi pagrindimai ir paaiškinimai neteikiami. Teikia: [1] https://kt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3121/content [2]
Taigi, Įstatymų projektais siekiama pripažinti netekusiu galios Civ. Kod. trečiosios knygos VI dalies XV skyrių kaip neišsamiai sureguliuojantį partnerystės institutą ir priimti atskirąjį civilinės sąjungos teisinius santykius reglamentuojantį CSĮ, kuriuo visapusiškai būtų sureglamentuoti partnerių turtiniai ir neturtiniai teisiniai santykiai, šių asmenų tarpusavio pareigos.