Projektas Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau šiame straipsnyje – priedas).
Priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos) (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų (pajamas už pedagoginę veiklą) ir nėra savarankiškai dirbantis (išskyrus pedagoginę veiklą) asmuo.
Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų (išskyrus pajamas už pedagoginę veiklą) ir nėra savarankiškai dirbantis (išskyrus pedagoginę veiklą) asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio priedas.
Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) dydį: K = (MMA - P) / MMA, čia:1 ) K – koeficientas,2 ) P – asmens draudžiamosios pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą).“
2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjo draudžiamosios pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) tą mėnesį, kurio draudžiamosios pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) turi būti vertinamos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra (negali būti) nustatytos (pavyzdžiui, asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo (išskyrus pedagoginę veiklą), kurio draudžiamosios pajamos (įmokų bazė) nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais; asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų (išskyrus pajamas už pedagoginę veiklą) ir jam nėra taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai), tol, kol draudžiamosios pajamos nebus nustatytos, preziumuojama, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas nemokamas. Tokiu atveju gavus oficialius duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, patvirtinančius, kad asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo draudžiamųjų pajamų (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) arba jos buvo mažesnės negu MMA, asmeniui per 30 dienų apskaičiuojama ir išmokama priedo nepriemokos suma.“
2. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. rugsėjo 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Pareigūnams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems 5 ir daugiau metų, išėjus iš tarnybos mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Taip pat į atsargą išėjusiems pareigūnams ir kariams, iki jie sukaks senatvės pensijos amžių, mokamas pareigūnų ir karių pensijos priedo (toliau – priedas), kuris yra valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (298,45 eurai nuo 2025 m. sausio 1 d.), mokėjimas priklauso nuo asmens turimų draudžiamųjų pajamų dydžio, kuris yra valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, mokėjimas priklauso nuo asmens turimų draudžiamųjų pajamų dydžio, jeigu į atsargą išėjęs pareigūnas ir karys dirba ar vykdo savarankišką veiklą, pavyzdžiui. Kuo didesnes pajamas, bet neviršijančias minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), jis gauna, tuo mažesnis priedas mokamas. Jeigu pajamos yra lygios arba viršija MMA, priedas nemokamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad yra parengtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 233 straipsniu įstatymo projektas, kuriuo siekiama sustiprinti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą mokykloje ir laipsniškai išplėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą į pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir vidurinio ugdymo programą, kas leistų išsamiau išaiškinti kurso temas, jas išdėstyti plačiau, įtraukti naujų temų, dar labiau įtvirtinti gynybos įgūdžius šalies moksleiviams.
Mokymais visose šalies mokyklose rūpinsis Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – LŠS). Kursą ves atsargos kariai, šauliai, profesinės karo tarnybos kariai. Visgi
daugėjant kurso pamokų, kurias veda šauliai skaičiui, tikėtina, kad LŠS gali nepakakti turimų instruktorių. Tokiu atveju LŠS turės kviesti atsargos karius ar pareigūnus. Tačiau jeigu atsargos kariai ar pareigūnai sutiktų vesti mokymus ir už tai gautų pajamas, pavyzdžiui, pagal individualią veiklą ar autorines sutartis su LŠS, jiems mažėtų arba išvis nebūtų mokamas pensijos priedas.
Be to, vienas iš 2024 m. lapkričio 15 d. Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos šaulių sąjungos pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo dėl Lietuvos mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros siekių
Todėl, suvokiant pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymo svarbą ir siekiant paskatinti atsargos karius pareigūnus įsitraukti į pedagoginę veiklą, parengtas Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), pagal kurį į atsargą išėjusiems pareigūnams ir kariams mokamas pensijos priedas nepriklausytų nuo pajamų, gautų už pedagoginę veiklą. Kadangi pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas apima temas apie
nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, pasiruošimą ekstremalioms situacijoms, vertingą patirtį ir žinias sukaupusių atsargos karių ir ugniagesių, policijos ar kt. pareigūnų dalyvavimas vedant mokymus neabejotinai galėtų labiau sudominti ir įtraukti mokinius į kurso užsiėmimus.
2Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo patarėjas Simonas Klimanskis.
projekte aptarti teisiniai santykiai?
Vadovaujantis galiojančiu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, pareigūnų ir karių pensijos priedo, kuris yra valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, mokėjimas priklauso nuo asmens turimų draudžiamųjų pajamų dydžio: · jeigu draudžiamosios pajamos per mėnesį yra lygios arba didesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA), priedas nemokamas; · jeigu draudžiamosios pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį, t. y. priedą, dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį (koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę: K = (MMA - P) / MMA, čia:
K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos ).
Kadangi priedo mokėjimas priklauso nuo asmens turimų draudžiamųjų pajamų dydžio, savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosios pajamos nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais. Kol savarankiškai dirbantis asmuo nedeklaravo draudžiamųjų pajamų, skaitoma, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas jam nemokamas.
Gavus oficialius duomenis apie asmens deklaruotas draudžiamąsias pajamas, patvirtinančius, kad asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo draudžiamųjų pajamų arba draudžiamosios pajamos buvo mažesnės negu MMA, asmeniui per 30 dienų apskaičiuojama ir išmokama priedo nepriemokos suma.
Apskaičiuojant pareigūnų ir karių pensijos priedą yra vertinamos draudžiamosios pajamos mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad priedo mokėjimas priklausytų nuo draudžiamų pajamų (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) dydžio: · jeigu draudžiamosios pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) per mėnesį yra lygios arba didesnės negu 1 MMA, priedas nemokamas; · jeigu draudžiamosios pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą)
per mėnesį yra mažesnės negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį, t. y. priedą, dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų ( išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą ) dydį (koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę: K = (MMA - P) / MMA, čia:
K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos ( išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą ) ). Savarankiškai dirbančių asmenų draudžiamosios pajamos (išskyrus pajamas už pedagoginę veiklą) būtų nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais.
Kol savarankiškai dirbantis asmuo nedeklaravo draudžiamųjų pajamų, skaitoma, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas jam nemokamas. Gavus oficialius duomenis apie asmens deklaruotas draudžiamąsias pajamas, patvirtinančius, kad asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo draudžiamųjų pajamų pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) arba draudžiamosios pajamos (išskyrus draudžiamąsias pajamas už pedagoginę veiklą) buvo mažesnės negu MMA, asmeniui per 30 dienų apskaičiuojama ir išmokama priedo nepriemokos suma.
Tikimasi, kad toks reguliavimas sudarys paskatą į atsargą išėjusiems pareigūnams ir kariams užsiimti pedagogine veikla, pavyzdžiui, vesti mokymus, nes būtent iš šios veiklos gautos pajamos neturėtų įtakos mokamo priedo dydžiui.
Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2025 m. rugsėjo 1 d. Be to, tokia įsigaliojimo data numatyta ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 233 straipsniu įstatymo projektui, kuriuo siekiama sustiprinti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą mokykloje ir laipsniškai išplėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą į pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta . Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma
. Priešingai, kaip minėta, į atsargą išėjusiems pareigūnams ir kariams bus sudaryta paskata užsiimti pedagogine veikla, kurios metu jie galės jaunajai kartai perduoti sukauptas žinias ir patirtį .
situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai .
planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) ? Atsargos kariams ir pareigūnams vykdant pedagoginę veiklą, pavyzdžiui, vedant pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, jeigu šie pareigūnai ir atsargos kariai nebus sukakę senatvės pensijos amžių, jiems kartu su gaunama valstybine pareigūnų ir karių pensija bus mokamas pensijos priedas, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų už pedagoginę veiklą dydžio. Tam reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų.
specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis . „Pareigūnų ir karių valstybinė pensija“,
„pensijos priedas“, „pedagoginė veikla“, „pajamos“.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos šaulių sąjungos pasirašyto bendradarbiavimo susitarimo dėl Lietuvos mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros veiksmų planas.