Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (Administracinių nusižengimų kodekso) 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1749 · 2026-07-09 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-07-09
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-07-09

Projekto tekstas

2026-07-09 · oficialus registras ↗

Projektas (

  • 1) LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKOS ĮSTATYMO (ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO) 519 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. liepos 14 d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 519 straipsnio pakeitimas

519 straipsnis. Vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas1

. Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo šimto iki šimto dvidešimt eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šimto iki šimto šešiasdešimt eurų.2

. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo šimto dvidešimt iki šimto šešiasdešimt eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šimto šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų“.

2 straipsnis. Įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2026 m. gruodžio 1 dieną.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai

Aiškinamasis raštas

2026-07-09 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO TVARKOS ĮSTATYMO

(ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO) 519 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

2026 m. liepos 14 d. Nr.

Vilnius

1. Įstatymo projekto rengimą

paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.

Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos iškėlimas valstybės švenčių dienomis yra ne vien simbolinis veiksmas, bet ir svarbi pilietiškumo bei pagarbos valstybei išraiška. Matomas valstybės simbolių naudojimas viešojoje erdvėje stiprina tautinę tapatybę, visuomenės solidarumą ir bendrą atsakomybės už valstybės ateitį jausmą. Tai ypač aktualu šiandienos geopolitinėje aplinkoje, kai valstybės susiduria ne tik su karinėmis, bet ir su informacinėmis bei kitomis hibridinėmis grėsmėmis, kurių tikslas – silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir skaldyti piliečių vienybę.

Valstybės simbolių demonstravimas per nacionalines šventes prisideda prie visuomenės atsparumo tokioms grėsmėms, o sąmoningas jų menkinimas ar demonstratyvi nepagarba valstybės šventėms ir simboliams gali būti suvokiami kaip priešiškumo valstybei išraiška, skatinanti visuomenės susipriešinimą, mažinanti pagarbą konstitucinėms vertybėms ir kelianti neigiamas socialines įtampas.

Pagal galiojantį Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą, Valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamuosius namus, kuriuose nėra nuolat gyvenama.

Lietuvos Respublikos valstybinių švenčių dienomis, t. y. Vasario 16 d., Kovo 11 ir Liepos 6 d., yra privaloma iškelti valstybinę vėliavą. Praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos Respublikos regionuose yra masiškai nepaisoma valstybinės vėliavos iškėlimo tvarkos per valstybines šventes. Atsakingi asmenys, pažeidę Lietuvos valstybės, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka

  • konkrečiai Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje įvardintomis baudomis – įspėjimu arba simboline 10-30 eurų bauda.

Savivaldybių administracijos, kurios turėtų būti atsakingos už Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, dėl objektyvių priežasčių negali įgyvendinti visapusiškos kontrolės, kad būtų užtikrinta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme nustatyta tvarka per Valstybės švenčių dienas iškelti Valstybės vėliavas nustatytose vietose.

Šiuo Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektu yra siūloma sugriežtinti baudas už nepagarbą Lietuvos valstybei, neiškeliant valstybinės vėliavos ir taip nepagerbiant Lietuvos Respublikos per Valstybės švenčių dienas.

Šiuo metu galiojančios baudos yra per mažos (nuo 10 iki 30 eur.), todėl Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektu siūloma taikyti griežtesnes priemones – įspėjimą ir piniginę baudą nuo 100 iki 300 eurų, jei nusižengimas atliekamas pakartotinai.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai

ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Audronius Ažubalis.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami

įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?

Šiuo metu Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dešimt iki dvylikos eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dešimt iki šešiolikos eurų.

Jei numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, tai užtrauktų baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo dvylikos iki šešiolikos eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio

reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?

Siūloma, kad Lietuvos valstybės vėliavos, užsienio valstybės, Europos Sąjungos ar tarptautinės viešosios organizacijos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtrauktų įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo šimto iki šimto dvidešimt eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šimto iki šimto šešiasdešimties eurų.

Jei numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, tai užtrauktų baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo šimto dvidešimt iki šimto šešiasdešimties eurų ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šimto šešiasdešimties iki trijų šimtų eurų.

Priėmus šį įstatymo projektą, tikimąsi palengvinti savivaldybių įstatymo vykdymo priežiūrą ir paskatinti Lietuvos Respublikos juridinius asmenis, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovus ar kitus atsakingus asmenis, gyvenamųjų namų savininkuss arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingus asmenims iškelti Lietuvos valstybės vėliavą per Valstybės šventes, taip pagerbiant Valstybę.

5. Numatomo teisinio reguliavimo

poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas

turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas

atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į

teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

9. Ar įstatymo projektas parengtas

laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti

reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių

biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu

gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių

reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.

„Lietuvos valstybės vėliava ir kitos vėliavos“,
„Valstybinės šventės“, „Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnis“.

reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Audronius Ažubalis