P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 , 92
Vilnius
1 . Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „1 2 ) vykdyti užsienyje neviešo poveikio operacijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančiai grėsmei arba ją pašalinti, įskaitant poveikį grėsmę sukeliantiems asmenims, objektams, infrastruktūrai ar sistemoms, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka;“
2Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu ir jį išdėstyti taip:
13
) vykdyti aktyvius kibernetinio poveikio veiksmus prieš užsienio valstybių, jų institucijų, organizacijų ar su užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo institucijomis susijusių subjektų informacines sistemas, kai tai būtina siekiant užkirsti kelią Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančiai grėsmei arba ją pašalinti, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka;“
3. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 14 punktu ir jį išdėstyti taip:14 ) naudoti automatizuotas duomenų analizės, įskaitant dirbtinio intelekto technologijomis grindžiamas, sistemas žvalgybos informacijai apdoroti, susieti, vertinti ir rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių modeliams nustatyti;“
4. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 15 punktu ir jį išdėstyti taip:15
) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka automatizuotai palyginti teisėtai gautus biometrinius duomenis su viešai prieinamais arba teisėtai gautais duomenimis, siekiant nustatyti asmens tapatybę, jo ryšius arba sąsajas su rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams;“
5. Papildyti 9 straipsnio 1 dalį nauju 16 punktu ir jį išdėstyti taip:16 ) vykdant užsienyje neviešo poveikio operaciją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gabenti, laikyti ir naudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones, būtinas žvalgybos pareigūno ir kitų operacijoje dalyvaujančių asmenų saugumui užtikrinti.“
6. Papildyti 9 straipsnį nauja 4 dalimi: „4
. Neviešo poveikio operacijų autorizavimo tvarka Neviešo poveikio operacija gali būti vykdoma tik ją autorizavus šio įstatymo nustatyta tvarka. Neviešo poveikio operacijos autorizavimo sprendime turi būti nustatytas operacijos tikslas, pagrindas, trukmė, leidžiamos taikyti poveikio priemonės ir kitos būtinos operacijos vykdymo sąlygos.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu:
„9¹ straipsnis. Aktyvūs kibernetinio poveikio veiksmai
1
. Aktyvūs kibernetinio poveikio veiksmai – žvalgybos institucijos atliekami veiksmai, kuriais, siekiant užkirsti kelią Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančiai grėsmei arba ją pašalinti, daromas poveikis užsienio valstybės, jos institucijos, organizacijos ar su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo institucija susijusio subjekto informacinei sistemai, jos duomenims, programinei įrangai, infrastruktūrai ar veikimui.
2. Aktyvūs kibernetinio poveikio veiksmai gali apimti prieigą prie informacinės sistemos, duomenų kopijavimą, pakeitimą, blokavimą ar sunaikinimą, informacinės sistemos ar jos dalies veikimo sutrikdymą, kenkėjiškos programinės įrangos neutralizavimą ir kitus įstatymų leidžiamus veiksmus.3
. Aktyvūs kibernetinio poveikio veiksmai gali būti vykdomi tik šio įstatymo nustatyta tvarka autorizuotos neviešo poveikio operacijos metu ir laikantis būtinumo, proporcingumo bei tarptautinės teisės principų.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 92 straipsniu:
„9² straipsnis. Neviešo poveikio operacijos
1. Neviešo poveikio operacija – pagal šio įstatymo nustatyta tvarka autorizuojama žvalgybos institucijos operacija, kuria siekiama užkirsti kelią Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančiai grėsmei arba ją pašalinti atliekant neviešus aktyvaus poveikio veiksmus prieš grėsmę sukeliantį asmenį, objektą, infrastruktūrą, informacinę sistemą ar kitą grėsmės šaltinį.2
. Neviešo poveikio operacija gali būti vykdoma tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad kitomis žvalgybos priemonėmis neįmanoma arba nėra galimybės laiku užkirsti kelio Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančiai grėsmei arba ją pašalinti.
3. Neviešo poveikio operacija turi būti būtina siekiamam tikslui, proporcinga kylančios grėsmės pobūdžiui ir mastui ir vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio įstatymo, kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų.
4. Neviešo poveikio operacijos autorizavimo ir kontrolės tvarką nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.5
. Neviešo poveikio operacijos metu naudojamos tik autorizavimo sprendime nurodytos poveikio priemonės, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai kitoks veikimas būtinas siekiant išvengti tiesioginės ir didelės žalos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Tokiu atveju sprendimas ir jo motyvai turi būti nedelsiant dokumentuojami ir pateikiami nustatytai kontrolei.
6. Neviešo poveikio operacija turi būti nutraukta, kai išnyksta jos vykdymo pagrindas arba operacijos tikslas gali būti pasiektas kitomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis.“
1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir žvalgybos institucijų vadovai iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.2 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo nuostatoms suderinti su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir kitais susijusiais teisės aktais.3 . Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
,92
projekto tikslai ir uždaviniai : Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo aplinka per pastaruosius metus iš esmės pasikeitė. Prieš Lietuvos Respubliką ir jos sąjungininkus naudojamos ne tik tradicinės karinės, diplomatinės ir žvalgybinės priemonės, bet ir hibridinės, kibernetinės, informacinės ir kitokios neviešo poveikio priemonės.
Užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo institucijos bei su jomis susiję subjektai vis dažniau vykdo veiklą, kurios tikslas yra ne vien gauti informaciją, bet ir daryti tiesioginį poveikį Lietuvos Respublikos, jos sąjungininkų ir partnerių institucijoms, informacinėms sistemoms, infrastruktūrai ir kitiems objektams, todėl žvalgybos institucijų veiklos teisinis reglamentavimas turi sudaryti galimybę ne tik nustatyti ir prognozuoti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, bet ir, kai kitomis priemonėmis jų neįmanoma arba nėra galimybės laiku užkirsti, imtis įstatymų nustatytų aktyvių priemonių šioms grėsmėms neutralizuoti.
Siūlomas reglamentavimas grindžiamas ne vienos valstybės teisės kopijavimu, bet kelių Europos demokratinių valstybių praktikos analize. Nyderlandų žvalgybos ir saugumo tarnybų įstatymas nustato išsamų ypatingų žvalgybos įgaliojimų autorizavimo režimą, įskaitant būtinumo, proporcingumo ir kuo tikslingesnio priemonės taikymo reikalavimus. Prancūzijos teisėje jautresni žvalgybos informacijos rinkimo metodai taip pat grindžiami išankstiniu autorizavimu. Nacionaliniu lygmeniu žvalgybos rinkimo metodams taikoma speciali autorizavimo ir kontrolės procedūra, o techninių priemonių taikymas yra diferencijuojamas pagal jų intensyvumą.
Federalinė Vyriausybė patvirtino įstatymo projektą, kuriuo iš esmės pertvarkomas Federalinės žvalgybos tarnybos (BND) ir Federalinės Konstitucijos apsaugos tarnybos (BfV) teisinis reglamentavimas. Vokietijos Vyriausybė reformą grindžia pasikeitusia saugumo aplinka, susijusia su šnipinėjimu, sabotažu, kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis. Reformoje numatoma: išplėsti techninės žvalgybos galimybes; nustatyti dirbtinio intelekto naudojimo žvalgybos informacijos analizėje teisinį pagrindą; įteisinti biometrinį vaizdų palyginimą; išplėsti informacinių sistemų tyrimo galimybes; suteikti BND teisę tam tikromis sąlygomis taikyti aktyvias priemones prieš grėsmę keliančius objektus ir sistemas; tam tikrais atvejais sudaryti galimybę išjungti užsienio serverius ar kitaip paveikti priešišką infrastruktūrą; kartu sustiprinti nepriklausomą teisinę kontrolę.
ES valstybių patirtis rodo, kad demokratinėse valstybėse žvalgybos institucijų operacinių pajėgumų didinimas paprastai derinamas su konkrečių įgaliojimų apibrėžimu ir specialiomis jų autorizavimo bei kontrolės procedūromis. Tikslai ir uždaviniai: Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – sustiprinti Lietuvos Respublikos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų operacinius pajėgumus ir sudaryti aiškias teisines prielaidas veiksmingai reaguoti į šiuolaikines nacionalinio saugumo grėsmes.
Įstatymo projektu siekiama: įtvirtinti žvalgybos institucijų teisę vykdyti užsienyje neviešo poveikio operacijas;
įtvirtinti teisę vykdyti aktyvius kibernetinio poveikio veiksmus prieš užsienio valstybių, jų institucijų, organizacijų ar su užsienio valstybių žvalgybos ar saugumo institucijomis susijusių subjektų informacines sistemas; sudaryti teisines prielaidas naudoti automatizuotas duomenų analizės, įskaitant dirbtinio intelekto technologijomis grindžiamas, sistemas; sudaryti galimybę automatizuotai palyginti teisėtai gautus biometrinius duomenis su viešai prieinamais arba teisėtai gautais duomenimis; sudaryti teisines sąlygas žvalgybos pareigūnams neviešo poveikio operacijų užsienyje metu įstatymų nustatyta tvarka gabenti, laikyti ir naudoti tarnybinius šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;
nustatyti, kad neviešo poveikio operacijos gali būti vykdomos tik jas autorizavus įstatymo nustatyta tvarka; užtikrinti, kad nauji žvalgybos institucijų įgaliojimai būtų taikomi laikantis būtinumo, proporcingumo, teisėtumo ir žmogaus teisių apsaugos principų.
įgalioti atstovai) ir rengėjai : Įstatymo projektą parengė Seimo narys Arvydas Anušauskas.
teisiniai santykiai: Galiojančio Žvalgybos įstatymo 9 straipsnyje nustatytos žvalgybos institucijų teisės, įgyvendinant joms pavestus uždavinius. Žvalgybos institucijos jau turi teisę taikyti žvalgybos metodus ir taikyti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones.
Įstatymas taip pat numato techninių priemonių naudojimą elektroninių ryšių tinklų ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūroje, įskaitant perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą. Be to, žvalgybos institucijos jau turi teisę slaptai gauti asmens pirštų atspaudų, balso, kvapo ir kitus pavyzdžius.
Projektu nesiekiama sukurti naujos žvalgybos institucijų veiklos sistemos. Siekiama aiškiau reglamentuoti jau turimas teises šalinti grėsmes ir papildyti jas šiuolaikinėmis aktyvaus poveikio bei duomenų analizės priemonėmis. Žvalgybos institucijos jau turi teisę įsigyti tarnybinius ginklus ir specialiąsias priemones. Todėl projektu siūloma ne nustatyti naują teisę įsigyti ginklus, o reglamentuoti jų naudojimą neviešo poveikio operacijų užsienyje metu, laikantis kitų teisės aktų ir tarptautinės teisės reikalavimų.
teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą būtų: aiškiau apibrėžtos žvalgybos institucijų teisės vykdyti neviešo poveikio operacijas užsienyje;
sudarytos teisinės prielaidos vykdyti aktyvias kibernetines operacijas ir kibernetinio poveikio veiksmus; sudarytos sąlygos veiksmingiau naudoti dirbtinį intelektą ir automatizuotą didelių duomenų masyvų analizę; išplėstos teisinės galimybės naudoti biometrinių duomenų, skaitmeninių pėdsakų ir elektroninių įrenginių analizės priemones; sudarytos geresnės sąlygos Lietuvos žvalgybos institucijų bendradarbiavimui su sąjungininkų ir partnerių tarnybomis; aiškiau atribotos pasyvios informacijos rinkimo ir aktyvaus poveikio priemonės; kartu su naujais įgaliojimais sustiprintos jų taikymo teisėtumo, proporcingumo ir kontrolės garantijos.
Atsižvelgiant į pasikeitusią nacionalinio saugumo aplinką, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo teisinis reglamentavimas turi būti pritaikytas prie grėsmių, kurios nebėra vien informacinio pobūdžio. Žvalgybos institucijoms turi būti sudarytos teisinės prielaidos ne tik nustatyti ir prognozuoti grėsmes, bet ir įstatymo nustatyta tvarka aktyviai prisidėti prie jų neutralizavimo.
rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatyta. 6.
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Korupcija turi tiesioginę sąsają su nacionaliniu saugumu, ypač jei naudojamasi mūsų negebėjimu identifikuoti grėsmės ir aktyviai jos neutralizuoti. Todėl įstatymo projektas palankiai atsilieptų korupcijos mažinimui.
plėtrai: Poveikio neturės.
dokumentams: Neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka.
kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikės priimti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimus. 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Planuojama, kad Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
išvados: Supažindintas VSD.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „žvalgyba“, „nacionalinis saugumas“, „kontržvalgyba“.
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Arvydas Anušauskas