Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMŲ GRYNAISIAIS PINIGAIS RIBOJIMO ĮSTATYMo Nr. XIV-1165 4 STRAIPSNIo PAKEITIMO
202 5 m. d. Nr. Vilnius
„1
. Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkiolikos tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Jeigu dalimis atliekami atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai yra susiję su periodiniais mokėjimais pagal ilgalaikį arba neterminuotą sandorį ir visa atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų suma sandorio sudarymo metu nėra tiksliai žinoma, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų bendra suma pasiekia šioje dalyje nurodytą sumą. Vėlesni atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal tą sandorį, nesvarbu, kokio dydžio, turi būti atliekami negrynaisiais pinigais. Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta šiame straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimo taikymo.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d.
2. Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2025 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Pagal sandorius, sudarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, nepradėti, taip pat pradėti, bet nebaigti tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais ir bet kokie kiti mokėjimai grynaisiais pinigais baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Stebint esamą geopolitinę situaciją, kai girdime, kad dėl Europoje vykstančių karinių konfliktų nuolat stringa atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais. Taip pat į tai, kad Lietuvoje veikiančios finansinės institucijos nuolat susiduria su kibernetiniais iššūkiais, dėl ko Lietuvos gyventojai patiria sunkumų atsiskaitant ne grynaisiais pinigais, nėra išvystas finansinių institucijų klientų aptarnavimo tinklas.
Remiantis dar nepaskelbtos Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) vykdytos 65 000 euro zonos šalių gyventojų apklausos rezultatais, beveik 80 % visų atsiskaitymų prekybos vietose vykdomi grynaisiais pinigais. Pagal vertę grynaisiais atliekama daugiau kaip pusė atsiskaitymų. Kaip ir daugelyje kitų sričių Europoje, skirtumai tarp valstybių narių didžiuliai: pavyzdžiui, Suomijoje atsiskaitymai grynaisiais sudaro tik 42 % visų atsiskaitymų, o Maltoje – net 92 %. Tačiau apskritai visuomenė vis dar yra labai prisirišusi prie grynųjų pinigų ir tas prisirišimas vis didėja. O bendroji grynųjų pinigų paklausa auga sparčiau negu nominalusis BVP.
Pastaruosius penkerius metus vidutinis metinis eurų banknotų paklausos augimas sudarė 4,9 % pagal vertę ir 6,2 % pagal kiekį. Tai pirmiausia pasakytina apie nominalus, kurie daugiausia naudojami ne taupymui, o atsiskaitymui.
Pagal ECB duomenis: 2022 m. Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo atlikta grynaisiais pinigais, o remiantis 2019 m. atlikta analogiška apklausa – 68 proc., 2016 m. – 75 proc. Reikia pažymėti, kas kritiniu metu – ar tai būtų karas, ar elektros tinklo sutrikimai, ar kibernetinės atakos – reikia turėti grynųjų pinigų. Ir nors grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlome Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo pakeitimą, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 15,000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme numatyta, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Nauju teisiniu reglamentavimu siūloma nustatyti, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkiolikos tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus projektą, reikės pakeisti poįstatyminius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriuose bus reglamentuojama tvarka, kuria Valstybinė mokesčių inspekcija yra informuojama apie atvejus, kai, mokėjimo paslaugų teikėjui neteikiant atitinkamų paslaugų, buvo atsiskaityta grynųjų pinigų sumomis, viršijančiomis1 5,000 eurų ar juos atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarką, reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti neprireiks.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Atsiskaitymai grynaisiais pinigais”, „ribojimas”.
pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. „ribojimas”.
pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai