P rojektas
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Šis įstatymas nustato asmenų, kuriems jų prašymų teikiamos pagalbinio apvaisinimo ar vaisingumo išsaugojimo paslaugos, teises, paslaugų teikimo sąlygas, būdus ir tvarką.“
1. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir sutikimą davusio lytinių ląstelių donoro lytines ląsteles, išskyrus atvejus, kai vieno iš donorų lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras.“
2. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju embriono donorais laikomi asmenys (asmuo), kurių (-o) pagalbiniam apvaisinimui buvo sukurti embrionai. Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų asmenų (asmens) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik veiksniems asmenims pateikus: asmens tapatybę ir amžių patvirtinančius dokumentus, bei medicinos dokumentus, patvirtinančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.“
1. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas, atliekantis pagalbinį apvaisinimą, privalo suprantamai informuoti asmenis (asmenį), kuriems (-iam) bus atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, apie pagalbinio apvaisinimo galimybes, numatomus naudoti pagalbinio apvaisinimo būdus, alternatyvas, naudą, riziką, galimas procedūrų medicinines, psichologines pasekmes, daugiavaisio nėštumo keliamą riziką motinai ir vaisiui, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę, nurodydamas klinikinių nėštumų ir gimdymų skaičių (tiek bendrai žinomą medicinos praktikoje, tiek ir konkrečiai pasiekiamą pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje), tenkantį numatomam taikyti būdui, taip pat sukurtų, tačiau į moters organizmą neperkeltų embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminus.“
2. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, prieš pagalbinio apvaisinimo pradžią turi būti pateikta ir raštu užpildant ir pasirašant informuoto paciento sutikimą.“
3. Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Prieš pasirašant informuoto paciento sutikimą, asmenys (asmuo), kuriems (-iam) bus atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, yra raštu informuojami apie preliminarią visos pagalbinio apvaisinimo procedūros kainą.“
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Veiksnus pilnametis asmuo, taip pat nepilnametis asmuo, atstovaujamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, gali sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikiančia pagalbinio apvaisinimo ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas, kad būtų paimtos, užkonservuotos ir saugomos jo lytinės ląstelės ir (ar) reprodukciniai audiniai jo vaisingumui išsaugoti, jeigu esama sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, ir (ar) paskirtas gydymas, bei kitos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.“
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1
. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima asmenys (asmuo), kuriems (-iam) bus atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:“
2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti besivystantys embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal raštu pareikštą valią saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent asmenys (asmuo), kuriems (-iam) buvo atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros,
yra pareiškę valią dėl ilgesnio embrionų saugojimo termino. Dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Embrionų saugojimas pagal pareikštą valią iki informuoto paciento sutikime nurodyto embrionų saugojimo termino pabaigos tęsiamas asmenų (asmens), kuriems (-iam) buvo atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros, lėšomis.
Pasibaigus pagal raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam arba abiem asmenims, kuriems buvo atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, embrionų laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos.
3. Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus atvejus, kai:
1 ) pasibaigia pagal
asmenų (asmens), kuriems (-iam) buvo atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros, raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminas ir nėra šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų saugojimo terminą;2 ) miršta vienas asmuo ar abu asmenys, kuriems buvo atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros ir nėra abiejų šių asmenų šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;3 ) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų buvusių sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;4
) valstybės lėšomis saugomi embrionai nebuvo panaudoti donorystei per dešimt metų nuo embrionų donacijos.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 3 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. lapkričio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino, tai kad 2025-04-10 Konstitucinis teismas priėmė nutarimą Nr.
KT19-N4/2025, kuriame konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų, sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – negali būti teikiama vien dėl to, kad jie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, vertintinas kaip pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties, taip pat kartu konstatavo, kad ginčijamoje Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatęs konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo neatitinkantį teisinį reguliavimą, diskriminuojantį nesusituokusius ar neįregistravusius partnerystės asmenis, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis, įstatymų leidėjas, reguliuodamas sveikatos priežiūros paslaugos – pagalbinio apvaisinimo – teikimo sąlygas, nesilaikė iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, bei pripažino, kad Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo (TAR, 2016‑09‑19, Nr.
23713) 5 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai . Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo nutarimą ir buvo parengtas šis įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas panaikinti diskriminacines įstatymo nuostatas, bei techniškai patikslinti vieną nuostatą, kurios taikymas praktikoje, kelia problematiką.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Dabar galiojantis LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymas (toliau - įstatymas) įtvirtina tokias sąlygas, pagal kurias sveikatos priežiūros paslauga
Dabar galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teisę į reprodukcinių audinių išsaugojimą atsiranda tik jei esama sveikatos būklė ir
(ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, ir (ar) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens tolesnio vaisingumo ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos galėtų būti atliekamos asmenims neatsižvelgiant į jų šeimyninę padėtį (sudarę santuoką ar registravę partnerystę). Tai leis daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir susilaukti savo biologinių vaikų, bei pašalins Konstitucinio teismo nustatytą prieštaravimą Konstitucijai.
9 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma išplėsti sąrašą būklių, kada atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, nes šiai dienai esama sveikatos būklė ir (ar) prognozuojami sveikatos sutrikimai, ir (ar) paskirtas gydymas, neapima visų galimų būklių, kurios kelia pagrįstas abejones dėl asmens vaisingumo, todėl praplečiant būklių sąrašą paliekamą tos srities profesionalų konsiliumui spręsti dėl asmens būklės ir jos įtakos jo vaisingumui.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. mažės Lietuvos piliečių medicininis turizmas į kaimynines šalis.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams, partneriams, gali reikėti daugiau PSDF biudžeto lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. Kiek tokiomis paslaugomis pasinaudotų ir kiek papildomai tam reikėtų lėšų, šiuo metu prognozuoti sudėtinga
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „pagalbinis apvaisinimas“ „vaisingumo išsaugojimas“, „embrionas“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra