Projektas
ĮSTATYMO NR. IX-1675 8 straipsnio PAKEITIMO
m. d. Nr.
1. Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, ir atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę į piniginę socialinę paramą.
2. Pripažinti netekusiu galios įstatymo 8 straipsnio 3 dalį.
Šis Įstatymas įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Matas Maldeikis
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektų (toliau – Projektas) rengimą lemia teisinio reguliavimo situacija, kai dalis asmenų, įskaitant vienišas motinas, auginančias vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ir/ar nėra priteistas išlaikymas, de facto netenka galimybės pasinaudoti valstybės teikiama socialine parama, konkrečiai – būsto šildymo išlaidų kompensacijomis. Pažymėtina, kad pastarąjį sezoną šildymo išlaidos buvo itin didelės dėl nepalankių klimato sąlygų ir energijos išteklių kainų didėjimo.
Tačiau tam tikra grupė socialiai pažeidžiamų asmenų, auginančių vaikus, nepaisant objektyvaus poreikio, negali įgyvendinti savo teisės į valstybės paramą. Esamas teisinis reguliavimas, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, reikalaujantis, siekiant gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, pateikti teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimo, neproporcingai paveikia tėvus, vienus auginančius vaikus, kurie dėl objektyvių aplinkybių (įskaitant tėvystės nenustatymą, ryšio su vaiko tėvu nebuvimą ar kitus faktinius apribojimus) negali įvykdyti reikalavimo pateikti vaiko išlaikymo dokumentų ir dėl to patiria neigiamas socialines pasekmes.
Tai sukuria teisinę koliziją: valstybė suteikia teisę į motinystę be partnerio, tačiau vėliau tą pačią motiną/tėvą ir jos/jo šeimą baudžia, nesuteikdama socialinės paramos dėl vienintelės priežasties – vaiko išlaikymo nepriteisimo ir/ar nenustatytos tėvystės. Toks reguliavimas sukuria kliūtis tėvams, vieniems auginantiems vaikus, pasinaudoti teise į valstybės paramą ir sudaro riziką patirti sisteminę diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, reikalinga nustatyti bendro pobūdžio taisyklę, įgalinančią skiriant socialinę paramą vienodai traktuoti visus tėvus, auginančius vaikus, be jokių išimčių. Esama praktika diskriminuoja vaikus dėl jų gimimo ir augimo aplinkybių ir sukuria nevienodas sąlygas asmenims.
Parengto Projekto tikslas: užtikrinti socialinį teisingumą: garantuoti, kad visi asmenys turėtų lygias teises į socialinę apsaugą (įskaitant būsto šildymo išlaidų kompensacijas), nepriklausomai nuo to, ar nustatytas vaiko išlaikymas, ar ne. Parengto Projekto uždaviniai: nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamos socialinės paramos teisės visiems tėvams, auginantiems vaikus, be išimčių ir nevertinant, ar vaiko išlaikymas yra priteistas.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Matas Maldeikis.
teisiniai santykiai:
Šiuo metu aptariami teisiniai santykiai pasižymi esminėmis teisinio reglamentavimo spragomis, kurios sukuria kliūtis asmenų teisėms įgyvendinti: Socialinės paramos teikimo sąlygos: Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimas numato, kad nesusituokę asmenys, auginantys vaikus, teisę į paramą (pavyzdžiui, šildymo kompensaciją) įgyja tik tada, kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko išlaikymo arba tėvystė yra nustatyta teismo tvarka.
Susidaro situacija, kai ne visi asmenys, auginantys vaikus, gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą būsto išlaidų kompensacija. Institucijos brūkšnį vaiko gimimo dokumentuose vertina ne kaip teisinę kliūtį nustatyti tėvystę, o kaip mamos
„vengimą“ išnaudoti visas pajamas didinančias galimybes, todėl parama nėra
skiriama. Toks reikalavimas nėra pagrįstas ir neapsaugo vaiko interesų, priešingai, tokiu atveju vaikas negauna nei vieno iš tėvų išlaikymo, nei jo šeima negali pretenduoti į būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir taip yra baudžiama dvigubai.
teigiamų rezultatų laukiama:
Panaikinus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio
atvejais bus tiesiogiai garantuotas būsto šildymo išlaidų kompensacijų ir kitos būtinos paramos prieinamumas, būtų apsaugomos visų vaikų ir jų šeimų teisės į lygiavertes gyvenimo sąlygas, panaikinant diskriminaciją dėl vaiko gimimo ir augimo aplinkybių bei vaiko išlaikymo nustatymo. Šis pakeitimas eliminuos esamą teisinį neapibrėžtumą bei užtikrins asmenų teisę į orumą, nes vaiko išlaikymo klausimas nebus susietas su socialine parama būsto šildymo kompensacijai gauti. Įgyvendinus šias nuostatas, bus užtikrinta reali, o ne deklaratyvi valstybės parama visoms vaikus auginančioms šeimoms.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.
dokumentams:
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijoms įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų.
išvados: Rengiant Įstatymo projektą negauta specialistų vertinimų.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Socialinė parama“, „vaikas“, „tėvystė“
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia: Seimo narys Matas Maldeikis