Projektas
20 25 m. d. Nr. Vilnius
„
1Šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtinus paskutinių pasibaigusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, tų metų pelnas skirstomas ar nuostolis dengiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
2 . Nuostolis dengiamas turimu Lietuvos banko atsargos kapitalu. Kai atsargos kapitalo nepakanka šiam nuostoliui dengti, likęs nepadengtas nuostolis dengiamas paskesnių finansinių metų pelnu. 3 . Pelnas skirstomas šia eilės tvarka: 1 ) ankstesnių finansinių metų nepadengtiems nuostoliams dengti;2
) po paskirstymo pagal šios dalies 1 punkto nuostatas likusi suma ar jos dalis skiriama įstatiniam kapitalui iki šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyto dydžio;3 ) po paskirstymo pagal šios dalies 2 punkto nuostatas likusi suma ar jos dalis skiriama atsargos kapitalui sudaryti iki Lietuvos banko valdybos nepriklausomu sprendimu, priimtu atsižvelgiant į rizikas ir galimą jų poveikį, nustatytos sumos, ne mažesnės už penkis Lietuvos banko įstatinio kapitalo dydžius;4 ) po paskirstymo pagal šios dalies 3 punkto nuostatas likusi suma skiriama Lietuvos banko pelno įmokai į valstybės biudžetą. “
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnis taikomas skirstant 2024 metų ir vėlesnių finansinių metų Lietuvos banko pelną ir dengiant nuostolį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Dėl būtinybės iki 2030 m. visiškai suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją gynybos finansavimas turės siekti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Tai yra daugiau kaip 12 mlrd. eurų vertės finansinis iššūkis valstybei laikotarpiu iki 2030 m.
Lietuvos Respublikos Prezidentas 2025 m. pradžioje dėl didesnio gynybos finansavimo pasiūlė keletą diversifikuotų idėjų, kurios nekeltų viešųjų paslaugų finansavimo įtampos, neužkrautų perteklinės mokesčių naštos gyventojams, leistų išvengti socialinių išlaidų mažinimo ir kartu padėtų pasiekti valstybės saugumo tikslą. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte
siūloma įteisinti vieną iš šaltinių, kuriuo būtų papildytas Valstybės gynybos fondas. Siūloma padidinti Lietuvos banko pelno įmokos dalį, pervedamą į valstybės biudžetą. Padidinta įmokos dalis, nustatyta įstatyme, būtų pervedama į Valstybės gynybos fondą. Respublikos Prezidento siūloma būtino didinti gynybos finansavimo apimties idėjų visuma (3 punkte – Lietuvos banko pelno įmoka):
didinimo (t. y. siekiant uždirbti daugiau pajamų į viešuosius biudžetus). Siektinas 3,5–4 proc. BVP augimas vietoj šiuo metu labiau įprasto 2,5–3 proc. BVP augimo. Dėl didesnio BVP augimo gautos papildomos mokesčių įplaukos padidintų nacionalinei divizijai suformuoti reikalingų išteklių apimtį. Ekonomikos augimas būtų spartinamas:
Sąjungoje (ES) – 95 proc.;
investuojama į Lietuvos ekonomiką;
Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalis orientuota į ekonomikos vystymą. Be to, Vyriausybė 2025 m. sudarė komisiją perteklinei administracinei naštai mažinti.
5–6 proc. BVP skolos padidėjimas). Šią priemonę siūloma taikyti pirmiausia
Kreditoriai – kapitalo rinkų dalyviai, tarptautiniai bankai, kiti finansiniai ES mechanizmai, įskaitant jungtinį ES skolinimąsi. Europos Komisija planuoja aktyvuoti atitinkamas Stabilumo ir augimo pakto nuostatas dėl galimybių daugiau išlaidų skirti gynybos finansavimui.
vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir didinant Lietuvos banko pelno įmoką į valstybės biudžetą (šios įmokos dalį pervedant į Valstybės gynybos fondą). Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – pakeisti Lietuvos banko pelno įmokų į valstybės biudžetą mokėjimo tvarką, siekiant, kad būtų pervedamos didesnės sumos. Kartu teikiamu Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimu numatoma, kad esminė šių lėšų dalis būtų skiriama į Valstybės gynybos fondą.
Lietuvos banko įstatymo pakeitimas (kartu su teikiamu Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimu) įgyvendina vieną iš Respublikos Prezidento 2025 m. sausio mėnesį įvardytų gynybos finansavimo idėjų. 2025 m. vasario mėnesį Prezidentas raštu informavo Lietuvos Respublikos Seimą apie planuojamas teikti pirmiau nurodytas pataisas.
Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas siekis stiprinti valstybės finansinius pajėgumus.
Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė. Parengta konsultuojantis su Lietuvos banku, gauta Europos Centrinio Banko nuomonė .
projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančios Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio nuostatos nustato tokią Lietuvos banko pelno (nuostolio) paskirstymo tvarką, pagal kurią paskirstant Lietuvos banko pelną:
Šiuo metu galiojančios Valstybės gynybos fondo įstatymo nuostatos nenumato Lietuvos banko pelno įmokos tarp fondo finansavimo šaltinių.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 23 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektu siūloma pakeisti Lietuvos banko pelno (nuostolio) paskirstymo tvarką taip, kad kasmet, atlikus būtinus pelno dalies skyrimus Lietuvos banko kapitalui, visa likusi suma būtų skiriama Lietuvos banko pelno įmokai į valstybės biudžetą. Atsisakoma nuostatos skirti pelno įmokai į valstybės biudžetą iki 70 procentų apskaičiuoto paskutinių trejų pasibaigusių finansinių metų Lietuvos banko pelno (nuostolio) vidurkio ir po to likusį nepaskirstytąjį pelną perkelti vėlesnių metų paskirstymui ta pačia tvarka.
Teikiamu Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują šio fondo lėšų šaltinį –
Lietuvos banko pelno įmokos, pervestos į valstybės biudžetą, dalį, viršijančią 14 mln. eurų. Finansinė riba, kurią viršijus Lietuvos banko pelno įmoka atitinkama dalimi priskiriama Valstybės gynybos fondui, nustatyta atsižvelgiant į Lietuvos banko pervestą pelno įmoką į valstybės biudžetą ankstesniu laikotarpiu (taikius galiojusį reglamentavimą).
Lietuvos banko pelno įmokos pervestą dalį, kuri viršys 14 mln. eurų, Lietuvos Respublikos finansų ministerija iš valstybės biudžeto perves į Valstybės gynybos fondo sąskaitą finansų ministro nustatyta tvarka.
Siūloma nuostatas taikyti skirstant 2024 m. ir vėlesnių finansinių metų Lietuvos banko pelną ar dengiant nuostolį (2024 m. Lietuvos banko pelnas dar nėra paskirstytas, todėl siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų iš karto po priėmimo, siekiant to iki 2024 m. balandžio mėn. pabaigos).
bus paliekama Krašto apsaugos ministerijos tvarkomoje Valstybės gynybos fondo sąskaitoje ir tvarkoma kaip pajamos, gautos didesnės negu Seimo patvirtintoje Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje (Valstybės gynybos fondo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis). Vėlesniais metais – vadovaujantis bendrosiomis valstybės gynybos fondo lėšų valdymo, planavimo ir naudojimo nuostatomis, numatytomis Valstybės gynybos fondo įstatyme.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma .
plėtrai Priėmus įstatymų projektus, įtaka verslo aplinkai nenumatoma .
planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektai neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
12Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai,
šių aktų rengėjai ir terminai Siekiama, kad abu įstatymai, jei būtų priimti, įsigaliotų iki 2025 m. balandžio mėnesio pabaigos ir būtų taikomi be atidėjimo laikotarpio. Lietuvos bankas pelno įmoką į valstybės biudžetą perveda gegužės mėnesio pradžioje. Atskirų naujų įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lėšų Lietuvos kariuomenės divizijai iki 2030 m. suformuoti bus gauta daugiau ir greičiau. Konkretūs dydžiai bus apskaičiuoti, nustatyti ir patvirtinti Lietuvos banko pagal taikomas atitinkamas centrinio banko reguliacines procedūras.
vertinimai, rekomendacijos ir išvados Prieš teikiant Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 23 straipsnio pakeitimo įstatymo
projektą buvo gauta Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) nuomonė (2025 m. kovo 19 d. dėl Lietuvos banko pelno paskirstymo taisyklių) (CON/2025/5). Dėl įstatymų projektų diskutuota ir derinta su valstybės institucijomis ir įstaigomis (Lietuvos banku, Finansų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija) bei socialiniais partneriais.
Anot ECB, dėl pelno paskirstymo nacionalinio centrinio banko įstatymuose gali būti numatyta, kaip paskirstomas nacionalinio centrinio banko pelnas. Be to, pelnas gali būti skiriamas į valstybės biudžetą tik po to, kai sudaromi finansiniai atidėjiniai, reikalingi nacionalinio centrinio banko kapitalo ir turto realiajai vertei apsaugoti, ir padengiami visi sukaupti praėjusių metų nuostoliai. Atitinkamai 2025 m. kovo 19 d. nuomonėje ECB palankiai vertina aplinkybę, kad Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projekte išsaugoma tokiam atvejui skirta nuostata.
Taip pat ECB nuomonėje primenamas
užsimenama dėl rizikos euro zonoje susiformuoti situacijai, kai ilgą laikotarpį nacionalinio centrinio banko grynoji nuosavybė yra mažesnė už įstatinį kapitalą, ir, jei nacionalinio centrinio banko grynasis turtas tampa mažesnis už jo įstatinį kapitalą (arba net neigiamas), atitinkama valstybė narė turėtų per protingą laikotarpį suteikti nacionaliniam centriniam bankui atitinkamą kapitalo kiekį bent iki įstatinio kapitalo lygio.
Įstatymų projektų rengėjų pastaba – ši ECB įvardyta galima rizika yra apsvarstyta ir įvertinta. Pažymėtina, kad ECB nuomonėje minima neigiamo kapitalo atsiradimo rizika Lietuvos banko veiklos istorijoje nebuvo kilusi. Atsižvelgiant į tai, kad ECB nuomonėje minima rizika yra bendro pobūdžio ir nėra tiesiogiai susijusi su teikiamu Lietuvos banko įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, siūloma šį klausimą spręsti ateityje atitinkamai keičiant Lietuvos banko įstatymą. Be to, Lietuvos banko įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos banko įstatinis kapitalas sudaromas iš Lietuvos valstybės lėšų ir (ar) Lietuvos banko pelno. Todėl, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių Lietuvos banko kapitalas taptų neigiamas ir jam atstatyti iki įstatyme nustatyto dydžio nepakaktų Lietuvos banko pelno, tai būtų galima padaryti priimant atskirą įstatymą dėl Lietuvos banko įstatinio kapitalo atstatymo valstybės lėšomis.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gynybos finansavimas“, „Lietuvos banko pelno įmoka“,
„Valstybės gynybos fondas“.
ir paaiškinimai Lietuvos Respublikos Prezidento vertinimu, siūloma priemonė yra svarbi sprendžiant valstybės saugumo klausimą ir siekiant iki 2030 m. suformuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. ––––––––––––––––––––––––