PROJEKTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 232 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU TEISINĖS GALIOS ĮSTATYMAS 2026 m d. Nr. Vilnius 1 . Straipsnis: Pripažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį netekusiu teisinės galios. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys
aiškinamasis raštas DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnis reglamentuoja, jog baudžiamoji atsakomybė yra taikoma tiems, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Taigi, šiuo metu galiojantis BK 232 str. nustatytas reglamentavimas numato pačią griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę tiems, kurie viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.
Projekto autorius įžvelgia, kad dabar galiojantis BK 232 str. reglamentavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotai jurisprudencijai, todėl siūlo tokį BK 232 str. nustatytą reglamentavimą keisti, dekriminalizuojant BK 232 str.
Pirmiausia, itin akcentuotina, kad dar XVIII a. žymusis Prancūzijos mąstytojas Charles Louis de Montesquieu suformulavo taip vadinamą trijų valdžių doktriną bei šių trijų valdžių atskyrimo doktriną. Pagal jį, visa valdžia valstybėje turi būti skirstoma į įstatymų priėmimo valdžią, įstatymus vykdančiąją valdžią ir į teisminę valdžią. Charles Louis de Montesquieu idėjos šiuo metu yra atspindėtos beveik visų Europos valstybių kostitucijose, įskaitant ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir nekvestionuotinai konstatuotina, kad teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžios rūšių.
Savo ruožtu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 2 eilutė reglamentuoja, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytas reglamentavimas privalo būti suprantas taip ir tokiu būdu, kad jis draudžia persekioti už bet kokią kritiką valstybės įstaigoms ar bet kurioms valstybės valdžią įgyvendinančioms institucijoms, įskaitant, bet neapsiribojant – teismams. Todėl šiuo metu BK 232 str. nustatytas reglamentavimas, numatantis pačią griežčiausią – baudžiamąją atsakomybę už teismų ar teisėjų darbo kritiką, galimai prieštarauja Konstitucijos 33 str. 2 eilutės nustatytam reglamentavimui, todėl būtina tokį BK 232 str. nustatytą reglamentavimą keisti bei BK 232 str. pripažinti netekusiu teisinės galios.
Savo ruožtu, analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, ir būtent bylose, kurios buvo priimtos prieš Lietuvą. Pavyzdžiui, byloje Eigirdas ir VĮ Demokratijos plėtros fondas prieš Lietuvą, aiškindamas EŽTK 10 str. 1 d. nuostatą, konstatavo, kad: „ Politinių pareiškimų ar diskusijų viešojo intereso klausimais apribojimai beveik neleistini “ [1]
. Galiausiai, jau kitoje byloje, kuri buvo nagrinėjama ne prieš Lietuvą, bet prieš Turkiją, EŽTT konstatavo, kad: „ Teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ir trikdanti visuomenę ar jos dalį. Toks šios teisės normos aiškinimas yra pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiūrų, be kurių neįmanoma demokratinė visuomenė, formavimosi prielaida [2] . “
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir EŽTT vieninga bei visiškai suformuota praktika aiškiai draudžia persekioti už kritiką valstybės institucijoms bei valstybinę valdžią įgyvendinančioms institucijoms, kuriomis yra ir teismai. Todėl dabar BK 232 str. nustatytas reglamentavimas pakankamai akivaizdžiai prieštarauja tiek Konstitucijai, tiek EŽTT suformuotai praktikai, todėl yra iš esmės keistinas, dekriminalizuojant BK 232 str.
Šiuo projektu yra siekiama pašalinti dabartinio BK 232 str. reglamentavimo galimą prieštaravimą Konstitucijai ir EŽTT praktikai. Projekto tikslas yra siekis, kad BK nustatytas reglamentavimas nebeprieštarautų Konstitucijai ir EŽTT praktikai, užtikrintų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę kritikuoti valstybės institucijas ir valstybinę valdžią įgyvendinančias institucijas, įskaitant ir teismus.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Sinica.
reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu BK numato, kad už teismo ar teisėjo pažeminimą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti visuomenės teisę kritikuoti teismus ar teisėjus, o taip pat jų priimtus sprendimus.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
korupcijai: Įstatymo projektas turėtų teigiamą įtaką gerinant kriminogeninę situaciją. 7.
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų priimti nereikės.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys [1] EŽTT 2023-09-12 sprendimas byloje Eigirdas ir VĮ Demokratijos plėtros fondas prieš Lietuvą (peticijų numeriai 84048/17 ir 84051/17). [2] EŽTT 2012-02-21 sprendimas byloje Tusalp prieš Turkiją..