Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi: „
7. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka patenka į teritoriją, esančią šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Sprendimus dėl nekilnojamojo turto sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybės įgaliota institucija.“
2. Buvusias 3 straipsnio 7-8 dalis laikyti atitinkamai 8-9 dalimis.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.2 . Vyriausybė iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) teikiamas siekiant užkirsti kelią grėsmėms, kurios gali kilti dėl Rusijos Federacijos piliečių įsigyjamo nekilnojamojo turto Lietuvoje šalia strateginių šalies objektų.
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymui (toliau – Įstatymas), be kita ko, buvo nustatytos ribojamosios priemonės Rusijos Federacijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, ir jų įsteigtiems ar kontroliuojamiems juridiniams asmenims įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato pareigos šalies institucijoms sistemiškai vertinti Rusijos Federacijos piliečių, kurie turi teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, sudaromų sandorių,
t.y. ar Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, įgyjamas turtas, esantis šalia karinių poligonų, energetikos, ryšių, transporto ar kitų nacionaliniam saugumui svarbių objektų, neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Nedraugiškų valstybių piliečių įsigytas nekilnojamasis turtas, esantis šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, gali būti panaudotas įvairioms priešiškoms veikloms. Toks turtas gali tapti priedanga ilgalaikėms žvalgybos operacijoms, būti naudojamas informacijos rinkimui, judėjimo stebėsenai, logistikos tikslams. Jis gali būti pasitelktas kaip sandėliavimo, transporto ar ryšių koordinavimo punktas, skirtas diversinėms ar kitokio pobūdžio atakoms prieš Lietuvos infrastruktūrą. Tokiuose objektuose gali būti slapta laikoma speciali įranga, perduodama informacija arba atliekami pasirengimo veiksmai. Be to, turtas gali būti naudojamas informacinių atakų operacijoms ar veikti kaip operatyvinė bazė. Veikla iš aplink strateginius objektus esančių statinių gali būti nukreipta prieš Lietuvos infrastruktūrą, institucijas, verslo subjektus, valstybės nepriklausomybę ir saugumą.
Migracijos departamento duomenimis,
Federacijos piliečiai (5 899 – leidimą laikinai gyventi, 8 465 – leidimą gyventi nuolat, 206 – ES laikiną kortelę, 82 – ES nuolatinę kortelę). Registrų centro duomenimis, 2022–2024 m. Rusijos Federacijos piliečiai įsigijo 2 814 nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje. 10 km atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamą turtą Lietuvoje per 2022 m. įsigijo 600 Rusijos Federacijos piliečių, per 2023 – 643 Rusijos Federacijos piliečiai, per
Federacijos piliečiai, turintys teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, aktyviai investuoja į turtą aplink kritinę infrastruktūrą, o tai kelia papildomų iššūkių nacionalinio saugumo užtikrinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad, reaguodama į grėsmes nacionaliniam saugumui, sprendimą drausti leidimo gyventi šalyje neturintiems Rusijos Federacijos piliečiams įsigyti nekilnojamo turto šalies teritorijoje priėmė ir Suomija, o leidimą gyventi turintys asmenys įsigyti nekilnojamojo turto gali tik gavę Gynybos ministerijos leidimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Projektu siūloma papildyti Įstatymą naujomis ribojamosiomis priemonėmis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo. Priėmus pakeitimus, būtų sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka patenka į teritoriją, esančią šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų. Ši ribojamoji priemonė būtų netaikoma, kai yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Sprendimus dėl nekilnojamojo turto sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams priimtų Vyriausybės įgaliota institucija.
Manytina, kad siūlomi pakeitimai sustiprintų Lietuvos atsparumą galimoms grėsmėms, susijusioms su nekilnojamojo turto įsigijimu šalia strategiškai svarbių objektų, sukurtų institucinį filtrą, leidžiantį identifikuoti ir prevenciškai pašalinti galimas rizikas bei užkirsti kelią priešiškai veiklai valstybės saugumui jautriose teritorijose.
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjas ir iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Lingė.
Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, neturinčių leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, yra Rusijos Federacijos piliečiai, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai Rusijos Federacijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu. Šiuo metu Įstatymas nereglamentuoja nuostatų dėl
Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisės įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka patenka į teritoriją, esančią šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų.
rezultatų laukiama:
7
dalimi ir nustatyti, kad sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, kuris Vyriausybės nustatyta tvarka patenka į teritoriją, esančią šalia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų ar karinių poligonų. Ši ribojamoji priemonė netaikoma, kai yra gautas patvirtinimas, kad toks sandoris nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Sprendimus dėl nekilnojamojo turto sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybės įgaliota institucija.
Priėmus siūlomą pakeitimą, Įstatyme būtų reglamentuotas mechanizmas, užtikrinantis apsaugą nuo galimai Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių nekilnojamojo turto sandorių šalia svarbių objektų ar karinių poligonų Lietuvoje.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priėmus įstatymo projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
Priėmus įstatymo projektą, įtaka verslo sąlygomis ir jo plėtrai nenumatoma.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas.
Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „ribojamosios priemonės“, ,,nekilnojamasis turtas“, „nacionalinis saugumas“.
Negauta. Teikia Seimo narys Mindaugas Lingė