Projektas
621 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR PAPILDYMO
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Globos (rūpybos) išmoka, kai vaiko globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, skiriama, jeigu vaiko globėjas (rūpintojas) ir globojamas vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 3 punkto nuostatas, kai vaiko globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje ar vaikų globos institucijoje ar kai vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas įgyvendina globos centras, – jeigu globojamas vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 3 punkto nuostatas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, – jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ar 3 punkto nuostatas. Ši išmoka mokama vaiko globėjui (rūpintojui), o šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais – pačiam asmeniui .
Kai
besimokantis vyresnis kaip 18 metų asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimynoje, globos centre ar socialinės globos įstaigoje, kuriose iki pilnametystės jam buvo nustatyta globa (rūpyba), globos (rūpybos) išmoka mokama šeimynai, globos centrui ar socialinės globos įstaigai. “
Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnį.
Pripažinti netekusiu galios 17 straipsnį.
1. Laikyti netekusia galios.
2. 18 straipsnio 2-12 dalis atitinkamai laikyti 1-11 dalimis.
Papildyti įstatymą 18(1) straipsniu ir j į išdėstyti taip: „
1. Kai valstybės registruose ar informacinėse sistemose atsiranda duomenys apie vaiko gimimą, vaiko globos (rūpybos) nustatymą, įvaikinimą ar kitą aplinkybę, suteikiančią teisę gauti šiame įstatyme numatytas išmokas, savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių duomenų gavimo dienos kreipiasi į vieną iš vaiko tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų) dėl išmokų skyrimo.2
. Savivaldybės administracija kreipimesi nurodo: kokios išmokos pagal turimus duomenis gali priklausyti, prašymą patvirtinti sutikimą gauti šias išmokas, būdą ir terminą, per kurį asmuo turi patvirtinti sutikimą gauti išmokas. Tėvai, įtėviai ar globėjai (rūpintojai) patvirtina sutikimą gauti išmokas savivaldybės administracijos nurodytu būdu pateikdami informaciją kuriuo būdu pageidauja gauti išmokas. Toks patvirtinimas laikomas prašymu skirti išmoką. Išmokos gavimo būdą pasirenka išmokos gavėjas, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 19 straipsnyje ir 24 straipsnio 3 punkte.
3. Gavusi asmens patvirtinimą ir visus išmokai skirti reikalingus duomenis iš valstybės registrų ir informacinių sistemų, savivaldybės administracija priima sprendimą dėl išmokos skyrimo:1
) dėl vienkartinės išmokos vaikui ir vienkartinės išmokos nėščiai moteriai – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;2 ) dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;3 ) dėl kitų šiame įstatyme numatytų išmokų – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas;.
4. Apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas jo pasirinktu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu priimamas sprendimas neskirti išmokos, asmeniui nurodomos išmokos neskyrimo priežastys, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
5. Išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės jas gauti atsiradimo dienos. Išmokos gali būti mokamos už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių iki asmens patvirtinimo gauti išmoką dienos.“
1. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Valstybės socialinė politika neturėtų būti suprantama vien kaip teisės aktuose numatytų išmokų sistema. Ji turi būti grindžiama aktyvia valstybės atsakomybe už tai, kad socialinė parama būtų realiai pasiektų tuos, kuriems ji priklauso. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl aktyviai diskutuojama apie demografines problemas ir ieškoma sprendimų, kaip turėtume skatinti susilaukti vaikų. Tačiau tose diskusijose retai paliečiamas klausimas susijęs su lig šiol galiojančia valstybės paramos teikimo sistema, kuri įsijungia tik pateikus prašymą. Jei nesant išvystytoms informacinėms technologijoms ir neintegruotoms informacinėms sistemoms toks veiksmas kaip prašymo pateikimas buvo būtinas, dabar nebėra techninių apribojimų, remiantis valstybės registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis automatiškai paskirti asmenims priklausančias išmokas. Norėdami palengvinti ir paskatinti vaikus auginančius asmenis, valstybė turi užtikrinti, kad joms priklausančios garantijos būtų suteikiamos paprastai ir laiku.
Šiuo metu socialinės paramos sistema grindžiama principu, kad pats asmuo turi kreiptis dėl jam priklausančių išmokų, nors valstybės institucijos jau turi visus reikalingus duomenis tokiems sprendimams priimti. Prašymų teikimo tvarka sukuria perteklinę administracinę naštą tiek gyventojams, tiek institucijoms. Atsižvelgiant į esamą informacinių technologijų raidą yra galimybė pereiti prie proaktyvaus modelio, kai valstybė pati inicijuoja išmokos skyrimą, o asmeniui tereikia patvirtinti jos gavimą. Toks požiūris demonstruotų ir tinkamą valstybės rūpinimąsi vaikais ir jų tėvais.
Atsižvelgiant į tai, siekiama stiprinti tokį valstybės ir šeimos santykį, kuriame parama šeimoms būtų suvokiama ne kaip sudėtingas procesas, reikalaujantis nuolatinių pastangų iš pačių tėvų, bet kaip natūrali valstybės pareiga prisidėti prie vaikų auginimo ir šeimų gerovės užtikrinimo. Analogiškas modelis jau taikomas Lietuvoje – pavyzdžiui, vienišo asmens išmoka skiriama remiantis valstybės turimais duomenimis, be papildomo prašymo. Tik iškilus papildomiems klausimams specialistai gali pasitikslinti dėl papildomų dokumentų pateikimo, Panaši praktika taikoma ir kitose Europos valstybėse, kuriose išmokos vaikams skiriamos automatiškai, remiantis registrų duomenimis.
Siūlomo įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas paprastesniam ir efektyvesniam išmokų vaikams skyrimo procesui. Projektu siekiama supaprastinti procedūras, sumažinti administracinę naštą šeimoms ir efektyviau panaudoti valstybės registruose turimus duomenis. Tokiu būdu būtų mažinama biurokratija, didinamas viešojo administravimo efektyvumas ir stiprinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis, užtikrinant, kad socialinė parama tinkamai ir laiku pasiektų jos gavėjus. Toks sprendimas gerintų paslaugų prieinamumą tėvams ir vaikams.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Giedrė Balčytytė. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu išmokų vaikams skyrimo, mokėjimo ir administravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas bei jo įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal galiojančią teisinę tvarką išmokos vaikams skiriamos asmeniui pateikus nustatytos formos prašymą ir kitus reikalingus dokumentus kompetentingai institucijai.
Sprendimą dėl išmokos skyrimo priima savivaldybių administracijos arba kitos įgaliotos institucijos, įvertinusios pateiktus duomenis ir patikrinusios asmens teisę į konkrečią išmoką. Nors dalis duomenų apie asmenis yra kaupiama valstybės registruose ir informacinėse sistemose, šiuo metu teisinis reguliavimas numato aktyvų asmens kreipimąsi kaip būtiną sąlygą išmokai skirti.
Tokia sistema lemia situaciją, kai socialinės paramos gavimas priklauso ne tik nuo objektyvios teisės į paramą, bet ir nuo asmens informuotumo apie jam priklausančias socialines garantijas bei gebėjimo savarankiškai atlikti administracines procedūras. Praktikoje tai gali lemti atvejus, kai dalis šeimų dėl įvairių priežasčių nesikreipia dėl joms priklausančių išmokų arba tai padaro pavėluotai.
Be to, toks modelis sukuria papildomą administracinę naštą tiek gyventojams, tiek viešojo administravimo institucijoms, nes reikia priimti, nagrinėti ir administruoti didelį skaičių individualių prašymų, nors dalis reikalingos informacijos jau yra valstybės disponuojamose duomenų sistemose.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma tobulinti esamą išmokų vaikams skyrimo teisinį reguliavimą, numatant galimybę aktyviau taikyti pro aktyvaus socialinės paramos skyrimo principą. Siūloma sudaryti teisines prielaidas valstybės institucijoms, naudojantis valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančiais duomenimis, identifikuoti asmenis ar šeimas, turinčias teisę į tam tikras išmokas vaikams, ir inicijuoti jų skyrimą be papildomo asmens kreipimosi arba maksimaliai supaprastinant šią procedūrą.
Tokiu būdu siekiama pakeisti esamą socialinės paramos administravimo logiką, kai pagrindinė iniciatyva gauti išmoką tenka asmeniui, į modelį, kuriame valstybė aktyviai užtikrina, kad teisę į paramą turintys asmenys galėtų ja pasinaudoti. Tai leistų įgyvendinti principą, kad valstybės institucijos pačios pasiekia šeimas su joms priklausančia parama, o ne priešingai.
Numatoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas turės kelis reikšmingus teigiamus rezultatus. Pirma, bus užtikrintas didesnis socialinės paramos prieinamumas šeimoms, turinčioms vaikų. Antra, sumažės administracinė našta gyventojams, nes jiems nereikės atlikti perteklinių administracinių veiksmų siekiant gauti jiems priklausančias išmokas. Trečia, bus efektyviau panaudojami valstybės registruose ir informacinėse sistemose sukaupti duomenys.
Be to, tikimasi, kad toks reguliavimas sustiprins visuomenės pasitikėjimą socialinės apsaugos sistema ir aiškiau atspindės valstybės politikos orientaciją į šeimos ir vaiko gerovės užtikrinimą.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms įtakos neturės.
projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Turės būti keičiamos Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatos.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Lėšų poreikis nenumatomas.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Išmokos vaikams“
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narė Giedrė Balčytytė