Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 26, 27 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XVP-1391 · 2026-04-13 · projektas

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Projekto tekstas · 2026-04-13
  2. Aiškinamasis raštas · 2026-04-13

Projekto tekstas

2026-04-13 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807

26, 27

IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2026 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 26 straipsnio 2 dalies 5 punkto pripažinimas netekusiu galios

26 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.

2 straipsnis.

27 straipsnio pakeitimas

1. 27 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti netekusiu galios.

2. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) kartu su duomenų tvarkytoju ar tvarkytojais Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoti atlyginimo dydžius, pateikti juos įvertinti ir tvirtinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai;“

3 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .

Atlyginimas apskaičiuojamas, apskaičiuoti atlyginimo dydžiai patikrinami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, atlyginimas tvirtinamas ir mokamas Vyriausybės nustatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka.“

2. 33 straipsnio 6 dalį pripažinti netekusiu galios.

3. Pakeisti 33 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 . Atlyginimo dydžius Vyriausybės nustatyta atlyginimo apskaičiavimo tvarka tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.“

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Norkienė

Aiškinamasis raštas

2026-04-13 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO

ĮSTATYMO NR. XI-1807

26, 27 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

  • 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras, įmonė) yra kritinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojas, užtikrinantis tokių informacinių sistemų kaip Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro, Gyventojų registro, E. sveikatos sistemos ir kitų strateginę reikšmę turinčių informacinių išteklių veikimą. Įmonė yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, todėl jos veiklos tęstinumas ir finansinis stabilumas yra tiesiogiai susijęs su valstybės saugumu bei viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu (toliau – Įstatymas), atlyginimo dydžius už registrų informacinių sistemų objektų registravimą registrų informacinėse sistemose ir (ar) informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą (toliau –atlyginimo dydžiai), tvirtina registrų ir informacinių sistemų valdytojai (dažniausiai t. y. ministerijos). Praktika rodo, kad toks atlyginimo dydžių tvirtinimo modelis nėra efektyvus, kadangi sprendimų priėmėjai (registrų ir informacinių sistemų valdytojai) susiduria su politinio jautrumo rizikomis tvirtinant ekonomiškai pagrįstus, tačiau visuomenei finansiškai jautrius atlyginimo dydžius. Dėl to sprendimai yra atidedami ir atlyginimo dydžiai vis dar galioja nuo 2016 m. ar 2020 m., t. y. neatitinka pasikeitusios ekonominės situacijos, išaugusių technologinių, kibernetinio saugumo, infrastruktūros išlaikymo bei skolos aptarnavimo sąnaudų. Neturėdamas realios galimybės laiku užsitikrinti ekonomiškai pagrįstų pajamų

, kai atlyginimo dydžių tvirtinimas yra priklausomas nuo politinio ciklo, Registrų centras nuolat patiria riziką, kad negalės užtikrinti nepertraukiamo, saugaus ir kokybiško informacinių sistemų veikimo, nors šias atsakomybes įmonei garantuoti nustato įstatymai.

Įstatymo projekto tikslas – sukurti instituciškai logišką ir ekonomiškai pagrįstą atlyginimo dydžių tvirtinimo modelį, kuriame nepriklausomas reguliuotojas būtų atsakingas už objektyvų atlyginimo dydžių įvertinimą ir patvirtinimą. Todėl atlyginimo dydžius siūloma pavesti tvirtinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau

  • VERT). Atlyginimo dydžius tvirtinant VERT, procesas taptų depolitizuotas, būtų užtikrinamas objektyvus, sąnaudomis ir pagrįstumo kriterijais grįstas vertinimas, kadangi analogiška praktika taikoma kitoms reguliuojamoms sritims (pvz. energetikai, vandens tiekimui ir kitai valstybinės reikšmės infrastruktūrai).

Kartu tai padėtų turėti prognozuojamą procesą, leidžiantį laiku peržiūrėti atlyginimo dydžius, planuoti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti finansiniu tvarumu paremtą valstybės registrų ir informacinių sistemų saugumą bei nepertraukiamą veikimą.

  • 2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Aušrinė Norkienė

  • 3. Kaip

šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Pagal Įstatymo

33 straipsnį atlyginimo dydžiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką ir privalomai patikrinami nepriklausomo auditoriaus ar audito įmonės. Galutinį sprendimą dėl atlyginimo dydžių tvirtinimo priima registrų ir informacinių sistemų valdytojai.

  • 4. Kokios

siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

VERT

turi ilgametę patirtį reguliuojant energetikos ir kitos infrastruktūros sektorių kainodarą, taiko sąnaudomis ir viešojo intereso apsauga grindžiamas metodikas, todėl yra kompetentinga institucija užtikrinti objektyvų ir skaidrų atlyginimo dydžių patvirtinimą. Atitinkamai tokiu reguliavimu būtų depolitizuotas atlyginimo dydžių tvirtinimo procesas, sprendimai būtų grindžiami aiškiais ekonominiais kriterijais. Periodinis ir metodika pagrįstas atlyginimo dydžių vertinimas mažintų staigių kainų šuolių riziką, užtikrintų didesnį prognozuojamumą, sudarytų sąlygas laiku atliepti ekonominius pokyčius peržiūrint atlyginimo dydžius.

5. Numatomo teisinio

reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Aiškiais ekonominiais kriterijais grindžiamas ir periodiškai peržiūrimas atlyginimo dydžių nustatymas sudarytų sąlygas išvengti staigių ar politiškai motyvuotų kainų pokyčių, taip mažinant reguliacinę riziką. Stabilus ir patikimas valstybės registrų bei informacinių sistemų veikimas yra esminė verslo aplinkos dalis – nuo juridinių asmenų steigimo, nekilnojamojo turto sandorių iki duomenų tikrinimo ir kitų kasdienių administracinių procedūrų, užtikrinančių verslo veiklos palaikymą ir plėtrą. Užtikrinus informacinių sistemų veikimo nepertraukiamumą ir finansinį tvarumą, būtų didinamas paslaugų prieinamumas ir sudaromos palankesnės sąlygos verslo plėtrai.

  • 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams

Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.

  • 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina

priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.

  • 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo,

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, naujų sąvokų neįvedama.

  • 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos

konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.

  • 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų

rengėjai ir parengimo terminai:

Priėmus Įstatymo projektą reikės keisti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuostatų patvirtinimo“ įtvirtinant naujas atlyginimo dydžių vertinimo ir tvirtinimo funkcijas. Taip pat reikės keisti Atlyginimo už registrų informacinių sistemų objektų registravimą registrų informacinėse sistemose ir (ar) informacinėse sistemose tvarkomų duomenų teikimą, ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo“.

  • 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių

prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų, susijusių su funkcijos perdavimu VERT, tačiau didžioji dalis veiklų būtų vykdoma esamais VERT pajėgumais.

Atsisakius nepriklausomo audito paslaugų atlyginimo dydžių vertinimo procese, būtų sutaupoma lėšų, todėl reikšmingo papildomo finansinio poreikio nenumatoma.

  • 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta.

Teikia Seimo narė Aušinė Norkienė