P rojektas
2026 m. rugpjūčio 19 d. Nr.
Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 . Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų, išvardytų šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, yra neribojamas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentai, parengti, sudaryti ar gauti buvusios SSRS valstybės saugumo, žvalgybos, vidaus reikalų ir kitų represinių ar saugumo institucijų, taip pat kitų šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų, negali būti įslaptinami arba jų naudojimas negali būti ribojamas vien dėl to, kad juose yra informacijos apie šių institucijų veiklą arba kad dokumentai priklauso Nacionalinio dokumentų fondo ypatingajai daliai.
Jeigu Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumente yra informacijos, kurios naudojimas pagal įstatymus turi būti ribojamas, ribojama tik konkreti tokia informacija, o ne visas dokumentas. Dokumentų saugotojas tokiu atveju privalo užtikrinti galimybę susipažinti su likusia dokumento dalimi, uždengdamas, pašalindamas ar kitu būdu padarydamas neprieinamus tik tuos duomenis ar informaciją, kurių naudojimas teisėtai ribojamas.
Dokumentuose esanti informacija apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir yra įrašyti į pripažinusių asmenų įskaitą, saugoma ir jos naudojimas ribojamas kitų įstatymų nustatyta tvarka. Ši aplinkybė negali būti pagrindas riboti priėjimą prie viso dokumento.
Jeigu dokumente yra įstatymų saugomos informacijos, jis pateikiamas susipažinti tiek, kiek nepažeidžiama tokios informacijos apsauga.
Priėjimo prie šioje dalyje nurodytų dokumentų ir jų kopijų pateikimo tvarką, įskaitant saugotinos informacijos nuasmeninimo, uždengimo ar kitokio atskyrimo nuo viešai prieinamos dokumento dalies tvarką, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
1 . Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir prireikus pakeičia galiojančius teisės aktus.
3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų taikomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias taisykles.4
. Dokumentų saugotojai per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo peržiūri pagal ankstesnę tvarką ribojamus Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentus ir užtikrina jų prieinamumą šio įstatymo nustatyta apimtimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas Dėl LIETUVOS
projekto tikslai ir uždaviniai : Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta speciali prieigos prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų tvarka. Šiai daliai priklauso Lietuvos istorijos dokumentai, įskaitant KGB, kitų SSRS saugumo ir žvalgybos institucijų bei okupacinių struktūrų dokumentus, kurie svarbūs įvairiems moksliniams tyrimams, istorinei atminčiai.
Reikalinga aiškiai atskirti du dalykus: galimybę susipažinti su pačiu istoriniu dokumentu ir jame esančios įstatymų saugomos informacijos apsaugą, todėl siūloma įstatyme aiškiai įtvirtinti dalinio dokumento prieinamumo principą: jeigu ribojama tik tam tikra dokumento informacija, likusi dokumento dalis turi būti prieinama visuomenei. Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti kuo platesnį Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų prieinamumą, kartu išsaugant kitais įstatymais nustatytą konkrečių asmens duomenų ir kitos saugotinos informacijos apsaugą.
Projektu siekiama:
panaikinti galimybę riboti priėjimą prie viso KGB ir kitų Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumento vien dėl to, kad jame yra tam tikros kategorijos saugotinos informacijos; įtvirtinti principą, kad saugotina informacija turi būti atskiriama nuo likusios dokumento dalies; užtikrinti, kad istorinis dokumentas, kuriame yra saugotinų asmens duomenų, nebūtų automatiškai laikomas neprieinamu visas; sudaryti geresnes sąlygas istoriniams, akademiniams, žurnalistiniams ir visuomeniniams tyrimams; suderinti visuomenės teisę gauti istorinę informaciją su asmens duomenų ir kitų teisėtų interesų apsauga.
įgalioti atstovai) ir rengėjai : Įstatymo projektą parengė Seimo narys Arvydas Anušauskas.
teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymas numato, kad priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų iš esmės yra neribojamas, tačiau jeigu dokumente yra įstatymų saugomos informacijos, prieiga prie tokio dokumento yra ribojama. Siūloma riboti ne visą dokumentą, o tik konkrečią įstatymų saugomą informaciją.
teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma nustatyti tris pagrindinius principus:
Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentai turi būti prieinami visuomenei, išskyrus konkrečius įstatymuose nustatytus atvejus. Vien dokumento priklausymas KGB ar kitų buvusių SSRS represinių, saugumo ar žvalgybos institucijų dokumentų fondui negali būti savarankiškas pagrindas riboti priėjimą prie dokumento.
Jeigu dokumente yra informacijos, kurios atskleidimas pagal kitus įstatymus negalimas, turi būti ribojama tik ši konkreti informacija. Pavyzdžiui, jeigu viename KGB dokumento puslapyje yra asmens, kurio duomenys saugomi įstatymų nustatyta tvarka, pavardė, tai savaime neturėtų lemti viso dokumento, visos bylos ar kitų tos bylos dokumentų neprieinamumo. Tokiu atveju saugotina pavardė ar kiti duomenys gali būti uždengiami, nuasmeninami arba kitu būdu padaromi neprieinami, o likusi dokumento dalis turi būti pateikiama tyrėjui ar kitam teisėtai dokumentu besidominčiam asmeniui.
Projektu nėra siūloma panaikinti kitais įstatymais nustatytą prisipažinusių bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenų pateiktos informacijos ir duomenų apie juos apsaugą. Turi būti aiškiai nustatyta, kad tokios informacijos buvimas dokumente savaime nereiškia, jog visas dokumentas turi būti neprieinamas. Taip užtikrinama ir saugomos informacijos apsauga, ir suteikiama galimybė susipažinti su istoriniu dokumentu.
Teigiami rezultatai, kurių siekiama priėmus projektą:
sudarytos geresnės sąlygos istorikams, tyrėjams, žurnalistams ir kitiems asmenims atlikti mokslinius ir visuomeninius tyrimus; išplėsta visuomenės galimybė susipažinti su Lietuvos okupacijų istorijos šaltiniais; sumažinta rizika, kad vieno asmens duomenų apsauga lemtų viso istorinio dokumento neprieinamumą; atskirta istorinės informacijos ir konkrečių asmens duomenų apsauga; sustiprintas archyvų skaidrumas ir visuomenės pasitikėjimas istorinių dokumentų prieinamumu.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Galima rizika – netinkamas saugomos informacijos atskleidimas, todėl dokumentų saugotojas turėtų nustatyti saugotiną informaciją ir ją uždengti, nuasmeninti ar kitu būdu apriboti, užtikrinant, kad likusi dokumento dalis būtų prieinama.
korupcijai: Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
plėtrai: Poveikio neturės.
dokumentams: Neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Respublikos Vyriausybės teisės aktus, reglamentuojančius prieigą prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų;
vyriausiojo archyvaro teisės aktus, reglamentuojančius dokumentų pateikimą naudotojams;
teisės aktus, kuriuose Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentams nustatyti prieigos ribojimai. Specialiojo Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo keisti vien dėl šio projekto nebūtina, nes projektu nekeičiamas jame nustatytas konkrečių asmenų pateiktos informacijos apsaugos režimas. 10.
Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti nereikia priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui gali prireikti papildomų administracinių resursų dokumentų skaitmeninimui, dokumentų kopijų rengimui ir saugotinos informacijos nuasmeninimo bei techninio uždengimo procedūroms, bet didžioji dalis tokių procedūrų jau atlikta anksčiau.
išvados: Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų. 15.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „dokumentai“, „archyvai“,
„Nacionalinis dokumentų fondas“, „KGB“, „SSRS specialiosios tarnybos“,
„okupacija“, „istorinė atmintis“, „asmens duomenys“, „dokumentų prieinamumas“.
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Arvydas Anušauskas