P rojektas Lietuvos Respublikos
m. d. Nr. Vilnius
„30 1 . Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurie pirminės investicijos į juos momentu (konsoliduotai kartu su jų kontroliuojamomis bei jas kontroliuojančiomis įmonėmis) atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme,
nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Laikinu lėšų pritraukimu laikomas ir lėšų gavimas už rizikos ir privataus kapitalo subjekto išleidžiamus nuosavybės vertybinius popierius, jeigu šio subjekto steigimo dokumentuose numatytas investicijų realizavimo laikotarpis. Vertinant investuotojų susietumą, neatsižvelgiama į investuotojo turimas dalyvio teises šiame rizikos ir privataus kapitalo subjekte. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais lėšų pritraukimu laikomas ir anksčiau atliktos investicijos sumos didinimas. “
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos inovacijų ekosistema reikšmingai išaugo ir tapo svarbiu aukštą pridėtinę vertę kuriančiu ekonomikos segmentu. Tačiau naujai steigiamų startuolių skaičius ir pradinės stadijos investicijų apimtis išlieka nepakankami tvariam inovacijų ekosistemos augimui užtikrinti. Lietuvoje rizikos kapitalo investicijos sudaro apie 0,26 proc. bendrojo vidaus produkto, kai, pavyzdžiui, Estijoje šis rodiklis siekia apie 1,17 proc. BVP. Tai rodo, kad Lietuvos inovacijų ekosistemoje egzistuoja vadinamasis „butelio kaklelio“ efektas – sistema geba efektyviai auginti jau susiformavusius startuolius, tačiau nepakankamai generuoja naujų verslo iniciatyvų ankstyvoje jų vystymosi stadijoje.
Viena iš priežasčių, ribojančių privataus kapitalo investicijas į inovatyvų verslą, yra tai, kad galiojantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo reguliavimas ne visais atvejais užtikrina mokestinį neutralumą skirtingoms rizikos ir privataus kapitalo investicijų struktūroms. Praktikoje investicijos į augančias įmones dažnai vykdomos per rizikos ir privataus kapitalo subjektus, investuotojams dalyvaujant jų kapitale. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas gali lemti situacijas, kai ekonomiškai tapačios investicijos vertinamos skirtingai priklausomai nuo pasirinktos investavimo formos.
Dėl to gali susidaryti papildoma mokestinė našta investicijoms, vykdomoms per rizikos ir privataus kapitalo subjektų kapitalą, mažėti investavimo paskatos bei blogėti Lietuvos konkurencingumas pritraukiant privatų kapitalą į ankstyvosios stadijos inovatyvų verslą. Tai ypač aktualu verslo angelų investicijoms, kurios daugelyje valstybių laikomos svarbiu startuolių finansavimo šaltiniu.
Taip pat praktikoje kyla klausimų dėl labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijų taikymo tęstinėms investicijoms. Rizikos ir privataus kapitalo investicijų tikslas yra skatinti įmonių augimą, todėl sėkmingai auganti įmonė gali nebeatitikti pirminės investicijos metu taikytų dydžio kriterijų. Tokiais atvejais atsiranda rizika, kad vėlesnės investicijos į tą pačią įmonę bus vertinamos kitaip nei pirminė investicija, nors investavimo tikslas ir ekonominė logika išlieka nepakitę.
Įstatymų projektų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas privataus kapitalo investicijoms į inovatyvų verslą, užtikrinti mokestinį neutralumą skirtingoms rizikos ir privataus kapitalo investavimo formoms, sumažinti teisinio reguliavimo neapibrėžtumą bei sudaryti prielaidas nuoseklesniam ir efektyvesniam rizikos kapitalo rinkos veikimui Lietuvoje.
Įstatymų projektus parengė Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas.
teisiniai santykiai
Šiuo metu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme rizikos ir privataus kapitalo subjektas apibrėžiamas kaip vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus. Įstatyme taip pat nustatyta, kad daugiau kaip 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų turi sudaryti investicijos į vienetus, kurie atitinka labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijus, o jų vertybiniai popieriai nėra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Kai kurie praktiniai šių nuostatų taikymo aspektai šiuo metu detalizuojami Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaruose. Juose nurodoma, kad investuojamo vieneto atitiktis nustatytiems kriterijams vertinama investavimo į konkretų vienetą momentu, taip pat kad investuotojo susietumo sąsaja su rizikos ir privataus kapitalo subjektu vertinama investicijos pritraukimo momentu.
Pagal šiuo metu susiformavusį šių nuostatų aiškinimą investicijos į rizikos ir privataus kapitalo subjekto nuosavybės vertybinius popierius nelaikomos laikinu lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimu Pelno mokesčio įstatymo prasme. Taip pat laikoma, kad anksčiau atliktos investicijos sumos didinimas nėra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas. Dėl to tokioms investicijoms nėra taikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektams nustatytas mokestinis režimas.
Be to, galiojančiame teisiniame reguliavime nėra tiesiogiai reglamentuota, kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyvio teisės turi būti vertinamos nustatant investuotojo susietumą su rizikos ir privataus kapitalo subjektu. Dėl to dalis šių santykių šiuo metu reguliuojami ne įstatyme, o jo taikymo praktikoje ir administraciniuose išaiškinimuose.
rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma patikslinti rizikos ir privataus kapitalo subjekto apibrėžimą, nustatant, kad laikinu lėšų pritraukimu būtų laikomas ir lėšų gavimas už rizikos ir privataus kapitalo subjekto išleidžiamus nuosavybės vertybinius popierius, kai šio subjekto steigimo dokumentuose numatytas investicijų realizavimo laikotarpis. Taip pat siūloma nustatyti, kad vertinant investuotojo susietumą su rizikos ir privataus kapitalo subjektu nebūtų atsižvelgiama vien į investuotojo turimas dalyvio teises šiame subjekte.
Be to, siūloma nustatyti, kad labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijų atitiktis būtų vertinama pirminės investicijos į įmonę momentu. Taip siekiama užtikrinti, kad vėlesnės investicijos į sėkmingai augančias įmones neprarastų mokestinio režimo tęstinumo vien dėl to, kad po pirminės investicijos įmonė išaugo ir nebeatitinka pradinių dydžio kriterijų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad anksčiau atliktos investicijos sumos didinimas būtų laikomas laikinu lėšų pritraukimu Pelno mokesčio įstatymo prasme. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti nuoseklų mokestinio režimo taikymą etapais vykdomoms rizikos ir privataus kapitalo investicijoms.
Be to, siūloma atsisakyti detalaus labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės kriterijų perrašymo Pelno mokesčio įstatyme ir vietoj to pateikti nuorodą į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą.
Priėmus įstatymo projektą tikimasi užtikrinti didesnį mokestinį neutralumą skirtingoms rizikos ir privataus kapitalo investicijų finansavimo formoms, sumažinti priklausomybę nuo administracinių išaiškinimų taikymo, sudaryti palankesnes sąlygas verslo angelų ir kitų privačių investuotojų investicijoms į augančius verslus bei paskatinti privataus kapitalo prieinamumą ankstyvosios stadijos įmonėms. Taip pat tikimasi užtikrinti nuoseklesnį rizikos ir privataus kapitalo subjektų mokestinio režimo taikymą, sumažinti teisinio reguliavimo neapibrėžtumą ir sustiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemos konkurencingumą.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Esminių neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo pakeitimai turėtų turėti teigiamą poveikį investicinei aplinkai ir inovacijų sektoriaus plėtrai.
Įvedus naują reguliavimą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymo projektas sudarys palankesnes sąlygas investuoti į ankstyvos stadijos įmones, paskatins verslo angelų aktyvumą ir prisidės prie inovacijų sektoriaus plėtros.
dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Saugumo įnašo įstatymo projekto sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija .
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turės atnaujinti ir (ar) priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus bei paaiškinimus dėl Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymo. Šie teisės aktai turėtų būti priimti iki įstatymų įsigaliojimo dienos.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Siūlomi pakeitimai daugiausia susiję su galiojančio teisinio reguliavimo patikslinimu ir aiškesniu rizikos bei privataus kapitalo investicijų apmokestinimo sąlygų nustatymu.
Trumpuoju laikotarpiu gali sumažėti dalis biudžeto pajamų tais atvejais, kai investuotojai, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, galės pasinaudoti mokestiniu režimu, kuris šiuo metu dėl taikomos administracinės praktikos nėra taikomas pakartotinėms investicijoms ar investicijoms per rizikos ir privataus kapitalo subjekto kapitalą. Tačiau tikimasi, kad siūlomi pakeitimai paskatins didesnes investicijų apimtis į ankstyvosios stadijos ir augančias įmones, o tai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali turėti teigiamą poveikį valstybės biudžeto pajamoms.
14Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai,
rekomendacijos ir išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Verslo angelai“, „rizikos kapitalas“.
Nėra .