Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 10 dalimi: „
10Jeigu skiriant apsaugos nuo smurto orderį arba jį vykdant smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir yra pagrįstų duomenų, kad jo elgesys gali būti nulemtas psichikos ir (ar) elgesio sutrikimo bei iš jo elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti apie realią grėsmę, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas įvertinti tokio asmens psichikos būklę ir spręsti dėl priverstinio hospitalizavimo Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Policijos pareigūnai, pristatydami asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, privalo pateikti informaciją apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybes. Skirtas apsaugos nuo smurto orderis laikomas reikšmingu duomeniu vertinant asmens pavojingumą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projekto rengimą paskatino praktikoje pasireiškianti sisteminė problema, kai smurto artimoje aplinkoje atvejais, susijusiais su psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų turinčiais asmenimis, nėra užtikrinamas efektyvus valstybės institucijų reagavimas. Praktikoje dažnai susiduriama su situacijomis, kai policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nustato realią grėsmę ir skiria apsaugos nuo smurto orderį, tačiau asmeniui, kurio elgesys akivaizdžiai rodo galimus psichikos sveikatos sutrikimus, medicininė pagalba nesuteikiama arba suteikiama tik epizodiškai. Tokie asmenys neretai trumpam pristatomi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau, nesant aiškaus teisinio mechanizmo, jie greitai paleidžiami, neįvertinus realaus pavojingumo. Dėl to susiformuoja vadinamasis „besisukančių durų“ efektas, kai tas pats asmuo pakartotinai kelia pavojų artimoje aplinkoje, policija nuolat reaguoja į tuos pačius iškvietimus, smurto artimoje aplinkoje aukos lieka neapsaugotos, o medicininė sistema neįsijungia laiku. Diskusijų su policijos ir psichikos sveikatos specialistais metu nustatyta, kad esminė problema – institucijų veiksmų nesuderinamumas ir informacijos neperdavimas, o taip pat aiškios pareigos medicinos įstaigoms reaguoti į smurto orderiu konstatuotą pavojų nebuvimas.
Šiuo projektu siekiama: · sukurti teisinį ryšį tarp smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemų; · užtikrinti, kad policijos konstatuotas pavojus (apsaugos nuo smurto orderis) būtų tinkamai įvertinamas psichiatriniu požiūriu tais atvejais, kai yra pagrindas spręsti dėl asmens pavojingumo pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas; · sumažinti pakartotinių smurto atvejų skaičių; · sustiprinti smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugą.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Iniciatorė Lietuvos Respublikos Seimo narė Birutė Vėsaitė.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Šiuo metu apsaugos nuo smurto orderis veikia kaip prevencinė priemonė, tačiau nėra aiškiai įtvirtintas kaip reikšmingas signalas, inicijuojant asmens psichikos būklės įvertinimą pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas. Tuo tarpu priverstinio hospitalizavimo sąlygos yra reglamentuotos Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, kuris nustato, kad priverstinis hospitalizavimas galimas tik tais atvejais, kai, įvertinus asmens psichikos būklę ir elgesį, nustatoma reali grėsmė jo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Praktikoje smurto artimoje aplinkoje situacijos neretai pasireiškia kartu su galimais psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų požymiais, tokiais kaip neadekvatus elgesys, stiprūs emocijų svyravimai, agresijos protrūkiai, kliedesiai ar dezorientacija, tačiau šie požymiai nėra sistemiškai įvertinami medicininiu požiūriu. Tarp šių dviejų sistemų nėra aiškaus teisinio ryšio: apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktas nėra tiesiogiai įvardytas kaip reikšmingas duomuo medicininiam vertinimui, policijos surinkta informacija apie smurto situaciją dažnai neperduodama gydytojams, o medicinos įstaigoms nėra nustatyta aiški pareiga reaguoti į tokius atvejus. Dėl to praktikoje susidaro situacijos, kai pavojingi asmenys nėra hospitalizuojami, sprendimai priimami neįvertinus realaus konteksto, o smurto prevencija yra fragmentiška ir neefektyvi.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma papildyti teisinį reguliavimą nustatant, kad tais atvejais, kai skiriant apsaugos nuo smurto orderį arba jį vykdant smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir yra pagrįstų duomenų, kad jo elgesys gali būti nulemtas psichikos ir (ar) elgesio sutrikimo, bei iš jo elgesio ar kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti apie realią grėsmę, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas įvertinti tokio asmens psichikos būklę ir spręsti dėl priverstinio hospitalizavimo Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat projektu nustatoma policijos pareigūnų pareiga, pristatant tokį asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, pateikti informaciją apie apsaugos nuo smurto orderio skyrimo aplinkybes, siekiant užtikrinti visapusišką situacijos įvertinimą. Be to, įtvirtinama, kad apsaugos nuo smurto orderio skyrimo faktas laikomas reikšmingu duomeniu vertinant asmens pavojingumą.
Laukiami rezultatai: · efektyvesnis pavojingų situacijų identifikavimas; · laiku suteikiama medicininė pagalba; · sumažėję pakartotiniai smurto atvejai; · geresnė aukų apsauga; · sumažėję policijos pakartotiniai iškvietimai.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Projektas turės teigiamą poveikį: · viešajai tvarkai; · smurto prevencijai; · visuomenės saugumui; · psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui.
kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Projektas prisidės prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo, didins ankstyvą intervenciją ir mažins pavojingų situacijų eskalacijos riziką.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Poveikio verslui neturės.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Papildomų teisės aktų keisti nereikės, tačiau gali būti tikslinga parengti tarpžinybinį veiksmų algoritmą (policija – medikai).
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Projektas atitinka teisėkūros, valstybinės kalbos ir terminijos reikalavimus.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas atitinka žmogaus teisių apsaugos standartus, nes nesukuria naujų priverstinio hospitalizavimo pagrindų, o tik užtikrina esamų nuostatų taikymą.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Gali būti reikalingi sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų bendri rekomendaciniai dokumentai.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Smurtas artimoje aplinkoje, Psichikos sveikata, Priverstinis hospitalizavimas, Prevencija.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai