Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS IR ALTERNATYVIOSIOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS NR. I-1593
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, taip pat ir pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vykdomas kartu su formaliojo profesinio mokymo programomis, išskyrus atvejus, kai atitinkamų metų šaukimo metu jie baigs pagrindinio, vidurinio ugdymo ar formaliąją profesinio mokymo programą, ar sulaukus pilnametystės ir savanoriškai pageidaujant atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis suderinti karo prievolės teisinį reguliavimą su siūlomais Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimais, kuriais numatoma sudaryti galimybę bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams išeiti akademinių atostogų dėl privalomosios pradinės karo tarnybos.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nepakankamai aiškiai reglamentuoja situacijas, kai pilnametystės sulaukę mokiniai savanoriškai pageidauja atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą dar nebaigę mokyklos. Dėl to kyla teisinio neapibrėžtumo ir praktinių taikymo problemų.
Įstatymo projekto tikslas – aiškiai nustatyti, kad tokie mokiniai gali būti šaukiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą jų pačių pageidavimu, sudarant prielaidas suderinti karo prievolės atlikimą su mokymosi procesu.
projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo 10 straipsnis numato atvejus, kada karo prievolininkai nėra šaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tarp tokių asmenų yra ir bendrojo ugdymo mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Tačiau galiojantis reguliavimas aiškiai neapibrėžia situacijos, kai mokinys, sulaukęs pilnametystės, savanoriškai pageidauja atlikti karo tarnybą dar nebaigęs mokslų.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma patikslinti 10 straipsnio nuostatas, aiškiai numatant išimtį, kad bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai, sulaukę pilnametystės ir savanoriškai pageidaujantys atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, galėtų ją atlikti.
Tikimasi, kad toks reguliavimas pašalins teisinį neapibrėžtumą, sudarys sąlygas jauniems asmenims įgyvendinti konstitucinę pareigą, užtikrins suderinamumą su švietimo sistemos nuostatomis dėl akademinių atostogų, skatins savanorišką įsitraukimą į valstybės gynybą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos pasekmės ir jų prevencija Numatoma, kad įstatymo pakeitimas turės teigiamą poveikį jaunimo pilietiškumui ir valstybės gynybos stiprinimui. Neigiamos pasekmės nenumatomos. Siekiant išvengti galimų praktinių neaiškumų, svarbu užtikrinti aiškų šio reguliavimo taikymą ir suderinimą su švietimo įstaigų vidaus tvarkomis.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos lygiui.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ar jų plėtrai.
8Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą Įstatymo projektas yra susijęs su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimu, todėl šie teisės aktai turėtų būti vertinami sistemiškai.
Kitų teisės aktų keisti ar priimti nereikės.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11Atitiktis tarptautiniams įsipareigojimams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisės aktams.
12Įgyvendinamieji teisės aktai Priėmus įstatymą, papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13Biudžeto lėšų poreikis Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės.
14Specialistų vertinimai Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai Karo prievolė, privalomoji pradinė karo tarnyba, mokiniai, akademinės atostogos, švietimas
pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas yra sistemiškai susijęs su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimu (Nr. XVP-1295), kuriuo siekiama sudaryti sąlygas mokiniams, atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą, išsaugoti mokinio statusą. Abiejų įstatymų pakeitimai yra tarpusavyje suderinti ir būtini siekiant užtikrinti nuoseklų teisinį reguliavimą bei praktinį jo taikymą.