Projektas
, 40, 44, 46, 47, 48, 481
, 393 IR 482 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMo Nr. XIV-1106 25 straipsnio pakeitimo įstatymas 2025 m. d. Nr.
Pripažinti netekusiomis galios 25 straipsnio 8 ir 9 dalis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo nariai
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391 , 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 392 , 393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio pakeitimo įstatymas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
įstatymo481 ir 482 straipsniuose įtvirtintas pasiūlytas atvykimo išmokas iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokas juos pritraukusiems darbdaviams. Šios išmokos buvo įtrauktos į Užimtumo įstatymą VšĮ „Investuok Lietuvoje“ siūlymu, siekiant sukurti paskatas pritraukti į Lietuvą itin aukštos kvalifikacijos , trūkstamų aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovus.
Vertinant gautus duomenis apie faktiškai 2022–2024 metais išmokėtas išmokas ir jomis sukurtą vertę, jos pateisino numatytus tikslus. Jas pratęsus bus išlaikoma svarbi priemonė, padėsianti Lietuvai siekti ekonomikos transformacijos bei skatinti vietos ir užsienio investicijas, kai projektams įgyvendinti reikalingi itin aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių Lietuvoje trūksta, bei bus patiriamos naudos valstybės biudžetui. Tuo pačiu bus išlaikomas vertės pasiūlymas talentams iš užsienio, konkuruojant su kitomis Europos ir kitų regionų šalimis.
Dėl išmokų rezultatų ir tikslų pateisinimo
Šios išmokos prisidėjo plečiant šalių, iš kurių yra pritraukiami reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai į Lietuvą, ratą. Vertinant 2022–2024 m. išmokėtų išmokų statistiką, stebimas pritrauktų specialistų iš įvairių regionų augimas (žr. l lentelė). Užimtumo tarnybos duomenimis, ryškiausiai išsiskiria Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas (iš šio regiono 93% išmokų skirta specialistams iš Indijos
(77) ir Filipinų (31)). Be to, 2024 metais Lietuvos diasporos specialistams ir specialistams iš kitų nei kaimyninės šalys regionų buvo išmokėta 52% išmokų (palyginimui, 2022 m. ši dalis buvo tik 29%). Tad nors 2022–2023 metais didžioji dalis išmokų buvo skiriama kaimyninėms šalims, kurios iki 2020 m. buvo įprastas verslui traukiant specialistus iš užsienio,
jų svarba tarptautinei samdai pastebimai mažėja ir ilgainiui dar labiau sumenks dėl taikomų ribojimų specialistų iš Baltarusijos ir Rusijos atvykimui. Panašią tendenciją galima stebėti vertinant 2021–2024 metais į Lietuvą atvykusių (pasamdytų) specialistų, kurie atitiktų išmokoms keliamus darbo užmokesčio ir profesijos, pagal kurią dirbama, reikalavimus, dinamiką (žr. 2 lentelė). Matomas bendras naujai įdarbinamų šio lygmens specialistų mažėjimas yra susijęs su mažėjančiu srautu iš kaimyninių valstybių. Tačiau, įsigaliojus išmokoms, užsieniečių iš kitų šalių skaičius išaugo 58% (lyginant su 2021 m. užsieniečių srautu) ir toliau auga po 5% kasmet . Tad bendras poveikis šių regionų atžvilgiu yra didesnis nei buvo planuota : teikiant pasiūlymą dėl išmokų 2022 metais, r
emiantis užsienio šalių analize, buvo planuojama, kad dėl finansinių išmokų atvykstančių asmenų srautas galėtų išaugti iki 25%. Tad ši priemonė padeda Lietuvoje veikiančioms įmonėms ieškoti ir pritraukti reikiamų, itin aukštos kvalifikacijos specialistų iš įvairių regionų. Profesijų prasme išmokos padėjo pritraukti įvairių sričių specialistus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023–2024 metais daugiausia išmokų buvo skirta kompiuterių sistemų analitikams, inžinieriams programuotojams, kompiuterių sistemų inžinieriams, programuotojams, programinės įrangos testuotojams. 1 lentelė. Asmenų, gavusių išmokas, pasiskirstymas pagal pilietybę [1] Regionas /šalių grupės 2022 m. 2023 m.
Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas (Australija, Bangladešas, Filipinai, Indija, N. Zelandija, Pakistanas, Šri Lanka)14372
81614
244
260
026
031
003
030
45444194 683 2 lentelė. Atvykusiųjų užsienio specialistų, kurie atitiktų išmokoms keliamus darbo užmokesčio ir profesijos, pagal kurią dirbama, reikalavimus, skaičius [2] Regionas /šalių grupės 2021 m. 2022 m.* 2023 m. 2024 m. Visi užsieniečiai 1328 3419 1179 829 ↓
Užsieniečiai, išskyrus Baltarusiją,
117185195
* Šiais metais pradėtos mokėti išmokos Priemonė taip pat atsipirko dar 2022–2024 metais ir sugeneravo papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į išmokoms numatytus reikalavimus, kad pritrauktas asmuo 5 metus iki atvykimo nebūtų buvęs rezidentas Lietuvoje mokesčių prasme, šie 683 pritraukti specialistai yra nauji mokesčių mokėtojai , kurie sumokėjo gyventojų pajamų mokestį ir pridėtinės vertės mokestį nuo perkamų paslaugų ir prekių.
Vertinant šiai priemonei išleistą finansavimą ir tikėtinas mažiausias pajamas valstybės biudžetui, skaičiuojant mokesčius nuo darbo užmokesčio ir PVM nuo vartojimo krepšelio, sumokėtos išmokos atsipirko 2–2,5 karto (žr. 3 lentelę
). Be to, atsižvelgiant į išmokoms numatytus reikalavimus, priemonė atsiperka dar iki išmokant išmokas tiek specialistui, tiek įmonei , t. y., ji yra kompensacinio pobūdžio, kai realiai valstybės biudžeto išlaidos yra patiriamos tik prieš tai gavus pajamas (žr. 1 schemą ir 4 lentelę). Tad turimi rezultatai rodo, kad priemonė ne tik pasiteisina pagal jos tikslą, bet ir neša papildomą naudą valstybės biudžetui. 3 lentelė. Valstybės biudžeto išlaidos ir pajamos [3] Išmokos asmenims Išmokos įmonėms Iš viso išlaidos su administravimu Išmokų gavėjai lėmė bent tiek biudžeto pajamų* 2022 m.
685 € – 162 280 € 0,4 mln. € 2023 m.
4 , 7 mln. € 2024 m.
€ 2,2
*VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais pagal padarytą prielaida dėl išmokas gavusių asmenų sumokėtų mokesčių (20% GPM) ir PVM nuo vartojimo (nuo pusės DU išlaidų vartojimui vidutinio 11% PVM tarifo) per 12 mėn. laikotarpį (pesimistiniu modeliu).
atvykimo išmokas ir išmokas darbdaviams schema
išlaidų mokant atvykimo išmokas ir išmokas darbdaviams pavyzdžiai 2025 metams [4]
asmenims Išmoka asmeniui (4,1 MMA)
darbdaviui Išmoka darbdaviui (1 mėn. asmens paskutinių 12 mėn. vidutinis DU, jei ≤7,2
Kai asmuo gauna minimalų išmokai gauti reikalingą darbo užmokestį (4,1 MMA)
Jei asmuo gautų tokį atlyginimą, kad darbdaviui būtų reikalinga mokėti lubas siekiančią išmoką (7,2 MMA)
Dėl tikslingumo tęsti šią priemonę Valstybė Nacionaliniame pažangos plane yra nusistačiusi tikslą – iki
atitinkančiuose sektoriuose dalį nuo visų užimtų gyventojų (stebimi krypties rodikliai, 2022 m. ši reikšmė buvo – 7,91%) [5] . Šis tikslas yra itin svarbus siekiant Lietuvos ekonomikos transformacijos. Tačiau Lietuvai susiduriant su demografiniais iššūkiais [6]
, šiam tikslui pasiekti bus svarbu turėti sąlygas ir palankų vertės pasiūlymą pritraukti į šiuos sektorius ir itin aukštos kvalifikacijos specialistus iš užsienio (tiek lietuvių kilmės, tiek ir užsieniečius). Pažymėtina, kad ši priemonė yra vienintelė tiesioginė pagalba vietos ir užsienio investuotojams užsitikrinant reikiamus specialistus projektų įgyvendinimui ir vystymui. 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų teigia, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į šalį sąlyga [7] . VšĮ „Investuok Lietuvoje” įžvalgomis dėl investicijų pritraukimo 2022–2024 metais, ši priemonė yra tapusi viena iš pagrindinių vertės pasiūlymo dalių traukiant užsienio investicijas.
Regionines funkcijas teikiančios įmonės, svarstančios plėtrą, indikuoja, kad tokia priemonė yra svarbi joms derantis dėl Lietuvos padalinio plėtros: samda yra įmanoma tik įmonės grupėje pasitvirtinus suplanuotą samdos planą ir darbuotojų skaičius (angl. „headcount“). Tai patvirtina šiuo laikotarpiu teiktos pastovios konsultacijos dėl reikalavimų, kuriuos asmuo ir įmonė turi atitikti šiai išmokai gauti, ir proceso ir esamiems VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir programos „Work in Lithuania“ klientams.
Papildomai svarbu pažymėti, kad šia priemone gali naudotis ir kitos Lietuvoje veikiančios įmonės, ypač mažos ir vidutinės įmonės, kurioms galimybė pasidengti itin aukštos kvalifikacijos specialisto paieškos ir pritraukimo kaštus gali būti itin reikšminga .
Atsisakius šių išmokų Lietuva netektų vienintelio tokio tipo vertės pasiūlymo itin aukštos kvalifikacijos specialistams, o tai sumažintų galimybes konkuruoti su kitomis Europos regiono šalimis kaip Airija, Švedija, Nyderlandai, Danija, Belgija, siūlančiomis įvairias finansinio ir mokestinio tipo paskatas pritraukiamiems talentams [8] .
Sumažėjus konkurencinėms galimybėms, poveikį pajustų technologijoms imlios Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios viešumoje jau šiuo metu kalba apie kvalifikuotų specialistų trūkumą [9] .
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, įstatymo projektu siūloma išbraukti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391 , 40, 44, 46, 47, 48, 481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 392 , 393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnyje numatytą terminą, apribojantį šių išmokų mokėjimą iki 2025 m. gegužės 31 d., numatant neribotą šių išmokų taikymą. Tuo atveju, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ateityje nustatytų, kad poreikio šias priemones išlaikyti nebėra, galėtų teikti Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą dėl šių straipsnių panaikinimo.
įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Lukas Savickas.
projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 12, 16, 20, 22, 24, 28, 29, 30, 31, 36, 37, 38, 391 , 40, 44, 46, 47, 48,481 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 392 ,393 ir 482 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1106 25 straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas atvykimo išmokų iš užsienio pritrauktiems darbuotojams ir išmokų darbdaviams, pritraukusiems darbuotoją iš užsienio, mokėjimo terminas iki 2025 m. gegužės 31 d. Taip pat įtvirtinta, kad prašymai dėl šių išmokų, kurie buvo pateikti iki 2025 m. gegužės 31 d., bus nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki 2025 m. gegužės 31 d. galiojusias Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu atvykimo išmokas ir išmokas darbdaviams pritraukus darbuotoją iš užsienio siūloma pratęsti šių išmokų mokėjimo terminą neribotai, išlaikant šiuo metu galiojančius reikalavimus tiek darbdaviams, tiek pritrauktiems specialistams. Šios priemonės išlaikymas prisidės Lietuvai siekiant transformuoti ekonomiką, investuojant į
darbuotojų sumanios specializacijos prioritetus atitinkančiuose sektoriuose didinimą, pritraukiant į Lietuvą trūkstamus aukštą pridėtinę vertę kuriančius specialistus iš užsienio. Taip pat bus išlaikomos sąlygos didinti itin aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą per patrauklaus vertės pasiūlymo asmenims išlaikymą bei suteikiant pagalbą Lietuvoje veikiančioms įmonėms, įskaitant MVĮ, ieškančioms itin aukštos kvalifikacijos specialistų, taip didinant investicijas į Lietuvos ekonomikai reikšmingus sektorius.
Be to, tai padės spręsti ir darbo rinkos paklausos ir pasiūlos suderinamumo iššūkį bei papildomai skatins tiesioginių užsienio investicijų ir stambių Lietuvos investicijų pritraukimą. Įgyvendinant šias priemones valstybės biudžetas bus papildytas pajamomis. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi Įstatymo projektu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keisti teisinio reguliavimo, teisinio reguliavimo poveikis nėra atliekamas.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Pagal atliktą antikorupcinį vertinimą priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projektu bus išlaikomos palankios sąlygos Lietuvoje veikiančioms įmonėms (tiek užsienio investuotojams, tiek stambiems vietos investuotojams, kitoms įmonėms ir MVĮ) investuoti į itin aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą, taip sudarant sąlygas joms plėsti savo veiklą ir kuriamą pridėtinę vertę bei prisidėti transformuojant Lietuvos ekonomiką į aukštą pridėtinę vertę. Tai gerins bendrą investicinę aplinką Lietuvoje bei didins itin aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą Lietuvoje.
projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Planuojamą taikyti valstybės pagalbą numatoma teikti pagal 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projekto įgyvendinimui turės būti pakeistas 2022 m. liepos 25 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. V-223 „Dėl atvykimo išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo ir išmokos darbdaviui, pritraukusiam darbuotoją iš užsienio, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įvertinus 2022–2024 metų išmokų statistiką ir darant prielaidą, kad dėl kiekvienais metais augančios minimalios mėnesinės algos kartu augant ir darbo užmokesčiui, kuris turi būti mokamas specialistui, faktiniai artimiausiais 3 biudžetiniais metais išmokamų išmokų skaičiai turėtų būti ~30% mažesni nei 2024 m. Darant prielaidą, kad tokių išmokų skaičius 2025–2027 metais galėtų būti 150 specialistams ir 50 įmonėms, bei įvertinus minimalios mėnesinės algos augimą [10]
, 2025 metais bendras finansinis poreikis galėtų sudaryti iki 1,1 mln. Eur, 2026 metais – 1,2 mln. Eur, o 2027 metais – 1,3 mln. Eur (įskaitant ir administravimo išlaidas, kurios, vertinant ankstesnius duomenis, galėtų siekti ~90 tūkst. Eur kasmet). Atitinkamai, vertinant galimas šiuo laikotarpiu gauti mažiausias pajamas (iki išmokų išmokėjimo), darant prielaidą, kad pritrauktas specialistas būtų išlaikomas apie 1 metus (atsižvelgiant į kriterijus išmokai darbdaviui gauti), o jam būtų mokamas mažiausias kriterijus atitinkantis atlyginimas (4,1 MMA) biudžeto pajamos galėtų siekti: 2025 metais – 2 mln. Eur, 2026 metais – 2,1 mln.
Eur, o 2027 metais – 2,4 mln. Eur.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą buvo konsultuotasi su valstybine agentūra, atsakinga už investicijų pritraukimą VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams“, „išmoka darbdaviui pritraukus darbuotoją iš užsienio“.
Nėra. Teikia LR Seimo nariai [1] Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos [2]
VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimai pagal SODRA duomenis. Čia nurodomi Lietuvoje
tais metais pasamdytų naujų užsienio piliečių, atitinkančių darbo užmokesčio (t. y., uždirbusių ≥4,1 tų metų minimalios mėnesinės algos) ir kurių profesijos yra įtrauktos į ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamą Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, skaičius (vertinant pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių 4 ženklų lygmeniu). [3] VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimai pagal Užimtumo tarnybos duomenis.
[4]
VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimai pagal padarytą prielaida dėl išmokas gavusių
asmenų sumokėtų mokesčių (20% GPM) ir PVM nuo vartojimo (nuo pusės DU išlaidų vartojimui vidutinio 11% PVM tarifo) per 12 mėn. laikotarpį (pesimistiniu modeliu) bei darant prielaidą, kad tiek asmuo, tiek įmonė atitiktų sąlygas ir kreiptųsi dėl išmokos 2025 metais. Faktinių skaičiavimų pateikti nėra įmanoma, nes Užimtumo tarnybos pateiktuose duomenyse nėra informacijos apie faktinius asmenų, gavusių išmokas, darbo užmokesčius. [5] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ ( https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c1259440f7dd11eab72ddb4a109da1b5/asr ). [6]
duomenimis, yra prognozuojamas 11% darbingo amžiaus Lietuvos populiacijos mažėjimas (lyginant 2023 ir 2033 metus) ( Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė, 2024 ). Vertinant 2023 metų Eurostat prognozes, bendras Lietuvos gyventojų mažėjimas iki 2050 metų sieks 20% lyginant su 2022 metais (Eurostat,
mokesčių bazės mažinimas (nuo 25 iki 30 proc.) ar pajamų mokesčio tarifo mažinimas (kai kuriais atvejais, iki 19% neto darbo užmokesčio) 3–5 metų ar ilgesniam laikotarpiui (Švedija, Nyderlandai, Danija, Islandija, Portugalija, Ispanija), persikėlimo ir (ar) integracijos išlaidų neapmokestinimas darbuotojo naudai, kai jas apmoka darbdavys (Airija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Švedija). [9]
Pavyzdžiui. asociacija „Unicorns“ ( https://unicorns.lt/lt/naujienos/kaip-spresime-aukstos-kvalifikacijos-specialistu-trukuma ; https://unicorns.lt/lt/naujienos/dirbtinio-intelekto-talentu-krize-europoje-kodel-lietuvoje-ir-visoje-europoje-truksta-di-programuotoju ), Lietuvos pramoninkų konfederacija ( https://lpk.lt/wp-content/uploads/LPK-pasiulymai-2024%E2%80%932028-m.-Seimo-kadencijai.pdf?fbclid=IwY2xjawGqtztleHRuA2FlbQIxMAABHUKeul37IKYJADmo_z6cPe-2-Tb_H-PIA0bmEsJdO9YTSPK1Y9tKHpWNjw_aem_hmkThE1EskSv3d8oJlhhZA ), Ignitis grupė ( https://ignitisgrupe.lt/naujienos/ignitis-grupe-jungiasi-prie-isskirtinio-bendradarbiavimo-susitarimo-su-masacusetso )/ [10]
2026–2027 metais bus išlaikomas stabilus 10% minimalios mėnesinės algos augimas, 2026 m. minimali mėnesinė alga turėtų siekti 1141,80 Eur, o 2027 m. – 1255,98 Eur.