Projektas
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 1 straipsnį jį išdėstyti taip: Šis įstatymas nustato pensijų fondo dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų bei išmokų iš pensijų fondo dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto mokėjimo organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje.
Pakeisti 8 straipsnį jį išdėstyti taip: „1
. Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.2
. Dalyvis, mokantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 procentų dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pensijų įmoką, į pensijos sąskaitą turi teisę mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai turi teisę ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Papildomų pensijų įmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pakeisti 12 straipsnį jį išdėstyti taip:1
. Dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kartu su kitomis privalomomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dalyvio lėšomis mokamoms pensijų įmokoms taikoma privalomų socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka.
2. VSDF valdyba, remdamasi Dalyvių ir sutarčių registre esančia informacija apie dalyvius ir jų pasirinktus pensijų fondus, už kiekvieną dalyvį perveda pensijų įmokas atitinkamiems pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams. Pensijų įmokų pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.3
. Pensijų įmokos pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos per 30 dienų nuo tos dienos, iki kurios draudėjai Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti VSDF administravimo įstaigoms informaciją apie kiekvienam apdraustajam apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
4. Pensijų įmokas iki jų pervedimo pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams VSDF valdyba laiko patikėjimo teisės pagrindais banke atskirai nuo kitų lėšų. Pensijų įmokų lėšos gali būti naudojamos tik pervedimui į pensijų fondus kaip pensijų įmokos.5
. Pensijų įmokos už savarankiškai dirbančius asmenis, privalomai draudžiamus pensijų socialiniu draudimu individualiajai pensijos daliai gauti, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms pagal faktiškai šių asmenų VSDF valdybai pervestas pensijų įmokas.
6. Teisės aktų nustatyta tvarka patikslinus mirusio dalyvio draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už praėjusius laikotarpius, pensijų įmokos už praėjusius laikotarpius neperskaičiuojamos.7
. VSDF valdybos veiklos sąnaudas, susijusias su pensijų įmokų surinkimu ir pervedimu, atlygina pensijų kaupimo bendrovės pagal patvirtintą kompensuojamąjį dydį Vyriausybės nustatyta tvarka. Dydis, skirtas VSDF valdybos sąnaudoms kompensuoti, tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Už dalyvio lėšomis mokamų pensijų įmokų surinkimą ir pervedimą gali būti nustatyti skirtingi veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
DĖL
ir uždaviniai: · Per 20 gyvavimo metų pensijų kaupimo įstatymas nepasiekė užsibrėžto tikslo, o išmokas gauna tik maža dalis buvusių dalyvių; nemažina skurdo, o atvirkščiai didina socialinę atskirtį ir didins ją ateityje. · Dažnai teigiama, jog mažiau uždirbantys remiami daugiau, nes subsidija lygi 1,5% vidutinės algos nepriklausomai kiek uždirbi (apie 400 eurų per metus), tačiau praktiškai – palaiko nelygybę ir silpnina valstybės fiskalinę drausmę, nes valstybės biudžeto lėšomis mokama pensijų įmoka nėra nei efektyvi, nei teisinga ir valstyb ės biudžetui kainuoja daug. D
uomenys rodo, jog iš valstybės biudžeto skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus 2024 m. buvo sumokėta 255,9 mln. eurų. 2025 metais iš valstybės biudžeto skatinamosioms įmokoms į pensijų kaupimo fondus planuojama sumokėti 284,5 mln. eurų, o 2026-aisiais – 287,7 mln. eurų. Šiomis valstybės biudžeto lėšomis bus paskatinta tik dalis būsimųjų pensininkų, kurių pensijos ir taip bus didesnės, nes II antroje pensijų pakopoje dažniausiai dalyvauja didesnį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai. · Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą , per pirmąjį pusmetį iš jos pasitraukė beveik 700 tūkst. gyventojų.
Daugiausia pasitraukimą pasirinko aktyvūs, darbingo amžiaus 30-40 metų žmonės, kurie jau turėjo sukaupę tam tikrą kapitalą.
Dabar antroje pakopoje toliau kaupia 764 tūkst. dalyvių . I š likusių – tik
ūkst. yra aktyv ūs dalyviai (kurie mokėjo įmokas ne mažiau nei pusę metų). · Kelių dešimtmečių ekonominiai tyrimai, rodo, jog gavę subsidijas ar mokesčių lengvatas žmonės dažniausiai nepradeda taupyti daugiau, jie tiesiog perkelia jau turimus pinigus į apmokestinimo požiūriu palankesnes sąskaitas, o tikslas – padidinti bendrą gyventojų taupymą lieka nepasiektas. · Vos uždarius langą ir II pensijų kaupimo pakopoj likus dar mažiau dalyvių, valstybės subsidija, kuria skatinama dalyvauti pensijų kaupimo fonduose, kai iš tų fondų net nebegalima išeiti – praranda prasmę. ·
Dėl rekordinio – 5,38 proc. BVP – Lietuvos Respublikos biudžeto gynybai, didesnis biudžeto lėšų poreikis kyla kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Atsisakius iš valstybės biudžeto už antrosios pensijų pakopos dalyvius mokamų pensijų įmokų tam numatytas lėšas būtų galima skirti papildomam – biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimui. · Įstatymo projektu siūloma atsisakyti iš valstybės biudžeto už antrosios pensijų pakopos dalyvį mokamos pensijų įmokos.
ir rengėjai: Seimo narys Algirdas Sysas.
Šiuo metu valstybė iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį moka 1,5 procento nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio pensijų įmoką .
rezultatų laukiama: Kadangi pensijų kaupimo įstatymo tikslas buvo užtikrinti didesnes pensijas visiems Lietuvos piliečiams, o dalyvavimas yra tik dalinis, neteisinga visų mokesčių mokėtojų pinigais remti tik dalį pensijų fondų dalyvių. Todėl siūloma nutraukti II pensijų pakopos finansavimą iš valstybės biudžeto (visų mokesčių mokėtojų pinigais). Lėšas tikslingiau panaudoti visų pensijų gavėjų pensijų didinimui.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Poveikio vertinimo nebuvo atlikta. Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma.
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
Neturės.
įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Ne.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos priimtam įstatymui gali prireikti įgyvendinamųjų aktų, kuriuos turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir VSDF, kurie turės būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes kasmet bus sutaupyta šimtai milijonai eurų.
Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Pensijų fondas“, „Pensijų kaupimas fonde“.
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Algirdas Sysas