Projektas
VALSTYBĖS TARNYBOS įstatymo Nr. VIII-1316 10 straipsnio ir
2025 m. d.
„1) Seimo Pirmininko ir kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris ar jo įgaliotas asmuo šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka;“.
2Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 3 dalies 2 punktą.
Pakeisti Įstatymo 1 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko kabineto vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas 1,76 “
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai – sudaryti galimybę Seimo kanceliarijoje įsteigti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybę, patikslinti Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų komandos vadovo pareigybės pavadinimą ir efektyviau organizuoti Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų administravimo klausimus Seimo kanceliarijoje.
Pažymėtina, kad Seimo kanceliarijai nustatyti labai svarbūs ir platūs uždaviniai – užtikrinti Seimo veiklą ir spręsti Seimo narių buities klausimus
, kas apima tiek įstaigos administravimo ir organizavimo klausimus (Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo organizavimas, skirtų biudžeto asignavimų valdymas ir pan.), būdingus kiekvienos biudžetinės įstaigos vadovui, tiek Seimo veiklos organizavimo ir priežiūros klausimus (Seimo ir Seimo valdybos rengiamų dokumentų priežiūra, Seimo valdybos sprendimų vykdymo užtikrinimas, Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų rengiamų sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektų, Seniūnų sueigos darbotvarkių projektų bei visų svarstomų klausimų medžiagos parengimo užtikrinimas, Vyriausybės nariams ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimo priežiūra ir pan.), kurie yra specifiniai ir būdingi tik Seimo kanceliarijai. Tačiau, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijai nustatytas plačias ir kompleksines veiklas, teisės aktuose nenumatyta galimybė įsteigti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybę.
Daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių parlamentų žemųjų rūmų administracijose yra generalinio sekretoriaus (kanclerio) pavaduotojų pareigybės (Airijos Irachte, Austrijos Nacionalinėje Taryboje, Estijos Rygikoge, Ispanijos Deputatų Rūmuose, Lenkijos Seime, Nyderlandų Atstovų Rūmuose, Portugalijos Respublikos Asamblėjoje, Slovėnijos Nacionalinėje Asamblėjoje ir kt.). Nemaža dalis iš šių parlamentų turi po dvi generalinio sekretoriaus (kanclerio) pavaduotojo pareigybes (pavyzdžiui, Austrijos Nacionalinėje Taryboje, Estijos Rygikoge, Ispanijos Deputatų Rūmuose, Lenkijos Seime ir Slovėnijos Nacionalinėje Asamblėjoje). O Vokietijos Bundestago administracijoje yra net 6 generaliniai direktoratai, kuriems vadovauja generaliniai direktoriai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme yra numatyta galimybė steigti įstaigos vadovo pavaduotojo pareigybę visose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose. Atsižvelgiant į tai bei į kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, manytina, kad dabartinis reguliavimas, neužtikrinant Seimo kancleriui analogiškų sąlygų, nėra tinkamas ir turi būti tobulinamas, numatant galimybę Seimo kanceliarijoje steigti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybę.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų komanda vadinama Seimo Pirmininko sekretoriatu. Pažymėtina, kad ši komanda nėra
viešojo administravimo subjekto struktūrinis padalinys ar kitas vienetas Viešojo administravimo įstatymo prasme, todėl „sekretoriato“ sąvokos vartojimas nėra tikslus šiuo atveju. Be to, sąvoka „sekretoriatas“ suponuoja labiau techninių-organizacinių funkcijų atlikimą, o Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ne tik organizuoja Seimo Pirmininko darbą, susitikimus ir vizitus, administruoja socialinių tinklų paskyras, bet ir teikia pagalbą Seimo Pirmininkui formuojant politines nuostatas ir prioritetus, priimant sprendimus ir juos įgyvendinant. Atsižvelgiant į tai, tikslesnis šios komandos pavadinimas būtų ne sekretoriatas, o Seimo Pirmininko kabinetas, analogiškai su Lietuvos Respublikos Prezidento komanda. Dėl minėtos priežasties būtina patikslinti Valstybės tarnybos įstatyme numatytą Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pareigybės pavadinimą.
Įstatymo 10 straipsnyje, kuris nustato valstybės tarnautojus į pareigas priimančius subjektus, siūloma nustatyti, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas galėtų priimti nebūtinai Seimo kancleris, t. y. Seimo kancleris tam galėtų įgalioti kitą asmenį. Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų Seime gausą ir jų kaitą, taip pat į tai, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus pasirenka patys politikai ir jie nėra Seimo kancleriui nei pavaldūs, nei atskaitingi, laikytina, kad Seimo kanceliarijoje šių valstybės tarnautojų atžvilgiu atliekamos tik personalo administravimo funkcijos. Todėl siūloma numatyti, kad Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas galėtų priimti ir kitas į pareigas priimančio asmens funkcijas atlikti Seimo kanclerio įgaliotas asmuo (pvz. Seimo kanceliarijos Personalo skyriaus vedėjas).
Be to, siūloma neišskirti Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir suvienodinti visų Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas reguliavimą (kaip ir vyksta praktikoje, nes visus juos šiuo metu priima Seimo kancleris), juolab atsižvelgiant į tai, kad Seimo Pirmininkas visais atvejais priimti į pareigas jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus potvarkiu įgalioja Seimo kanclerį.
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nėra numatyta Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybė. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede yra numatyta Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pareigybė. Šiuo metu numatyta, kad Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo kancleris, o kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – Seimo kancleris.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede numatytų valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybe, įrašant ją į 1-ąją karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupę prie teismo kanclerio ir vienoje grupėje su Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybe.
Įstatymo projektu siūloma Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pareigybę pervadinti į Seimo Pirmininko kabineto vadovo.
Įstatymo projektu siūloma numatyti galimybę Seimo kancleriui įgalioti kitą asmenį priimti į pareigas Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Toks teisinio reguliavimo pokytis sumažintų Seimo kancleriui tenkančią administracinę naštą, taip pat, atsižvelgiant į Seimo kanclerio pareigybei priskirtų funkcijų ir įgaliojimų mastą bei užduočių gausą ir laiką, reikalingą įforminti priėmimą į pareigas, sutrumpintų vieną iš vidaus administravimo procesų.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės .
atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Turės būti keičiama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Naujų pareigybių įsteigimas ir asmenų priėmimas į šias pareigas bus finansuojamas iš Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų.
vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnautojas“, „Seimo kanclerio pavaduotojas“, „ Seimo Pirmininko kabineto vadovas“. žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnautojas“, „Seimo kanclerio pavaduotojas“, „ Seimo Pirmininko kabineto vadovas“.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.