P rojektas
2025 m. vasario 11 d. Nr.
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą Nr. XIV-1256. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo įstatymo projektu siekiama panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą, kurį šį projektą iniciavę ir palaikantys asmenys vertina kaip prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl šiame aiškinamajame rašte, ankstesnėse Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose [1] bei Lietuvos teisės mokslininkų publikacijose [2] pateikiamų priežasčių.
Pirmiausiai, pažymėtina, kad jokiais teisės aktais neturėtų būti siekiama sukurti ar pakeisti praeities istorinių faktų. Juo labiau Seimas pagal Konstituciją neturi teisės nei aiškinti Laikinojo Pagrindinio Įstatymo normų turinio, nei nustatyti naujų teisių šio negaliojančio teisės akto pagrindu. Seimas taip pat neturi teisės sukurti naujų teisės normų, kurios būtų konkuruojančios ir nesuderinamos su galiojančios Konstitucijos nuostatomis inter alia Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalimi (,,Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas“). Deja, šio projekto iniciatorių nuomone, būtent tai ir buvo padaryta priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą. Tą netiesiogiai pagrindžia ir aktualūs travaux préparatoires . Įstatymo, kurį dabar siekiama pripažinti netekusiu galios, projekto aiškinamajame rašte teisingai pažymėta, kad ,,šiuo metu įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai nereguliuojami“
[3] . Taigi, ginčytino įstatymo projekto iniciatoriai patys atvirai [4] konstatavo, kad siekia sureguliuoti iki šiol nereguliuotus teisinius santykius [5] . Todėl, manytina, kad įstatymų leidėjas, priimdamas dabar siūlomą panaikinti įstatymą, ne tik išreiškė simbolinę deklaraciją apie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatyme minimus istorinius ir teisinius faktus [6] , bet konstitucinį valstybės vadovo statusą retrospektyviai priskyrė atitinkamam pareigūnui, kuris jo neturėjo eidamas pareigas ir negalėjo įgyti kitu pagrindu iki čia aptariamo įstatymo įsigaliojimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statuso yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui (2002 m. birželio 19 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatuota, jog „atsižvelgiant į tai, kad valstybės vadovo konstitucinis institutas buvo nustatytas 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinus Respublikos Prezidento institutą, į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso, taip pat į tai, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė Konstitucijoje numatyta kaip laikina ir siejama su ta pereinamąja teisine situacija, kai Lietuvos Respublikos Seimas yra išrinktas, bet dar nėra susirinkęs į pirmąjį posėdį, akivaizdu, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko statusas nėra tapatus 1992 m. Konstitucijoje įtvirtinto Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, statusui.“. Taigi pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto, ir tai, kaip šių atskirų pareigūnų statusas ir funkcijos apibrėžtos 1992 m. spalio 25 d.
Konstitucijoje, nepalieka abejonių, kad jie negali būti tapatinami. Net laikinas tam tikrų funkcijų
[7] , kurios retrospektyviai vertinant gali būti siejamos su valstybės vadovo funkcijomis, vykdymas nėra ir negali sukurti vadovo instituto pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą nei jo pakeisti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Todėl, manytina, kad Seimas, priimdamas siūlomą panaikinti įstatymą, šį Lietuvos Respublikos Prezidento kaip valstybės vadovo ir Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko institutų atskirumą pažeidė.
2Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė ir teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas.
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galioja Konstitucijai prieštaraujantis
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas, kuris ,,nustato pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą buvusio aukščiausiojo Lietuvos Respublikos pareigūno, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, teisinį statusą“. Šio įstatymo 2 straipsnio
Pirmininkas, pagal 1990 m. kovo 11 d. patvirtintą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1992 m. lapkričio 25 d. turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus“. O 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ,,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymą.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms neigiamos įtakos neturės.
dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo įgyvendinimui papildomų teisės aktų nereikės.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Papildomų lėšų Įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo pageidauta.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ Lietuvos valstybės vadovas “, „ Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas “, „aukščiausias valstybės pareigūnas“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Rimas Jonas Jankūnas [1] Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-06-30 išvada dėl projekto nr. XIVP-698 ir 2014 m. sausio 14 d. išvada dėl projekto nr. XIIP-1434. [2]
Svarstymai apie Konstitucinio Teismo 1999–2008 metų jurisprudenciją // Trisdešimt konstitucinės justicijos metų: tempore et loco. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2023. ISBN
. Žr. https://lrkt.lt/data/public/uploads/2023/08/trisdesimt-konstitucines-justicijos-metu-2023-web.pdf ; E. Šileikis. Konstitucinis Teismas ir transcendencijos tyla. Žr. https://www.teise.pro/index.php/2021/03/04/e-sileikis-konstitucinis-teismas-ir-transcendencijos-tyla/ ; V.A. Vaičaitis. AT Pirmininko statusas objektyviai? Žr. https://www.bernardinai.lt/2017-09-18-at-pirmininko-statusas-objektyviai/ . [3]
Aiškinamasis raštas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo projekto nr. XIVP-698, 3 punktas. [4] Tokį prieštaringą savo pačių pareiškimą iniciatoriai šiandien galėtų laikyti klaida, todėl čia galima atkreipti dėmesį, kad psichoanalizėje Froido paslydimas (angl.
Freudian slip ) , dar vadinamas paraprakse, yra kalbos, atminties ar fizinio veiksmo klaida, atsiradusi dėl nesąmoningo nuslopinto noro ar vidinės minties eigos trukdžių. Žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Freudian_slip . [5]
Vertinimą, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas iki įstatymo įsigaliojimo nebuvo teisėtai laikomas valstybės vadovu, galima matyti ir iš oficialaus Lietuvos Respublikos Seimo pranešimo apie priimtą įstatymą. 2022 m. birželio 30 d. pranešimas žiniasklaidai ,,Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui suteiktas valstybės vadovo statusas “ . Žr. https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35403&p_k=1&p_t=281745 [6] Tai buvo daroma priimant 2021 m. sausio 12 d. rezoliuciją Nr. XIV-163 „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ (TAR, 2021-417). [7]
Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą 1990–1992 m. veikusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas buvo aukščiausiasis Lietuvos Respublikos pareigūnas, turėjęs įgaliojimus atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose (86 straipsnis), pasirašyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus (87 straipsnio 1 punktas), vesti derybas ir pasirašyti tarptautines sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai (87 straipsnio 5 punktas), priimti užsienio diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus (87 straipsnio 6 punktas), teikti Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininko, šio teismo skyrių pirmininkų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, kitų Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovų pareigas (87 straipsnio 4 punktas), pateikti Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų (87 straipsnio 2 punktas), vykdyti bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba (87 straipsnio 1 punktas).