Projektas Lietuvos Respublikos SVEIKATOS SISTEMOS įstatymo Nr. I-552 49 straipsniO pakeitimo įstatymas 2026 m. d. Nr.
49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) paciento kreipimasis dėl šios dalies 1 punkte nenurodytų valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į LNSS įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo pateikti šios dalies 1 punkte nurodytų sveikatos priežiūros specialistų siuntimą arba LNSS įstaigų gydytojų, suteikusių šios dalies 1 punkte nenurodytas valstybės laiduojamas (nemokamas) paslaugas, siuntimą paslaugų tęstinumui užtikrinti
arba mokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikusio LNSS įstaigos gydytojo specialisto siuntimą tolesnėms tęstinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, jeigu pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir paciento sveikatos būklė bei nustatytos indikacijos atitinka teisės aktuose nustatytas valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos sistemos įstatymo nr. I-552 49 straipsniO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatino poreikis užtikrinti aiškų, nuoseklų ir konstitucinius principus atitinkantį valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinį reguliavimą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) įstaigose.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuostata, kad mokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikusio LNSS įstaigos gydytojo specialisto siuntimas tolesnėms tęstinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir jo sveikatos būklė bei nustatytos medicininės indikacijos atitinka teisės aktuose nustatytas valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas, būtų laikomas viena iš esminių valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose sąlygų.
Galiojančiame teisiniame reguliavime susiklostė situacija, kai teisė gauti valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas po mokamai suteiktos gydytojo specialisto konsultacijos yra nustatyta poįstatyminiu teisės aktu – sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkoje [1]
. Tačiau tokia teisė ir galimybė nėra įtvirtinta Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatytos esminės valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose sąlygos. Be to, Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta išimtis, leidžianti tokiais atvejais netaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.
Dėl to susidaro situacija, kai poįstatyminiu teisės aktu nustatytas teisinis reguliavimas iš esmės konkuruoja su įstatymo nuostatomis.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą teisėkūros subjektai privalo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu ( Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas [2] ), poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti ( Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas [3] ).
Galimybė po mokamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gauti tolesnes valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kai yra nustatytos medicininės indikacijos ir pacientas yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, atitinka Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Toks reguliavimas taip pat atitinka privalomojo sveikatos draudimo sistemos veikimo modelį: gyventojai, mokėdami privalomojo sveikatos draudimo įmokas, turi pagrįstą lūkestį, kad susirgus jiems bus laiduojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui apdraustieji turi teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį draudiminiais įvykiais laikomos gydytojo ar kito teisės aktų nustatyta tvarka veikiančio sveikatos priežiūros specialisto diagnozuotos ligos, sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklės, kurios yra pagrindas teikti apdraustiesiems šiame įstatyme nustatytą sveikatos priežiūrą ir kompensuoti jos išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Kai atitinkamas teisinis reguliavimas nustatomas tik poįstatyminiu teisės aktu, neužtikrinamas jo stabilumas ir gali būti pažeidžiami pacientų teisėti lūkesčiai. Įstatymu siūloma įtvirtinti nuostata praktikoje sveikatos apsaugos ministro įsakymuose buvo ne kartą keičiama. Dažni reguliavimo pokyčiai sukuria teisinio neapibrėžtumo riziką ir gali pažeisti teisėtų lūkesčių bei teisinio saugumo principus. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Valstybės pareiga užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius ( Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas
[4] ). Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti aiškų ir stabilų teisinį reguliavimą, suderintą su Konstitucijoje įtvirtintais teisės aktų hierarchijos, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais, taip pat su privalomojo sveikatos draudimo sistemos veikimo modeliu. Įstatymo projekto uždaviniai:
lygmeniu įtvirtinti paciento teisę gauti valstybės laiduojamas sveikatos priežiūros paslaugas po mokamai suteiktos gydytojo specialisto konsultacijos, kai yra medicininės indikacijos ir pacientas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
teisės aktų hierarchijos principo laikymąsi ir pašalinti galimą įstatymo ir poįstatyminio teisės akto reguliavimo neatitikimą; -
užtikrinti aiškų ir stabilų teisinį reguliavimą bei pacientų teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų įgyvendinimą.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected] , tel. (0 5) 209 6670).
aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytos esminės valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose sąlygos yra:
priežiūros paslaugų gavimo į LNSS įstaigos pirminės sveikatos priežiūros specialistus, kurių specialybių ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų, dėl kurių į juos gali būti kreipiamasi, sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;
(nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į LNSS įstaigas. Šiais atvejais pacientas privalo pateikti šios dalies 1 punkte nurodytų sveikatos priežiūros specialistų siuntimą arba LNSS įstaigų gydytojų, suteikusių šios dalies 1 punkte nenurodytas valstybės laiduojamas (nemokamas) paslaugas, siuntimą paslaugų tęstinumui užtikrinti.
Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad aukščiau nurodytos, to paties straipsnio 2 dalyje išdėstytos sąlygos netaikomos pacientams, kurie kreipėsi į LNSS įstaigą dėl:
1) būtinosios medicinos pagalbos suteikimo;
2) ambulatorinių antrinės ar tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sveikatos apsaugos ministro numatytais atvejais ilgalaikio paciento sveikatos būklės stebėjimo laikotarpiu arba kai šios paslaugos teikiamos pagal ligų ir sveikatos sutrikimų ankstyvosios diagnostikos programose nustatytas sąlygas, arba kitais sveikatos apsaugos ministro numatytais atvejais, atsižvelgiant į ligos ar sveikatos sutrikimo pobūdį (įskaitant užkrečiamumą). 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma pakeisti Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad viena iš esminių valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo LNSS įstaigose sąlygų yra mokamą asmens sveikatos priežiūros paslaugą suteikusio LNSS įstaigos gydytojo specialisto siuntimas tolesnėms tęstinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai:
privalomuoju sveikatos draudimu;
nustatytos medicininės indikacijos atitinka teisės aktuose nustatytas valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas.
Priėmus įstatymo projektą bus užtikrinta apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu teisė gauti valstybės laiduojamas sveikatos priežiūros paslaugas esant medicininėms indikacijoms, užtikrintas teisės aktų hierarchijos principo laikymasis, pašalintas galimas įstatymo ir poįstatyminio reguliavimo prieštaravimas, sustiprintas teisinio reguliavimo stabilumas ir aiškumas, sustiprinta pacientų teisėtų lūkesčių apsauga.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas, kadangi praktikoje siūlomas teisinis reguliavimas poįstatyminiu lygmeniu taikomas nuo 1999 metų [5] .
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai 2025 m. gruodžio 11 d. teikiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą ir siūlant grąžinti anksčiau panaikintą nuostatą, pagal kurią pacientui, draustam privalomuoju sveikatos draudimu, po mokamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos gydytojo specialisto išduotas siuntimas sudaro pagrindą gauti tolesnes valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas, projekto lydimuosiuose dokumentuose (aiškinamajame rašte) buvo pažymėta, kad ankstesnis „ šios nuostatos atsisakymas neigiamai atsiliepė asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ”. Todėl „ siekiant geresnio paslaugų prieinamumo buvo nuspręsta šią nuostatą patikslinti ir grąžinti į teisės aktą ”
[6] .
situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą iki 2026 m. birželio 30 d. reikės pakeisti šiuos poįstatyminius teisės aktus:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. V-357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo ir Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Siuntimas“, „sveikatos priežiūros paslaugos“, „privalomasis sveikatos draudimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė [1]
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.84815/ztxAfaxoqP [2] https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta308/content [3] https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta275/content [4] https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta275/content [5] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.84815/bxVSqBICaw [6] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/312136c0e57511f0948bfb5fa1e0c51b?positionInSearchResults=11&searchModelUUID=d09264d0-8e9b-4709-a85c-370552ef865d