1
d. Nr. Vilnius
46
46 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti per mokestinį laikotarpį, už kurį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas, faktiškai patirtų išlaidų šioje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti dydžiu (įsigyjant krovininius automobilius, priekabas ir puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 300 000 eurų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma, įsigyjant šio Įstatymo 2 priedėlyje nurodytą ilgalaikį turtą apmokestinamasis pelnas mažinamas dvigubu dydžiu). Apmokestinamasis pelnas mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investiciniam projektui vykdyti ir:“.1
) turtas yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir ilgalaikio turto grupės „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“ turtui – krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms, ir2 ) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).3 ) šio Įstatymo 2 priedėlyje nurodytas turtas
yra priskirtinas šio Įstatymo 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms
„mašinos ir įrengimai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“.
2. Pakeisti461 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų (įsigyjant šio Įstatymo 2 priedėlyje nurodytą ilgalaikį turtą apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 200 procentų). Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą (įsigyjant šio Įstatymo 2 priedėlyje nurodytą ilgalaikį turtą išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius). Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas būti sumažintas iki 100 procentų“.
Papildyti Įstatymą 2 priedėliu „Konkurencingumą spartinančios technologijos“ ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-6752 priedėlis
Ilgalaikio turto grupė
Mašinos ir įrengimai :
1) Adityviosios gamybos mašinos ir įrengimai - skirti skaitmeniniu modeliavimu grįstiems sluoksniniams gamybos procesams
2) Robotikos, automatizacijos ir kolaboratyviosios robotikos mašinos ir įrengimai - skirti automatizuotiems, robotizuotiems, perkonfigūruojantiems ir saugiam darbui su žmogumi pritaikytiems gamybos procesams
3) Mašininės regos mašinos ir įrengimai - skirti gamybos procesų automatizuotai, vaizdo apdorojimu grindžiamai stebėsenai realiu laiku
4) Gamybos mašinos ir įrengimai - grįsti kompiuterizuotomis valdymo sistemomis, jutikliais, pavaromis ir duomenų perdavimo sistemomis
5) Mikro-ir nanoapdirbimo mašinos ir įrengimai - skirti sudėtingų, mažų matmenų ir aukštos pridėtinės vertės komponentų gamybai
Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga):
1) Pramoninis daiktų internetas (IIoT) ir įrenginių būklės stebėsenos priemonės - skirtos gamybos duomenų rinkimui, įrenginių tarpusavio sąveikai, procesų stebėsenai ir optimizavimui, kokybės kontrolei, įrenginių būklės vertinimui ir prognozuojamajai priežiūrai
2) Žmogaus–mašinos sąveikos (HMI) priemonės - skirtos darbuotojų sąveikai su gamybos sistemomis
3) Atsekamumo ir identifikavimo priemonės - skirtos žaliavų, komponentų ar gaminių sekimui vertės grandinėje, veikiančios RFID, QR kodų, brūkšninių kodų, jutiklių ar skaitmeninių registrų pagrindu
Programinė įranga:
1) Dirbtinio intelekto, duomenų analitikos, debesų kompiuterijos, kraštinio skaičiavimo sistemos -skirtos gamybos procesų optimizavimui, prognozavimui ir kokybės užtikrinimui 2)
Skaitmenizuotos ir integruotos gamybos valdymo sistemos – skirtos gamybos procesų valdymui, planavimui ir stebėsenai realiu laiku
3) Skaitmeniniai dvyniai – skirti gamybos procesų, įrangos ar sistemų virtualiam atvaizdavimui ir analizei
1 . Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2027 metų, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
46¹ Straipsnio PAKEITIMO IR PAPILDYMO 2 priedėliu IR
Nr. XIII-1414
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 46¹ straipsnio pakeitimo (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino žemiau pateiktos priežastys. Šiuo metu Lietuvos produktyvumas atsilieka nuo ES vidurkio ir produktyviausių Europos šalių – Airijos, Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Skandinavijos šalių (pav. 1). pav. 1 Atrinktų ES šalių produktyvumas (to meto kainomis, EUR/val., 2024 m.) Šaltinis: OECD, Inovacijų agentūros apskaičiavimai
Vadovaujantis Inovacijų agentūros skaičiavimais, Lietuvai siekiant 80 proc. ES vidurkio 2030 m, reikalingas 2 proc. spartesnis metinis produktyvumo augimas. „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja , kad paspartinus našumo augimą iki 3,8 proc., 2050 metais šalies BVP siektų 63 mlrd. eurų (64 proc.) didesnis nei produktyvumui augant įprastu tempu. Augant BVP didėtų galimybės finansuoti tokias valstybės valdymo sritis kaip švietimas, sveikatos ar socialinė apsauga, gynyba. Lietuvos rinkoje yra susidariusi situacija, kai darbdaviai siekdami išlaikyti darbuotojus, didina jų atlyginimus, tačiau darbo našumas ir sukuriama vertė reikšmingai nesikeičia.
Ilgalaikėje perspektyvoje įmonės tarptautinėse rinkose taptų konkurencingesnės, jei atlyginimų didėjimas būtų lydimas darbo našumo augimu.
Lietuva susiduria su produktyvumo augimą stabdančiais faktoriais (pav. 2) - žema robotizacija ir automatizacija, augančiais darbo kaštais, nepakankamai sparčia pramonės modernizacija ir technologinių kompetencijų trūkumu. Lietuva išlieka viena mažiausiai robotizuotų ES šalių – robotų tankumas siekia tik apie 20 robotų 10 tūkst. gamybos darbuotojų, kuomet pasaulio vidurkis yra 151. Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka ir 3D technologijų bei dirbtinio intelekto naudojime gamybos procesuose. pav. 2 Lietuvos produktyvumo augimas pagal perkamosios galios paritetą (PGP) ir nominalaus (to meto kainomis) EUR/val., proc. nuo ES vidurkio.
Šaltinis: Eurostatas, OECD, Inovacijų agentūros apskaičiavimai
Lietuvos gamybos sektoriuje vyrauja mažaserijinė ir kontraktinė gamyba. Mažas standartizuotų produktų kiekis sąlygoja lėtesnį automatizuotų sprendimų diegimą. Todėl norint automatizuoti procesus ir didinti Lietuvos produktyvumą, reikalingi inovatyvūs, nestandartizuoti sprendimai, dažnai brangesni už masinėje gamyboje taikomas technologijas. Be to, ilgi tokių investicijų atsiperkamumo laikotarpiai ir ribotos įmonių vidinės technologinės kompetencijos lemia nepakankamai intensyvų modernizacijos tempą. Dalis pramonės įmonių taip pat neturi pakankamai kompetencijų ir laiko resursų teikti projektines paraiškas ir ataskaitas, kad galėtų pasinaudoti egzistuojančia parama ir lengvatomis.
Yra nustatyta, jog gamybos procesų automatizacija ir robotizacija didina darbo našumą ir kelia BVP vienam gyventojui. Tarptautinės analizės rodo, kad robotizacija EBPO šalyse kasmet didino darbo našumą vidutiniškai 1,8 proc. Didėjant darbo našumui auga gamybos ir atitinkamai eksporto apimtys. Gamybos automatizacija taip pat kuria darbo vietų poreikį - dėl konkurencingos ir išsaugotos pramonės labiau automatizuotuose regionuose darbo vietų poreikis kilo 1,8 proc. kasmet. Vis tik, nors parama robotikos ir automatizacijos plėtrai sukuria aiškią ekonomę naudą, kad verslas pasinaudotų susijusiomis finansinėmis paskatomis, jos turi būti su aiškios ir reikalaujančios neperteklinės administracinės naštos.
Dabartinės lengvatos pozityvus poveikis dalies įmonių pajamų didėjimui produktyvumo augimui nėra pakankamas, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog darbo užmokesčio kaštai auga, o pažangių gamybos technologijų panaudojimas atsilieka nuo ES vidurkio. Todėl siekiant stiprinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, didinti produktyvumą, svarbu skatinti Lietuvos įmones intensyviau investuoti į technologinį atsinaujinimą ir konkurencingumą spartinančias technologijas, reikšmingai skatinančias produktyvumą ir konkurencingumą.
Siekiant didesnio poveikio ekonomikos augimui, tikslinga praplėsti investicinio projekto lengvatos modelį, užtikrinant jo didesnį poveikį pramonės įmonėms, siekiančioms investuoti į gamybos procesų modernizavimą.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnyje nustatyta investicinio projekto lengvata leidžia įmonei, vykdančiai investicinį projektą, sumažinti apmokestinamąjį pelną faktiškai patirtomis išlaidomis, skirtomis tam tikram ilgalaikiam turtui įsigyti.
Įmonėms, investavusioms į ilgalaikį turtą, kuris atitinka investicinio projekto sampratą, apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 proc. (išskyrus krovininius automobilius, priekabas, puspriekabes), faktiška turto įsigijimo kaina. Investicinio turto pripažinimo data yra laikoma turto įsigijimo dokumento išrašymo data.
Toks mažinimas galimas tik tada, kai įsigytas turtas yra būtinas investiciniam projektui įgyvendinti, priskiriamas nustatytoms ilgalaikio turto grupėms (pvz., mašinos ir įrengimai, kompiuterinė technika, programinė įranga, teisės) ir yra naujas, t. y. nenaudotas bei pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus.
Mažinant pelną taip pat yra atsižvelgiama į gautą finansavimą: investicijų suma turi būti mažinama ta dalimi, kuri buvo finansuota valstybės biudžeto, socialinių fondų, savivaldybių, Europos Sąjungos ar kitų paramos lėšų. Įsigytas ilgalaikis turtas turi būti naudojamas įmonės veikloje ne trumpiau kaip trejus metus. Jei šis reikalavimas neįvykdomas (išskyrus force majeure ar nusikalstamos veikos atvejus), įmonė privalo perskaičiuoti ankstesnių laikotarpių apmokestinamąjį pelną ir sumokėti nesumokėtą pelno mokestį.
Įmonė, pildydama kasmetinę pelno mokesčio deklaraciją, pati įsivertina ar per mokestinį laikotarpį, už kurį skaičiuojamas apmokestinamasis pelnas vykdė investicinius projektus, atitinkančius PMĮ 46 ¹ str. 1 p. investicinio projekto sampratą.
Investicinis projektas – investicijos į PMĮ 46¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą ilgalaikį turtą, skirtą šiems tikslams: · naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui; · gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui; · naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui; · esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui; · tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.
Įmonės investicijos, skirtos vien tik turimam turtui pakeisti kitu analogiškos rūšies turtu, nelaikomos investiciniu projektu (ar jo dalimi) ir šios investicijos neatitinka investicinio projekto sampratos. Investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu yra laikomas turtas, kuris gamybos ar paslaugų teikimo procese dalyvauja tiesiogiai arba yra būtinas gamybos ar paslaugų teikimo procesui vykdyti ir aptarnauti.
Siekiant pasinaudoti IP lengvata, įmonės įsigytas ilgalaikio turtas privalo: 1)
būti priskiriamas šioms PMĮ 1 priedėlyje nurodytoms ilgalaikio turto grupėms („Mašinos ir įrengimai“, „Įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „Programinė įranga“, „Įsigytos teisės“,
„Krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai“ - ne senesni
kaip 5 metų (tik įsigytiems kroviniams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms); ir
anksčiau kaip prieš 2 metus.
Įmonė, atsižvelgdama į įsigyjamojo ilgalaikio turto paskirtį, turi pati nuspręsti, kokiai turto grupei priskirti įsigytą turtą. 2 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios. Naudojimo pradžia turi būti įforminta įmonės vadovo patvirtintu perdavimo naudoti aktu. Turto naujumo reikalavimas turi būti grindžiamas įsigijimo dokumentais, turto techniniu pasu, atskirais atvejais - pardavėjo patvirtinimu ar kitais turto naujumą patvirtinančiais dokumentais.
Siūloma praplėsti dabartinę pelno mokesčio lengvatą, kuomet reinvestuota pelno dalis į ilgalaikį turtą (nurodytą pelno mokesčio įstatymo 2 priedėlyje) būtų atskaitoma iš apmokestinamojo pelno dalies per numatytą kelių metų mokestinį laikotarpį atskaityti du kartus, t. y. taikant 200% atskaitymą . Siūloma lengvatą taikyti bendrai projekto sumai, apimančiai turto įsigijimo ir jų įdiegimo sąnaudas .
Apmokestinamas pelnas galėtų būti sumažintas ne daugiau nei 100% per mokestinius metus, o perviršis kompensuojamas per kitus 5 metus. Įsigytas materialus ir nematerialus turtas, kaip ir dabartinės lengvatos atveju, turėtų būti išlaikomas ir naudojamas pagal paskirtį ne trumpiau kaip 36 mėnesius , taip pat turtas turėtų būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus.
Reikalingi Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai:
1 straipsnis papildomas nuostata, kad apmokestinamasis pelnas mažinamas dvigubu investicijų į Įstatymo 2 priedėlyje nurodytą turtą dydžiu.
įstatymo 2 priedelį, pagal kurį padidinta lengvata iki 200 proc. (dvigubo) atskaitymo galimybe būtų taikoma investuojant į šį turtą, įskaitant jų įdiegimo kaštus: Ilgalaikio turto grupė
Mašinos ir įrengimai (šiame priedėlyje neįvardytoms mašinos ir įrengimams yra taikoma lengvata, pagal kurią apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų 1 priedėlyje nurodytam turtui):
1) Adityviosios gamybos mašinos ir įrengimai - skirti skaitmeniniu modeliavimu grįstiems sluoksniniams gamybos procesams
2) Robotikos, automatizacijos ir kolaboratyviosios robotikos mašinos ir įrengimai - skirti automatizuotiems, robotizuotiems, perkonfigūruojantiems ir saugiam darbui su žmogumi pritaikytiems gamybos procesams
3) Mašininės regos mašinos ir įrengimai - skirti gamybos procesų automatizuotai, vaizdo apdorojimu grindžiamai stebėsenai realiu laiku
4) Gamybos mašinos ir įrengimai - grįsti kompiuterizuotomis valdymo sistemomis, jutikliais, pavaromis ir duomenų perdavimo sistemomis
5) Mikro-ir nanoapdirbimo mašinos ir įrengimai - skirti sudėtingų, mažų matmenų ir aukštos pridėtinės vertės komponentų gamybai
vidinės logistikos, sandėliavimo ir transportavimo mašinos ir įrengimai - skirti medžiagų, ruošinių ir gaminių judėjimą gamyboje
Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga) (šiame priedėlyje neįvardytoms kompiuterinės technikos ir ryšių priemonėms yra taikoma lengvata, pagal kurią apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų 1 priedėlyje nurodytam turtui)
1) Pramoninis daiktų internetas (IIoT) ir įrenginių būklės stebėsenos priemonės - skirtos gamybos duomenų rinkimui, įrenginių tarpusavio sąveikai, procesų stebėsenai ir optimizavimui, kokybės kontrolei, įrenginių būklės vertinimui ir prognozuojamajai priežiūrai
sąveikos (HMI) priemonės - skirtos darbuotojų sąveikai su gamybos sistemomis
3) Atsekamumo ir identifikavimo priemonės - skirtos žaliavų, komponentų ar gaminių sekimui vertės grandinėje, veikiančios
RFID, QR kodų, brūkšninių kodų, jutiklių ar skaitmeninių registrų pagrindu
Programinė įranga (šiame priedėlyje neįvardytai programinei įrangai yra taikoma lengvata, pagal kurią apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų 1 priedėlyje nurodytam turtui):
1) Dirbtinio intelekto, duomenų analitikos, debesų kompiuterijos, kraštinio skaičiavimo sistemos -skirtos gamybos procesų optimizavimui, prognozavimui ir kokybės užtikrinimui
skirtos gamybos procesų valdymui, planavimui ir stebėsenai realiu laiku
3) Skaitmeniniai dvyniai
Išteklių ir energetikos valdymo programinė įranga - skirta gamybos procese naudojamos energijos, žaliavų ir atliekų optimizavimui, energijos vartojimo stebėsenai, apkrovų valdymui Pažymėtina, kad tinkamomis finansuoti turėtų būti laikomos tik tos išlaidos, kurios yra tiesiogiai susijusios su turto diegimu ir jų veikimo užtikrinimu per projekto įgyvendinimo laikotarpį, įskaitant instaliavimą, integraciją, testavimą, darbuotojų apmokymą, tačiau neapima statybos darbų, pastatų ar patalpų įrengimo ir kitų su pagrindiniu turto įdiegimo procesu tiesiogiai nesusijusių veiklų, pavyzdžiui, atliekų, dulkių surinkimo, vėdinimo, oro filtravimo ar kiti sprendimai.
Šiuo modeliu siekiama sudaryti aiš
kią, lengvai administruojamą ir verslui suprantamą mokestinę paskatą, kuri skatintų įmones investuoti į robotizaciją, automatizaciją, skaitmenizaciją, energetinį efektyvumą ir kitas technologijas, tiesiogiai darančias įtaką darbo našumui bei sąnaudų mažinimui. Investicijų tinkamumas nustatomas pagal tris kriterijus: 1) ar įsigytas turtas priskirtinas Įstatyme nurodytam turtui ; 2) ar turtas yra pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus.
Nėra reikalaujamos sudėtingos produktyvumo analizės ir našumo skaičiavimai laikant, kad investicijos į nurodytą turtą prisideda prie produktyvumo augimo. Įstatymo projektu nėra naikinamos egzistuojančios pelno mokesčio lengvatos, kuriomis naudojasi ūkio subjektai.
Modelis yra įrodymais pagrįstas, atitinka Lenkijos ir Italijos taikomų lengvatų gerąją praktiką. Taip pat siūloma į Technologijų ir inovacijų įstatymą prie
Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos atliekamų funkcijų (14 straipsnio 2 dalyje) įtraukti naują funkciją, kuomet viešoji įstaiga Inovacijų agentūra ūkio subjektui ar mokesčių administratoriui kilus neaiškumų, vertintų ir teiktų ekspertines išvadas dėl ūkio subjektų turto, reikalingo vieneto investiciniam projektui vykdyti, priskyrimo pelno mokesčio įstatymo ( 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675 ) 2 priedėlyje nurodytam ilgalaikiam turtui priklausančiam ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“.
Ši funkcija leistų užtikrinti vienodą ir nuoseklų teisės aktų taikymą, sumažinti mokesčių administravimo neapibrėžtumą bei interpretacines rizikas, kylančias dėl turto atitikimo, ir sudarytų aiškų institucinį mechanizmą, kuriuo mokesčių administratorius galėtų remtis esant tam poreikiui.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Siūlomos mokestinės lengvatos poveikis apskaičiuotas remiantis Europos Komisijos makroekonominio
„QUEST“ modelio rezultatais. Šis modeliavimas atliktas siekiant įvertinti
estiško (paskirstytojo) pelno mokesčio modelio įdiegimo įtaką Lietuvos ekonomikos raidai bei fiskalinį poveikį valstybės biudžetui naudojant 2021 m. Lietuvos ekonomikos struktūros duomenis. Gauti rezultatai adaptuoti atsižvelgiant į čia siūlomos mokestinės lengvatos potencialią apimtį.
Darant prielaidą, kad išplėsta lengvata (200 proc. atskaitymas) naudosis panašus įmonių skaičius kaip ir šiuo metu galiojančia investicinio projekto lengvata, šis pakeitimas valstybės biudžetui kainuotų apie 327 mln. eurų (2025 m. kainomis) nesurinkto pelno mokesčio. Tai sudarytų maždaug 17 proc. mažesnį pelno mokesčio surinkimą pirmais lengvatos taikymo metais.
Remiantis preliminariais rezultatais, lengvatos taikymas paspartintų Lietuvos BVP augimą 0,25 proc. punkto kasmet (įprastas augimas siekia 2,7 proc.). Dėl spartesnio ekonomikos augimo, mokesčių reformai finansuoti pasiskolintas vienas euras per 10 metų padidintų BVP prieaugį nuo 3,7 iki 5 eurų . Vertinant absoliučiais dydžiais, valstybės biudžeto pajamos dėl papildomo ekonomikos augimo taptų teigiamos per 3 metus nuo reformos įgyvendinimo, palyginti su dabartine situacija.
Be to, metinės investicijos augtų 2,3 proc. greičiau, o kasmet būtų sukuriama apie 1,7 tūkst. naujų darbo vietų. Atitinkamai, jeigu lengvata būtų taikoma mažesne ar didesne apimtimi, lengvatos poveikį reikėtų mažinti maždaug atitinkamu dydžiu.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija detalius įvairių investicijų skatinimo priemonių poveikio ekonomikai vertinimus planuoja parengti 2026 m. III ketvirtį. Šiuose tyrimuose bus įvertintas (1) estiško pelno mokesčio modelio, (2) 0 proc. pelno mokesčio tarifo reinvesticijoms ir (3) šios siūlomos lengvatos poveikis Lietuvos ekonomikai, remiantis dabartiniais Lietuvos ekonomikos struktūros duomenimis.
Įstatymo projektas taip pat sukuria anticiklinį ekonominį mechanizmą: įmonėms suteikiama mokestinė paskata investuoti kai subsidinio finansavimo galimybės ribotos. Tokiu būdu lengvata padeda amortizuoti pereinamą Daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpį ir stiprina visos šalies ekonomikos atsparumą.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
ir jo plėtrai
Priimtas įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo aplinkai ir plėtrai, sudarydamas palankesnes sąlygas įmonėms investuoti į technologinį atsinaujinimą ir veiklos efektyvinimą. Siūlomos nuostatos prisidės prie įmonių konkurencingumo didinimo ir darbo produktyvumo augimo. Numatoma, kad taikoma lengvata skatins verslo subjektus aktyviau investuoti į konkurencingumą spartinančius technologinius sprendimus, ypač pereinamuoju DFP laikotarpiu, kai dotacinio finansavimo galimybės yra ribotos. Dėl to įmonės turės papildomą paskatą šiuo periodu plėsti veiklą, kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas bei stiprinti savo pozicijas tarptautinėse rinkose. Ilgalaikėje perspektyvoje tai prisidės prie šalies ekonomikos augimo ir didesnių biudžeto pajamų.
Taip pat, lengvatos išplėtimas veiks kaip regioninės politikos priemonė, kadangi investicijos tolygiai augs visuose regionuose – išplėstine lengvata, kaip ir dabartinė investicinio projekto lengvata, būtų prieinama visų regionų įmonėms. Tuo tarpu tikslinės priemonės (ES investicijos, RRF lėšos, TUI subsidijos) ekonomiškai Lietuvos teritorijoje pasiskirsto netolygiai (tam tikri regionai pritraukia daugiau investicijų nei kiti). .
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas
neprieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo nuostatomis. Siūlomu teisiniu reglamentavimu neplanuojama rengti ar tvirtinti atskirų planavimo dokumentų, kurie neatitiktų Strateginio valdymo įstatymo apibrėžiamų planavimo dokumentų tipų.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Taip pat siūloma į Technologijų ir inovacijų įstatymą prie Valstybės technologijų ir inovacijų politiką įgyvendinančios institucijos atliekamų funkcijų (14 straipsnio 2 dalyje) įtraukti naują funkciją, kuomet viešoji įstaiga Inovacijų agentūra ūkio subjektui ar mokesčių administratoriui kilus neaiškumų, vertintų ir teiktų ekspertines išvadas dėl ūkio subjektų turto, reikalingo vieneto investiciniam projektui vykdyti, priskyrimo pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d.
Nr. IX-675) 2 priedėlyje nurodytam ilgalaikiam turtui priklausančiam ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti nereikės valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų.
vertinimai ir išvados Atsižvelgta į pirminių konsultacijų metu gautas pastabas.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.