Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas

Projekto tekstas

2025-04-07 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

REPRODUKCINĖS SVEIKATOS

ĮSTATYMAS

2025 m. d. Nr. Vilnius I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas įtvirtina teisę į reprodukcinę sveikatą kaip neatsiejamą žmogaus teisių dalį, atitinkančią tarptautinius žmogaus teisių ir sveikatos apsaugos standartus.

2. Valstybė įsipareigoja užtikrinti, kad asmenys nebūtų diskriminuojami dėl jų lyties, amžiaus, socialinės ar ekonominės padėties ir sudaryti sąlygas naudotis reprodukcinės sveikatos paslaugomis be kliūčių, saugiai ir kokybiškai.

3. Kitų įstatymų nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

4. Valstybės ir savivaldos institucijos vykdydamos šiame įstatyme nustatytas funkcijas bendradarbiauja tarpusavyje ir su nevyriausybinėmis organizacijomis.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1

. Kontraceptinės priemonės

• medikamentinės ir nemedikamentinės apsisaugojimo nuo neplanuoto nėštumo priemonės. 2 .

Lytinis švietimas

• visuomenės švietimas, paremtas naujausiais mokslo įrodymais grįstos informacijos teikimu visuomenei, jos grupėms ar atskiriems asmenims apie reprodukcinės sveikatos išsaugojimą, žmogaus reprodukcinę funkciją, neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) ir (ar) įgyto imunodeficito sindromo (toliau – AIDS) prevenciją, žmogaus teises reprodukcinės sveikatos srityje. 3

. Lytiškumo ugdymas

• nuoseklus asmens atsakingos lytinės elgsenos ugdymas, apimantis asmens raidą ir lytinio tapatumo suvokimą, formuojant vertybines nuostatas ir brandžius tarpusavio santykius. Lytiškumo ugdymo sudėtinė dalis yra reprodukcinės sveikatos mokymas. 4 .

Prenatalinė diagnostika

• nėštumo tyrimų atlikimas iki gimdymo, siekiant nustatyti dažniausiai pasitaikančių vaisiaus genetinių bei sklaidos anomalijų riziką. 5 .

Reprodukcinė sveikata

• asmens fizinė, psichinė ir socialinė gerovė visais su reprodukcine sistema susijusiais aspektais, apimanti galimybę gyventi atsakingą, pasitenkinimą teikiantį ir saugų lytinį gyvenimą, gebėjimą susilaukti palikuonių ir laisvę nuspręsti, ar tai daryti, kada ir kaip dažnai tai daryti. Reprodukcinė sveikata taip pat apima teisę gauti informaciją apie saugius, veiksmingus, prieinamus ir priimtinus vaisingumo reguliavimo metodus bei atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat teisę į saugų nėštumą ir gimdymą.

6 . Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos

• visuma asmens sveikatos priežiūros metodų ir priemonių, skirtų reprodukcinei sveikatai išsaugoti, stiprinti ar atkurti. 7

. Reprodukcinės teisės

• visuma pamatinių žmogaus teisių, garantuojančių asmens galimybę laisvai ir atsakingai spręsti reprodukcinės sveikatos klausimus, įskaitant teisę planuoti šeimą, vaikų skaičių ir gimdymų laiką, turėti prieigą prie informacijos, priemonių ir paslaugų šiems sprendimams įgyvendinti, bei įgyvendinti savo apsisprendimą be diskriminavimo, prievartos ar smurto. 8 .

Saugi motinystė

• visuma priemonių, užtikrinančių prieinamą ir kokybišką sveikatos priežiūrą planuojant nėštumą, nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu . 9 .

Lytinis smurtas

• tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo asmeniui daromas lytinis poveikis prieš jo valią ir dėl kurio asmuo patiria fizinę, psichinę, materialinę ar neturtinę žalą. 10 .

Lytinio smurto formos –

išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, seksualinis priekabiavimas, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimas, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas.¹¹ .

Šeimos planavimas

• asmens galimybė planuoti norimą vaikų skaičių ir laiką, turėti tam reikalingos informacijos, gauti paslaugas ir priemones šiam tikslui pasiekti. 12 .

Sterilizacija

• savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo. 13

. Jaunimui palankios reprodukcinės sveikatos paslaugos

• jaunimui skirtos nemokamos, konfidencialios (prireikus – anoniminės) reprodukcinės sveikatos priežiūros ir susijusios paslaugos, pritaikytos jaunų asmenų poreikiams. Šios paslaugos apima konsultavimą, diagnostiką, gydymą, įskaitant nėštumo nutraukimą ir jo prevenciją, konsultavimą dėl kontraceptinių priemonių vartojimo, lytinį švietimą.

14. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

3 straipsnis. Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai.

Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:¹

) nediskriminavimo

• reprodukcinės sveikatos paslaugų prieiga ir informacija apie šias paslaugas užtikrinama visiems asmenims nepriklausomai nuo jų lyties, lytinės orientacijos, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, etninės priklausomybės, religinių įsitikinimų ar kitų aplinkybių; 2 ) paslaugų pasiekiamumo
• užtikrinamas pakankamas reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų ir priemonių tinklas bei įvairovė visoje šalies teritorijoje; 3 ) paslaugų prieinamumo
• užtikrinama, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos ir informacija apie jas būtų prieinama kiekvienam nepriklausomai nuo asmens finansinės ar socialinės padėties ir gaunama įvairiais informacijos sklaidos būdais, įskaitant telemediciną;

4 ) paslaugų palankumo

• reprodukcinės sveikatos paslaugos yra patrauklios ir priimtinos paslaugų gavėjui, teikiamos operatyviai ir kokybiškai, nesudarant nepagrįstų apribojimų ar kitokių kliūčių; 5 ) informuoto apsisprendimo
• kiekvienas asmuo turi teisę ir realią galimybę laisvai, be išorinio spaudimo ar prievartos, priimti sprendimus, susijusius su savo reprodukcine sveikata, vadovaudamasis jam pateikiama naujausia mokslo įrodymais pagrįsta informacija; 6 ) privatumo ir konfidencialumo
• teikiant reprodukcinės sveikatos paslaugas, gerbiamas kiekvieno asmens privatumas ir užtikrinamas informacijos apie asmens sveikatą ir privatų gyvenimą konfidencialumas; 7 ) dalyvavimo

• užtikrinamas asmenų ir visuomenės grupių dalyvavimas, rengiant ir įgyvendinant programas bei priemones, susijusias su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, taip pat vykdant jų stebėseną; 8 ) atskaitomybės
• su šio įstatymo įgyvendinimu susijusios programos ir priemonės turi įtvirtintus veiksmingus atskaitomybės mechanizmus, užtikrinama tokių programų ir priemonių vykdymo stebėsena, efektyvumo ir kokybės vertinimas; 9 ) paslaugų kokybės
• reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis nustatytais paslaugų teikimo bei asmens sveikatos priežiūros kokybės standartais,

nuolat tobulinant paslaugas teikiančių sveikatos priežiūros ir kitų specialistų kompetencijas ir diegiant mokslo pažangos laimėjimus.

Visos reprodukcinės sveikatos paslaugos privalo būti teikiamos laikantis sveikatos priežiūros įstaigos nustatytų paslaugų teikimo etikos principų, užtikrinančių pagarbą asmeniui ir jo orumo apsaugą.

4 straipsnis. Reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimas

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patirtos išlaidos, teikiant reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka. II

SKYRIUS

REPRODUKCINIS PASIRINKIMAS

5 straipsnis. Šeimos planavimas

1

. Šeimos planavimui užtikrinti taikomi mokslo ir medicinos praktikos pripažinti medikamentiniai ir nemedikamentiniai metodai, įskaitant hormonines ir barjerines kontraceptines priemones bei konsultavimą šeimos planavimo klausimais.

2. Valstybė užtikrina genetinį konsultavimą planuojant šeimą, siekdama įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui.

3. Savanoriška chirurginė sterilizacija užtikrinama asmeniui jo rašytiniu prašymu, prieš tai pateikus išsamią informaciją apie šio metodo esmę, galimas komplikacijas ir pasekmes. Sterilizacija atliekama ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo asmens prašymo pateikimo dienos.⁴

. Valstybė užtikrina, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Kontraceptinių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

5. Informaciją apie šeimos planavimą, kontracepcijos vartojimą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vadovaudamosios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Ši informacija privalo būti pateikiama žodžiu ir (ar) raštu, skelbiama asmens sveikatos priežiūros įstaigų interneto svetainėse ar kitais informavimo būdais.

6 straipsnis. Saugi motinystė

1. Pagarbios ir saugios motinystės užtikrinimas. Kiekviena nėščioji ir gimdyvė turi teisę į saugią, kokybišką ir pagarbą užtikrinančią sveikatos priežiūrą nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu, įskaitant psichologo konsultacijas.²

. Nėščiosioms turi būti užtikrintos prenatalinės diagnostikos paslaugos. Prenatalinės diagnostikos tvarkos aprašą nustato sveikatos apsaugos ministras.

3. Nėščioji turi teisę laisvai pasirinkti gimdymo stacionarą, išskyrus atvejus, kai dėl nėštumo rizikos būtina specializuota aukštesnio lygio akušerinė pagalba, atitinkanti nėščiosios sveikatos būklę.

4. Visos gimdyvės turi teisę pasirinkti lydintį asmenį per gimdymą.⁵ . Visos gimdyvės, pasikonsultavus su gydytoju, turi teisę pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones.

6. Gimdymo priežiūra teikiama vadovaujantis reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principais.

7. Visos medicininės procedūros per gimdymą turi būti atliekamos informavus gimdyvę jai suprantama kalba.⁸

. Nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

9. Informaciją apie nėštumą, gimdymą ir pogimdyminę priežiūrą bei galimas komplikacijas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vadovaudamosios Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis. Informacija privalomai teikiama žodžiu ir (ar) raštu, skelbiama atitinkamų įstaigų interneto svetainėse ar kitais būdais.

7 straipsnis. Nėštumo nutraukimas

1. Nėštumas gali būti nutrauktas moters apsisprendimu:¹

) Nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaičių (11 sav.+ 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir ( arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis.² ) Esant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir ( arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis. Nėštumo nutraukimo medicinines indikacijas nustato sveikatos apsaugos ministras. Išvadą, ar yra medicininių indikacijų nėštumui nutraukti pateikia universiteto ligoninės gydytojų konsiliumas.³

) Po išžaginimo nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis. Išvadą apie tai, kad įvyko išžaginimas, pateikia atitinkamos teisėsaugos institucijos.⁴ ) Esant kraujomaišai (incestui) nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. + 6 d.), skaičiuojant nuo paskutinio menstruacinio ciklo pirmos dienos ir (arba) remiantis ultragarsinio tyrimo duomenimis. Išvadą apie kraujomaišos faktą pateikia gydytojas genetikas.

2. Nėštumo nutraukimas (abortas) gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu.³

. Vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama pasitelkiant nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas (telemediciną). Paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

4. Nėštumo nutraukimo paslauga moteriai teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.⁵

. Moteriai, pageidaujančiai nutraukti nėštumą, turi būti pateikta išsami mokslu grįsta informacija apie nėštumo nutraukimą, jo būdus, žinomas ir galimas komplikacijas ar nepageidaujamus padarinius, taip pat kitas aplinkybes. Sveikatos priežiūros įstaiga turi moterį informuoti apie galimą psichologo ir (ar) socialinio darbuotojo konsultaciją. Visa informacija pateikiama atsižvelgiant į moters amžių ir sveikatos būklę, jai suprantama kalba, paaiškinant specialius medicinos terminus. Po atlikto nėštumo nutraukimo moteriai sveikatos priežiūros įstaiga pateikia informaciją žodžiu ir (ar) raštu šeimos planavimo, kontracepcijos vartojimo klausimais.⁶

. Moters nėštumo nutraukimo pasirinkimo teisė privalo būti gerbiama, nesudarant dirbtinių kliūčių jos įgyvendinimui laiku ir kokybiškai.

8 straipsnis. Pagalbinis apvaisinimas.

Pagalbinio apvaisinimo galimybės, sąlygos reglamentuojamos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. III

SKYRIUS

PAGALBA LYTINĮ SMURTĄ PATYRUSIEMS ASMENIMS

9 straipsnis. Pagalba asmenims, patyrusiems lytinį smurtą

1. Lytinį smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama reikalinga asmens sveikatos priežiūra, psichologinė ir socialinė pagalba. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai.²

. Lytinį smurtą patyrusiems asmenims užtikrinama konfidenciali profesionali pagalba specializuotuose pagalbos centruose. Valstybė užtikrina, kad tokie centrai veiktų visoje šalyje ir būtų prieinami visiems nukentėjusiems asmenims.

3. Lytinio smurto aukoms skubios kontracepcijos priemonės bei lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir gydymo paslaugos teikiamos nemokamai, o šių paslaugų išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją organizuoja asmenų, atsakingų už pagalbos teikimą, mokymus ir kvalifikacijos kėlimo kursus. IV

SKYRIUS

JAUNIMO REPRODUKCINĖ SVEIKATA

10 straipsnis.

Jaunimui palankios reprodukcinės sveikatos paslaugos

1. Jaunimui palankios reprodukcinės sveikatos paslaugos teikiamos pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Savivaldybės užtikrina informacijos apie šias paslaugas teikimą jaunimui.

2. Jaunimui palankių reprodukcinės sveikatos paslaugų koncepciją, politiką, strategiją ir teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, vadovaudamasis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

3. Jaunimui reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik atitinkamus tobulinimosi kursus (specialius mokymus) išklausę specialistai. V

SKYRIUS

REPRODUKCINĖS SVEIKATOS INFORMACIJOS SKLAIDA IR KONSULTAVIMAS, VISUOMENĖS LYTINIS ŠVIETIMAS IR LYTIŠKUMO UGDYMAS

11 straipsnis.

Reprodukcinės sveikatos informacijos sklaida ir konsultavimas

1. Kiekvienas asmuo turi teisę į visapusę, nešališką ir mokslu grįstą informaciją apie reprodukcinę sveikatą.

2. Sveikatos apsaugos ministras nustato sklaidos apie reprodukcinę sveikatą tvarką, įskaitant informacijos sklaidos būdus, telemediciną.

3. Reprodukcinės sveikatos informacija teikiama vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos bei reprodukcinės sveikatos mokslo institucijų rekomendacijomis.⁴

. Informacija reprodukcinės sveikatos klausimais asmeniui turi būti aiški, pateikiama suprantama kalba, be diskriminavimo dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos ar socialinės padėties ir atitikti geriausią tarptautinę praktiką, skatinant sąmoningumą bei informuotą sprendimą dėl asmens reprodukcinės sveikatos, teikiant pagarbą žmogaus teisėms.

12 straipsnis. Visuomenės lytinis švietimas

1. Visuomenės lytinį švietimą sudaro visapusis, nešališkas, mokslo įrodymais ir žmogaus teisių įgyvendinimu grįstas informavimas apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei jos stiprinimą ir naujausius medicinos pasiekimus, įskaitant šeimos planavimą, kontracepciją, nėštumo nutraukimo ir lytiškai plintančių infekcijų, tarp jų ŽIV (AIDS) prevenciją, reprodukcinių organų vėžio prevenciją.² .

Visuomenės lytinio švietimo tvarką ir būdus, finansavimo mechanizmus, nuolatinę stebėseną nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo ir mokslo ministru, vadovaudamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos bei reprodukcinės sveikatos mokslo institucijų rekomendacijomis.³ . Lytinio švietimo programos turi būti pritaikytos gyventojams pagal amžių, poreikius, atsižvelgiant į socialiai pažeidžiamų gyventojų grupes ir nediskriminuojant gyventojų dėl lyties, kalbos, socialinės padėties ir kitų aplinkybių.⁴ .

Į sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir švietimo specialistų rengimo programas turi būti įtrauktas reprodukcinės sveikatos mokymas (modulis).

13 straipsnis. Lytiškumo ugdymas

1

. Lytiškumo ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, vykdomas švietimo ir mokslo bei sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos bei reprodukcinės sveikatos mokslo institucijų rekomendacijomis.

2. Lytiškumo ugdymas turi būti įtraukus, nešališkas, grįstas mokslu ir žmogaus teisių įgyvendinimu, inovatyvus, pritaikytas jaunimui pagal amžių, poreikius, nediskriminuojant jų dėl lyties, lytinės tapatybės, orientacijos, kalbos, socialinės padėties ir kitų aplinkybių. VI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. gruodžio 1 d.²

. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Aiškinamasis raštas

2025-04-07 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REPRODUKCINĖS

SVEIKATOS

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningo, konceptualaus reprodukcinės sveikatos teisinio reglamentavimo. Reprodukcinės sveikatos klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose (pvz. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatyme Nr. XII-2608, Nėštumo nutraukimo paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos apraše, patvirtintame

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-1348, tačiau trūksta specialaus įstatymo, įtvirtinančio teisę į reprodukcinę sveikatą kaip neatsiejamą žmogaus teisių dalį. Toks teisinis vakuumas neleidžia užtikrinti nuoseklios ir visapusės šios srities politikos ir strategijos, todėl kilo poreikis parengti Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą (toliau – Projektas), kuris įtvirtintų aiškų valstybės požiūrį ir nuostatas dėl reprodukcinės sveikatos bei sudarytų sąlygas asmenų reprodukciniam pasirinkimui, užtikrintų kokybiškas reprodukcinės sveikatos paslaugas, mokslu grįstą informaciją, švietimą ir lytiškumo ugdymą be kliūčių, diskriminavimo, gerbiant kiekvieno žmogaus teises.

Parengto projekto tikslai

• sukurti reprodukcinės sveikatos teisinį reguliavimą, apibrėžiantį reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principus, reprodukcinį pasirinkimą, pagalbą lytinį smurtą patyrusiems asmenims, jaunimui palankias reprodukcinės sveikatos paslaugas, reprodukcinės sveikatos informacijos sklaidą ir konsultavimą, visuomenės lytinio švietimo ir lytiškumo ugdymo teisinius pagrindus bei įtvirtinti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą.

Parengto projekto uždaviniai

• nustatyti reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumo, kokybės ir konfidencialumo standartus, užtikrinti lygiavertes galimybes visiems asmenims naudotis šiomis paslaugomis, integruoti jaunimo poreikius bei sumažinti su reprodukcine sveikata susijusią socialinę stigmą.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokslu grįstos informacijos sklaidai, visuomenės švietimui apie reprodukcinę sveikatą ir jos stiprinimą, nėštumo nutraukimo ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijai, šeimos planavimui, kad kiekvieno individo reprodukcinės teisės būtų įgyvendintos, o valstybės užsibrėžti nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai bei tikslai būtų pasiekti.

Per lytiškumo ugdymą būtina užtikrinti mokslų grįstą reprodukcinės sveikatos mokymą jaunimui ir taip saugoti ir stiprinti jaunimo reprodukcinę sveikatą, didinti informuotumą apie reprodukcines teises. Kad jauni žmonės laiku gautų pagalbą, reprodukcinės sveikatos priežiūrą ir paslaugas, būtina įgyvendinti jaunimui palankias paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant ir telemediciną. Šios paslaugos apimtų konsultavimą, diagnostiką, gydymą, nėštumo nutraukimą ir jo prevenciją, kontraceptinių priemonių vartojimą, lytiškai plintančių infekcijų gydymą ir prevenciją, lytinį švietimą. Visa informacija, konsultacijos ir paslaugos turi būti teikiamos konfidencialiai, be jauno žmogaus žeminimo ir smerkimo. Taip pat siekiama kad sveikatos priežiūros specialistai būtų parengti darbui su jaunimu, išklausę mokymo kursą.

Dar viena svarbi paskata rengti šį projektą – poreikis naikinti stigmą dėl nėštumo nutraukimo ir gerinti nėštumo nutraukimo paslaugos prieinamumą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu leista nutraukti nėštumą ir vaistais, ir nepaisant to, kad vaistinis nėštumo nutraukimas pasaulyje pripažintas saugesniu ir mažiau invazyviu metodu nei chirurginis abortas, Lietuvoje jo prieinamumas išlieka ribotas dėl medicinos įstaigų nenoro teikti šią paslaugą ir sudėtingo reguliavimo. Moterys susiduria su informacijos trūkumu, dalis gydymo įstaigų net nežino arba klaidingai teigia, kad ši procedūra nėra legali, o tai vilkina sprendimo priėmimą ir didina medicinines rizikas. Projektu siekiama įtvirtinti moters teisę rinktis nėštumo nutraukimo būdą – chirurginį ar vaistinį – taip užtikrinant, kad sveikatos priežiūros sistema atlieptų individualius moters poreikius ir mokslo pažangą. Be to, aborto reglamentavimas padės sumažinti iki šiol egzistuojančią stigmą: kai procedūra pripažįstama teisėta ir įprasta medicinos praktikos dalimi, mažėja socialinis spaudimas bei neigiamos nuostatos moterų atžvilgiu.

Įstatymo projektas orientuotas į reprodukcinės sveikatos netolygumų mažinimą visuomenėje ir kiekvieno asmens teisės į reprodukcinį apsisprendimą užtikrinimą. Šiuo metu reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumas neretai priklauso nuo gyvenamosios vietovės, socialinės padėties (privati priežiūra brangi, o valstybinė ne visuomet lengvai pasiekiama), amžiaus ar kitų veiksnių. Ypač akcentuotina moterų, gyvenančių socialiai pažeidžiamose grupėse ar atokiose vietovėse, situacija – įstatymas padės joms gauti reikiamas paslaugas (pvz., kontracepcijos, nėštumo priežiūros ar nutraukimo) laiku ir saugiai. Taip pat Projektas gina asmens teisę į reprodukcinį apsisprendimą, t. y. teisę laisvai ir atsakingai nuspręsti dėl vaikų skaičiaus, gimdymo laiko ir intervalo, gauti informaciją bei priemones šiems sprendimams įgyvendinti. Projektu įtvirtinama, kad niekas negali būti diskriminuojamas dėl savo reprodukcinio sprendimo.

Taigi, pagrindinis Projekto uždavinys – sukurti sąlygas, kad reprodukcinė sveikata būtų prieinama kaip pamatinė žmogaus sveikatos dalis, o kiekvienas galėtų saugiai ir oriai naudotis savo reprodukcinėmis teisėmis.

2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,

asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijuoja Seimo narė Birutė Vėsaitė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami

įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra specialaus Reprodukcinės sveikatos įstatymo – reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimus apima atskiri teisės aktai, tačiau jie nesudaro vieningos darnios sistemos. Nėštumo nutraukimo paslaugos reglamentavimas šiuo metu grindžiamas ne įstatymu, o sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka

[1] , Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymas [2] reglamentuoja tam tikrą reprodukcinės sveikatos sritį (nevaisingumo gydymą pagalbinio apvaisinimo būdu), tačiau tai tik viena siaura dalis; šis įstatymas neapima daugelio kitų reprodukcinės sveikatos paslaugų (kontracepcijos, nėštumo ir gimdymo priežiūros, aborto, lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir kt.).

Dėl tokio fragmentiško reglamentavimo praktikoje kyla nemažai problemų. Nėra aiškiai apibrėžtų valstybės įsipareigojimų užtikrinti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, jaunimui palankias reprodukcinės sveikatos paslaugas. Kontracepcijos prieinamumas taip pat nėra reglamentuotas įstatymu – nors kontraceptinės priemonės teisėtai prieinamos rinkoje, jų kompensavimas jaunimui ar socialiai pažeidžiamiems asmenims nėra įtvirtintas.

Nėštumo nutraukimo srityje iki šiol trūksta šiuolaikiško požiūrio: vaistinis abortas vis dar retai naudojamas dėl teisinio neapibrėžtumo, todėl moterys vis dar yra priverstos dažniau rinktis chirurginį abortą. Verta paminėti, kad 2002 m. buvo parengtas Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas (Nr. IXP-1775 [3]

). Tačiau tuomet šis projektas nesulaukė pritarimo ir nebuvo priimtas – to meto diskusijose išryškėjo nesutarimai, projektui buvo pareikštos pastabos. Dėl politinių ir ideologinių priežasčių tuo metu reprodukcinės sveikatos klausimų sureguliuoti nepavyko, paliekant juos spręsti pavieniais teisės aktais, taigi šiai dienai yra akivaizdu, kad be aiškaus nacionalinio įstatymo daugelis problemų nėra tinkamai sprendžiamos. Esama teisinė bazė nenumato, pavyzdžiui, konfidencialumo užtikrinimo nepilnamečiams: praktika rodo, kad šeimos gydytojai ne visada linkę teikti konfidencialias konsultacijas paaugliams dėl reprodukcinės sveikatos, dažnai reikalauja tėvų sutikimo net tais atvejais, kai tai nėra būtina, taip pažeisdami jaunų pacientų teises.

Apibendrinant, galiojantis teisinis reglamentavimas nėra pakankamas: jis neapima visų aktualių reprodukcinės sveikatos aspektų, palieka teisinių spragų, dėl kurių kenčia sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio

reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatyme pateikiamos aiškios sąvokos, kas yra reprodukcinė sveikata, reprodukcinės teisės, šeimos planavimas, lytinis švietimas ir kt. Įstatymu įtvirtinami pagrindiniai reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principai, užtikrinantys jų prieinamumą, pasiekiamumą, kokybę, konfidencialumą bei asmens teisę į informuotą ir laisvą apsisprendimą.

Įstatymu nustatoma, kad reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto, užtikrinant paslaugų prieinamumą visiems asmenims. Įstatymu nustatoma, kad šeimos planavimas grindžiamas mokslu pagrįstais metodais, užtikrinant kontracepcijos prieinamumą, genetinį konsultavimą, savanorišką chirurginę sterilizaciją šeimos planavimo tikslu bei informacijos teikimą visuomenei remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Įstatymu įtvirtinama nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių teisė į kokybišką, saugią ir pagarbą užtikrinančią sveikatos priežiūrą, suteikiant galimybę pasirinkti lydintį asmenį, gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones ir informuotą dalyvavimą visose medicininėse procedūrose pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.

Įstatymu nustatoma nėštumo nutraukimo tvarka, užtikrinanti moters teisę apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo iki 12 savaičių, numatant išimtis dėl medicininių indikacijų, išžaginimo ar kraujomaišos iki 22 savaičių, įtvirtinant chirurginio ir vaistinio aborto galimybę, įskaitant telemedicinos paslaugas, bei garantuojant nemokamą prieigą prie šių paslaugų ir išsamią informacijos teikimo pareigą.

Įstatymu įtvirtinamas kompleksinės pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, užtikrinant jiems nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją bei infekcijų profilaktiką, taip pat numatant atsakingų specialistų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą.

Įstatymu įtvirtinama jaunimui palankių reprodukcinės sveikatos paslaugų teikimo sistema, numatant jų prieinamumą pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, informacijos sklaidą savivaldybių lygmeniu, taip pat nustatant, kad šias paslaugas gali teikti tik specialius mokymus išklausę specialistai.

Įstatymu įtvirtinama teisė į mokslu grįstą, objektyvią ir nešališką reprodukcinės sveikatos informaciją, nustatoma jos sklaidos tvarka bei užtikrinamas aiškus, visiems prieinamas konsultavimas, atitinkantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir tarptautinių mokslo institucijų rekomendacijas. Įstatymu įtvirtinamas visapusis ir mokslu grįstas visuomenės lytinis švietimas, apimantis informavimą apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją bei reprodukcinės sveikatos stiprinimą.

Įstatymu įtvirtinamas mokslu ir žmogaus teisių principais grįstas, įtraukus ir nešališkas lytiškumo ugdymas, vykdomas pagal švietimo ir sveikatos apsaugos ministrų nustatytą tvarką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos bei reprodukcinės sveikatos mokslo institucijų rekomendacijas. Įgyvendinus siūlomas nuostatas, laukiama reikšmingų teigiamų pokyčių visuomenėje.

Gerėjant reprodukcinės sveikatos priežiūrai ir kontracepcijos prieinamumui, mažės neplanuotų nėštumų ir nepilnamečių gimdymų skaičius, sumažės aborto poreikis, o kokybiškesnė nėštumo, gimdymo ir nėštumo nutraukimo priežiūra padės išvengti komplikacijų bei gerins moterų fizinę, psichinę ir socialinę gerovę.

Įtvirtinus teisę į reprodukcinės sveikatos paslaugas be diskriminavimo ir užtikrinus konfidencialumą, mažės socialinė stigma, moterys ir jaunimas drąsiau naudosis sveikatos priežiūra. Ilgalaikėje perspektyvoje įstatymas prisidės prie labiau informuotos ir sveikesnės visuomenės, kurioje šeimos pagausėjimas bus atsakingiau planuojamas, mažės nepilnamečių tėvystės atvejų, o valstybė sumažins išlaidas, susijusias su nepageidaujamo nėštumo atvejais - abortu, įskaitant nesaugų ar kriminalinį, gimusių vaikų nužudymu ar nepriežiūra - taip pat su lytiniu smurtu.

Apibendrinant, pasiūlytos naujos nuostatos sudaro sąlygas modernizuoti Lietuvos reprodukcinės sveikatos priežiūrą. Įstatymas sukurs aiškų pagrindą veiksmingai reprodukcinės sveikatos politikai.

5. Numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

Įstatymo įgyvendinimas turės reikšmingą teigiamą poveikį visuomenės sveikatai – gerės moterų, paauglių ir jaunimo sveikatos rodikliai, mažės neplanuotų nėštumų ir lytiškai plintančių infekcijų bei gimdos kaklelio vėžio atvejų, saugesni nėštumo nutraukimo būdai sumažins komplikacijų riziką, pagerės nėščiųjų priežiūra, o paslaugų prieinamumo didinimas padės mažinti sveikatos netolygumus tarp skirtingų visuomenės grupių ir geografinių vietovių.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas

turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas mažins korupciją medicinos srityje, nes pagerės kontracepcijos, vaistinio nėštumo nutraukimo vaistų prieinamumas, nėštumo nutraukimo prieinamumas, pagerės kriminogeninė situacija, susijusi su lytiniu smurtu, lytine prievarta ir išnaudojimu, nesaugiu ar kriminaliniu abortu, vaikžudystės ar vaiko nepriežiūros atvejais.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Poveikio neturės.

8. Ar įstatymo projektas

neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.

9. Įstatymo inkorporavimas į

teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Reprodukcinės sveikatos įstatymui, tam tikriems jo aspektams detalizuoti ir sklandžiam įgyvendinimui reikės priimti papildomus teisės aktus arba pakeisti galiojančius.

10. Ar įstatymo projektas parengtas

laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus

teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti

reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

13Kiek valstybės,

savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymo projekto įgyvendinimas pareikalaus tam tikrų valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į reprodukcinę sveikatą atsipirks, mažindamos išlaidas socialinei pagalbai, reprodukcinės sistemos ligų ir sutrikimų, nevaisingumo gydymui, nėštumo nutraukimo bei kitoms sveikatos priežiūros paslaugoms, lytinį smurtą patyrusių asmenų reprodukcinės ir psichinės sveikatos paslaugoms.

14. Įstatymo projekto rengimo metu

gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra.

• 15. Reikšminiai

žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Reprodukcinė sveikata, reprodukcinės teisės, jaunimui palankios sveikatos paslaugos, vaistinis nėštumo nutraukimas, nėštumo nutraukimas, visuomenės lytinis švietimas, lytinis ugdymas.

16Kiti, iniciatorių nuomone,

reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. [1] Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, „Teisės aktas – TAD/1a1dc9061a3211edb36fa1cf41a91fd9“, prieiga per internetą, 2024 m. kovo 19 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1a1dc9061a3211edb36fa1cf41a91fd9 . [2] Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, „Teisės aktas – TAD/f31c44c27bd711e6a0f68fd135e6f40c“, prieiga per internetą, 2024 m. kovo 19 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f31c44c27bd711e6a0f68fd135e6f40c/asr . [3]

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Seimas, „Teisės aktų projektas – TAIS.170862“, prieiga per internetą, 2024 m. kovo 19 d., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/TAIS.170862 .