P rojektas
KRIZIŲ VALDYMO IR CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 211
2026m. d. Nr.
Papildyti 2 straipsnį nauja 301 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„30¹. Padidintos parengties režimas – krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos veikimo režimas, taikomas gresiant ar susidarius situacijai, kai dėl vieno ar kelių įvykių sutrinka arba kyla reali grėsmė, kad sutriks kelios gyventojų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms užtikrinti būtinos paslaugos, tačiau nėra pagrindo skelbti ekstremaliosios situacijos.“
Papildyti 21 straipsnio 3 dalį nauju 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „11 ) pasirengimas padidintos parengties režimui ir gebėjimas jo metu užtikrinti būtiniausias gyventojų gyvenimo sąlygas.“
Įstatymo papildymas 211 straipsniu Papildyti įstatymą 211 straipsniu:
„21¹ straipsnis. Padidintos parengties režimas
1. Padidintos parengties režimas taikomas, kai pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus nustatoma, kad vienoje ar keliose savivaldybėse dėl vieno ar kelių įvykių sutriko arba kyla reali grėsmė, kad sutriks dvi ar daugiau būtiniausioms gyventojų gyvenimo sąlygoms užtikrinti būtinų paslaugų, ir dėl to būtina sustiprinti institucijų pasirengimą bei koordinuotą reagavimą, tačiau nėra pagrindo skelbti ekstremaliosios situacijos.2
. Padidintos parengties režimą savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje skelbia meras. Kai situacija apima dviejų ar daugiau savivaldybių teritorijas arba pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus turi valstybės lygio poveikį, padidintos parengties režimą visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje skelbia Vyriausybė.
3. Paskelbus padidintos parengties režimą, atitinkamai meras arba Vyriausybė užtikrina, kad būtų:1 ) nedelsiant sušauktas atitinkamas operacijų centras;2 ) įvertintas kritinių paslaugų sutrikimo mastas, trukmė, teritorinis poveikis ir prognozė;3 ) nustatyti gyventojų grupių ir objektų, kuriems sutrikimai gali sukelti didžiausią pavojų, poreikiai;4 )
patikrintas turimų materialinių ir žmogiškųjų išteklių pakankamumas, įskaitant rezervinio elektros energijos tiekimo, vandens tiekimo, ryšių ir kitų būtinų priemonių pajėgumus;5 ) prireikus pradėtas gyventojų ir institucijų informavimas ir imtasi kitų savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytų priemonių.
4. Vertinant padidintos parengties režimo taikymo poreikį ir pasirengimą jam, vertinamas ne tik atskirų paslaugų sutrikimas, bet ir kelių kritinių paslaugų sutrikimo bendras poveikis gyventojų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms.5
. Padidintos parengties režimo metu nustatyta tvarka atliekamas pasirengimo ir turimų pajėgumų vertinimas. Nustačius, kad situacija atitinka ekstremaliosios situacijos kriterijus, nedelsiant sprendžiama dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo šio įstatymo nustatyta tvarka.
6. Padidintos parengties režimo skelbimo, valdymo, informavimo, pasirengimo vertinimo ir atšaukimo tvarką, kritinių paslaugų sąrašą ir jų sutrikimo masto, trukmės, teritorinio poveikio bei suminės rizikos kriterijus nustato Vyriausybė.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3
. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo atliekamas savivaldybių pasirengimo padidintos parengties režimui vertinimas pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Ų
211
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Galiojantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas jau nustato platų pasirengimo mechanizmą: rengiami ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, užtikrinama perspėjimo sistemos parengtis, organizuojamas mokymas ir pratybos, sudaromi operacijų centrai, kaupiamos būtinos priemonės, sudaromos materialinių išteklių teikimo sutartys ir vertinamas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Taip pat meras ir savivaldybės operacijų centras turi pareigas dar iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo.
Todėl projektu nesiekiama kurti lygiagrečios civilinės saugos sistemos. Siekiama užpildyti kitą spragą – nustatyti aiškų ankstesnio, sustiprinto ir koordinuoto reagavimo režimą tais atvejais, kai padėtis dar neatitinka ekstremaliosios situacijos kriterijų, tačiau vienu metu sutrinka arba kyla reali grėsmė, kad sutriks kelios gyventojų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms būtinos paslaugos. Tą akivaizdžiai parodė ir 2026 m. rugpjūčio mėn. per Lietuvą praūžusios gamtos stichijos padarinių šalinimo problemos.
Projekto tikslas – pereiti nuo reagavimo vien į atskirus įvykius prie bendro poveikio vertinimo, kai vertinama kelių kritinių paslaugų sutrikimo suminė rizika.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Arvydas Anušauskas.
aptarti teisiniai santykiai: Galiojantis įstatymas jau numato, kad pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sudaro planų rengimas, perspėjimo sistemos parengtis, mokymas, operacijų centrų sudarymas, būtinų priemonių atsargų kaupimas, materialinių išteklių sutarčių sudarymas ir pasirengimo vertinimas.
administracijos direktorius organizuoja savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plano rengimą ir teikia jį tvirtinti merui. 26 straipsnis nustato civilinės saugos pratybas, o 27 straipsnis – būtinų priemonių atsargų kaupimą.
savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai meras nedelsdamas sušaukia savivaldybės operacijų centrą, o pats operacijų centras iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo renka informaciją, rengia prognozes, planuoja priemones ir organizuoja neatidėliotinus darbus. Todėl projekto naujumas nėra pareigos „pasirengti“ sukūrimas. Nauja yra aiški tarpinė teisinė būsena – padidintos parengties režimas – ir privalomas kelių kritinių paslaugų suminės rizikos vertinimas.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo 2 straipsnis papildomas padidintos parengties režimo sąvoka.
padidintos parengties režimui.
Nauju 21¹ straipsniu nustatoma: režimo taikymo paskirtis; savivaldybės ir valstybės lygio skelbimo subjektai; minimalūs veiksmai paskelbus režimą; suminės kelių kritinių paslaugų rizikos vertinimas; pareiga, nustačius ekstremaliosios situacijos kriterijus, pereiti prie esamo įstatymo nustatyto ekstremaliosios situacijos valdymo mechanizmo.
Vyriausybei pavedama nustatyti kritinių paslaugų sąrašą, sutrikimo masto, trukmės, teritorinio poveikio ir suminės rizikos kriterijus bei režimo skelbimo, valdymo ir atšaukimo tvarką.
Tikimasi, kad projektas leis anksčiau identifikuoti situacijas, kai atskirų paslaugų sutrikimai kartu sukuria reikšmingą grėsmę gyventojų būtiniausioms gyvenimo sąlygoms. Institucijos turės aiškų teisinį pagrindą pereiti į sustiprintą parengtį dar iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Svarbiausia praktinė nauda – galimybė vienu metu įvertinti elektros energijos, vandens tiekimo, ryšių, šilumos, transporto ir kitų kritinių paslaugų tarpusavio priklausomybę, o ne vertinti kiekvieną sutrikimą izoliuotai.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai pateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės.
lygmens planavimo dokumentams: Projektas neprieštarauja galiojantiems strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymą, kitų įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojami terminai atitinka galiojančiuose teisės aktuose vartojamą terminiją.
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei.
juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti padidintos parengties režimo kriterijus ir jo taikymo tvarką. Atskirai turės būti nustatytas kritinių paslaugų sąrašas bei suminės rizikos vertinimo metodika.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:
Projektas nesukuria naujos nuolatinės institucijos ir nenustato naujos atskiros materialinių priemonių sistemos. Didžioji dalis reikalaujamų pasirengimo priemonių jau numatyta galiojančiame įstatyme. Papildomas administracinis krūvis gali atsirasti dėl pasirengimo vertinimų ir ataskaitų, tačiau jų apimtį nustatytų Vyriausybė.
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
„Padidintos parengties režimas“, „civilinė sauga“, „ekstremaliosios situacijos“.
Nėra. Teikia: Seimo narys Arvydas Anušauskas