Projektas
135, 136, 137 IR 143
Vilnius
„
1Rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet sudarant rinkimų komisiją jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų) ir mokantis valstybinę kalbą Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą.“
1Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4
) politinių partijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus yra gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlyti asmenys.“
2. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) politinių partijų, jų koalicijų, per paskutinius Seimo rinkimus gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasiūlyti asmenys.“
3. Pakeisti 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) politinių partijų, jų koalicijų, per paskutinius Seimo rinkimus gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasiūlyti asmenys;“.
4. Pakeisti 46 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Kiekviena politinė partija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę siūlyti į apygardų, savivaldybių rinkimų komisijas po vieną kandidatūrą. Jeigu politinė partija gali siūlyti kandidatūras ir kaip politinė partija, gavusi Seimo narių mandatų, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, savo kandidatūras ji siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš politinių partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūros nepasiūlo arba atsisako ją siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios politinės partijos kandidatūrą turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“5
. Pakeisti 46 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Rinkimų komisija negali būti sudaroma tik iš vienai politinei partijai priklausančių asmenų.“
Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) politinė partija, partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje;“.
Papildyti 78 straipsnį nauja 8 dalimi: „8 . Vyriausiajai rinkimų komisijai papildomai teikiami tik tokie dokumentai ir (ar) informacija, kurių nėra informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir (ar) valstybės pinigų fondų, arba kurie nėra paskelbti viešai.“
Papildyti 84 straipsnį nauja 3 dalimi: „3 . Rinkimų programa negali būti paneigiamos pamatinės konstitucinės vertybės, ji negali prieštarauti pamatiniams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir joje negali būti skelbiama visuomenę klaidinanti ir (ar) melaginga (tikrovės neatitinkanti) informacija. Nustačiusi, kad kandidato ar kandidatų sąrašo rinkimų programa ar jos dalis neatitinka šių reikalavimų, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą šios programos ar jos dalies neskelbti ir nespausdinti .“
Pakeisti 89 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 . Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:1
) rinkimų politinės kampanijos dalyvis šiame kodekse nustatytais terminais pateikia rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;2 ) kandidatas ir (ar) politinė organizacija nėra pažeidę šio kodekso 101 straipsnio ;3 ) rinkimų politinės kampanijos dalyvis nėra šiurkščiai pažeidęs šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių rinkimų politinių kampanijų finansavimą ir finansavimo kontrolę;4 ) kandidatas ir (ar) politinė organizacija nėra padarę kito, šiame kodekse numatyto, šiurkštaus pažeidimo;5
) kandidatų sąrašas, kandidatas yra surinkę ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o kandidatas į Respublikos Prezidentus – surinkęs daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.2 . Rinkimų užstatas taip pat grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui šio kodekso nustatytais terminais atšaukus pareiškinius dokumentus ir įgyvendinus šio straipsnio 1 dalies 1– 4 punktuose nustatytus reikalavimus.3
. Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.
4. Mirus kandidatui, jo sumokėtas užstatas grąžinamas mirusiojo asmens turto paveldėtojams, jeigu buvo įgyvendinti šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyti reikalavimai.
5. Rinkimų užstatus grąžina Vyriausioji rinkimų komisija juos sumokėjusioms politinėms organizacijoms ar kandidatams:1 ) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo rinkimų politinės kampanijos pabaigos;2
) ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis Vyriausiajai rinkimų komisijai rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei visus išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos ir jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 2– 5 punktuose arba 2 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad dalis dokumentų nepateikta, rinkimų užstatas grąžinamas šios dalies 1 punkte nustatytais terminais;3
) kai vyksta tyrimas dėl šio straipsnio 1 dalies 2-4 punktuose nurodytų pažeidimų, rinkimų užstato grąžinimo terminas, nurodytas šio straipsnio 5 dalies 1-2 punktuose pratęsiamas, iki bus baigtas tyrimas ir (ar) bus priimti galutiniai įsiteisėję teismo sprendimai.
6. Rinkimų užstatas negrąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu:1 ) pavėluotai pateikti pareiškiniai dokumentai arba šie dokumentai pateikti su trūkumais ir dėl to kandidatas, kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) nėra įregistruoti;2 ) nesurinktas šiame kodekse nustatytas rinkėjų parašų skaičius;3 ) asmuo nėra įregistruotas kandidatu šio kodekso nustatytais pagrindais;4 ) panaikinta kandidato, kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registracija šio kodekso nustatyta tvarka;5
) atšauktas politinės organizacijos ar koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimas šio kodekso 81 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. Negrąžintinus rinkimų užstatus Vyriausioji rinkimų komisija perveda į valstybės biudžetą.“
Pakeisti 134 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Balsavimas iki rinkimų dienos šio kodekso nustatyta tvarka organizuojamas rinkėjams, rinkimų dieną negalintiems atvykti į rinkimų apylinkes, į kurių sąrašus jie yra įrašyti, ir jose balsuoti. Balsavimui iki rinkimų dienos taikomi šio kodekso 143 straipsnyje nustatyti balsavimo reikalavimai.“
Pakeisti 135 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Rinkimų stebėtojams ir rinkimų komisijos nariams draudžiama už rinkėjus atlikti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus, taip pat priimti iš rinkėjų neužklijuotus išorinius balsavimo vokus, išduoti rinkėjams rinkimų dokumentus kitose vietose ir kitiems asmenims, negu nustatyta šiame kodekse.“
Pakeisti 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Balsavimas savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose
Rinkėjų balsavimą savivaldybės pastate ar (ir) kitose balsavimui tinkamose ir su savivaldybės administracija suderintose patalpose organizuoja apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Jeigu rinkimų apygardai priklauso kelių savivaldybių teritorijos, balsavimas organizuojamas visose šiose savivaldybėse. Rinkimų biuleteniams ir balsavimo vokams išduoti ir priimti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas paskiria ne mažiau kaip du šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkių rinkimų komisijų narius, kurie negali būti pasiūlyti tos pačios politinės organizacijos. Balsavimą prižiūri apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ar jo pavedimu šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos narys.“
Pripažinti netekusia galios 137 straipsnio 6 dalį.
Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Pildydamas rinkimų biuletenį (-ius) rinkėjas:1 ) pažymi kandidatą arba kandidatų sąrašą, už kuriuos balsuoja;2 ) turi teisę pareikšti valią dėl kandidatų, įrašytų į kandidatų sąrašą, specialiai pirmumo balsams nurodyti skirtuose rinkimų biuletenio laukeliuose įrašydamas penkių pasirinktų į šį sąrašą įrašytų kandidatų rinkimų numerius.2
. Jeigu kandidatų sąraše, už kurį balsuoja rinkėjas, yra daugiau kaip penki kandidatai, rinkėjas gali užpildyti visus penkis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra penki kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip keturis laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra keturi kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip tris laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra trys kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip du laukelius, jeigu kandidatų sąraše yra du kandidatai, – rinkėjas pildo ne daugiau kaip vieną laukelį.
3. Pirmumo balsams nurodyti skirti laukeliai kandidatams turi vienodą pirmumo teisę, nepaisant laukelio numerio.
4. Negalią turinčiam rinkėjui privalo būti sudarytos sąlygos balsuojant naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir technologijomis.
Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenius į balsadėžę.
5. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už rinkėją su negalia.
6. Balsavimo iki rinkimų dienos metu ir rinkimų dieną draudžiama daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti.7
. Jeigu rinkėjas sugadina rinkimų biuletenį (-ius) ir jį (juos) grąžina rinkimų apylinkės rinkimų komisijos nariui, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, sugadintas (-i) rinkimų biuletenis (-iai) jam gali būti pakeistas (-i) nauju (-ais) rinkimų biuleteniu (-iais). Rinkimų komisijos narys ant sugadinto biuletenio užrašo, kad biuletenis buvo sugadintas, rinkėjui išduotas kitas biuletenis, nurodo datą ir pasirašo .
8. Rinkėjams draudžiama išsinešti iš balsavimo vietos rinkimų biuletenius ir (ar) balsavimo vokus ir (ar) juos perduoti kitiems asmenims.
9. Draudžiama bet kuria forma viešinti biuletenio pildymą ar skelbti užpildytą (-us) rinkimų biuletenį (-ius).10
. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, jo įgaliotas šios komisijos narys ar apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka nustatę rinkėjų papirkimo, pavėžėjimo balsuoti, skatinimo balsuoti už atlygį ar kitų atvejų, kai šiurkščiai pažeidžiamos rinkėjų teisės, privalo sustabdyti balsavimą, iki pažeidimai pašalinami ir rinkimus galima vykdyti laisvai bei demokratiškai, laikantis šio kodekso reikalavimų .“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.
2.Vyriausioji rinkimų komisija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Julius Sabatauskas
48, 78, 84, 89, 134, 135, 136,
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Atliekant parlamentinę kontrolę, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Komitetas) 2025 m. vasario 26 d. posėdyje buvo pristatytos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) įžvalgos dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso taikymo praktikos organizuojant 2024 m. rinkimus.
VRK atkreipė dėmesį į praktinius ir teisinius iššūkius, su kuriais susiduriama organizuojant ir vykdant rinkimus, taip pat pateikė siūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimo.
Komiteto posėdyje konstatuota, kad galiojantis teisinis reguliavimas tam tikrais aspektais nėra pakankamai aiškus ir išsamus, o kai kurios nuostatos praktikoje kelia taikymo sunkumų. Be kita ko, pažymėtos problemos, susijusios su rinkimų komisijų narių skaičiumi, dezinformacijos prevencija, rinkimų užstatų grąžinimu ir kitais rinkimų organizavimo klausimais.
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 26, 46, 48, 78, 84, 89, 134, 135, 136, 137 ir 143 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – RK projektas) parengtas siekiant tobulinti galiojantį rinkimams taikomą teisinį reguliavimą.
RK projekto tikslas – užtikrinti aiškesnį ir nuoseklesnį teisinį reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas organizuoti rinkimus ir dalyvauti juose, stiprinti rinkimų proceso skaidrumą bei išspręsti praktikoje kylančius rinkimų organizavimo ir vykdymo klausimus.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Julius Sabatauskas.
santykiai
1) Rinkimų komisijų sudarymas
Organizuodama 2024 m. rinkimus, Vyriausioji rinkimų komisija gavo apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų pastabų dėl pernelyg didelio šių komisijų narių skaičiaus. Pagal Rinkimų kodekso 46 ir 48 straipsnius politinės partijos, politiniai komitetai, savivaldybių administracijų direktoriai, teisingumo ministras bei Lietuvos teisininkų draugija turi teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas. Kadangi rinkimų komisijas sudarantis subjektas neturi diskrecijos mažinti jų sudėties, praktikoje susidaro neproporcingai didelės rinkimų komisijos.
dirbo 16 narių, 23 komisijose – 15 narių. Iš 1 895 rinkimų apylinkių net 178 turėjo mažiau nei 250 rinkėjų. Pasitaikė atvejų, kai apylinkėje, kurioje buvo
nariui teko nuo 13,78 iki 100 rinkėjų sąraše. Daugiau nei pusėje rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose buvo 1 000 ir mažiau rinkėjų. Šiose apylinkėse vidutiniškai dirbo 6–7 komisijos nariai, tačiau 36 apylinkėse dirbo net po 10–11 komisijos narių. Mažiausioje apylinkėje, kurioje dirbo 10 komisijos narių, buvo 208 rinkėjai.
Pagal galiojančią tvarką, 2027 m. savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatūras į komisijas galės siūlyti 11 politinių partijų, remiantis Seimo rinkimų rezultatais, 4 politinės partijos, remiantis savivaldybių tarybų rinkimų rezultatais, 24 politiniai komitetai savo savivaldybėse, taip pat savivaldybių administracijų direktoriai, teisingumo ministras ir Teisininkų draugija – į apygardų komisijas.
Komisijų narių skaičius ( VRK pateikta informacija ) Komisijų sudarymo būdas Apygardų komisijų narių skaičius (įskaitant institucijų siūlomus) Apylinkių komisijų narių skaičius Seimo ir savivaldybių rinkimų rezultatai
Taikant tokį komisijų sudarymo modelį, komisijų narių skaičius, lyginant skirtingus sudarymo pagrindus, padidėja apie 1,4–1,5 karto. Pažymėtina, kad iki 80 proc. rinkimų organizavimo išlaidų sudaro komisijų darbo užmokestis, nors patys komisijų nariai dažnai nurodo, kad jų atlygis yra nepakankamas. Atlyginimai 2024 metais (neatskaičius mokesčių) ( VRK pateikta informacija ) Komisija Prezidento rinkimai, referendumas, EP rinkimai Seimo rinkimai Apygardos/savivaldybės 2 868 Eur 1 522 Eur Apylinkės 1 477 Eur 923 Eur Nekeičiant komisijų sudarymo tvarkos, valstybės biudžete reikėtų numatyti didesnes lėšas rinkimų organizavimui.
Esamas rinkimų komisijų sudarymo modelis lemia neproporcingai didelį komisijų narių skaičių, ypač mažose apylinkėse, ir sudaro reikšmingą finansinę naštą valstybės biudžetui, kadangi didžiąją dalį rinkimų organizavimo išlaidų sudaro darbo užmokestis. Komisijas sudarančioms institucijoms neturint diskrecijos koreguoti sudėties, susiformuoja perteklinės komisijos, kurios ne visais atvejais atitinka realų darbo krūvį.
Todėl tikslinga peržiūrėti komisijų sudarymo teisinį reguliavimą, siekiant proporcingesnės sudėties, racionalesnio valstybės biudžeto lėšų naudojimo ir efektyvesnio rinkimų organizavimo.
Pastaraisiais metais VRK per rinkimus gauna nemažai rinkėjų nusiskundimų dėl to, kad dalis rinkimų komisijų narių kai kuriuose regionuose nemoka valstybinės kalbos arba ją moka nepakankamai.
Tokios situacijos kelia praktinių problemų užtikrinant sklandų rinkimų procesą, aiškų ir suprantamą bendravimą su rinkėjais, taip pat gali sudaryti prielaidas procedūriniams pažeidimams. Pažymėtina, kad rinkimų komisijų nariai vykdo viešojo administravimo funkcijoms priskirtinas užduotis: organizuoja balsavimą, teikia informaciją rinkėjams apie jų teises ir pareigas, aiškina balsavimo tvarką, nagrinėja rinkėjų prašymus bei skundus, pildo oficialius dokumentus, surašo protokolus ir priima sprendimus. Šių funkcijų tinkamas vykdymas neatsiejamas nuo gebėjimo aiškiai ir taisyklingai vartoti valstybinę kalbą tiek žodžiu, tiek raštu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimas asmenims, atliekantiems viešąsias funkcijas, yra svarbus siekiant užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos statusą, viešojo administravimo veiklos skaidrumą, vienodą teisės aktų taikymą ir lygias rinkėjų galimybes gauti informaciją valstybine kalba visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu galiojančio Rinkimų kodekso 26 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus rinkimų komisijų nariams, tačiau reikalavimo mokėti valstybinę kalbą nenumato.
3 ) Dezinformacija rinkimuose Rinkimų kodekso 84 straipsnyje nustatyta, kad kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programas, taip pat kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas spausdina VRK. Valstybės biudžeto lėšomis kandidatams sudaroma galimybė viešai skleisti rinkimų programas ir jose pateikiamą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad rinkimų programos finansuojamos valstybės lėšomis ir yra oficialiai platinamos rinkėjams, valstybė turi pareigą užtikrinti, jog jose nebūtų skleidžiama dezinformacija, klaidinanti, faktologiniu požiūriu manipuliatyvi ar melaginga informacija. Tokios informacijos paskelbimas oficialiuose leidiniuose gali klaidinti rinkėjus, daryti neigiamą įtaką rinkėjų apsisprendimui ir mažinti pasitikėjimą rinkimų procesu. Šiuo metu teisinis reguliavimas neapibrėžia VRK įgaliojimų ir pareigos įvertinti rinkimų programų turinį tais atvejais, kai jose galimai pateikiama dezinformacija ar kita teisės aktams prieštaraujanti informacija ir jos nespausdinti.
Rinkimų užstatas rinkimų procese atlieka svarbią funkciją – jis skirtas užtikrinti atsakingą dalyvavimą rinkimuose ir teisės aktų laikymąsi. Ne mažiau reikšmingas yra ir aiškus bei skaidrus užstato grąžinimo teisinis reguliavimas. Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse skirtingo pobūdžio pažeidimai, dėl kurių rinkimų užstatas nėra grąžinamas (rinkėjų papirkimas ir šiurkštūs politinės kampanijos finansavimo pažeidimai), yra įtvirtinti toje pačioje normoje – Rinkimų kodekso 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokia reguliavimo konstrukcija lemia nevienareikšmį normos aiškinimą ir taikymą praktikoje. Dėl skirtingo nuostatos interpretavimo susidaro situacijos, kai rinkimų proceso dalyviai užstato grąžinimo sąlygas vertina nevienodai, o tai mažina teisinį aiškumą ir gali sudaryti prielaidas ginčams.
Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse tam tikri esminiai reikalavimai, pavyzdžiui, draudimas daryti poveikį rinkėjui jam pildant rinkimų biuletenį, reglamentuojami tik atskirose nuostatose, pavyzdžiui, Rinkimų kodekso 137 straipsnyje, kuriame nustatyta balsavimo specialiuose balsavimo punktuose tvarka. Toks reglamentavimas sudaro prielaidas nevienodai taikyti normas skirtingose balsavimo vietose. Dėl procedūrinių skirtumų gali dažniau pasitaikyti klaidų, o skirtingi reikalavimai ne visada yra aiškūs rinkėjams ir rinkimų stebėtojams. Pavyzdžiui, draudimas rinkėjams išsinešti iš balsavimo vietos rinkimų biuletenius, balsavimo vokus ir (ar) juos perduoti kitiems asmenims nustatytas tik balsuojant iš anksto, draudimas daryti poveikį rinkėjui, jo apsisprendimui ar skubinti jį balsuoti – tik balsuojant specialiuose balsavimo punktuose, o draudimas viešinti biuletenio pildymą ar skelbti užpildytą rinkimų biuletenį ar biuletenius – tik rinkimų dieną.
6) Dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo Nuo 2026 m. liepos 1 d. keičiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 12 straipsnio 1–3 dalys. Pagal jas viešojo administravimo subjektai gali reikalauti iš asmens tik tokių administraciniam sprendimui priimti reikalingų dokumentų ir (ar) informacijos, kurių nėra informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų, arba kurie nėra viešai paskelbti. Atsižvelgiant į tai, tikslinga suderinti Rinkimų kodekso nuostatas su nauju teisiniu reguliavimu.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama RK projektu siūlomi pakeitimai:1 ) Rinkimų komisijų sudarymas
RK projekte siūloma atsisakyti galimybės politinėms partijoms, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, siūlyti kandidatūras į apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijas. Tokiu atveju 2027 m. savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatūras į rinkimų komisijas galėtų siūlyti: 6 politinės partijos pagal Seimo rinkimų rezultatus, 9 politinės partijos pagal savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, 24 politiniai komitetai (atitinkamose savivaldybėse), taip pat 3 institucijos – savivaldybių administracijų direktoriai, teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija – į apygardų rinkimų komisijas.
Siūlomu komisijų sudarymo tvarkos pakeitimu siekiama efektyvinti rinkimų komisijų veiklą, užtikrinti proporcingesnę jų sudėtį ir sudaryti prielaidas komisijų nariams mokėti atitinkamą darbo užmokestį.2 ) Reikalavimai rinkimų komisijų nariams Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas ir rinkėjų skundus, RK projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad rinkimų komisijos narys privalo mokėti valstybinę kalbą Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Tokiu pakeitimu siekiama: 1) užtikrinti sklandų ir efektyvų rinkimų organizavimą bei rinkėjų teisę gauti informaciją valstybine kalba; 2) sumažinti procedūrinių klaidų ir ginčų tikimybę; 3) sustiprinti pasitikėjimą rinkimų procesu ir jo teisėtumu.
Siūlomas teisinis reguliavimas būtų proporcingas, atitiktų konstitucinį valstybinės kalbos statusą bei būtų orientuotas į viešojo intereso apsaugą – tinkamą ir skaidrų rinkimų organizavimą.
RK projekto 4 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, suteikiančią VRK teisę ir pareigą įvertinti rinkimų programų turinį dezinformacijos, klaidinančios ar melagingos informacijos aspektu ir, nustačius tokius atvejus, priimti motyvuotą sprendimą programos ar jos dalies neskelbti ir nespausdinti.
Siūlomu pakeitimu siekiama suteikti VRK aiškų teisinį pagrindą vertinti rinkimų programų turinį ir užkirsti kelią dezinformacijos, klaidinančios ar teisės aktams prieštaraujančios informacijos skleidimui valstybės biudžeto lėšomis. Tai prisidėtų prie sąžiningo ir skaidraus rinkimų proceso užtikrinimo.
Siūlomu pakeitimu naujas teisinis reguliavimas nenustatomas. Rinkimų kodekso 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos tik išskaidomos į atskirus punktus, siekiant normos struktūrinio nuoseklumo. Toks pakeitimas siūlomas siekiant užtikrinti normos dėstymo nuoseklumą, aiškesnę jos vidinę struktūrą ir geresnį atskirų užstato negrąžinimo pagrindų atskyrimą.
Pakeitimo tikslas – sistemiškai išdėstyti visas užstato negrąžinimo sąlygas, užtikrinant didesnį teisinį aiškumą, vienodą visų rinkimų proceso dalyvių supratimą bei aiškesnį normos taikymą praktikoje.
RK projekto 6-10 straipsniais siūlomi balsavimo tvarkos pakeitimai būtini siekiant suvienodinti reikalavimus skirtingiems balsavimo būdams – balsavimui iki rinkimų dienos (savivaldybėje, namuose, specialiuose balsavimo punktuose) ir balsavimui rinkimų dieną rinkimų apylinkėje. Siūlomu pakeitimu atitinkamos nuostatos būtų perkeltos ir sistemingai įtvirtintos Rinkimų kodekso 143 straipsnyje, taip užtikrinant vienodus reikalavimus visais balsavimo atvejais, nepriklausomai nuo balsavimo vietos ar būdo. Tokiu būdu būtų sustiprintas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir vienodas normų taikymas praktikoje.
6) Dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo
RK projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad VRK papildomai turi būti teikiami tik tie dokumentai ir
(ar) informacija, kurių nėra informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ir (ar) valstybės pinigų fondų, arba kurie nėra viešai paskelbti.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus RK projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai Priimtas RK projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas RK projektas ir jo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
RK projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas
parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. RK projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus RK projektą, iki jo įsigaliojimo dienos VRK turės priimti arba pakeisti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai: „rinkimai“, „rinkimų komisija“.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Julius Sabatauskas