Projektas
I-67 4, 5, 37, 48, 53, 531 , 55, 56 STRAIPSNIų PAKEITIMO ir 61 strAipsnio PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
„Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį, skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėnesio trečiasis ketvirtadienis. Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui po tris naujų teisėjų kandidatūras. Naujai paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai Seime prisiekia paskutinę iki jų kadencijos pradžios darbo dieną
. “
Papildyti 5 straipsnį nauja dalimi ir jį išdėstyti taip: „
Konstitucinio Teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Konstitucinio Teismo teisėju negali būti skiriamas Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus pavardės iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Seimui teikiamas Konstitucinio Teismo teisėjų ir pirmininko kandidatūras svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje ir po to savo nuomonę pateikia Seimui.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
“Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų žinių išvadai duoti. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai. Skiriant ekspertus turi būti užtikrinamas skirtingų ekspertinių nuomonių išklausymas.“
Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Konstitucinio Teismo teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu:
1 ) jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais;2 ) jis yra pats inicijavęs ginčijamą teisės aktą, dalyvavęs jo rengime ar balsavime dėl jo;3 ) jis yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla;4
) yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.“
Pakeisti 53 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Nei Konstitucinio Teismo teisėjai, nei posėdyje dalyvavęs tarnautojas neturi teisės paskelbti nuomonių, pareikštų pasitarimų kambaryje. Nuomonės paskelbimu nelaikomas atskirosios nuomonės pareiškimas.“
531 straipsnio pakeitimas Pakeisti 531 straipsnio 1 ir 2 dalį ir jas išdėstyti taip:
„Bylą teisminiam posėdžiui rengiantis Konstitucinio Teismo teisėjas, nustatęs, kad yra pakankamai duomenų nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tvarkomajame Konstitucinio Teismo posėdyje gali siūlyti priimti sprendimą skirti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad yra būtinas rašytinis bylos nagrinėjimas.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos priimamas pasitarimų kambaryje. Nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį baigus nagrinėti bylą.
Priimtas nutarimas išdėstomas raštu ir visų dalyvavusių teisėjų pasirašomas. Pataisos nutarime turi būti aptartos raštu prieš teisėjų parašus. Konstitucinio Teismo teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl Konstitucinio Teismo priimto akto, turi teisę raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę. Teisėjo atskiroji nuomonė
yra sudėtinė Konstitucinio Teismo priimto akto dalis, skelbiama kartu su priimtu aktu ir apie tai pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims ir visuomenės informavimo priemonėms.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Konstitucinio Teismo nutarimas dėl bylos surašomas kaip atskiras dokumentas. Jame nurodoma: nutarimo pavadinimas, jo priėmimo data ir vieta; Konstitucinio Teismo sudėtis; posėdžių sekretorius; dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai; nagrinėjamas klausimas, jo pagrindas; Konstitucijos ir šio įstatymo straipsniai, nustatantys Konstitucinio Teismo teisę nagrinėti šį klausimą; reikalavimas, esantis kreipimesi;
teisės akto, kurio atitikimas Konstitucijai buvo tikrinamas, visas pavadinimas, jo paskelbimo ar gavimo šaltinis; Seimo nario ar valstybės pareigūno veiksmai ar sprendimas, kurių atitikimas Konstitucijai buvo tiriamas; aplinkybės, kurias nustatė Konstitucinis Teismas; argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, o prireikus - argumentai, paneigiantys kitas nuomones;
Konstitucijos normos, kuriomis vadovavosi Konstitucinis Teismas, vertindamas akto ar veiksmo atitikimą Konstitucijai; nutarimo rezoliucija; teisėjai, kurie balsavo už ir kurie balsavo prieš rezoliuciją ar atskirus jos punktus; nurodymas, kad nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas; Konstitucinio Teismo teisėjų atskirosios nuomonės.“
Pripažinti 61 straipsnį netekusiu galios. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
I-67 4, 5, 37, 48, 53, 531
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas yra Konstitucinio Teismo depolitizavimas, nepriklausomumo ir rungtyniškumo principų sustiprinimas konstitucinių bylų nagrinėjimo procese.
Teisminė valdžia yra vienintelė valdžios šaka, kuri formuojama ne politiniais, o profesiniais pagrindais. Teismai nėra pavaldūs nei įstatymų leidžiamosios, nei vykdomosios valdžios institucijoms. Teismų įgaliojimai yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai. Jie savo įgaliojimus įgyvendina savarankiškai. Vykdydami teisingumą, teismai užtikrina Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, jie garantuoja teisės viršenybę ir siekia apsaugoti žmogaus teises ir laisves.
Pagal Konstituciją teismų veikla nelaikoma ir negali būti laikoma administravimo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją tiek įstatymų leidžiamosios, tiek vykdomosios valdžios institucijos dalyvauja Konstitucinio Teismo sudėties formavime, skiriant Konstitucinio Teismo teisėjus, taip pat ir atnaujinant Teismo sudėtį. Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo proceso metu kyla didžiausia rizika Konstitucinio teismo nepriklausomumui dėl politinės įtakos, ypač, kai kadenciją einantys parlamentarai yra paskiriami Konstitucinio Teismo teisėjais arba nenusišalina nuo bylų nagrinėjimo, nors yra dalyvavę ginčijamo teisės kato rengime ar balsavime. Kaip 2023 m. yra pastebėjusi Europos Komisijos „Demokratija per teisę“
Vencijos komisija, „ nepriklausomumas reiškia nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios ir nuo partijų. Nuo įstatymų leidybos teismai gali būti priklausomi tik ta apimtimi, kiek jie taiko įstatymų leidėjo priimtus teisės aktus .“ [1] Dabartinis reguliavimas neužtikrina pakankamo viešumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir efektyvaus valdžių, politinės bendruomenės ir teismų atskyrimo principo įgyvendinimo, kuomet politikai gali daryti įtaką Konstituciniam Teismui ir jo formuojamai konstitucinei doktrinai. Siekiant šią riziką minimalizuoti bei
užtikrinti, kad visuomenėje būtų išlaikytas aukštas pasitikėjimas Konstituciniu Teismu, yra siūloma Konstitucinio Teismo įstatymą papildyti nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį Konstitucinių Teismo teisėjų paskyrimo skaidrumą, konstitucinės justicijos bylų viešumą, rungtyniškumą ir objektyvumą.
Įstatymo projektą iniciavo jį pasirašiusių Seimo narių grupė.
santykiai
Šiuo metu įstatymas aiškiai nenumato, po kiek kandidatų Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas siūlo Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjais. Praktikoje susidaro situacijos, kad išvardintoms institucijoms pasiūlius po vieną kandidatą Seimas atmeta visus kandidatus ir teisėjų pareigas eina asmenys, kurių įgaliojimai jau pasibaigę.
Įstatymo 4 straipsnyje numatyta norma, kad nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 103 ir 108 straipsniams, kurie numato, kad teisėjai skiriami 9 metams ir teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia įgaliojimų laikas.
Šiuo metu įstatymo tekste nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindai suformuluoti abstrakčiai ir nėra įtvirtintos aiškios nuostatos, kad teisėjas, nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos, kur ginčijamas teisės akto, kurį jis, pavyzdžiui, rengė arba už kurį balsavo, konstitucingumas. Įstatymas
expressis verbis nenumato draudimo skirti Seimo narius Konstitucinio Teismo teisėjais ir konkrečių nusišlinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindų, o tai leidžia susidaryti situacijoms, kai Konstituciniame Teisme bylas nagrinėja politikai, rengę ir/ar balsavę dėl ginčijamų įstatymų. Be to, Seimo narių paskyrimas Konstitucinio Teismo teisėjais prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio normai, pagal kurią Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.
Pagal galiojančią įstatymo redakciją Konstitucinis Teismas dalyvavusių byloje asmenų ar savo iniciatyva „gali aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą“, tačiau tokia Teismo kompetencija nėra numatyt Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Įstatymas numato galimybę nagrinėjamose bylose paskirti ekspertus, tačiau neįpareigoja išklausyti skirtingų ekspertinių nuomonių, jeigu jos egzistuoja. Praktikoje susidaro situacijos, kai ekspertais paskiriami asmenys, kurie turi vienai iš šalių palankią nuomonę nagrinėjamu klausimu, o tai apsunkina objektyvumo principo įgyvendinimą bylos nagrinėjime.
Įstatymas numato bendrą taisyklę, kad bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka ir tik išimtinais atvejais bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Tai apsunkina viešumo ir skaidrumo užtikrinimą bylų nagrinėjimo procese.
Šiuo metu įstatymas numato, kad Konstitucinio Teismo teisėjas turi teisę per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo Teismo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą savo atskirąją nuomonę . Taigi teisėjo atskiroji nuomonė skelbiama atskirai nuo baigiamojo akto, o tai lemia mažesnį atskirosios nuomonės ir joje išdėstytų argumentų viešumą.
Įstatymas numato, kad informacija apie tai, kaip dėl Konstitucinio Teismo nutarimo ar atskirų jo punktų balsavo teisėjai, nėra viešinama, kas mažina skaidrumą ir viešumą.
teigiamų rezultatų laukiama
nepriklausomumo stiprinimu susiję siūlymai: a)
Siūloma Konstitucinio Teismo įstatyme numatyti nuostatą, kad Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas siūlo ne po vieną, o po tris kandidatus į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tokia įstatymo nuostata yra galima pagal Konstitucijos 103 straipsnio
iš kandidatų, kuriuos pateikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir AT pirmininkas“. Pastarojo pakeitimo tikslas – užkirsti kelią 2020 metų teisėjų paskyrimų krizei, kai visi trys pasiūlyti kandidatai buvo Seimo atmesti. b)
Siūloma panaikinti Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad „nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas“, nes ši nuostata prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio nuostatai, kad teisėjai skiriami 9 metams ir 108 straipsnio 1 punktui, kad „teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai: 1) pasibaigia įgaliojimų laikas“. Teisėjų nepaskyrimo laiku atveju, Konstitucinio Teismo sudėtį sudarytų 6, 7 ar 8 teisėjai, nes pagal įstatymo 19 str. 1 dalį – Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimo kvorumui užtenka šešių teisėjų. c)
Siūloma Konstitucinio Teismo įstatymo 5 str. įtvirtinti nuostatą, kad Seimo narys ar kitas valstybės politikas negali būti skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju. Konstitucijos 60 str. 2 dalyje teigiama, jog “Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru”. Tačiau Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai Konstitucinio Teismo teisėjais buvo paskirti pareigas einantys Seimo nariai, kurie vertino įstatymų, už kuriuos patys neseniai balsavo Seime, konstitucingumą. Seimo narių skyrimas Konstitucinio Teismo teisėjais mažina Teismo sprendimų objektyvumą, didina galimybes politikams ir politinėms organizacijoms daryti įtaką Teismo sprendimams bei kenkia Teismo įvaizdžiui visuomenės akyse ir tarptautinėje bendruomenėje. d)
Siūloma numatyti papildomą nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindą, jei teisėjas ankstesnėse pareigose išleido ginčijamą teisės aktą, yra dalyvavęs jo rengime ar balsavime dėl jo. Tokia nuostata panaikins dabartinio reguliavimo nekonkretumą.
nuostatos, kad Konstitucinis Teismas pagal dalyvavusių byloje asmenų ar savo iniciatyva „gali aiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą“, nes tokia Teismo kompetencija nenumatyta Konstitucijoje. Be to, pastaroji įstatymo nuostata leidžia politikams daryti įtaką Konstituciniam Teismui ir taip jį „spausti“ pakeisti savo jurisprudenciją.
II. Su Konstitucinio Teismo proceso rungtyniškumo, viešumo ir skaidrumo stiprinimu susiję pasiūlymai: f)
Siūloma Konstitucinio Teismo įstatymo 37 straipsnyje numatyti nuostatą, įpareigojančią į procesą įtraukti skirtingų pusių ekspertus, jeigu nagrinėjamu klausimu egzistuoja ne viena ekspertinė nuomonė. Tokia nuostata sustiprintų Konstitucinio Teismo proceso objektyvumą, padėtų įgyvendinti teisingumo ir audiatur et altera pars principus.
nuostatą, kad rašytinis procesas gali būti tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos pakeitimas pasitarnautų Teismo sprendimų viešumo, skaidrumo ir objektyvumo stiprinimui. h)
Siūloma Konstitucinio Teismo teisėjo atskirąją nuomonę laikyti sudėtine baigiamojo akto dalimi, analogiškai Europos Žmogaus Teisių Teismo atskirųjų nuomonių skelbimo praktikai. Tokia nuostata pasitarnautų Konstitucinio Teismo sprendimų viešumo didinimui . Be to, dabar galiojanti nuostata, kad teisėjas savo atskirąją nuomonę gali pateikti per 5 darbo po Konstitucinio Teismo akto paskelbimo psosėdžių salėje, teisės moksle vertinama kaip kontroversiška. i)
Siūloma Konstitucinio Teismo įstatymą papildyti nuostata, kad Konstitucinio Teismo nutarime turi būti nurodyta, kiek teisėjų nepritarė rezoliucijai ir koks teisėjų skaičius balsavo dėl kiekvieno rezoliucinės dalies punkto atskirai, jei rezoliucinėje dalyje yra keletas punktų. Toks pakeitimas užtikrintų didesnį Konstitucinio Teismo sprendimų viešumą ir skaidrumą. Analogiška tvarka yra taikoma Europos Žmogaus Teisių Teisme.
kuri įpareigotų Konstitucinio Teismo nutarime nurodyti visas Konstitucijos normas, kuriomis vadovaudamasis Teismas vertino teisės akto konstitucingumą.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. Projekto priėmimas didins skaidrumą, nepriklausomumą ir pasitikėjimą Konstituciniu Teismu.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priėmus projektą, poveikio korupcijai ir kriminogeninei situacijai nenumatoma.
Poveikio verslui ar jo plėtrai nenumatoma.
dokumentams Projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildomų teisės aktų priimti nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Teikiamas projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų reikalavimus.
kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
išvados Vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Konstitucinis Teismas“, „objektyvumas“, „nepriklausomumas“, „skaidrumas“,
„viešumas“.
Nėra Seimo nariai: [1] chrome-extension://efaidnbmnnnibpcajpcglclefindmkaj/https://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-PI(2023)019-e