P rojektas
GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR.
2025
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 arba 62 straipsnyje nurodytu pagrindu arba darbo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkto pagrindu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad t eisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 arba 62 straipsnyje nurodytu pagrindu. T. y. darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.
Dabartinis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės į ilgalaikio darbo išmoką darbuotojams, kurių darbo sutartys pasibaigia esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkte nurodytam pagrindui, t. y. mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui. Dažnu atveju darbo santykių pabaiga būna nulemta objektyvių, nuo darbo santykių šalių nepriklausančių aplinkybių. Tai sukuria teisinę nelygybę tarp skirtingais pagrindais atleidžiamų darbuotojų ir gali lemti socialinės apsaugos trūkumus.
Teikiamu pakeitimu siekiama praplėsti teisės į ilgalaikio darbo išmoką taikymo apimtį, numatant, kad išmoką galės gauti ne tik darbuotojai, atleidžiami pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 ar 62 straipsnius, bet ir darbuotojai, kurių darbo santykiai pasibaigia pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad darbdaviui mirus teisė gauti ilgalaikio darbo išmokas arba kitas garantijas nesuteikiama, todėl darbuotojai, kurie laikėsi įstatymų ir vykdė savo pareigas, lieka be pajamų šaltinio, nors ir neturėjo jokios kontrolės dėl šių aplinkybių. Tai gali sukelti papildomų socialinių sunkumų darbuotojams, kurie, nepaisant savo darbo ir teisėtumo, patiria neigiamas pasekmes dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių veiksnių.2
. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Domas Griškevičius .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus, teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi tik tie darbuotojai, kurie yra atleidžiami iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 arba 62 straipsnius. Tai reiškia, kad darbuotojai, kurių darbo santykiai pasibaigia pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą (
mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui) . Dėl to susidaro situacija, kai darbuotojai, kurie praranda darbą dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių, yra nepalankesnėje padėtyje lyginant su kitais atleistais darbuotojais. Šis reguliavimas nesuteikia pakankamos socialinės apsaugos ir gali lemti ekonominės rizikos padidėjimą darbuotojams, kurie netenka darbo dėl darbdavio sprendimų ar struktūrinių pokyčių.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma nustatyti, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 arba 62 straipsnyje nurodytu pagrindu arba darbo sutartis pasibaigia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkto pagrindu.
Pakeitimo pagrindimas:
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 53 straipsnio 5 punktą , nepaisant to, kad jie neturi kaltės dėl darbo santykių nutraukimo, iki šiol neturėjo teisės į ilgalaikio darbo išmoką, nors panašiose situacijose esantys darbuotojai, atleidžiami pagal Darbo kodekso 57 ar 62 straipsnius, tokią teisę turėjo.
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
situacijai neturės
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti ne daugiau nei 23 tūkst. papildomų valstybės biudžeto lėšų.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Darbo teisė“, „socialinė apsauga“, „ilgalaikio darbo išmoka“, „darbo kodeksas“, „atleidimas iš darbo“,
„socialinės garantijos“, „ darbuotojų teisės“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai