Projektas
Vilnius
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymą Nr. IX-1225 ir jį išdėstyti taip: „
I
1Šis įstatymas reglamentuoja priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus:
1 ) priešgaisrinės saugos sistemą, jos tikslą, uždavinius, asmens teisių ir laisvių, valstybinės priešgaisrinės priežiūros objektų eksploatavimo apribojimus užtikrinant priešgaisrinę saugą ir atliekant gelbėjimo darbus;2
) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei jų vadovų kompetenciją priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse;3 ) juridinių asmenų ir jų padalinių, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, ir jų padalinių (toliau kartu – organizacijos) vadovų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, gyventojų teises ir pareigas priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse;4
) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų (daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų arba daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių) (toliau kartu – daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai), daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas priešgaisrinės saugos srityje;5 ) valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir gaisrų prevenciją;6 ) gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimą;7 ) savanorių ugniagesių veiklos organizavimą;8 ) priėmimą į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gesinančių gaisrus bei atliekančių gelbėjimo darbus
(toliau – savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai), pareigas, atleidimą iš jų, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą;9 ) gyventojų ir organizacijų patirtų išlaidų kompensavimą, asmens duomenų apsaugą, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų atsakomybę, asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.2
. Savanorių ugniagesių veikla organizuojama vadovaujantis šiuo įstatymu. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių savanoriškos veiklos organizavimą, nuostatos savanoriams ugniagesiams ir priimančiosioms organizacijoms taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
3. Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos organizuojant priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.
1 . Gaisras
. Gaisro atžvilgiu pavojingas objektas
Gaisrų gesinimas
. Gaisrų prevencija
Gelbėjimo darbai
siekiama išgelbėti gyventojus ir turtą įvykus įvykiams, nesusijusiems su gaisru, sukėlusiems grėsmę gyventojų gyvybei, sveikatai ar turtui.6 . Inžineriniai statiniai ir jų įrenginiai, skirti gaisrams gesinti
Parengtis
darbų organizavimo dalis, kurią sudaro priemonių visuma, apimanti pasirengimą gesinti gaisrus ir atlikti šiame įstatyme nustatytus gelbėjimo darbus.8 . Priešgaisrinė sauga
Savanoris ugniagesys
Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba
gaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcijai įgyvendinti įsteigta biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra savivaldybė, arba viešoji įstaiga, kurios savininkė ar viena iš dalininkių yra savivaldybė. Kitu (kitais) dalininku (dalininkais), jeigu steigiama viešoji įstaiga, gali būti viešasis juridinis asmuo (viešieji juridiniai asmenys).11 .
Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
12
. Valstybinė priešgaisrinė priežiūra
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros objektas (toliau – objektas)
. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas
Žinybinės priešgaisrinės pajėgos
įsteigti priešgaisriniai gelbėjimo padaliniai, gesinantys gaisrus ir atliekantys gelbėjimo darbus gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, juridiniuose asmenyse ir jų padaliniuose, organizacijose, neturinčiose juridinio asmens statuso, ir jų padaliniuose.
16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos
suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme, Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Savanoriškos
veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
gaisrinės saugos sistema, jos tikslas ir uždaviniai
1. Priešgaisrinės saugos sistemą sudaro įgaliotos atlikti šiame įstatyme ir kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose (toliau kartu – priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai) nustatytas funkcijas priešgaisrinės saugos srityje valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ir jų taikomos priemonės, skirtos įgyvendinti priešgaisrinę saugą.2
. Priešgaisrinės saugos sistemos tikslas – apsaugoti žmogų, turtą ir aplinką nuo gaisrų.
3. Priešgaisrinės saugos sistemos uždaviniai:1 ) gaisrų prevencijos organizavimas ir įgyvendinimas, gaisrų prevencijos įgyvendinimo koordinavimas;2 ) valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimas ir įgyvendinimas;3 ) gaisrų gesinimas;4 ) gelbėjimo darbų atlikimas.
Asmens teisių ir laisvių, objektų eksploatavimo apribojimai užtikrinant prieš gaisrinę saugą ir atliekant gelbėjimo darbus1
. Užtikrinant priešgaisrinę saugą ir atliekant gelbėjimo darbus šio bei kitų įstatymų, reglamentuojančių priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus, nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisė į asmens duomenų apsaugą, objektų eksploatavimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti apribojimai:1 ) taikomi laikantis proporcingumo principo – tai yra turi būti taikomi tik tokie apribojimai ir tik tokio masto, koks yra būtinas užtikrinant priešgaisrinę saugą ir atliekant gelbėjimo darbus;2 ) turi būti iš karto panaikinti išnykus priežastims, dėl kurių jie buvo taikomi.
II
Vyriausybė:1 ) tvirtina priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą;2 ) tvirtina valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatus;3 ) atlieka kitas priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
1. Vidaus reikalų ministerija:1 ) formuoja valstybės politiką priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;2 ) organizuoja gaisrų prevenciją šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka ;3 )
gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodikos nustatyta tvarka pagal kompetenciją vertina valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytų gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus ir teikia pasiūlymus šių priemonių vykdytojams ;4 ) atlieka kitas priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
2. Vidaus reikalų ministras:1 ) tvirtina valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą;2 ) tvirtina gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodiką;3 ) nustato valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) prieš gaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcijos įgyvendinimo priežiūros tvarką;4
) nustato kriterijus, kuriuos atitinkančios organizacijos vadovas ir tokios organizacijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuriam jos vadovas yra pavedęs kontroliuoti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (toliau – priešgaisrinės saugos reikalavimai) įgyvendinimą organizacijoje ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams įgyvendinti, privalo išklausyti priešgaisrinės saugos mokymo programą;5 ) nustato žinybinių priešgaisrinių pajėgų įsteigimo gaisro atžvilgiu pavojingame objekte tvarką;6 ) nustato
sutarčių dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo užtikrinimo gaisro atžvilgiu pavojingame objekte sudarymo su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) tvarką;7 ) pagal kompetenciją priima kitus teisės aktus priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra pagrindinė institucija, įgyvendinanti valstybės politiką priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:1 ) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka
organizuoja ir atlieka gaisrų gesinimo darbus;2 ) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja, koordinuoja ir atlieka šiuos gelbėjimo darbus: a ) įvykus įvykiui, nesusijusiam su gaisru, sukėlusiam grėsmę gyventojų gyvybei, sveikatai ar turtui (toliau – kitas įvykis), gelbėja gyventojus ir turtą sausumoje, vandenyje, aukštyje ir gylyje; b ) kartu su už radiacinę saugą ir (ar) jos kontrolę atsakingomis institucijomis stabdo radioaktyviojo užterštumo plitimą; c ) kartu su už cheminių medžiagų saugą ir (ar) jų naudojimo kontrolę atsakingomis institucijomis stabdo cheminių medžiagų, patenkančių į aplinką ir keliančių grėsmę gyventojų gyvybei, sveikatai ir (ar) aplinkai, plitimą;3
) vadovaudamasis tarpusavio susitarimais su skubiosios pagalbos tarnybomis, talkina šioms tarnyboms, teikiančioms pagalbą gyventojams, kai yra iškilusi grėsmė žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui;4 ) koordinuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus gelbėjimo darbus;5 ) organizuoja ir vykdo valstybinę priešgaisrinę priežiūrą;6 ) teikia metodinę pagalbą priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms;7 ) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prižiūri, kaip įgyvendinama valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcija, ir duoda privalomus nurodymus savivaldybės merui (ir) ar savivaldybės priešgaisrinei tarnybai pašalinti nustatytus trūkumus;8 ) pagal kompetenciją kontroliuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį;9
) renka ir apibendrina duomenis apie valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytų gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą ir kitą informaciją, reikalingą gaisrų prevencijai vertinti bei planuoti;10 ) valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos analizei atlikti renka ir apibendrina statistinius duomenis apie priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliktus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, žuvusius ir sužalotus asmenis ir šiuos duomenis teikia Valstybės duomenų agentūrai bei skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje;11
) vykdo gyventojų (taip pat ir asmenų su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) švietimą priešgaisrinės saugos klausimais, rengia ir teikia subjektams, vykdantiems gyventojų (taip pat ir asmenų su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) švietimą priešgaisrinės saugos klausimais, mokomąją medžiagą priešgaisrinės saugos klausimais;12 ) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, kurių veikla susijusi su priešgaisrinės saugos ir (ar) gelbėjimo darbų sritimis;13 ) atlieka kitas priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
3. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vadovauja valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir:1
) tvirtina bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles;2 ) tvirtina priešgaisrinės saugos mokymo programą, kurią privalo išklausyti šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, taip pat nustato šių asmenų mokymo tvarką;3 ) nustato priešgaisrinės saugos mokymo programų, pagal kurias mokomi organizacijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, reikalavimus;4
) vadovaudamasis priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vykdytas konsultacijas su suinteresuotomis savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir suderinęs su vidaus reikalų ministru, nustato valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų struktūrinių padalinių skaičių ir išsidėstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje;5 ) nustato valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų atliekamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų apimtį, organizavimo ir atlikimo tvarką,
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sąveikos principus, parengties kontrolės, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų reagavimo į pranešimus apie kilusius gaisrus ir pagalbos prašymus tvarką;6 ) nustato objektų rizikingumo vertinimo kriterijus ir objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarką;7
) nustato savanorių ugniagesių, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, sveikatos reikalavimus, suderintus su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, taip pat šių savanorių ugniagesių bendrojo fizinio parengtumo reikalavimus, atitikties bendrojo fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimo tvarką ir periodiškumą, asmenų, siekiančių tapti šiame punkte nurodytais savanoriais ugniagesiais, įvadinio mokymo ir egzaminų laikymo tvarką;8 ) nustato savanorių ugniagesių kvalifikacijos tobulinimo tvarką;9
) tvirtina įrangos, reikalingos valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms gaisrams gesinti ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems gelbėjimo darbams atlikti, sąrašus ir kiekį;10 ) teikia Vidaus reikalų ministerijai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtą valstybinio gaisrų prevencijos veiksmų plano projektą;11 ) nustato gaisrų prevencijos organizavimo ir įgyvendinimo savivaldybėse, kuriose neįsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, tvarką;12 ) informuoja ir konsultuoja gyventojus (taip pat ir asmenis su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) bei organizacijas priešgaisrinės saugos klausimais;13 ) pagal kompetenciją priima kitus teisės aktus priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse;
14 ) atlieka kitas priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.4 . Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniai struktūriniai padaliniai – priešgaisrinės gelbėjimo valdybos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytoje Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrina prieš gaisrinę saugą ir šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų gelbėjimo darbų atlikimą .5 .
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniai struktūriniai padaliniai – o bjektinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (valdybos) – užtikrina prieš g aisrinę saugą ir gelbėjimo darbų atlikimą
gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais sudarytas sutartis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo užtikrinimo gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius turi teisę objektinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (valdybai) pavesti užtikrinti priešgaisrinę saugą ir atlikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus gelbėjimo darbus savivaldybės teritorijoje, kurioje yra gaisro atžvilgiu pavojingas objektas.6
. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinių gelbėjimo valdybų vadovams ir jų pavaduotojams taikoma Vidaus tarnybos statuto nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacija.
Valstybės institucijos ir įstaigos:1 ) šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoja, įgyvendina gaisrų prevenciją ir koordinuoja gaisrų prevencijos įgyvendinimą;2 ) teikia valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai informaciją, reikalingą jos veiklos tikslams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti;3 ) teikia pasiūlymus Vidaus reikalų ministerijai ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui dėl priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;4
) atlieka kitas priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
Savivaldybių tarybų, savivaldybių merų, savivaldybių administracijų direktorių ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencija
1. Savivaldybės taryba dėl gamtinių ar kitokių sąlygų padidėjus gaisrų pavojui savivaldybės teritorijoje turi teisę nustatyti griežtesnius priešgaisrinės saugos reikalavimus, nei yra nustatyti priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
2. Savivaldybės, kurioje įsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, meras tvirtina savivaldybės gaisrų prevencijos veiksmų planą.3
. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų inžinerinių statinių ir jų įrenginių, skirtų gaisrams gesinti, priežiūrą.
4. Savivaldybės, kurioje įsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, administracijos direktorius:1 ) šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka organizuoja gaisrų prevenciją ir organizuoja gaisrų prevencijos įgyvendinimą;2 ) teikia valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai informaciją, reikalingą jos veiklos tikslams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti, ir pagalbą vykdant gyventojų švietimą priešgaisrinės saugos klausimais;3 ) vykdo savivaldybės gyventojų švietimą priešgaisrinės saugos klausimais.5
. Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, įgyvendindama valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkciją:1 ) gesina gaisrus;2 ) šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka įgyvendina gaisrų prevenciją;3 ) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus gelbėjimo darbus;4 ) atlieka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytas priimančiosios organizacijos funkcijas.
III
ORGANIZACIJŲ VADOVŲ, VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTĮ, TEISĖS IR PAREIGOS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO DARBŲ SRITYSE
Gyventojų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos
1. Gyventojai turi teisę:1 ) į gyvybės, sveikatos ir turto apsaugą kilus gaisrui ar įvykus kitam įvykiui;2 ) iš priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų gauti informaciją apie gaisrą ar kitą įvykį, kuriuos likviduojant dalyvavo priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos ;3 ) iš priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų gauti informaciją priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų klausimais;4 ) tapti savanoriais ugniagesiais;5
) vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kreiptis dėl šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytų išlaidų kompensavimo.
2. Gyventojai privalo:1 ) laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, įgyvendinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas būsto priešgaisrinės saugos priemones;2 ) mokėti naudotis šiomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis – gesintuvu ir nedegiu audeklu;3 ) kilus gaisrui ar kitam įvykiui, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 apie kilusį gaisrą ar kitą įvykį ir imtis priemonių gelbėti gyventojus, apsaugoti turtą, gesinti gaisrą ir atlikti gelbėjimo darbus, jeigu tai nesukelia pavojaus jų ar kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai;4
) vykdyti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir gelbėjimo darbų vadovo teisėtus nurodymus ir reikalavimus;5 ) leisti gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus atliekantiems priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, savanoriams ugniagesiams apžiūrėti ir patikrinti gyventojų valdomas, naudojamas ir (ar) disponuojamas gamybines, ūkines, gyvenamąsias, kitas patalpas, statinius bei teritoriją;6
) leisti gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus atliekantiems priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, savanoriams ugniagesiams naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti, gelbėjimo darbams atlikti gyventojų valdomais, naudojamais ir (ar) disponuojamais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, transporto (išskyrus Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių transportą), ryšio priemonėmis bei kitais daiktais, neatsižvelgiant į gaisro ar kito įvykio kilimo vietą;7
) atlikti jų valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų inžinerinių statinių ir jų įrenginių, skirtų gaisrams gesinti, priežiūrą;8 ) nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui ar kitam įvykiui kilti ir išsiplėsti.
3. D augiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, o jeigu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas neįsteigtas, neįgaliotas, neišrinktas ir nepaskirtas arba jis likviduotas, atšauktas ar kitaip pasibaigę jo įgaliojimai, tuomet daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo:1
) įgyvendinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priešgaisrinės saugos priemones ir užtikrinti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams;2 ) vykdyti šio straipsnio 2 dalies 4–8 punktuose nurodytas pareigas.
su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu sudarymo kriterijai, organizacijų vadovų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, teisės bei pareigos1 . Gaisro atžvilgiu pavojingu objektu yra laikomas organizacijos valdomas objektas, atitinkantis bent vieną iš šių kriterijų:1
) organizacijų naftos perdirbimo gamybinis pajėgumas leidžia per metus perdirbti 1 mln. ir daugiau tonų naftos;2 ) organizacijų naftos ir jos produktų sandėlių ar perpumpavimo stočių rezervuarų parkų bendra talpa – 100 tūkst. kubinių metrų ir daugiau;3 ) organizacijos valdo 750 MW ir didesnės galios elektrines, išskyrus hidroakumuliacines elektrines;4 ) organizacijos valdo chemijos pramonės objektus, kurie naudoja pavojingas chemines medžiagas, kurių pavojingumo kategorija pagal
(EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006
su visais pakeitimais, klasi fikuojama kaip 1 kategorijos degieji skysčiai ir jų vienu metu gali sandėliuoti 50 tonų, arba kuomet klasifikuojama kaip 2 arba 3 kategorijos degieji skysčiai ir jų vienu metu gali sandėliuoti 5000 tonų ;5 ) organizacijos valdo trąšų ir azoto junginių gamybos objektus, kurių gamybinis pajėgumas leidžia per metus pagaminti arba vienu metu sandėliuoti 600 tonų ir daugiau produkcijos;6 ) organizacijos valdo medienos apdirbimo ir celiuliozės gamybos objektus, kurių gamybinis pajėgumas leidžia per metus perdirbti 200 tūkst. kubinių metrų ir daugiau medienos arba pagaminti 300 tonų ir daugiau celiuliozės ar popieriaus;7
) organizacijos valdo objektus, kurie gamina, perdirba, laiko ar naudoja labai degias ar sprogias kietąsias medžiagas, kurios lengvai užsiliepsnoja ar sprogsta po trumpo sąlyčio su degikliu (sprogstamosios ir kitos medžiagos) ir objekto gamybinis pajėgumas leidžia laikyti 100 tonų ir daugiau tokių medžiagų arba objekto gamybinis pajėgumas leidžia pagaminti, sunaudoti 100 tonų ir daugiau tokių medžiagų produkcijos per metus;8 ) organizacijos valdo laivų statybos ir remonto objektus, kurių gamybinis pajėgumas leidžia per metus pastatyti, suremontuoti ir modernizuoti 50 ir daugiau laivų ar kitų plaukiojančių įrenginių;9 ) organizacijos valdo 100 hektarų ploto ir didesnio ploto jų eksploatuojamus durpynus.2
. Organizacijų, valdančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gaisro atžvilgiu pavojingus objektus, vadovai privalo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka organizacijose įsteigti organizacijų lėšomis išlaikomas žinybines priešgaisrines pajėgas.3
. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam kriterijui viršijus 2 mln. tonų naftos per metus, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytam kriterijui viršijus 200 tūkst. kubinių metrų arba šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam kriterijui viršijus 1500 MW, ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo į tokiame gaisro atžvilgiu pavojingame objekte kilusį gaisrą laikas nuo pranešimo apie kilusį gaisrą gavimo iki atvykimo į gaisro atžvilgiu pavojingą objektą neviršija 3 minučių, organizacijos vadovas privalo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryti sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo užtikrinimo tokiame gaisro atžvilgiu pavojingame objekte.4
. Kai laisvojoje ekonominėje zonoje yra 2 ir daugiau organizacijos, kurių valdomi objektai viršija šio straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalius kriterijus ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reagavimo į tokiame gaisro atžvilgiu pavojingame objekte kilusį gaisrą laikas nuo pranešimo apie kilusį gaisrą gavimo iki atvykimo į gaisro atžvilgiu pavojingą objektą neviršija 5 minučių, organizacijos vadovas privalo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka sudaryti sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo užtikrinimo tokiame gaisro atžvilgiu pavojingame objekte.5
. Jeigu iki šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytų kriterijų atitikimo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka organizacijoje buvo įsteigtos žinybinės priešgaisrinės pajėgos, dėl šių pajėgų reorganizavimo ar likvidavimo sutariama šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytose sutartyse.6 . O rganizacijų vadovai turi teisę:1 ) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų organizavimo;2 ) netrukdydami kompetentingų institucijų ir įstaigų atliekamam gaisro ar kito įvykio tyrimui, tirti organizacijos valdomuose, naudojamuose ir (ar) disponuojamuose statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje (toliau – organizacijos statiniai, jų patalpos ir teritorija) kilusio gaisro ar kito įvykio priežastis ir sąlygas;3
) nustatyti priemones, skirtas užtikrinti gaisrų gesinimą organizacijoje ;4 ) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją priešgaisrinės saugos bei gelbėjimo darbų organizavimo klausimais;5 ) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka deklaruoti, ar objektas atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus arba įgalioti kitą organizacijos atstovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka deklaruoti, ar objektas atitinka priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus;6 ) šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nenustatytais atvejais o rganizacijoje įsteigti organizacijos lėšomis išlaikomas žinybines priešgaisrines pajėgas;7
) vidaus reiklų ministro nustatyta tvarka kreiptis dėl šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytų išlaidų kompensavimo; įgalioti kitus organizacijų atstovus vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kreiptis dėl šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytų išlaidų kompensavimo .
7. Už prieš gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą organizacijose yra atsakingi jų vadovai. Jie privalo:1 ) užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą organizacijoje, jos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje, nustatyti gaisrų prevencijos priemones, skirtas organizacijos statiniams, jų patalpoms ir teritorijoms bei juose esantiems arba galintiems būti gyventojams ir turtui apsaugoti nuo gaisro;2
) vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų bei gelbėjimo darbų vadovo teisėtus nurodymus ir reikalavimus;3 ) leisti gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus atliekantiems, valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, savanoriams ugniagesiams apžiūrėti ir patikrinti organizacijos statinius, jų patalpas ir teritoriją;4 ) objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkoje nustatyta tvarka organizuoti organizacijoje, organizacijos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje nustatytų priešgaisrinės saugos pažeidimų šalinimą;5 ) nutraukti
organizacijoje, organizacijos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje atliekamus darbus, procesus, jeigu jie gali sukelti gaisrą ar sprogimą;6 ) teisės aktų, reglamentuojančių instruktavimo, mokymo ir atestavimo priešgaisrinės saugos klausimais tvarką, nustatyta tvarka organizuoti organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, instruktavimą, mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais, tvirtinti priešgaisrinės saugos instrukcijas;7 ) siekiant užtikrinti gyventojų saugumą gaisro metu patvirtinti organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiksmų kilus gaisrui planą, jeigu organizacijoje dirba arba nuolat būna daugiau kaip 100 gyventojų, kasmet organizuoti civilinės saugos pratybas pagal
organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiksmų kilus gaisrui planą;8 ) organizuoti organizacijos statinių, jų patalpų ir teritorijos aprūpinimą priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytomis gaisro gesinimo priemonėmis;9 ) užtikrinti, kad organizacijos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje įrengti inžineriniai statiniai ir jų įrenginiai, skirti gaisrams gesinti, būtų techniškai tvarkingi ir veiktų;10 ) teikti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnams informaciją, reikalingą gaisrų prevencijos priemonėms organizacijoje nustatyti;11
) kilus gaisrui organizacijos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje, imtis priemonių jį gesinti, vadovauti gaisro gesinimui, gyventojų evakavimui, turto gelbėjimui, kol atvyks valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (ar) savivaldybės priešgaisrinės tarnybos pajėgos (šią pareigą organizacijos vadovas vykdo, jeigu nėra suteikęs įgaliojimų ją vykdyti kitam organizacijos atstovui);12
) priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, savanorių ugniagesių prašymu leisti pasitelkti organizacijos valstybės tarnautojus ir (ar) darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, gaisrui organizacijos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje gesinti ar kitam įvykiui likviduoti, jeigu tai nesukelia pavojaus jų gyvybei ar sveikatai;13 ) leisti gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus atliekantiems priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, savanoriams ugniagesiams naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti, gelbėjimo darbams atlikti organizacijos valdomais, naudojamais ir (ar) disponuojamais
vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, transporto (išskyrus Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių transportą), ryšio priemonėmis bei kitais daiktais, neatsižvelgiant į gaisro ar kito įvykio kilimo vietą;14 ) nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui ar kitam įvykiui organizacijos statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje kilti ir išsiplėsti;15
) atleisti savanorius ugniagesius nuo tarnybos, darbo, profesinio mokymo ar studijų, jeigu jie yra kviečiami dalyvauti gesinant gaisrą ar padėti atlikti gelbėjimo darbus, sudaryti sąlygas savanoriams ugniagesiams tarnybos, darbo, profesinio mokymo ar studijų metu dalyvauti priimančiųjų organizacijų organizuojamuose ir (ar) vykdomuose savanorių ugniagesių planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) civilinės saugos pratybose);16 ) išklausyti priešgaisrinės saugos mokymo programą, kai jo vadovaujama organizacija atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus.8
. Organizacijos valstybės tarnautojas ir (ar) darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuriam jos vadovas yra pavedęs kontroliuoti priešgaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą organizacijoje ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams įgyvendinti, privalo išklausyti priešgaisrinės saugos mokymo programą, jeigu organizacija atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus.
9. Priemonės, skirtos priešgaisrinei saugai užtikrinti organizacijose, finansuojamos iš jų lėšų. IV
1
. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento struktūriniai padaliniai, kuriems pavesta organizuoti ir vykdyti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektus nustato, jų veiklos organizavimą ir pavaldumą reglamentuoja valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatai.
2. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektų ir pareigūnų vykdomas funkcijas, teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja šis įstatymas, valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatai ir kiti priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai.
3. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai ir reikalavimai yra privalomi visiems asmenims.
1. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai vykdo šias valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas:1 ) vykdo eksploatuojamų objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams priežiūrą;2 ) statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais prižiūri, ar statiniai ir statinio projekto sprendiniai atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus;3 ) atlieka gaisrų tyrimą;4
) teikia siūlymus ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui dėl griežtesnių ar švelnesnių prieš gaisrinės saugos reikalavimų, nei yra nustatyti prieš gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nustatymo teritorijose, kuriose susidarė ar paskelbta ekstremalioji situacija, kad būtų išvengta ekstremaliosios situacijos padarinių;5 ) vykdo kitas priemones, kuriomis siekiama nustatyti ar užkardyti prieš gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus.
2. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas, turi teisę:1
) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka tikrinti, neatsižvelgdami į eksploatuojamų objektų nuosavybės formą, ar šie objektai atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus; gyvenamųjų patalpų atitiktis priešgaisrinės saugos reikalavimams gali būti tikrinama tik su jų savininko sutikimu, be jo sutikimo – tik teismo sprendimu;2 ) duoti rašytinius nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus;3
) uždrausti eksploatuoti objektus, jeigu yra nustatyti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, arba jeigu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų rašytiniai nurodymai pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nevykdomi;4 ) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka fotografuoti, daryti vaizdo ir (arba) garso įrašus, siekdami fiksuoti neteisėtas asmenų veikas patvirtinančius įrodymus, atliekamų objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų eigą, gaisrų tyrimų eigą ir kitą su valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijų vykdymu susijusią informaciją;5
) siekdami nustatyti gaisro priežastis, patekti į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, be statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose kilo gaisras, valdančių, naudojančių ir (ar) disponuojančių asmenų sutikimo, laikinai apriboti asmenų ir transporto priemonių patekimą į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, sustabdyti juose atliekamus darbus;6 ) reikalauti išbandyti, patikrinti g aisrinės saugos sistemas ir gaisro aptikimo automatikos įrenginius, skirtus gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti ;7
) reikalauti pateikti Lietuvos Respublikoje pripažįstamus dokumentus, patvirtinančius teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybos produktų atitiktį, nustatytus statybos produktų prieš gaisrinės saugos parametrus ir charakteristikas.
3. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų teisių.
4. Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių patalpų atitiktis priešgaisrinės saugos reikalavimams tikrinama diplomatinius ir konsulinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
1. Vidaus reikalų ministerija organizuoja gaisrų prevenciją siūlydama valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatyti siektinus tikslus, teikdama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendacijas dėl gaisrų prevencijos gerinimo , taip pat koordinuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą gaisrų prevencijos srityje, įgyvendina valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytas gaisrų prevencijos priemones vidaus reikalų ministro valdymo srityse ir koordinuoja jų įgyvendinimą.2 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia pasiūlymus į valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą įtraukti gaisrų prevencijos priemones, skirtas asmenims su negalia bei asmenims, kurie gauna piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ir įgyvendina valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytas gaisrų prevencijos priemones socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo srityse arba koordinuoja jų įgyvendinimą .
3. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija teikia pasiūlymus į valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą įtraukti gaisrų prevencijos priemones bendrojo ugdymo programų klausimais ir įgyvendina
valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytas gaisrų prevencijos priemones švietimo, mokslo ir sporto ministro valdymo srityse.
4. Vidaus reikalų ministerijos siūlymu kitos valstybės institucijos ir įstaigos teikia pasiūlymus į valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą įtraukti gaisrų prevencijos priemones jų veiklos srityse ir įgyvendina valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytas gaisrų prevencijos priemones jų veiklos srityse.5 .
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius:1 )
nustato priešgaisrinės saugos reikalavimus, pagal kuriuos rengiami teritorijų planavimo dokumentai ir kuriais siekiama darnios teritorijų plėtros ir racionalios urbanizacijos įgyvendinimo, iki minimumo sumažinant gaisrų kilimo bei išsiplėtimo galimybes, reikiamų išteklių, naudojamų gaisrams gesinti, sukūrimo;2 ) nustato statinių projektavimo priešgaisrinės saugos reikalavimus, kuriais siekiama, kad eksploatuojamas pastatas būtų saugus, o kilus gaisrui būtų sudaryta galimybė saugiai evakuotis iš pastato ir atlikti gaisro gesinimo bei gelbėjimo darbus;3 ) nustato objektų eksploatavimo priešgaisrinės saugos reikalavimus, kuriais siekiama išvengti gaisrų eksploatuojamuose objektuose ir apsaugoti gyventojų gyvybę ir sveikatą, turtą nuo gaisrų sukeliamos žalos;4
) nustato atliekamų darbų, procesų, gyventojų veiksmų priešgaisrinės saugos reikalavimus, kuriais siekiama sudaryti saugias sąlygas ir apsaugoti nuo galimo gaisro kilimo.
6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas:1 ) pagal kompetenciją įgyvendina valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą, gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodikos nustatyta tvarka vertina gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus;2 ) koordinuoja šio straipsnio 1–4, 7 ir 8 dalyse nurodytų subjektų organizuojamą ir įgyvendinamą gaisrų prevenciją;3
) organizuoja ir įgyvendina gaisrų prevenciją savivaldybėse, kuriose neįsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, taip pat planuoja ir vykdo tikslines valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovų apsilankymo gyventojų būstuose priemones visose savivaldybėse, siekdamas padėti gyventojams įsivertinti būsto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pasiūlydamas priemones šiai atitikčiai gerinti, suteikdamas gyventojams (taip pat ir asmenims su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) saugaus elgesio žinių;4
) vykdo gyventojų (tai pat ir asmenų su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) švietimo veiklą, nukreiptą į konkrečių gaisrų pavojų prevenciją bei užkardymą, siekdamas supažindinti gyventojus (taip pat ir asmenis su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) su pavojais priešgaisrinės saugos srityje ir konsultuoti juos priešgaisrinės saugos klausimais (toliau – gaisrų prevencijos akcija);5 ) inicijuoja mokslinius tyrimus ir mokslinių projektų įgyvendinimą gaisrų prevencijos srityje.
7. Savivaldybių, kuriose įsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, administracijų direktoriai:1 ) teikia pasiūlymus į valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą įtraukti gaisrų prevencijos priemones;2 ) organizuoja savivaldybės gaisrų prevencijos veiksmų plano įgyvendinimą;3
) pagal kompetenciją organizuoja valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane savivaldybei priskirtų gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą;4 ) organizuoja savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų apsilankymą gyventojų būstuose, siekdami padėti gyventojams įsivertinti būsto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pasiūlydami priemones šiai atitikčiai gerinti, suteikdami gyventojams ( taip pat ir asmenims su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) saugaus elgesio žinių;5 ) organizuoja gaisrų prevencijos akcijas.8 .
Savivaldybių priešgaisrinės tarnybos:1 ) įgyvendina valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtas gaisrų prevencijos priemones;2
) vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus organizuojamą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų apsilankymą gyventojų būstuose, siekdamos padėti gyventojams įsivertinti būsto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, pasiūlydamos priemones šiai atitikčiai gerinti, suteikdamos gyventojams ( taip pat ir asmenims su negalia jiems prieinamais bendravimo būdais) saugaus elgesio žinių;3 ) vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus organizuojamas gaisrų prevencijos akcijas;4 ) pagal kompetenciją dalyvauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vykdomose gaisrų prevencijos akcijose.9
. Nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos, sudariusios bendradarbiavimo sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, neatlygintinai įgyvendina šioje sutartyje nustatytas gaisrų prevencijos ir saugaus elgesio priemones.
1 . Gaisrų prevencijos ir saugaus elgesio žinios gyventojams suteikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, vykdant ir organizuojant ugdymo procesą pagal bendrąsias ugdymo programas. Gaisrų prevencijos ir saugaus elgesio žinių mastą bendrosiose ugdymo programose nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras suderinęs su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
2. Gyventojų švietimas gaisrų prevencijos ir
saugaus elgesio klausimais vykdomas per visuomenės informavimo priemones, taip pat viešųjų renginių ar gaisrų prevencijos akcijų metu, o asmenų su negalia švietimas gaisrų prevencijos bei saugaus elgesio klausimais vykdomas jiems prieinamais bendravimo būdais. V
1. Priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms priskiriamos:1 ) valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba;2 ) savivaldybių priešgaisrinės tarnybos;3 ) žinybinės priešgaisrinės pajėgos;4 ) priimančiosios organizacijos.
2. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra nuolatinės parengties subjektas, gesinantis gaisrus ir atliekantis šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus gelbėjimo
darbus. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos struktūriniai padaliniai yra steigiami:1 ) savivaldybių centruose;2 ) šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta tvarka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytose vietovėse;3 ) gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, kai šio įstatymo 11 straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytais atvejais privaloma sudaryti sutartį su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo užtikrinimo gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose.
3. Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba yra nuolatinės parengties subjektas, gaisro ar kito įvykio vietoje vykdantis valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sprendimus, gesinantis gaisrus ir atliekantis
šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytus gelbėjimo darbus. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų struktūriniai padaliniai steigiami šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta tvarka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytose vietovėse .4 . Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tarpusavio sąveikai užtikrinti, operatyviajam pajėgų valdymui atlikti ir veiksmams koordinuoti, keistis duomenimis, informacijai apie pagalbos skambučius, pagalbos prašymus ir reagavimą į juos kaupti naudoja Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą ir radijo ryšio terminalus, veikiančius nurodytame tinkle.
1
. Gesinant gaisrą dalyvaujantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savanoris ugniagesys bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose kilo gaisras, siekdamas gesinti gaisrą, be statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose kilo gaisras, valdančių, naudojančių ir (ar) disponuojančių asmenų sutikimo, tik tuomet, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.2
. Gesinant gaisrą dalyvaujantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savanoris ugniagesys bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių
prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių patalpas, įskaitant nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų rezidencijas, ir patekti į nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų transporto priemones, kuriose kilo gaisras, siekdamas gesinti gaisrą, be šioje dalyje nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų sutikimo, tik tuomet, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą. Kitais atvejais šioje dalyje nurodyta teisė įgyvendinama tik su šioje dalyje nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų sutikimu.3
. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir darbuotojai gaisro gesinimo metu turi teisę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka fotografuoti, daryti vaizdo ir (arba) garso įrašus, siekdami fiksuoti asmenų neteisėtas veikas patvirtinančius įrodymus ir kitą su valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų gaisro gesinimo metu atliekamais veiksmais susijusią informaciją.4
. Gesinant gaisrą gelbėjimo darbų vadovo, kuris yra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, turintis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus suteiktą teisę vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms civilinės saugos pajėgoms, esančioms gaisro vietoje, sprendimu gali būti sudaromas gaisro gesinimo koordinavimo štabas – laikinojo vadovavimo civilinės saugos pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus. Į šį štabą įtraukiami ir jo veikloje privalo dalyvauti gelbėjimo darbų vadovo pasirinkti gesinant gaisrą dalyvaujančių civilinės saugos pajėgų, kitų tarnybų ir organizacijų atstovai.
1
. Gelbėjimo darbus atliekantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savanoris ugniagesys bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose įvyko kitas įvykis, siekdami atlikti gelbėjimo darbus, be statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose kilo kitas įvykis, valdančių, naudojančių ir (ar) disponuojančių asmenų sutikimo tik tuomet, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę, sveikatą ar turtą.2 .
Gelbėjimo darbus atliekantis priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, savanoris ugniagesys bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių patalpas, įskaitant nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų rezidencijas, ir patekti į nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų transporto priemones, kuriose kilo kitas įvykis, siekdami atlikti gelbėjimo darbus, be šioje dalyje nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų sutikimo, tik tuomet, kai reikia gelbėti gyventojų gyvybę ir (ar) sveikatą. Kitais atvejais šioje dalyje nurodyta teisė įgyvendinama tik su šioje dalyje nurodytų atstovybių ir įstaigų vadovų sutikimu.
3. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir darbuotojai jų kompetencijai priskirtų gelbėjimo darbų atlikimo metu turi teisę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka fotografuoti, daryti vaizdo ir (arba) garso įrašus, siekdami fiksuoti asmenų neteisėtas veikas patvirtinančius įrodymus ir kitą su valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų gelbėjimo darbų atlikimo metu atliekamais veiksmais susijusią informaciją.4
. Atliekant gelbėjimo darbus gelbėjimo darbų vadovo, kuris yra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, turintis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus suteiktą teisę vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms civilinės saugos pajėgoms, esančioms kito įvykio vietoje, sprendimu gali būti sudaromas gelbėjimo darbų koordinavimo štabas – laikinojo vadovavimo civilinės saugos pajėgoms struktūra, vykdanti gelbėjimo darbų vadovo nurodymus. Į šį štabą įtraukiami ir jo veikloje privalo dalyvauti gelbėjimo darbų vadovo pasirinkti atliekant gelbėjimo darbus dalyvaujančių civilinės saugos pajėgų, kitų tarnybų ir organizacijų atstovai.
1
. Gaisro gesinimui, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus, ir šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytiems gelbėjimo darbams vadovauja gelbėjimo darbų vadovas, kuris yra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, turintis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus suteiktą teisę vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms civilinės saugos pajėgoms, esančioms gaisro ar kito įvykio vietoje. Kai į gaisro ar kito įvykio vietą dar nėra atvykęs gelbėjimo darbų vadovas, šioje dalyje nustatytas gelbėjimo darbų vadovo funkcijas atlieka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus tvirtinamuose priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimo nuostatuose nustatyti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atstovai.
2. Gelbėjimo darbų vadovas atsako už gyventojų, turto gelbėjimą, gaisro ar kito įvykio likvidavimą, už priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, savanorių ugniagesių, taip pat kitų gyventojų, dalyvaujančių likviduojant gaisrą ar kitą įvykį, saugumą.
3. Miškų gaisrų gesinimui vadovauja valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos vadovo paskirti asmenys iki atvyksta valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, turintis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus suteiktą teisę vadovauti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms civilinės saugos pajėgoms, esančioms gaisro vietoje.4
. Laivo gaisro gesinimui laive vadovauja laivo kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo.
5. Gaisrų tarptautiniuose oro uostuose ir jų teritorijose gesinimui vadovauja šių oro uostų tarnybų atsakingi asmenys. VI
1. Priimančioji organizacija yra savivaldybės priešgaisrinė tarnyba. Priimančiąja organizacija taip pat gali būti ir kiti Savanoriškos veiklos įstatyme nurodyti subjektai. Priimančiosios organizacijos atlieka šias funkcijas:1
) priima asmenis į savanorius ugniagesius, taip pat išbraukia juos iš savanorių ugniagesių sąrašo, tvarko savanorių ugniagesių ir jų sugaišto laiko, atliekant rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytą veiklą, apskaitą, išduoda savanoriams ugniagesiams savanorio ugniagesio pažymėjimą;2 ) organizuoja ir (ar) vykdo asmenų, siekiančių tapti savanoriais ugniagesiais, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, įvadinį mokymą, egzaminų laikymą ir savanorių ugniagesių planinius kvalifikacijos tobulinimo kursus (mokymus ir (ar) civilinės saugos pratybas);3
) organizuoja savanorių ugniagesių, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, periodinius sveikatos patikrinimus, draudžia savanorius ugniagesius (jų gyvybę ir sveikatą) įsigydamos draudimo paslaugą, moka jiems atlyginimą už rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse numatytos veiklos atlikimą, taip pat kompensuoja savanoriams ugniagesiams su jų atlikta veikla susijusias išlaidas;4 ) organizuoja asmenų, siekiančių tapti
savanoriais ugniagesiais, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, taip pat savanorių ugniagesių, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, fizinio parengtumo atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimą;5 ) aprūpina savanorius ugniagesius jų veiklai atlikti reikalingomis priemonėmis, darbo apranga;6
) pasitelkia savanorius ugniagesius kilus gaisrui ar prireikus vykdyti gelbėjimo darbus, sudaro sąlygas vykdyti kitas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytas užduotis;7 ) bendrauja su organizacijų, kuriose dirba, mokosi ar studijuoja savanoriai ugniagesiai, vadovais ir jų įgaliotais asmenimis dėl klausimų, susijusių su savanorių ugniagesių veikla ir garantijomis;8 ) atlieka kitas priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Savanorių ugniagesių veiklos atlikimo ir priimančiųjų organizacijų funkcijų vykdymo tvarkos aprašą, parengtą vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tipine tvarka, tvirtina:1
) savivaldybės vykdomoji institucija, – kai priimančioji organizacija yra savivaldybės priešgaisrinė tarnyba;2 ) priimančiosios organizacijos vadovas, – kai priimančioji organizacija yra kiti Savanoriškos veiklos įstatyme nurodyti subjektai.
Reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į savanorius ugniagesius, ir savanoriams ugniagesiams
1. Savanoriu ugniagesiu, kuris dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti v alstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, gali būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų asmuo.
2. Savanoriu ugniagesiu, kuris
atlieka kitą veiklą priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą, gali būti ne jaunesnis kaip 14 metų asmuo. Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, savanorių ugniagesių veikloje gali dalyvauti, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu savanoriu ugniagesiu negali būti asmuo:1 ) teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse;2 ) jei nepasibaigęs terminas, kuriam teismas buvo atėmęs teisę dirbti su gaisrų gesinimu, gyventojų ir turto gelbėjimu susijusį darbą;3 ) kuris neatitinka sveikatos ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų, nustatytų vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu;4 )
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyto labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo arba pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymius, padarymo ir už šiame punkte nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas teistumas;
5 ) kuris Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento duomenimis yra ar buvo Lietuvoje uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės šioje organizacijoje pabaigos nėra praėję 3 metai.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu savanoriu ugniagesiu negali būti asmuo, kuris teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse.
5. Asmuo, siekiantis tapti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu savanoriu ugniagesiu, privalo baigti įvadinius mokymus ir po šių mokymų iš
laikyti egzaminą. Ši nuostata netaikoma esamiems ir buvusiems savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams. Įvadiniai mokymai baigiami ir po šių mokymų egzaminas laikomas tik tuomet, kai asmuo, siekiantis tapti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu savanoriu ugniagesiu, atitinka sveikatos ir fizinio parengtumo reikalavimus, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nurodytų aplinkybių.
6. Asmuo, siekiantis tapti savanoriu ugniagesiu, privalo
sudaryti rašytinę savanoriškos veiklos sutartį su priimančiąja organizacija. Ši sutartis sudaroma, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių. Prieš sudarydama rašytinę savanoriškos veiklos sutartį su asmeniu, siekiančiu tapti savanoriu ugniagesiu, priimančioji organizacija pa tikrina, ar šis asmuo atitinka š io straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir nėra šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų aplinkybių.
7. Rašytinėje savanoriškos veiklos sutartyje nustatoma:1 ) veikla, kurią atliks savanoriai ugniagesiai;2 ) vietovė (-ės), kurioje (-iose) savanoriai ugniagesiai atliks savo veiklą;3 ) savanorių ugniagesių pasitelkimo tvarka;4
) suteikiamos savanorių ugniagesių veiklai atlikti reikalingos priemonės, darbo apranga ir jų naudojimo, dėvėjimo tvarka;5 ) šios sutarties nutraukimo tvarka;6 ) kitos šios sutarties šalims aktualios nuostatos.8 . Asmuo, siekiantis tapti savanoriu ugniagesiu, sudaręs rašytinę savanoriškos veiklos sutartį
su priimančiąja organizacija, tampa savanoriu ugniagesiu, jam priimančioji organizacija išduoda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtintos formos savanorio ugniagesio pažymėjimą. Šio pažymėjimo išdavimo ir nešiojimo tvarką nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Su savanoriu ugniagesiu nutraukus rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, savanoris ugniagesys jam išduotą savanorio ugniagesio pažymėjimą privalo grąžinti priimančiajai organizacijai, išdavusiai šį pažymėjimą.
9. Su savanoriu ugniagesiu sudaryta rašytinė savanoriškos veiklos sutartis nutraukiama, jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:1 ) atsiranda arba paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytų aplinkybių;2
) savanoris ugniagesys nevykdo rašytinėje savanoriškos veiklos sutartyje nustatytos veiklos arba šią veiklą vykdo nesilaikydamas šioje sutartyje nustatytų savanoriškos veiklos atlikimo reikalavimų;3 ) savanorio ugniagesio prašymu.
10. Su savanoriu ugniagesiu sudaryta rašytinė savanoriškos veiklos sutartis pasibaigia savanoriui ugniagesiui mirus.
1
. Savanoriui ugniagesiui, kuris jo tarnybos, darbo, profesinio mokymo ar studijų laiku yra pakviestas dalyvauti gesinant gaisrą ar padėti atlikti gelbėjimo darbus, yra išsaugoma jo tarnybos, darbo, profesinio mokymo ar studijų vieta. Savanoriui ugniagesiui, kuris jo tarnybos, darbo, profesinio mokymo ar studijų laiku, bet ne ilgiau kaip 10 jo tarnybos, darbo, mokslo ar studijų dienų per metus, dalyvauja priimančiųjų organizacijų organizuojamuose ir (ar) vykdomuose savanorių ugniagesių planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) civilinės saugos pratybose), yra išsaugoma jo tarnybos, darbo, profesinio mokymo ar studijų vieta.2
. Savanoriams ugniagesiams, dalyvaujantiems gesinant gaisrus, padedantiems atlikti gelbėjimo darbus, dalyvaujantiems savanorių ugniagesių planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) civilinės saugos pratybose), atliekantiems kitas užduotis, nustatytas rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse, mokamas ne didesnis kaip 1 procento Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas už kiekvieną savanorio ugniagesio sugaištą valandą. Atlyginimo už sugaištą laiką dalyvaujant gesinant gaisrus, padedant atlikti gelbėjimo darbus, už dalyvavimą savanorių ugniagesių planiniuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose (mokymuose ir (ar) civilinės saugos pratybose), taip pat už kitų rašytinėse savanoriškos veiklos sutartyse nustatytų užduočių atlikimą mokėjimo savanoriams ugniagesiams sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija .
3. Savanoriams ugniagesiams kompensuojamos su savanorio ugniagesio atlikta veikla susijusios išlaidos. Savanorių ugniagesių veiklos kompensuojamų išlaidų sudėtį, jų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Savanoriai ugniagesiai, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti v alstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir (arba) savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus, turi teisę į nemokamus periodinius sveikatos patikrinimus vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
VII
PRIĖMIMAS Į SAVIVALDYBIŲ PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ IR VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS DARBUOTOJŲ PAREIGAS, ATLEIDIMAS IŠ JŲ IR SAVIVALDYBIŲ PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ IR VALSTYBINĖS PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
Priėmimas į s avivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas ir atleidimas iš jų
1. Su asmeniu, priimamu į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ar valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, sudaroma darbo sutartis. Asmuo, priimamas į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, privalo atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:1
) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų;2 ) turėti ne žemesnį kaip pagrindinį išsilavinimą;3 ) būti nepriekaištingos reputacijos; asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu nėra šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose nurodytų aplinkybių;4 ) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti s avivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas; sveikatos būklės reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras;5 ) būti tokio fizinio parengtumo, kuris leistų eiti s avivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas; fizinio parengtumo reikalavimus nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius;6
) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka turi būti baigęs įvadinius mokymus ir po šių mokymų išlaikęs egzaminą.
2. Asmuo, priimamas į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, taip pat privalo atitikti šių pareigų pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti.3
. Asmuo, priimamas į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, įvadiniuose mokymuose gali dalyvauti tik tada, kai atitinka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir kai nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.
4. Į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas negali būti priimamas asmuo:1 ) teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse;2 ) jei nepasibaigęs terminas, kuriam teismas buvo atėmęs teisę dirbti su gaisrų gesinimu, gyventojų ir turto gelbėjimu susijusį darbą;3
) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl Baudžiamajame kodekse nustatyto labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo arba pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymius, padarymo ir už šiame punkte nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas teistumas;
4 ) atleistas iš savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, jei nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai;5 ) kuris Valstybės saugumo departamento duomenimis yra ar buvo Lietuvoje uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės šioje organizacijoje pabaigos nėra praėję 3 metai.5
. Siekdamas užtikrinti šio straipsnio 4 dalies nuostatų įgyvendinimą savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojus į pareigas priimantis asmuo turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, kad šios pateiktų apie asmenį, siekiantį tapti savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ar valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje. Teisėsaugos, kontrolės ir kitos institucijos ir įstaigos šią informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
6. Jeigu į
savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ar valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas pretenduoja daugiau negu 1 asmuo, baigęs įvadinius mokymus ir išlaikęs egzaminą, pirmenybė priimant į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ar valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas (prioriteto mažėjimo tvarka) teikiama atsižvelgiant į:1 ) šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto egzamino išlaikymo rezultatus;2 ) turimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų atlikimo patirtį;3 ) fizinį parengtumą;4 ) sveikatos būklę.7
. Apie planuojamą priėmimą į laisvas savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas skelbiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka.
8. Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų sveikatos būklės atitiktis sveikatos būklės reikalavimams tikrinama sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir periodiškumu.9
. Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo atitiktis fizinio parengtumo reikalavimams tikrinama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir periodiškumu.
10. Asmenų, priimamų į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų pareigas, ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų darbuotojų fizinio parengtumo atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimą organizuoja savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.11
. Asmenų, priimamų į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų fizinio parengtumo atitikties fizinio parengtumo reikalavimams tikrinimą organizuoja valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
12. Darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų:1 ) nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė neatitinka sveikatos būklės reikalavimų;2 ) nustatoma, kad priėmimo į s avivaldybės priešgaisrinės tarnybos
ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas metu asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties bendriesiems ir (ar) pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams;3 ) atsiranda ar paaiškėja bent viena iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių;4 ) savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojui sukanka 65 metai.13 .
Jeigu yra bent vienas iš šio straipsnio 12 dalyje nustatytų pagrindų, darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama kitą darbo dieną po šio straipsnio 12 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo ar paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu nutraukus darbo sutartį, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojui išmokama jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu kolektyvinėse sutartyse nenustatyta kitaip.
Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas1
. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai privalo tobulinti savo kvalifikaciją.
2. Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą organizuoja savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, o valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų – valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
3. Reikalavimus savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijai, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką ir periodiškumą nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.4 .
Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų teorines žinias ir praktinius įgūdžius tikrina savivaldybės priešgaisrinės tarnybos savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinančio subjekto įgaliotas atstovas.
Gyventojų ir organizacijų patirtos išlaidos leidus gaisrų gesinimą ir gelbėjimo darbus atliekantiems priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, savanoriams ugniagesiams naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti, gelbėjimo darbams atlikti jų valdomais, naudojamais ir (ar) disponuojamais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, transporto (išskyrus Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių transportą), ryšio priemonėmis ir kitais daiktais, kompensuojamos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.
Įgyvendinant šį įstatymą gauti asmens duomenys tvarkomi ir teisė į asmens duomenų apsaugą užtikrinama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) reikalavimų, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, nuostatų.
vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojų ir savanorių ugniagesių atsakomybė
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir darbuotojai, savivaldybės priešgaisrinės tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį ir savanoriai ugniagesiai, teisėtai veikiantys pagal šiame įstatyme ir kituose priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal šiame įstatyme ir kituose priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus.
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 4 punktą, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 4 punktas įsigalioja 2027 m. liepos 1 d. Darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, kuriam 2027 m. liepos 1 d. yra sukakę 65 ar daugiau metų, nutraukiama kitą darbo dieną po šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 4 punkto įsigaliojimo.3
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vidaus reikalų ministras ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2, 4 ir 5 punktų nuostatos iki 2026 m. gruodžio 31 d. į savanorius ugniagesius priimtiems asmenims taikomos tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių šie asmenys gali būti pripažinti neatitinkančiais šių nuostatų, bus įvykę 2027 m. sausio 1 d. ar vėliau.5 .
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyto
nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo arba pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuris atitinka Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymius, padarymo taikomos
asmenims, iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimtiems į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gesinančių gaisrus bei atliekančių gelbėjimo darbus , pareigas, tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių šie asmenys gali būti pripažinti neatitinkančiais šių nuostatų, bus įvykę 2027 m. sausio 1 d. ar vėliau.6
. Lietuvos Respublikos įstatymuose nuoroda į pavadinimą „Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas“ reiškia nuorodą į pavadinimą „Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymas“, o nuoroda į sąvoką „priešgaisrinė apsauga“ reiškia nuorodą į sąvoką „priešgaisrinė sauga“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
279, 286, 288, 413, 493, 506, 525 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1 . Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 279, 286, 288, 413, 493, 506, 525 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti teisines prielaidas priešgaisrinės saugos sistemos veiklos ir atliekamų gelbėjimo darbų efektyvumui ir veiksmingumui didinti. 1.1 . Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų sistema yra labai svarbi nacionalinės krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos dalis. Didelio masto gaisrai ar kitos sudėtingos situacijos kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, jų turtui bei aplinkai, todėl priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi būti pasirengusios reaguoti į įvairias grėsmes ir bet kokiomis sąlygomis užtikrinti gaisrų gesinimo ir žmonių bei turto gelbėjimo darbus. Daugiau dėmesio turi būti skiriama gaisrų prevencijai, siekiant išvengti gaisrų, žmonių aukų ir turto praradimo. Tam reikalingas aiškiai reglamentuotas gaisrų prevencijos mechanizmas, kuriame dalyvautų atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir visuomenė. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2021 m. kovo 22 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAE-2 „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ (toliau – audito ataskaita) taip pat pastebėta, kad šiuo metu nevertinamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengties teisinio reguliavimo tinkamumas, nepakankamai koordinuojamas gaisrų prevencijos organizavimas, nustatyti kiti trūkumai organizuojant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklą. Todėl kyla poreikis aiškiai reglamentuoti priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą, kitų subjektų teises, pareigas ir funkcijas.
1.2 . Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai Įstatymų projektų tikslas – patobulinti priešgaisrinės saugos sistemos ir atliekamų gelbėjimo darbų organizavimą, siekiant jų didesnio efektyvumo ir veiksmingumo. Šį tikslą sudaro penki uždaviniai:1 . Tobulinti gaisrų prevencijos organizavimą: nustatyti institucijų, atsakingų už gaisrų prevenciją, funkcijas bei atsakomybę, gaisrų prevencijos koordinavimą .
Audito ataskaitoje buvo konstatuota, kad teisės aktuose nėra apibrėžtos institucijų, vykdančių gaisrų prevenciją, funkcijos. Ministerijos ir savivaldybių institucijos turi dalyvauti vykdant gaisrų prevencijos programas, bet nenustatyta, kas jas turi parengti ir patvirtinti.
Nė viena ministerija (joms priskirtose veiklos srityse) ir 76 proc. savivaldybių administracijų audito metu neturėjo gaisrų prevencijos programų. Dėl to Valstybės kontrolė konstatavo, kad šalyje nepakankamai valdoma gaisrų kilimo rizika.
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo projektu siekiama sukurti gaisrų prevencijoje dalyvaujančių subjektų sistemą, apibrėžti jų funkcijas ir atsakomybę. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (toliau – PSĮ) numato vienodas funkcijas gaisrų prevencijos srityje visoms ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms bei įstaigoms, nors akivaizdu, kad ne visos valstybės institucijos ir įstaigos dalyvauja ir turi dalyvauti užtikrinant gaisrų prevenciją. Tačiau tam tikrų institucijų bendras komandinis darbas yra ypač svarbus siekiant efektyviai įgyvendinti gaisrų prevencijos uždavinius. Žuvusiųjų gaisruose statistika rodo, kad dauguma žuvusiųjų buvo nedirbantys arba valstybės išlaikomi asmenys, turintys susiformavusius žalingus įpročius (neatsargus rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas), taip pat
ryškėja ir kita rizikos grupė, kuriai derėtų skirti daugiau dėmesio – vieniši vyresnio amžiaus žmonės.
Pagrindinė gaisruose žuvusių žmonių priežastis buvo neatsargus rūkymas. 2024 m. dėl šios priežasties žuvo 3 iš 10 visų žuvusių žmonių, nors dėl neatsargaus rūkymo kilo vos 3,1 proc. visų gaisrų. Antroji dažniausiai pasitaikanti žmonių žuvimo priežastis – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi. Nors gaisruose žuvusių žmonių skaičius, tenkantis 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, per 2019–2023 m. sumažėjo daugiau nei tris kartus, tačiau šis rodiklis vis dar lieka vienas aukščiausių tarp kitų Europos Sąjungos šalių narių – didesnis buvo tik Latvijoje. Pagal Tarptautinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų asociacijos (CTIF) duomenis, 2019–2023 m. gaisruose žuvusių žmonių skaičiaus, tenkančio 100 000 gyventojų, vidurkis didžiausias buvo Latvijoje (4,2), Lietuvoje (3,07), Estijoje (2,95) ir Kipre (2,36), o mažiausias – Olandijoje (0,16) ir Liuksemburge (0). Tai įspėja ir apie tam tikras socialines problemas, kurioms spręsti yra būtina sutelkti įvairių institucijų pastangas (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių).
2 . Įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių bei turto gelbėjimo darbus. PSĮ nėra nuostatų, kurios reglamentuotų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų ne gaisro metu atliekamus gelbėjimo darbus. Nuo 2012 m. nuolat augantis gelbėjimo darbų skaičius priverčia keistis priešgaisrinės saugos pajėgas ir orientuotis į vis platėjantį ir didėjantį gelbėjimo darbų mastą. Gelbėjimo darbų, atliekamų PAGD ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (toliau – SPT), skaičius nuo 2019 m. kasmet viršija gaisrų gesinimo darbų skaičių (žr. pav.).
Šaltinis.
3 . Tobulinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiklos organizavimą ir s udaryti sąlygas tobulinti ugniagesių komandų tinką.
PSĮ nėra nuostatų, kurios sistemiškai įtvirtintų, kaip turėtų būti formuojamas ugniagesių komandų tinklas, t. y. kas ir kaip nustato ugniagesių komandų skaičių ir jų išsidėstymą šalies teritorijoje. PSĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – VPGT) veikla organizuojama Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centruose ir gaisro atžvilgiu pavojinguose objektuose, kai dėl šių objektų priešgaisrinės saugos
jų savininkai (valdytojai) sudaro sutartis su PAGD. Nesant įstatyminių prielaidų formuoti bendrą, rizikos vertinimu ir objektyviais kriterijais pagrįstą ugniagesių komandų tinklą, kuris atlieptų saugumo situaciją ir poreikius, padėtų efektyviai naudoti priešgaisrinei saugai skiriamas valstybės biudžeto lėšas, praktikoje susiklostė situacija, kai VPGT ugniagesių komandų tinklą iš esmės nustato vidaus reikalų ministras, tvirtindamas PAGD struktūrą, o dėl SPT ugniagesių komandų tinklo ir jo išdėstymo sprendžia savivaldybių tarybos. Esamas ugniagesių komandų tinklas liko paremtas tradiciniu (istoriniu) išdėstymu (jį 2025 m. sudarė 269 SPT ugniagesių komandos ir 93 VPGT ugniagesių komandos), kurio pasiskirstymas šalies teritorijoje nevertinamas ir nekeičiamas. Ugniagesių komandų tinklo trūkumai lemia, kad neužtikrinama, jog VPGT pajėgos į ne mažiau kaip 80 proc. įvykių atvyktų per Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“ (toliau – Standartas), nustatytą laiką (žr. pav.).
Šaltinis. PAGD duomenys Taip pat PAGD mato, kad savivaldybių SPT komandos turi labai skirtingą darbo krūvį. Yra savivaldybių, kurių SPT komandos turi tik po 10–20 iškvietimų per metus, o yra savivaldybių, kurių SPT komandos vyksta į įvykius po kelis šimtus ir daugiau kartų per metus. 2025 m. VPGT savarankiškai užgesino 53,3 proc. gaisrų, SPT savarankiškai užgesino 13,3 proc. gaisrų; VPGT kartu su SPT užgesino 28,9 proc. visų gaisrų, su kitais dalyviais (miškininkais, gyventojais, savanoriais ugniagesiais) SPT užgesino 4,5 proc. visų gaisrų (žr. pav.).
Šaltinis.
4
. Įteisinti fotografavimą, vaizdo ir (arba) garso įrašymą vykdant gaisrų prevenciją ir atliekant gaisrų gesinimo bei gelbėjimo darbus.
Gaisrų prevencijai užtikrinti yra nustatyti statinių projektavimo, teritorijų planavimo ir objektų eksploatavimo reikalavimai, užkertantys kelią gaisrams kilti ir sudarantys sąlygas gaisrams gesinti, žmonėms ir turtui gelbėti, o valstybinės priešgaisrinės priežiūros (toliau – VPP) pareigūnams PSĮ nustatyta teisė tikrinti, ar objektai atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. VPP pareigūnams dalyvaujant statybos užbaigimo komisijų veikloje ir atliekant eksploatuojamų objektų patikrinimus, dažnai tarp šalių kyla ginčai, kurių greitam ir efektyviam sprendimui būtina fiksuoti atitinkamus įrodymus, šalių veiksmus, patikrinimo eigą, nustatytus pažeidimus ir kitą su patikrinimu susijusią informaciją. Be to, aktualus ir korupcijos mažinimas. Patogiausios ir efektyviausios tokiai veiklai priemonės – techninės vaizdo ir (ar) garso fiksavimo priemonės. Dėl panašių priežasčių teisė naudoti technines vaizdo ir garso priemones įstatymais jau gana seniai yra suteikta ir kitų institucijų darbuotojams (policijos pareigūnams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir kt.).
5 . Griežtinti administracinę atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų ar taisyklių pažeidimus. Daug metų nekito Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus nustatyti baudų dydžiai. Todėl matomas neadekvatus sankcijų už nusižengimus skirtumas vertinant sankcijos dydžio ir padaryto administracinio nusižengimo keliamo pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei santykį.
Pavyzdžiui, už ANK 525 straipsnio 2 dalyje numatytą priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio gali kilti gaisras ar sprogimas, numatyta bauda asmenims nuo 20 iki 70 eurų, o už ANK 48 straipsnio 1 dalyje numatytą Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 600 eurų. Už akivaizdžiai pavojingesnį priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio gali žūti žmonės ar būti sunaikintas didelės vertės turtas, numatytos baudos yra daugiau nei penkis kartus mažesnės, nei už tiesioginės grėsmės žmonių gyvybei ar didelės vertės turtui nekeliantį administracinį nusižengimą.
Taip pat ANK 525 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinio nusižengimo požymių turinti veika ANK 12 straipsnyje pripažįstama kaip mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika. Nedera sankcijų, nustatytų ir už kitus tos pačios srities ir taip pat gana pavojingus administracinius nusižengimus, dydžiai. Pavyzdžiui, už ANK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą geležinkelių, vidaus vandenų ir jūrų transporto priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimą numatyta bauda asmenims nuo 10 iki 16 eurų, o ANK 373 straipsnio 1 dalyje už šiukšlių ar kitų daiktų išmetimą iš geležinkelių riedmenų numatyta bauda fiziniams asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.
Tokio mažo dydžio baudos bei ANK 525 straipsnio 1 dalyje ir ANK 413 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų pripažinimas kaip mažai pavojingų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų ne tik kad neįgyvendina administracinių nuobaudų paskirties „atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų“. Tačiau dažnai patys administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys neslepia, kad jiems yra pigiau sumokėti baudą, nei investuoti į atitinkamų taisyklių nustatytų reikalavimų atitiktį ar laikymąsi ar šalinti nustatytą pažeidimą.
Tokia situacija neskatina subjektų, kurių veikloje nustatyti pažeidimai, pašalinti padarytų pažeidimų ir tai trukdo gerinti priešgaisrinės saugos būklę, išvengti dalies gaisrų ir jų sukeltų pasekmių. Priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymasis yra esminis priešgaisrinės saugos elementas, nes net ir „nedidelis“ nusižengimas gali tapti gaisro, kurio metu padaromi dideli turtiniai nuostoliai arba žūva žmonės, priežastimi.
Priešgaisrinės saugos specifika yra ta, kad didelėms ir negrįžtamoms pasekmėms sukelti pakanka tik vieno pažeidimo ir paties pažeidimo objekto gali nebelikti (pavyzdžiui, sudega namas, ūkio subjekto pastatas, miškas ir pan.), todėl baudos dydis tampa pagrindine ir kartais vienintele priemone, galinčia priversti asmenis laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų.2 .
Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojai, bendradarbiaudami su
PAGD, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės (vadovas Darius Domarkas, tel. +370 5 271 8881, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Darius Vasaris, tel. +370 5 271 7138, el. p. [email protected] , ir Dainius Cicėnas, tel. +370 5 271 8521, el. p. dainius.cicenas @vrm.lt.3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai PSĮ 2 straipsnyje nenustatyta žinybinių priešgaisrinių pajėgų sąvoka, nors PSĮ 16 straipsnis apibrėžia, kad jos yra priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų dalis.
PSĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad į gyvendinant gaisrų prevenciją, gesinant gaisrus bei gelbstint žmones ir turtą gaisro metu, šio bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės . PSĮ 5
funkcijos reglamentuotos neišsamiai, per daug bendrai apibrėžtos subjektų kompetencijos gaisrų prevencijos srityje, todėl praktikoje kyla veiklos organizavimo problemų. PSĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos organizuoja ir kontroliuoja joms pavaldžių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklą įgyvendinant gaisrų prevencijos priemones, nors praktikoje tai nevyksta, nes ministerijos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos nevykdo šios veiklos, kadangi, kaip buvo minėta, subjektų funkcijos reglamentuotos neišsamiai, per daug bendrai apibrėžtos subjektų kompetencijos gaisrų prevencijos srityje.
PSĮ 12 –
15 straipsniuose reglamentuotas VPP užtikrinimas, reikalavimai, priežiūros įgyvendinimas, VPP subjektai ir pareigūnai. Dalis VPP reikalavimų išdėstyta kaip pareigos ūkio subjektų vadovams, kai kurie reikalavimai praktiškai sunkiai įgyvendinami. PSĮ 16
audito ataskaitoje rekomenduota apibrėžti pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus. PSĮ nustatyta, kad „s avivaldybių priešgaisrinės tarnybos yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus“, tačiau nėra apibrėžti konkretūs gelbėjimo darbai, kuriuos atlieka savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, dėl to negalima objektyviai pasakyti, kokios gelbėjimo įrangos reikia tokiems darbams atlikti, ir negalima apskaičiuoti lėšų, reikalingų atliekamoms funkcijoms vykdyti.
PSĮ 181
4 straipsniuose nustatytas savanoriškos veiklos organizavimas.
Nuostata, kad savanorių ugniagesių ir jų veiklos organizatoriai iš esmės yra tik savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, praktikoje neveikia taip, kaip tikėtasi. S avanoriškos veiklos organizatoriams nepavyksta tinkamai organizuoti savanorių ugniagesių veiklos, dalyje savivaldybių iš viso nėra savanorių ugniagesių (tai pažymėjo ir Valstybės kontrolė audito ataskaitoje), tačiau Įstatymų projektų rengimo metu Įstatymų projektų rengėjai siūlė keisti savanorių ugniagesių veiklos organizavimo modelį, bet tam kategoriškai nepritarė tiek savivaldybės, tiek SPT. Įstatymų projektų derinimo metu su SPT apsvarstyta, kad šiuo metu galiojantis savanorių ugniagesių veiklos organizavimo modelis geras ir priimtinas, o neveikia tinkamai, nes SPT nepakanka pajėgumų šiai veiklai organizuoti ir administruoti, trūksta lėšų savanorius aprūpinti jų veiklai reikalingomis priemonėmis, juos apdrausti, kompensuoti jų patiriamas išlaidas.
Be to, minėtuose straipsniuose reglamentuojamos asmenų priėmimo į savanorius ugniagesius ir išbraukimo iš savanorių ugniagesių sąrašo sąlygos, savanorių ugniagesių socialinės ir kitos garantijos, savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijos. PSĮ 185 –
186 straipsniai nustato priėmimą į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas ir atleidimą iš jų, šių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimą. Taip pat 185 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, priimamas į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Tačiau šio straipsnio 11 dalyje, kurioje nustatyti darbo sutarties su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukimo atvejai, nenustatytas maksimalus amžius, kuriam sukakus turėtų būti nutraukta darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju.
PSĮ 20 straipsnyje nustatyta, kaip vykdomas gyventojų švietimas, tačiau nėra nustatyta, kad jis gali būti vykdomas įgyvendinant prevencinius renginius ir akcijas.
ANK 12 straipsnyje nurodytos administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos, kurios pripažįstamos kaip mažai pavojingos administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos, ir ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. ANK 279 straipsnyje nustatyta atsakomybė už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą, miško naikinimą arba žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlusį priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą; ANK 286 straipsnyje nustatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimą pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą; ANK 288 straipsnyje nustatyta atsakomybė už durpynų ir durpingų pievų deginimą; ANK 413 straipsnyje nustatyta atsakomybė už geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporto priešgaisrinės apsaugos taisyklių pažeidimą; ANK 493 straipsnyje nustatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga; 525 straipsnyje nustatyta atsakomybė už p
riešgaisrinės saugos taisyklių pažeidim ą . Minėtuose straipsniuose nustatytų taisyklių pažeidimai ar neteisėta veikla užtraukia baudą asmenims, tačiau baudos palyginti nedidelės, prasideda nuo 10 eurų, o pritaikius administracinio nurodymo institutą nurodytos baudos dar būtų mažesnės. ANK 589 straipsnyje nustatyti institucijų įgaliojimai tirti minėtus administracinius nusižengimus (50 punkte suteikti įgaliojimai PAGD pareigūnams, o 87 punkte – VPP pareigūnams). Kadangi tiek PAGD, tiek VPP ANK 589 straipsnyje iš esmės pavesta tirti tuos pačius administracinius nusižengimus ir atsižvelgiant į tai, kad tiek PAGD, tiek VPP yra priskirtos VPGT, konstatuotina, kad ANK 589 straipsnio 50 ir 87 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas neefektyvus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad priešgaisrinė sauga yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Ši funkcija, pakeitus PSĮ, neapims SPT atliekamų gelbėjimo darbų, kurie jai pavedami Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo projektu.4 .
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Keičiamas PSĮ pavadinimas, reguliavimo apimtis, terminija:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo projektu keičiama daugiau kaip pusė PSĮ nuostatų, siūloma PSĮ išdėstyti nauja redakcija. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nauju teisiniu reguliavimu siūloma įteisinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių bei turto gelbėjimo darbus, siūloma pakeisti įstatymo pavadinimą į Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymą (toliau – Įstatymo projektas). Atitinkamai atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas tampa specialiu įstatyminiu reguliavimu, reglamentuojančiu priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamus žmonių bei turto gelbėjimo darbus, Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatos organizuojant priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus taikomos tiek, kiek Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymas nenustato kitaip.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti PSĮ nevartojamų sąvokų „atitikties įvertinimas“, „gaisravietė“ ir „priešgaisrinis režimas“. Taip pat PSĮ sąvoką „objektas“ siūloma keisti į sąvoką „valstybinės priešgaisrinės priežiūros objektas“, kuri aiškiau atspindi VPP kontroliuojamus subjektus. Siūloma reglamentuoti naują sąvoką „parengtis“, nes Įstatymo projekte reglamentuojama parengties kontrolė. Tikslinamos kitos PSĮ vartojamos sąvokos.
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 9, 10 ir 11 straipsniuose siūloma reglamentuoti inžinerinių statinių ir jų įrenginių, skirtų gaisrams gesinti, priežiūros prievoles, Įstatymo projekto 2 straipsnį siūloma papildyti sąvoka „inžineriniai statiniai ir jų įrenginiai, skirti gaisrams gesinti“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 16 straipsnyje siūloma nustatyti, kas sudaro priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, nurodant ir į jų sudėtį įeinančias žinybines priešgaisrines pajėgas, Įstatymo projekto 2 straipsnį siūloma papildyti sąvoka „žinybinės priešgaisrinės pajėgos“. 4.2 . Tikslinamos su asmenų teisių ir laisvių ribojimu susijusios nuostatos:
Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, įgyvendinant gaisrų prevenciją, gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus, šio bei kitų įstatymų, reglamentuojančių priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus, nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota ne tik asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, objektų eksploatavimas (nurodytų teisių ir laisvių laikinas ribojimas įtvirtintas galiojančiame PSĮ), bet ir teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, teisė į asmens duomenų apsaugą. Tokiu reglamentavimu siekiama įteisinti galimybę VPP
pareigūnams, įgyvendinantiems gaisrų prevenciją, taip pat ir VPGT vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, gesinantiems gaisrus ir atliekantiems gelbėjimo darbus, šių darbų metu fotografuoti, daryti vaizdo ir (arba) garso įrašus. Siekiant tinkamai reglamentuoti šią teisę, Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte, Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje ir Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kokiais atvejais ir kokio subjekto nustatyta tvarka galios teisė fotografuoti, daryti vaizdo ir (arba) garso įrašus. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, Įstatymo projekte PAGD direktoriui nustatoma pareiga patvirtinti teisės aktą, nustatantį fotografavimo, vaizdo ir garso įrašų darymo tvarką, kuriame bus įtvirtinti konkretūs atvejai dėl asmens duomenų tvarkymo naudojant technines vaizdo ir garso priemones, bus reglamentuota, kokia apimtimi ir sąlygomis bus taikomi teisės į privatumą ir teisės į asmens duomenų apsaugą apribojimai ir kt.
Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata būtų taikoma VPP priežiūros pareigūnui dalyvaujant statybos užbaigimo komisijų veikloje ir atliekant eksploatuojamų objektų patikrinimus, kurių metu techninėmis vaizdo ir (ar) garso priemonėmis būtų fiksuojama patikrinimo eiga, nustatyti pažeidimai ir kita su patikrinimu susijusi informacija . Statybos užbaigimo procedūra tiesiogiai siejama su statybų pabaiga ir saugia pastato eksploatavimo pradžia, o periodiniai objekto patikrinimai atliekami siekiant išlaikyti teisės aktuose nustatytą saugos lygį visą ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę. Todėl t
okios prevencinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią gaisrams kilti, kartu užtikrinant ir visuomenės saugumą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu. Paminėtina ir tai, kad Įstatymo projekte išliks nuostata, ribojanti pareigūnų patekimą į gyvenamąsias patalpas, t. y. gyvenamųjų patalpų atitiktis priešgaisrinės saugos reikalavimams galės būti tikrinama tik jų savininko sutikimu, be savininko sutikimo – tik teismo sprendimu, o tokio sutikimo ar sprendimo neturint ys pareigūnai į gyvenamąsias patalpas neturės teisės patekti, taigi ir filmuoti ar fotografuoti. Pritarus siūlomam pakeitimui, įrodinėjimo procesas ginčo atveju taptų paprastesnis, būtų apribotos galimybės asmenų galimam piktnaudžiavimui.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu suteikiama teisė riboti svarbias žmogaus teises, siūloma Įstatymo projekto 4 straipsnyje reglamentuoti proporcingumo principą ir numatyti atitinkamus nustatytų ribojimų panaikinimo reikalavimus. 4.3 . Tikslinamos ir išgryninamos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse:
Įstatymo projekto 5
Įstatymo projekto 6 straipsnyje nustatomos Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro funkcijos, tokios kaip: Vidaus reikalų ministerija formuoja valstybės politiką priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, organizuoja gaisrų prevenciją, įgyvendina gaisrų prevencijos priemones vidaus reikalų ministro valdymo srityse, vertina valstybinio gaisrų prevencijos veiksmų plano priemonių įgyvendinimo rezultatus; ir atsisakoma neaiškių ar kituose teisės aktuose jau nustatytų funkcijų. Nustatoma, kad vidaus reikalų ministras tvirtins valstybinį gaisrų prevencijos veiksmų planą, gaisrų prevencijos priemonių poveikio vertinimo metodiką, taip pat nustatys:
Šia Įstatymo projekto nuostata bus atliepta Vyriausybės strateginės analizės centro (toliau – STRATA) rekomendacija pertvarkyti ugniagesių komandų išdėstymą atsižvelgiant į gyventojų tankį, vertinant gaisrų bei žuvusiųjų skaičių, gaisrų kilimo riziką, taip pat ir Valstybės kontrolės rekomendacijos: valstybės mastu įvertinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų poreikį ir nustatyti, kiek ir kokių ugniagesių komandų būtina suformuoti, bei peržiūrėti šių pajėgų išdėstymą, kad šios pajėgos, galinčios atlikti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, į įvykio vietą atvyktų standarte nustatytu laiku.
Laukiama, kad patobulinus ugniagesių komandų tinklą sutrumpės šių pajėgų atvykimo į įvykio vietą laikas, o ugniagesių komandos, kurių veiklos teritorija sutampa arba kurių iškvietimų į įvykius skaičius, tenkantis per metus, yra ypač mažas, bus perdislokuotos ar panaikintos, taip užtikrinant efektyvų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir didesnį gyventojų saugumą. Paminėti kriterijai, kurie turės būti įvertinti PAGD direktoriui tvirtinant VPGT ir SPT struktūrinių padalinių skaičių ir išsidėstymą Lietuvos Respublikos teritorijoje, bus nustatyti Standarte, kuris, priėmus įstatymus, bus iš esmės peržiūrėtas ir keičiamas. Planuojama, kad po pokyčių į ne mažiau kaip 85 proc.
įvykių miestuose ir kaimo gyvenamosiose vietovėse priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyks atitinkamai per 8 min. ir 18 min. ar greičiau. Įstatymo projekto 7 ir 9 straipsniuose siūloma reglamentuoti iki šiol PSĮ nereglamentuotus, tačiau PAGD organizuojamus ir (ar) atliekamus, taip pat ir SPT atliekamus gelbėjimo darbus. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kokius gelbėjimo darbus organizuoja ir (ar) atlieka PAGD ir kokius gelbėjimo darbus atlieka SPT. Kaip atliekami šie darbai, turės nustatyti PAGD direktorius. Taip bus aiškiai reglamentuoti atliekami gelbėjimo darbai, jų organizavimas ir bendradarbiavimas tarp PAGD ir SPT, darbams atlikti reikalinga įranga, jos kiekis ir kt.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje reglamentuojama valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija.
Įstatymo projekto 9 straipsnyje iš esmės patikslintos savivaldybių institucijų funkcijos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse, aiškiai išskiriant savivaldybės tarybos, mero ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų kompetencijas. Įstatymo projekto 9 straipsnis papildytas nauja prievole savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti savivaldybės valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų inžinerinių statinių ir jų įrenginių, skirtų gaisrams gesinti, priežiūrą.
Ši prievolė nustatoma atsižvelgiant į tai, kad p raktikoje PAGD mato, jog įvairūs subjektai, kuriems nuosavybės teise priklauso inžineriniai statiniai ir jų įrenginiai, skirti gaisrams gesinti, įrengiami vykdant atitinkamus priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, siekiant pastatyti statinius, kuriems keliami atitinkami reikalavimai, užsiimti atitinkama komercine ar ūkine veikla ir pan.; vėliau šių statinių ar įrenginių niekas neprižiūri ir nežino, kokia jų būklė, ar jie tinkamai veikia. Tokia situacija iš esmės daro beprasmį pirminį tokių statinių ar įrenginių įrengimą, nes be tinkamos techninės priežiūros po tam tikro laiko šie statiniai ar įrenginiai tampa netinkami naudoti pagal paskirtį.
Taip pat Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti savivaldybės, kurioje įsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, administracijos direktoriaus funkcijas organizuojant ir įgyvendinant gaisrų prevenciją. Savivaldybėse, kuriose neįsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, gaisrų prevencijos organizavimo ir įgyvendinimo tvarką nustatys PAGD direktorius (Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 10 p.). Be to, Įstatymo projekto 9 straipsnio 4 dalyje, siekiant užtikrinti valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkcijos tinkamą įgyvendinimą ir gaisrų prevenciją, reglamentuojamos savivaldybės, kurioje įsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, administracijos direktoriaus atitinkamos funkcijos.
Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, Įstatymo projekto 9 straipsnyje aiškiai reglamentuojama, kokias funkcijas atlieka SPT, atlikdama valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų funkciją. 4.4 . Tikslinamos gyventojų teisės ir pareigos; siekiant stiprinti daugiabučių gyvenamųjų namų priešgaisrinę saugą, nustatomos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų teisės ir pareigos:
Įstatymo projekto 10 straipsnyje reglamentuojamos gyventojų, daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos. Įstatymo projekto 10 straipsnyje atsisakyta gyventojų teisės į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą, nes buvusioji norma nurodė, kad tai vykdoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka, tačiau nuostata buvo netiksli, nes nebuvo aišku, kokiais atvejais gyventojas turi teisę į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą ir koks ar kokie CK straipsniai reglamentuoja teisę į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą.
Kadangi Įstatymo projekte nustatyta gyventojų pareiga tam tikrais atvejais leisti naudotis jiems priklausančiu turtu (pavyzdžiui, transporto priemonėmis, ryšio priemonėmis ir pan.), nustatoma nauja gyventojų teisė į Įstatymo projekto 25 straipsnyje nurodytų išlaidų, susijusių su jų valdomo, naudojamo ir (ar) disponuojamo turto panaudojimu, kompensavimą.
Keičiama teisė, nustačiusi gyventojų teisę dalyvauti nustatant gaisro, padariusio žalą jų sveikatai ar turtui, priežastis, į teisę gauti informaciją apie gaisrą ar kitą įvykį, kuriuos likviduojant dalyvavo priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos . Pažymėtina, kad gaisro priežasties nustatymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, ANK ir PAGD direktoriaus įsakymų nuostatomis. Minėti teisės aktai nenumato galimybės gyventojams dalyvauti atliekant tyrimo veiksmus. Todėl Įstatymo projekte nustatoma teisė gauti informaciją apie gaisrą ar kitą įvykį, kuriuos likviduojant dalyvavo priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos .
Įstatymo projekto 10 straipsnis papildytas nauja pareiga gyventojams atlikti jų valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų gaisrams gesinti skirtų statinių ir jų įrenginių techninę priežiūrą. Šios nuostatos tikslas analogiškas, kaip ir pirmiau paminėtos pareigos dėl savivaldybės valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų inžinerinių statinių ir jų įrenginių, skirtų gaisrams gesinti, priežiūros. Siekiant stiprinti daugiabučių gyvenamųjų pastatų priešgaisrinę priežiūrą ir atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 4.85 straipsnį namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir valdymas yra priskirti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojams, Įstatymo projekto 10 straipsnis taip pat papildytas daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų
pareiga atlikti jų valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų gaisrams gesinti skirtų inžinerinių statinių ir jų įrenginių techninę priežiūrą. Kadangi daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose esantys priešgaisriniai įrenginiai (evakuacinės kopėčios, vandens čiaupai, evakuaciniai koridoriai) yra namo bendrojo naudojimo objektai ir priklauso visiems namo gyventojams, tai nenustačius pareigos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojams atlikti jų valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų gaisrams gesinti skirtų inžinerinių statinių ir jų įrenginių techninę priežiūrą, liktų neišspręstas atsakomybės už minėtų įrenginių priežiūrą klausimas, taip pat kiti namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo santykio su priešgaisrine sauga, reagavimu į gaisrą ir kt. klausimai jiems atliekant pavestas atstovavimo gyventojams priklausančių bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijas. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias teisės normų taikymo problemas, Įstatymo projekto 10 straipsnyje taip pat patikslintos kitos gyventojų, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų pareigos.
4.5 . Tikslinami ž inybinių priešgaisrinių pajėgų įsteigimo ir sutarčių dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo sudarymo su PAGD kriterijai, organizacijų vadovų teisės ir pareigos:
Įstatymo projekto 11 straipsnyje reglamentuojamos organizacijų ir jų vadovų teisės ir pareigos, kurių dalis tapačios buvusioms PSĮ įmonių, įstaigų, organizacijų ir jų vadovų teisėms ir pareigoms. Įstatymo projekto 11 straipsnyje panaikinta teisė į gaisro metu padarytos žalos atlyginimą, nes galiojanti norma nurodo, kad tai vykdoma CK nustatyta tvarka, o tai yra bendrinė teisės norma, kuriai nereikia specialaus reglamentavimo. Kaip ir gyventojų atžvilgiu, Įstatymo projekto 11 straipsnyje nustatyta, kad organizacijų vadovai ar jų įgalioti kiti organizacijų atstovai turi teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kreiptis dėl šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytų išlaidų kompensavimo.
Atsižvelgiant į praktikoje kylančias diskusijas ir į konstitucinę doktriną, Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti konkrečius kriterijus, susijusius su naftos produktų perdirbimu bei sandėliavimu, didelės galios elektros energijos gamybos objektų valdymu, chemijos pramone bei jos gaminamų trąšų produkcijos sandėliavimu, tam tikro masto medienos bei laivų statybos ir remonto pramone. Šie kriterijai pasirinkti atsižvelgiant į objekte saugomų medžiagų pavojingumą, jų kiekius, gamybinius pajėgumus ir šios veiklos keliamą grėsmę kilti didelio masto gaisrams. Siūloma nustatyti, kad šiuos kriterijus atitinkančiose organizacijose privaloma įsteigti jų lėšomis išlaikomas žinybines priešgaisrines pajėgas, kurios užtikrintų tinkamą reagavimą kilus gaisrui.
Atitinkamai Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma reglamentuoti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkančios organizacijos privalo sudaryti sutartį su PAGD dėl priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų atlikimo užtikrinimo šiame objekte. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje nustatomi kriterijai, susiję su Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalimi, t. y. papildomai nustatomas didesnis kiekis medžiagų ar didesni gamybiniai pajėgumai. Kriterijai parinkti atsižvelgiant į objektų ir juose saugomų bei disponuojamų medžiagų pobūdį ir jų keliamą pavojų. Įstatymo projekto 11 straipsnio kitose dalyse patikslinamos dalies organizacijų vadovų teisės ir pareigos.
Taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, kuriose nustatoma savivaldybių administracijų direktorių ir gyventojų pareiga organizuoti ar atlikti valdomų, naudojamų ir (ar) disponuojamų inžinerinių statinių ir jų įrenginių, skirtų gaisrams gesinti, priežiūrą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir darnos, analogiškai ir Įstatymo projekto 11 straipsnis papildytas organizacijų vadovų pareiga užtikrinti, kad organizacijų statiniuose, jų patalpose ir teritorijoje įrengti inžineriniai statiniai ir jų įrenginiai, skirti gaisrams gesinti, būtų techniškai tvarkingi ir veiktų. 4.6 . Tobulinamas valstybinės priešgaisrinės priežiūros vykdymas ir gaisrų prevencijos organizavimas:
Įstatymo projekto 12–13 straipsniuose siūloma reglamentuoti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą ir jos pareigūnų vykdomas funkcijas bei teises. Įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatomi VPP subjektai. Detaliau jų funkcijos, organizaciniai bei funkciniai ryšiai, pavaldumas bei atsakomybė bus reglamentuoti valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatuose, kuriuos tvirtins Vyriausybė.
Įstatymo projekto 13 straipsnyje siūloma nustatyti VPP įgyvendinimo būdus. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti VPP pareigūnų teises įgyvendinant gaisrų prevenciją. Siekiant pagerinti VVP pareigūnų veiklos kokybę ir kontrolę, siūloma VPP pareigūnams suteikti teisę PAGD direktoriaus nustatyta tvarka fotografuoti, daryti vaizdo ir (arba) garso įrašus. Tikimasi, kad tai taip pat padės didinti korupcijos prevenciją, surinkti svarbius įrodymus, fiksuoti asmenų neteisėtas veikas ir neveikimą bei greičiau ir efektyviau įvertinti VVP pareigūnų veiklos trūkumus kilus ginčams. Taip pat siūloma papildyti VPP pareigūnų teises, suteikiant teisę, siekiant nustatyti gaisro priežastis, patekti į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, be statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriose kilo gaisras, valdančių, naudojančių ir (ar) disponuojančių asmenų sutikimo, laikinai apriboti asmenų ir transporto priemonių patekimą į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, sustabdyti juose atliekamus darbus.
Siekiant tobulinti gaisrų prevencijos organizavimą Įstatymo projektą siūloma papildyti nauju 14 straipsniu, kuriame siūloma nustatyti institucijų, atsakingų už gaisrų prevenciją, funkcijas bei atsakomybę, gaisrų prevencijos įgyvendinimą ir įgyvendinimo koordinavimą. Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas siūloma nustatyti, kad Vidaus reikalų ministerija organizuoja gaisrų prevenciją siūlydama rengiamame valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatyti siektinus tikslus, teikdama rekomendacijas dėl gaisrų prevencijos gerinimo, teikdama valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms rekomendacijas dėl gaisrų prevencijos gerinimo, taip pat koordinuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą gaisrų prevencijos srityje, įgyvendina valstybiniame gaisrų prevencijos veiksmų plane nustatytas gaisrų prevencijos priemones vidaus reikalų ministro valdymo srityse ir koordinuoja jų įgyvendinimą.
Įstatymo projekto 14 straipsnyje taip pat reglamentuojama kitų valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija gaisrų prevencijos veikloje. Be to, nustatomi atsakingų institucijų organizuojamos gaisrų prevencijos įgyvendinimo būdai: nustatant teritorijų planavimo priešgaisrinės saugos reikalavimus, statinių projektavimo priešgaisrinės saugos reikalavimus, objektų eksploatavimo priešgaisrinės saugos reikalavimus, atliekamų darbų priešgaisrinės saugos, procesų, žmonių veiksmų reikalavimus, įgyvendinant gaisrų prevencijos veiksmų planus, vykdant prevencines akcijas ir šviečiant gyventojus priešgaisrinės saugos klausimais.
Įstatymo projekto 14 straipsnis taip pat papildomas praktikoje jau pasiteisinusiu prevencijos įgyvendinimo būdu: lankytis gyventojų būstuose siekiant padėti gyventojams įsivertinti būsto atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, organizuojant ir pasiūlant priemones jai gerinti, suteikiant gyventojams saugaus elgesio žinių. Šiais pakeitimais nustatoma aiški gaisrų prevencijos organizavimo sistema, institucijų funkcijos bei atsakomybė koordinuojant gaisrų prevenciją.
Tai pat siūloma nustatyti teisę nevyriausybinėms organizacijoms ir asociacijoms, sudariusioms bendradarbiavimo sutartį su PAGD, neatlygintinai įgyvendinti šioje sutartyje numatytas gaisrų prevencijos ir saugaus elgesio priemones (Įstatymo projekto 14 straipsnio 9 dalis). Šiais pakeitimais įgyvendinama ir Valstybės kontrolės atlikto audito rekomendacija dėl gaisrų prevencijos ir institucijų kompetencijos.
Įstatymo projekto 15 straipsnyje siūloma reglamentuoti gyventojų švietimą gaisrų prevencijos bei saugaus elgesio klausimais. Siūloma nustatyti, kad gaisrų prevencijos bei saugaus elgesio žinių mastą ugdymo programose nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su PAGD. Taip pat siūloma nustatyti, kaip vykdomas bendras gyventojų švietimas gaisrų prevencijos bei saugaus elgesio klausimais. Tikimasi, kad Įstatymo projekto 14–15 straipsniuose siūlomas naujas, aiškesnis reguliavimas padės valstybės ir savivaldybių institucijoms labiau įsitraukti į gaisrų prevencijos veiklą, padės sumažinti gaisrų skaičių ir jų nuostolius. 4.7 . Tobulinamas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimas:
Įstatymo projekto 16–19 straipsniuose siūloma reglamentuoti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų organizavimą. Įstatymo projekto 16 straipsnyje reglamentuojama iš esmės tapati buvusioms PSĮ priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sudėtis, išskyrus tai, kad vietoj „savanoriškų savanorių organizacijų“ priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sudėtine dalimi įrašomos savanorių ugniagesių veiklą organizuojančios „priimančiosios organizacijos“, kurių sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme. Papildomai siūloma nustatyti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų steigimo pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sudėtį įeina ir priimančiosios organizacijos, Įstatymo projekte siūloma nustatyti priimančiosios organizacijos esminę paskirtį priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sudėtyje.
Tikslinamas patekimas į diplomatinį imunitetą turinčių asmenų patalpas ir transporto priemones. Įstatymo projekto 17 ir 18 straipsniuose patikslinamos patekimo į Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, tarptautinių organizacijų atstovybių, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių patalpas (įskaitant šių atstovybių vadovų rezidencijas), taip pat nurodytų įstaigų ir kitų atstovybių transporto priemones sąlygos.
Įtvirtinamos vaizdo ir garso fiksavimo galimybės.
Siekiant, kad būtų objektyviai nustatomos gaisro priežastys, kad būtų fiksuojamos aplinkybės, kai asmenys trukdo atlikti gaisro gesinimo darbus arba gelbėjimo darbus, kad objektyviai būtų nustatomos gaisro gesinimo darbų ar gelbėjimo darbų atlikimo aplinkybės skundų atvejais, siūloma Įstatymo projektą (17 ir 18 straipsnius) papildyti nuostata, kad gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbų atlikimo metu PAGD direktoriaus nustatyta tvarka gali būti fotografuojama, daromas vaizdo ir (arba) garso įrašas.
Įtvirtinamas Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio tinklo ir radijo ryšio terminalų naudojimas.
Įstatymo projektas (16 straipsnio 4 dalis) papildomas nauja nuostata, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos tarpusavio sąveikai užtikrinti, operatyviajam pajėgų valdymui atlikti ir veiksmams koordinuoti, keistis duomenimis, informacijai apie pagalbos skambučius, pagalbos prašymus ir reagavimą į juos kaupti naudoja Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninį mobilųjį radijo ryšio tinklą ir radijo ryšio terminalus, veikiančius nurodytame tinkle.
Nustatoma galimybė sudaryti gaisro gesinimo arba gelbėjimo darbų koordinavimo štabą.
Įstatymo projekto 17 ir 18 straipsniuose nustatoma, kad vykdant gaisrų gesinimo ar gelbėjimo darbus gelbėjimo darbų vadovo sprendimu gali būti sudaromi gaisro gesinimo arba gelbėjimo darbų koordinavimo štabai – laikinojo vadovavimo civilinės saugos pajėgoms struktūros, vykdančios gelbėjimo darbų vadovo nurodymus; į štabus būtų įtraukiami gaisro gesinimo ar gelbėjimo darbuose dalyvaujančių civilinės saugos pajėgų ir kitų tarnybų, organizacijų atstovai. Tokia nuostata siekiama sudaryti teisinį pagrindą ir užtikrinti, kad gelbėjimo darbų vadovas turėtų pakankamus įgaliojimus tinkamai organizuoti gaisro gesinimo ar gelbėjimo darbus ir juose dalyvaujančių skubiosios pagalbos ir kitų tarnybų, organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą ar sąveiką.
Įstatymo projekto 19 straipsnyje tikslinamos PSĮ nuostatos, reglamentuojančios vadovavimą gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams. PSĮ vartota „gaisro gesinimo vadovo“ sąvoka keičiama į Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme reglamentuotą „gelbėjimo darbų vadovo“ sąvoką, nes „gaisro gesinimo vadovo“ sąvoka PSĮ iš esmės atitiko Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme reglamentuotą „gelbėjimo darbų vadovo“ sąvoką. Atitinkamai straipsnyje atsisakyta gaisro gesinimo vadovo teisių ar įgaliojimų, kurie dubliuoja gelbėjimo darbų vadovo teises ar įgaliojimus, numatytus Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme. 4.8 . Tikslinamas savanorių ugniagesių veiklos organizavimas:
Įstatymo projekte lieka iš esmės šiuo metu galiojantis savanorių ugniagesių veiklos organizavimo modelis, tinkamas SPT ir už kurio tolesnį vystymą pasisako SPT bendruomenė. Tačiau atsižvelgiant į praktikoje pastebėtus praktinius ir teisinio šios veiklos reguliavimo trūkumus, Įstatymo projekto 20 straipsnyje aiškiai ir nuosekliai išdėstomos priimančiųjų organizacijų funkcijos, kurias jos atliks organizuodamos savanorių ugniagesių veiklą. Taip pat nustatomos institucijos, kurios tvirtins savanorių ugniagesių veiklos atlikimo ir priimančiųjų organizacijų funkcijų vykdymo tvarkos aprašą, parengtą vadovaujantis PAGD direktoriaus nustatyta tipine tvarka.
Įstatymo projekto 21 straipsnio 3 dalyje nustatomi nauji reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į savanorius ugniagesius, kurie dalyvauja gesinant gaisrus ir padeda atlikti SPT ir VPGT kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus. Siūloma pretendentams į nurodytos kategorijos savanorius ugniagesius nustatyti analogiškus reputacijos reikalavimus, kaip ir asmenims, darbo sutarties pagrindais priimamiems dirbti į SPT ir VPGT darbuotojo pareigas, kadangi šie savanoriai ugniagesiai į gaisrus ar kitus įvykius dažniausiai vyksta kartu su SPT ar VPGT ugniagesiais ir juose padeda gesinti gaisrus ir atlikti SPT ir VPGT kompetencijai priskirtus gelbėjimo darbus. Vertinant iš teisinės pusės, nurodytos kategorijos savanorių ugniagesių reputacijos reikalavimai neturėtų skirtis nuo SPT ir VPGT ugniagesiams keliamų reikalavimų.
4.9 . Tobulinami reikalavimai asmenims, priimamiems į SPT ir VPGT darbuotojų pareigas, taip pat jau einantiems šias pareigas asmenims:
Siūloma tikslinti amžiaus reikalavimus einantiems šias pareigas darbuotojams ir Įstatymo projekto 23 straipsnio 12 dalyje nustatyti, kad darbo sutartis nutraukiama, kai SPT ar VPGT darbuotojui sukanka 65 metai. Siūlomas reguliavimas grindžiamas tuo, jog SPT ir VPGT ugniagesiai atliks gaisrų gesinimo bei gelbėjimo darbus, kaip ir VPGT vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą (pareigūnai (ugniagesiai) patenka į 9 ir 10 pareigybių grupes) tarnybos trukmė yra iki 55 metų. Papildomai ši tarnyba dar 5 metams gali būti pratęsta, taigi gaisrus gesinančių ir gelbėjimo darbus atliekančių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų maksimalus tarnybos amžius yra iki 60 metų. Vertinant iš teisinės pusės, SPT ir VPGT darbuotojų amžius ir darbo trukmė tuomet irgi negali būti neriboti ir turėtų būti artėjama prie Vidaus tarnybos statute nustatyto vidaus tarnybos sistemos pareigūnų amžiaus ir tarnybos trukmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 185 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XVP-1039), kuriuo irgi siūloma nustatyti, kad su SPT ir VPGT darbuotojo pareigas einančiais darbuotojais darbo sutartis nutraukiama, kai SPT ir VPGT darbuotojui sukanka 65 metai.
Taip pat Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalies 3 punkte tikslinamas PSĮ nustatytas reikalavimas, kad į SPT ar VPGT darbuotojo pareigas negali būti priimamas asmuo, pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kuris turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Atsižvelgiant į tai, kad ugniagesiai gelbėtojai gesindami gaisrus ir atlikdami gelbėjimo darbus turi teisę įeiti į statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose kilo gaisras, be statinius, jų patalpas ir teritorijas, kuriuose kilo gaisras, valdančių, naudojančių ir (ar) disponuojančių asmenų sutikimo ir praktikoje šia teise nuolat naudojasi, taip pat kad atliekant gelbėjimo darbus ugniagesiams gelbėtojams tenka susidurti su ypač privačiais gyventojų, kuriems reikalinga pagalba, epizodais, siekiant išvengti gyventojų nepasitenkinimo ir reputacinės žalos, nepakenkti ugniagesių gelbėtojų profesijos prestižui ir gyventojų pasitikėjimui jais, siūloma Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalies 3 punkte labai aiškiai nustatyti, kad į SPT ar VPGT darbuotojo pareigas negali būti priimamas asmuo, pripažintas kaltu ne tik dėl
labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo, bet ir nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, žmogaus laisvei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, žmogaus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo, taip pat dėl atitinkamų nusikaltimų pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kai už nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas teistumas. 4.10 . Numatomas gyventojų ir organizacijų patirtų išlaidų kompensavimas:
Įstatymo projekto 25 straipsnyje siūloma reglamentuoti gyventojų ir organizacijų teisę į patirtų išlaidų, leidus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus atliekantiems priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, savanoriams ugniagesiams naudotis gaisrui gesinti ar gaisro gesinimui organizuoti, gelbėjimo darbams atlikti gyventojų ir organizacijų valdomais, naudojamais ir (ar) disponuojamais vandens telkiniais, vandens tiekimo sistemomis, transporto (išskyrus Lietuvos Respublikoje akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos įstaigų ir kitų atstovybių transportą
), ryšio priemonėmis ir kitais daiktais, kompensavimą vidaus reikalų ministro tvarka. Šia teise siekiama įgyvendinti konstitucinį principą, kad už įstatymu paimtą turtą turi būti teisingai atlyginta. 4.11 . Nustatoma SPT ir VPGT vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir darbuotojų apsauga teisėto veikimo atvejais:
Įstatymo projekto 27 straipsnyje siūloma nustatyti, kad SPT ir VPGT vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ir savanoriai ugniagesiai, teisėtai veikiantys pagal šiame įstatyme ir kituose priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal šiame įstatyme ir kituose priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. Tokia nuostata siekiama apsaugoti nurodytus asmenis nuo perteklinio persekiojimo už padarytą žalą, jeigu jie veikė pagal šiame įstatyme ir kituose priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. Tai padės minėtiems asmenims be perdėtos baimės operatyviai vykdyti jiems pavestus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, o tai yra ypač svarbu gelbėjant žmonių sveikatą ir gyvybę.
Pastebėtina, kad analogiškas reguliavimas nustatytas ir kituose įstatymuose: pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, teisėtai veikiantys pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. 4.12 . Nustatomos keičiamų įstatymų įgyvendinimo ir taikymo nuostatos:
Įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose siūloma nustatyti šias pereinamąsias nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte atsirado papildomų reikalavimų, arba siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančių:1
) atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose SPT daugiau kaip 10 proc. darbuotojų sudaro asmenys, kurie yra 65 metų ir vyresni [1] , ir s iekiant užtikrinti sklandų pasirengimą priimto įstatymo taikymui bei išvengti SPT veiklos sutrikdymo dėl dalies SPT darbuotojų atleidimo iškart po keičiamo įstatymo įsigaliojimo, Įstatymo projekto įgyvendinamosiose nuostatose siūloma nustatyti vėlesnį priimto Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 4 punkto įsigaliojimą – nuo 2027 m liepos 1 d.;2 ) atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nustatyti papildomi nusikaltimai, dėl kurių padarymo asmenys negali būti priimti į SPT ir VPGT darbuotojų pareigas, siūloma nustatyti, kad Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo
23 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PAGD ir jam pavaldžių įstaigų) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, tik tais atvejais, kai faktai ar aplinkybės, dėl kurių šie asmenys gali būti pripažinti neatitinkančiais šių nuostatų, bus įvykę po šio įstatymo įsigaliojimo; analogiškai siūloma nustatyti ir dėl Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos, taikomos asmenims, siekiantiems tapti savanoriais ugniagesiais. 4.13
. Griežtinama administracinė atsakomybė už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, tobulinama administracinių nusižengimų teisena tiriant šiuos pažeidimus: ANK pakeitimo projektu
siūloma 3–10 kartų padidinti baudas už ANK 279, 288, 413, 506 ir 525 straipsniuose numatytus priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Atsisakyti ANK 525 straipsnio 1 dalyje ir ANK 413 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinio nusižengimo požymių turinčių veikų pripažinimo mažai pavojingų administracinio nusižengimo požymių turinčiomis veikomis. Tuo siekiama ne tik administracinių nuobaudų paskirties „atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų“, bet ir skatinti subjektus, kurių veikloje nustatyti pažeidimai, pašalinti padarytus pažeidimus, taip pat atgrasyti nuo priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo asmenis, kurie dar nebuvo bausti iki pažeidimo nustatymo, siekiant, kad būtų laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų ne po pažeidimų nustatymo, o iki jų padarymo ir taip gerinti priešgaisrinės saugos užtikrinimo būklę, sumažinti gaisrų ir juose žūvančių asmenų skaičių.
Kadangi ANK 525 straipsnio administracinių nusižengimų dispozicijos yra abstrakčios, o nusižengimų sudėtis yra formali ir yra bendroji teisės norma dėl ANK 279, 288 ir 413 straipsnių, minėtuose ANK straipsniuose siūlytume subalansuoti baudų už priešgaisrinių taisyklių nesilaikymą dydžius taip, kad už ANK 525 straipsnyje numatytus nusižengimus nustatytos baudos nebūtų didesnės dėl ANK 279, 288 ir 413 straipsnių. Be to, ANK 525 straipsnio pirmosios dalies sankciją siūloma papildyti įspėjimu. Toks reguliavimas siūlomas todėl, kad yra nustatyta labai įvairių priešgaisrinę saugą reglamentuojančių taisyklių ir dalies jų nesilaikymas nesukeltų neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, pasibaigęs ugnies gesintuvo galiojimo laikas ir nustatytu laiku neatlikta tokio gesintuvo patikra; tokie gesintuvai dar ilgą laiką nuo jų galiojimo pabaigos būna tinkami naudoti gaisro atveju, tačiau pažeidimas nustatyta tvarka fiksuojamas ir turi būti taikoma atsakomybė).
ANK pakeitimo projektu siūloma ANK 413 straipsnio 1 ir 2 dalis sujungti ir už oro transporto priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus taikyti tokias pačias baudas, kaip už geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporto priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, kadangi visais atvejais transporto priemonėmis yra vežama, plukdoma ar skraidinama daug keleivių ar krovinių, kuriems priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas gali padaryti reikšmingą žalą. Atitinkamai siūloma patikslinti ANK 493 straipsnio 2 dalį ir „priešgaisrinės apsaugos tarnybų“ terminą siūloma keisti Įstatymo projekto 16 straipsnyje apibrėžtu „priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų“ terminu.
Taip pat siūloma pakeisti ANK
589 straipsnio 50 punktą keičiant žodžius „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos“ į „valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos“. Įstatymo projekte apibrėžta, kas yra valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba: tai PAGD ir jam pavaldžios įstaigos. Pagal ANK a dministracinių nusižengimų teiseną, remiantis 589 straipsnio 50 punktu, administracinių nusižengimų tyrimą pradėti ir atlikti, administracinių nusižengimų protokolus surašyti gali tik PAGD pareigūnai, o PAGD pavaldžių įstaigų pareigūnai neturi tam teisinio pagrindo.
Siūlomas punkto pakeitimas praplėstų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos subjektų, turinčių teisę pradėti administracinę teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, ratą. Pavyzdžiui, šiuo metu Bendrasis pagalbos centras, kaip PAGD pavaldi įstaiga, neturi teisės tirti administracinių nusižengimų bylų už ANK 493 straipsnyje nustatytus administracinius nusižengimus (Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas, specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga). Ši teisė yra suteikta tik PAGD. Tačiau tokie administraciniai nusižengimai yra fiksuojami būtent Bendrajame pagalbos centre ir visa medžiaga, susijusi su tokiais pažeidimais, yra būtent šiame centre.
Ta pati situacija yra ir dėl garbės ir orumo pažeminimo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 507 ir 508 straipsniuose, kuriuos Bendrojo pagalbos centro pareigūnai, atlikdami pareigas, fiksuoja. Siūlomas pakeitimas leistų operatyviau išnagrinėti tokio pobūdžio administracinius nusižengimus.
ANK 506 straipsnio pakeitimu siūloma įteisinti draudimą pereiti, pervažiuoti, nuplėšti specialiąją juostą ar kitos įvykio vietos perimetrą ribojantį užtvarą su užrašu „STOP GAISRAS“. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad VPP pareigūnai turi teisę, siekdami nustatyti gaisro priežastis, patekti į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, laikinai apriboti asmenų ir transporto priemonių patekimą į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, sustabdyti juose atliekamus darbus. Tiek ugniagesiams, tiek VPP pareigūnams reikia priemonių, padėsiančių užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į teritorijas ar patalpas, kuriose gesinami gaisrai, vėliau vykdomi jų kilimo tyrimai. Be to, per metus pasitaiko nemažai atvejų, kai
į statinį, jų patalpas ar teritoriją, kuriuose kilo gaisras, patenka pašaliniai asmenys, kurie trukdo ugniagesiams dirbti savo darbą, sukelia pavojų sau ir aplinkiniams. Remiantis Bendrojo pagalbos centro duomenimis, dėl minėtų priežasčių ugniagesių pajėgoms 2025 m. 144 kartus teko kviesti policiją į gaisravietes prašant pagalbos užtikrinti gaisro vietos apsaugą ir (ar) išprašyti iš gaisravietės pašalinius asmenis.
Kadangi pagal Įstatymo projekte apibrėžtą sąvoką valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas yra PAGD vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, atliekantis valstybinės priešgaisrinės priežiūros funkcijas, siūloma kaip perteklinį pripažinti netekusiu galios ANK 589 straipsnio 87 punktą, o šio punkto nuostatas inkorporuoti į ANK 589 straipsnio 50 punktą. 4.14
. Keičiamas Vietos savivaldos įstatymas, valstybine (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija laikant ne tik priešgaisrinę saugą, bet ir gelbėjimo darbų atlikimą: Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – VSĮ projektas) siūloma patikslinti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytą priešgaisrinės saugos valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, atsižvelgiant į Įstatymo projekte reglamentuojamą SPT atliekamų gelbėjimo darbų funkciją. Siūlomu reglamentavimu taip pat bus tiksliau apibrėžta savivaldybėms deleguojamos funkcijos apimtis ir jos pagrindas. 4.15 . Įgyvendinamos Valstybės kontrolės ir STRATA rekomendacijos:
Priėmus siūlomą naują teisinį reguliavimą bus įgyvendinamos šios Valstybės kontrolės audito ataskaitoje ir STRATA 2022 m. vertinimo ataskaitoje „Priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemos vertinimas, siekiant jos didesnio efektyvumo ir veiksmingumo“ pateiktos rekomendacijos: Rekomendacija Rekomendacijos davėjas Rekomendaciją įgyvendinanti įstatymo projekto nuostata Paaiškinimas, kokie laukia pokyčiai
Valstybės kontrolė 7 str. 3 d. 4 p. Įstatymu bus nustatyta, kad ugniagesių komandų tinklas turi būti formuojamas centralizuotai pagal objektyvius kriterijus.
6Tinkamai išdėstyti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų komandas Lietuvos Respublikos teritorijoje
Valstybės kontrolė 7 str. 2 d. 2 p. 9 str. 5 d. 3 p. Įstatyme bus nustatyta, kokius gelbėjimo darbus turi atlikti SPT. Taip bus sudarytos sąlygos, kad visos SPT atliktų bazinius gelbėjimo darbus, sudarydamos geresnes sąlygas gyventojams gauti pagalbą ištikus nelaimei.
Valstybės kontrolė 6–9 str., 14 str. Įstatyme bus aiškiai nustatytas gaisrų prevencijos procesas ir jo dalyviai: kokios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos ir kokiu būdu turi organizuoti gaisrų prevenciją, kokios yra jų atsakomybės ir funkcijos.
Įstatymo 7 str., 20 str. 1 d. Įstatyme bus nustatyta, kad PAGD yra pagrindinė institucija, įgyvendinanti valstybės politiką priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų srityse, kuri, be kita ko:
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos Įstatymų projektų priėmimo pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų nuostatos nesusijusios su kriminogenine situacija. Atliktas Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas, kurio metu nenustatyta antikorupciniu požiūriu rizikingų teisės akto projekto nuostatų.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ar jo plėtrai.8
. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Neprieštarauja.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Ateityje keičiant Lietuvos Respublikos įstatymus, nuoroda į pavadinimą „Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas“ turės būti keičiama nuoroda į pavadinimą „Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymas“, o nuoroda į sąvoką „priešgaisrinė apsauga“ keičiama nuoroda į sąvoką „priešgaisrinė sauga“.10 .
Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka projektą svarstant Seime.
11. Ar į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų
projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2026 m. gruodžio 31 d.:
1. Turės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“.
2. T urės būti pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 354 „Dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo“.
3. Turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas
„Dėl Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbų įstatymo įgyvendinimo“ (šio nutarimo projektą parengs Vidaus reikalų ministerija).
Priėmus įstatymų projektus, Vyriausybė, vidaus reikalų ministras, PAGD direktorius iki įstatymų įsigaliojimo turės pagal kompetenciją priimti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, kuriame bus sujungti (konsoliduoti) visi tos pačios teisinės galios teisės aktai, įgyvendinantys Įstatymą, taip pat turės pripažinti netekusiais galios arba pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su Įstatymų projektuose keičiamomis nuostatomis.13 .
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymai gali būti įgyvendinti su esamu finansavimu . Tačiau valstybės biudžete atsiradus galimybei skirti papildomą finansavimą, įstatymams įgyvendinti 2027–2029 m. papildomai reikėtų skirti 11 820 tūkst. eurų: 2027 m. – 3 808 tūkst. eurų, 2028 m. – 4 200 tūkst. eurų, 2029 m. – 3 812 tūkst. eurų.
Tikslas Kam bus skirta Kiekis
Vaizdo kameros korupcijos prevencijai (Įstatymo projekte nustatoma nauja teisė filmuoti patikrinimų metu)
19076 SPT stiprinimas
(po finansavimo SPT sumažinimo 5 proc. daliai SPT lėšų užteks tik 10–11 mėn. veiklos) Atstatomas sumažintas 5 proc. finansavimas (kasmet po 2403 tūkst. eurų)7209 Darbo su nevyriausybinėmis organizacijomis (toliau – NVO) stiprinimas (Įstatymo projekte nustatoma pareiga bendradarbiauti su NVO vykdant prevenciją)
210 Gelbėjimo įranga darbams ne gaisro metu (Įstatymo projekte nustatomi priešgaisrinių ir gelbėjimo pajėgų atliekami gelbėjimo darbai) Gelbėjimo įrangos įsigijimas (komplektai)1003800 (pažangos lėšos) Gaisrų prevencijai savivaldybėse (Įstatymo projekte nustatoma pareiga PAGD vykdyti prevencines veiklas tose savivaldybėse, kuriose nėra SPT (12 savivaldybių)
525
Einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais lėšų sutaupyti nenumatoma.
14. Rengiant į statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus specialistų vertinimų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“, „gaisrinė sauga“, „garso ir vaizdo įrašai, „priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos“, „
savanoriai ugniagesiai“, „priimančioji organizacija“ .16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Įstatymų projektais įgyvendinama Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 895 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 7.6.6 papunkčio priemonė – tolygiai išdėstyti visų lygių priešgaisrinių komandų tinklą bei įgalinti šias komandas veikti, pakeičiant teisinį reguliavimą, ir taip padidinti priešgaisrinės saugos sistemos veiksmingumą. [1] PAGD duomenimis, SPT dirba 1474 darbuotojai, iš kurių 65 metų ar daugiau yra sulaukę 65 darbuotojai (t. y. 4 procentai visų SPT darbuotojų).