P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO xi-626 3 IR 12 straipsni ų PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
1 . Papildyti 3 straipsnį nauja 2 dalimi : „
2Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama vykdyti prekybą jų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus
2Buvusias 3 straipsnio 2–5 dalis laikyti atitinkamai 3–6 dalimis.
„1
. Už šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus, išskyrus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus ir už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus draudžiamus veiksmus, mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Konkurencijos taryba turi teisę mažmeninės prekybos įmonei skirti įpareigojimą nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
12
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius keletą metų Lietuvoje infliacijos augimas buvo itin ryškus, ir šalies gyventojai iki šiol susiduria su sunkumais dėl nuolat kylančių maisto produktų kainų ir savo apsipirkimus planuoja kukliau, rečiau lankosi didžiuosiuose prekybos centruose dėl sumažėjusio prekių įperkamumo, ieško apsipirkimo alternatyvų, kaip vietinių gamintojų, namų ūkių produkcijos. Taip pat į tai, kad šalyje išryškėjo problemos dėl energetinės krizės, kurios pasėkoje dauguma prekybininkų pasisakė su juos dėl minėtos krizės ištikusiais iššūkiais pakilus elektros kainoms, siūloma keisti galiojančias Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas ir dalinai riboti mažmeninių prekybos įmonių prekybos vykdymą jų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 300 m2 , sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis.
Reikia paminėti ir tai, kad nemažėjantis vartojimas gyventojų tarpe, leido prekybininkams perkelti didelę dalį žaliavų pabrangimo į galutinę kainą vartotojams, tokiu būdu išlaikydamas gaunamus pelnus. Besiplečiantys didieji Lietuvos prekybos centrai ir jų augančios pajamos leidžia sau užtikrinti uždarą ratą, kuriame negali konkuruoti mažesnės įmonės, vykdančios prekybą maisto produktais ir gėrimais, namų ūkiai, gaminantys maisto prekių produkciją. Jei leistume skatinti trumpąsias maisto grandines, mažieji gamintojai turėtų galimybę labiau įsitvirtinti rinkoje.
Svarbu ir tai, kad dėl mažmeninių prekybos įmonių prekybos Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis minėtų įmonių darbuotojai netenka galimybės deramai paminėti švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su savo šeimomis. Taip pat atsižvelgiama į darbuotojų viešai teikiamas pastabas dėl ne visada tinkamo apmokėjimo už darbą švenčių dienomis.
Ribojimai arba daliniai ribojimai prekybos centrams dirbti sekmadieniais galioja ir kitose Europos valstybėse: Lenkijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Norvegijoje, Graikijoje. Už šio ribojimo taikymą Lietuvoje viešai pasisako ir vieno didžiųjų prekybos tinklų vadovas.
Be to, remiantis įvairiais visuomenės tyrimais, vartotojai linkę greitai keisti savo apsilankymo prekybos vietose įpročius ir tikėtina, kad apyvarta, kuri anksčiau būdavo surenkama per sekmadienį ir Darbo kodekse nustatytas švenčių dienas, būtų surenkama kitomis savaitės dienomis.
prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 300 m2 sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis. Ir užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis ir sekmadieniais bei suteikti galimybę didelę rinkos galią turinčiose mažmeninės prekybos įmonėse dirbantiems asmenims daugiau laiko skirti šeimai.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir
rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galiojančiame Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme nėra numatyti ribojimai dėl mažmeninių prekybos įmonių prekybos vykdymo sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma papildyti Įstatymo 3 straipsnį nauju 2 punktu ir nustatyti, kad: „Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama vykdyti prekybą jų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 300 m2 , sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis.“
Įstatymo projektu taip pat numatomas 12 straipsnio pakeitimas, papildant jį nuostata, kad :“ už šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus draudžiamus veiksmus , mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų.“ 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymo projektas turės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, tačiau tikimasi, kad ši įtaka bus teigiama gerinant asmenų darbo sąlygas ir verslas dėl to nuostolių nepatirs.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti neprireiks.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„prekyba sekmadieniais“, „prekyba švenčių dienomis“.
pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai