Projektas
, 154
Vilnius
15
15 2 straipsnį 11 dalimi: „1
1Vertindama šio įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą finansų maklerio įmonės riziką, priežiūros institucija savo nustatyta tvarka stebi ir vertina finansų maklerio įmonių praktikos, susijusios su jų koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, valdymu, įskaitant planus, parengtus pagal šio įstatymo 154 straipsnio 21 dalį, pokyčius, taip pat pažangą, padarytą jų verslo modelius pritaikant pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje išdėstytus reikalavimus.“
15
1Papildyti 154 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5
) reikšmingų koncentracijos rizikos, kylančios dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, šaltinių ir padarinių, taip pat bet kokio reikšmingo poveikio nuosavoms lėšoms.“
2. Papildyti 154 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu tikslu parengia konkrečius planus ir nustato kiekybiškai įvertinamus tikslus, kad būtų galima stebėti ir mažinti koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių, teikiančių Europos Sąjungai arba vienai ar daugiau valstybių narių esminės sisteminės svarbos paslaugas, atžvilgiu.“
Pakeisti 16 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti tinkamas ir savo veiklos verslo modeliui, mastui ir sudėtingumui proporcingas savo prisiimtos verslo rizikos, administravimo ir apskaitos procedūras, vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos, įskaitant koncentracijos riziką, kylančią dėl pozicijų pagrindinių sandorio šalių atžvilgiu, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnyje nustatytus reikalavimus, vertinimo ir valdymo procedūras. Finansų maklerio įmonė privalo taikyti patikimas informacijos perdavimo saugumo priemones, kurios pagal Reglamento (ES) 2022/2554
reikalavimus užtikrintų perduodamos informacijos saugumą, konfidencialumą, patikimumą, sumažintų duomenų iškraipymo ir neteisėtos prieigos rizikas, taip pat užtikrintų, kad informacija būtų atpažįstama ir duomenys būtų apsaugoti nuo nutekėjimo.“
Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 226 punktu: „226 ) sumažinti pozicijas pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu arba jas perskirstyti savo tarpuskaitos sąskaitose pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 7a straipsnį, jeigu dėl pozicijų tos pagrindinės sandorio šalies atžvilgiu kyla pernelyg didelė koncentracijos rizika;“.
Pakeisti Įstatymo priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „
17. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
(ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB
, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2024/2994 . “
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. spalio 16 d.
2. Lietuvos bankas iki 2026 m. spalio 15 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Finansų maklerio įmonės šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo15
21
dalyje nustatytus planus turi parengti ir kiekybiškai įvertinamus tikslus nustatyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2 , 154
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 152 , 154 , 16, 102 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo
projektas (toliau – FPRĮ projektas), Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 80, 84 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 36, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – CKUĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/2994, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2013/36/ES ir (ES) 2019/2034, kiek tai susiję su koncentracijos rizikos, susijusios su pagrindinėmis sandorio šalimis, ir sandorio šalies rizikos, būdingos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinė tarpuskaita atliekama, traktavimu .
Teikiamų įstatymų projektų tikslas – mažinti pernelyg didelę ES rinkos dalyvių priklausomybę nuo ne Europos Sąjungoje (toliau – ES) esančių pagrindinių sandorio šalių (toliau – PSŠ) bei didinti ES tarpuskaitos paslaugų patrauklumą ir atsparumą. Direktyva (ES) 2024/2994 yra svarbi ES teisinio reguliavimo paketo dalis. Siekiant suderinti reglamentavimo nuostatas ir užtikrinti tinkamą finansų rinkos dalyvių rizikų, susijusių su centrine tarpuskaita, valdymą, Direktyva (ES) 2024/2994 keičiami susiję Direktyvos (ES) 2019/2034 [1] , Direktyvos 2013/36/ES [2] ir Direktyvos 2009/65/ES [3]
reikalavimai. Direktyva (ES) 2024/2994 įpareigoja finansų maklerio įmones ir kredito institucijas stebėti ir valdyti koncentracijos riziką, kylančią dėl PSŠ, parengti planus ir nustatyti tikslus rizikai, susijusiai su sisteminės reikšmės PSŠ, stebėti ir mažinti. Keičiant Direktyvos 2009/65/ES reikalavimus, siekiama sudaryti vienodas sąlygas biržinėms ir nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, atsižvelgiant į riziką mažinantį PSŠ pobūdį, taip pat nustatyti, kad visiems išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kurių centrinės tarpuskaitos neatlieka PSŠ, gavusi veiklos leidimą arba pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, taikomos griežtesnės sandorio šalies rizikos ribos.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė) Kapitalo rinkų skyriaus (vedėja Ramunė Radvilienė, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Ieva Vaštakaitė (tel. +370 633 27 475, el. p. [email protected] ).
aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus finansų rinkos dalyvių koncentracijos rizikos, kylančios dėl PSŠ, valdymo – teisės aktai neįpareigoja finansų rinkų dalyvių į savo rizikos valdymo politikas, strategijas ir procedūras įtraukti koncentracijos rizikos, kylančios dėl PSŠ.
Kolektyvinio investavimo subjektų investicijų, sandorio šalies rizikos limitų tikslais yra išskiriami nebiržiniai sandoriai dėl išvestinių finansinių priemonių, neatsižvelgiant į centrinės tarpuskaitos teikiamas rizikos mažinimo galimybes.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimas
Siekiant užtikrinti tinkamą koncentracijos rizikos, kylančios dėl PSŠ, nustatymą, stebėjimą ir valdymą, FPRĮ projektu siūloma papildyti
įstatymo154 straipsnio 1 dalį 5 punktu ir pakeisti 16 straipsnio 11 dalį, nurodant, kad finansų maklerio įmonės rizikos valdymo politika, strategija, vertinimo ir valdymo procedūros, be kitų rizikų, turi apimti ir koncentracijos riziką, kylančią dėl PSŠ. Be kita ko, finansų maklerio įmonės įpareigojamos parengti planus ir nustatyti kiekybiškai įvertinamus tikslus koncentracijos rizikai, kylančiai dėl pozicijų sistemiškai svarbių PSŠ atžvilgiu, stebėti ir mažinti.
projektu siūloma papildyti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 102 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė sumažintų pozicijas PSŠ atžvilgiu arba pozicijas perskirstytų, jei dėl jų kyla pernelyg didelė koncentracijos rizika. Priežiūros institucijos galios taip pat sustiprinamos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 152 straipsnį papildant 11 dalimi, kuria priežiūros institucija įpareigojama stebėti ir vertinti finansų maklerio įmonių koncentracijos rizikos, susijusios su PSŠ, valdymo pokyčius ir pažangą, padarytą jų verslo modelius pritaikant pagal naujus su centrine tarpuskaita susijusius reikalavimus.
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimas
KISĮ projektu Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 2 straipsnis papildomas nauja sąvoka „pagrindinė sandorio šalis“. KISĮ projektu siūloma užtikrinti vienodą biržinių ir nebiržinių išvestinių finansinių priemonių traktavimą kolektyvinių investavimo subjektų investicijų tikslais. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 80 straipsnio 2 dalies pakeitimu įtvirtinama, kad investicinio portfelio diversifikavimo limitai nėra taikomi tiek biržinėms, tiek nebiržinėms išvestinėms priemonėms, jei jų emitentams taikoma riziką ribojanti priežiūra.
Centrinė tarpuskaita, atliekama veiklos leidimą gavusios ar pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 648/2012) pripažintos PSŠ, padeda sumažinti sandorio šalies riziką.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo
pakeitimais siekiama įtvirtinti, kad sandoriams dėl išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos neatlieka veiklos leidimą gavusios ar pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 pripažintos PSŠ, taikomi griežtesni investicijų diversifikavimo ir rizikos limitai.
Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimas BĮ projektu siūloma papildyti Bankų įstatymo
reikalauti, kad bankas sumažintų pozicijas PSŠ atžvilgiu arba pozicijas perskirstytų, jei dėl jų kyla pernelyg didelė koncentracijos rizika. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimas CKUĮ projektu siūloma papildyti Centrinių kredito unijų įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad centrinė kredito unija sumažintų pozicijas PSŠ atžvilgiu arba pozicijas perskirstytų, jei dėl jų kyla pernelyg didelė koncentracijos rizika.
rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos ir ES teisės aktų suderinamumą.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Numatoma, kad teisinis reglamentavimas užtikrins efektyvesnį finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų koncentracijos rizikos, kylančios dėl PSŠ, vertinimą ir valdymą. Įtvirtinus priežiūros institucijos teisę reikalauti sumažinti ar perskirstyti pozicijas PSŠ atžvilgiu, esant per didelei koncentracijos rizikai, priežiūros institucija turės galimybes efektyviai spręsti problemas, kurių gali kilti dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo tam tikrų sisteminės svarbos PSŠ.
Investicijų ir rizikos valdymo tikslais išvestinių finansinių priemonių biržinių ir nebiržinių sandorių vienodas traktavimas bei centrinės tarpuskaitos teikiamos rizikos mažinimo naudos įtvirtinimas galėtų paskatinti finansų rinkos dalyvius sandorius sudaryti per PSŠ.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Lietuvos banko teisės aktai.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Tarpuskaita“, „centrinė tarpuskaita“, „pagrindinė sandorio šalis“, „koncentracijos rizika“, „rizikos valdymas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi.
2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES.
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB. [3]
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo.