Projektas
34, 46, 48, 72, 73, 76, 78, 79, 80, 81, 83, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 99, 103, 108, 111, 112, 119, 123, 124, 129, 130, 138, 156,
2026 m. d. Nr.
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
„1 . Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nėra susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas asmuo, kuris ne vėliau kaip likus 130 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje.2
. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu. Trejus pastaruosius metus gyvenančiu Lietuvos Respublikoje laikomas asmuo, kuris ne vėliau kaip likus trejiems metams iki rinkimų dienos yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
3. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
4. Meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas.5
. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus130 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje.
6. Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų ir nėra kandidatai į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.7
. Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje asmeniu, galinčiu būti renkamu Europos Parlamento nariu, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie ne vėliau kaip likus130 dienų iki rinkimų dienos yra deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip : „6
. Vyriausioji rinkimų komisija, likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki rinkimų dienos, nustato ir, likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki rinkimų dienos, savo interneto svetainėje paskelbia rinkimų apygardas sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, apygardų rinkėjų skaičių, apygardų rinkimų komisijų buveinių adresus ir pastatų, kuriuose yra balsavimo patalpa, adresų koordinates.“
Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Savivaldybės administracijos direktoriaus į rinkimų komisijos narius siūlomas asmuo turi būti tos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“
1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį
išdėstyti taip : „1 ) neatlygintinai gauti iš visų registrų, informacinių sistemų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų dalyvių, rinkimų komisijų duomenis ir dokumentus, reikalingus savo funkcijoms atlikti;“.
2. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip : „2 ) neatlygintinai gauti visuose registruose ir informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis, įskaitant ir specialių kategorijų asmens duomenis, reikalingus savo funkcijoms atlikti, ir jais naudotis;“.
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip : „1
) po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Jeigu tuo metu vyksta rinkimų ar referendumo politinė kampanija, Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių tais metais vykusių rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos; “.
1. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbantis karjeros valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį;“.
2. Pakeisti 46 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas šioje administracijoje dirbantis karjeros valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ;“.
3. Pakeisti 46 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) tos savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytas šioje administracijoje dirbantis karjeros valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ;“.
Pakeisti 48 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „
10. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininką iš šios komisijos narių skiria apygardos, savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos,
savivaldybės rinkimų komisijos ar apylinkės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą. Apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apylinkių rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.“
1. Pakeisti 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) politinės organizacijos keliamam kandidatui mero rinkimuose, jeigu toje savivaldybėje organizuojami pirmalaikiai ar pakartotiniai mero rinkimai šio kodekso nustatyta tvarka ir prieš tai vykusiuose eiliniuose mero rinkimuose ši organizacija yra kėlusi kandidatą į merus, taip pat pakartotiniuose rinkimuose tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie prieš tai neįvykusiuose rinkimuose arba rinkimuose, kurie buvo pripažinti negaliojančiais, toje vienmandatėje rinkimų apygardoje buvo įregistruoti kandidatais;“.
2. Pakeisti 72 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) politinės
organizacijos keliamam kandidatui mero rinkimuose ir kandidatų sąrašui savivaldybės tarybos rinkimuose, jeigu paskutiniuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose toje savivaldybėje ši organizacija yra kėlusi kandidatą mero rinkimuose ir kandidatų sąrašą savivaldybės tarybos rinkimuose;“.
Pakeisti 73 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) politinių organizacijų keliamiems kandidatų sąrašams, jeigu paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose šios organizacijos yra kėlusios kandidatų sąrašus;“.
1. Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11
) ar yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju – Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“.
2. Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12
) ar jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs arba panaikintas. Pateikdamas šią informaciją asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamos veikos, už kurią asmuo buvo nuteistas, rūšį (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą (padaryta tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumą (nesunkus, apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas), kėsinimosi objektą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriaus ir straipsnio, kuriame nurodyta ši nusikalstama veika, pavadinimus) arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, taip pat teistumo išnykimo ar panaikinimo faktą bei datą. Pateikiant šiame punkte nurodytą informaciją, kandidato anketoje taip pat pažymima, kad teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu;“.
3. Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu , Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamame kandidatų sąraše turi būti pažymėta, kad kandidatas teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus, apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, kartu nurodant pripažinimo kaltu datą, kėsinimosi objektą pagal Baudžiamojo kodekso skyriaus pavadinimą arba nusikalstamos veikos pavadinimą pagal užsienio valstybės baudžiamąjį įstatymą, o išnykus teistumui – jo išnykimo faktą, kai tokia informacija yra valstybės registruose, Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje arba, jos nesant šiuose registruose ir informacinėje sistemoje, yra pateikta kandidato, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama arba už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.“
4. Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamame kandidatų sąraše turi būti pažymėta, kad kandidatas yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju.“
5. Pakeisti 76 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu, Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamame kandidatų sąraše turi būti pažymėta, kad kandidatas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą, nurodant tokio sprendimo datą.“
Papildyti 78 straipsnį nauja 8 dalimi: „
8. Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, kandidatas , patikslinęs metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir (ar) metinę pajamų deklaraciją ir (ar) privačių interesų deklaraciją, turi teisę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl šių dokumentų patikslinimo. Tokie prašymai gali būti pateikiami ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki rinkimų dienos. Patikslinti deklaracijų duomenys skelbiami kartu su anksčiau paskelbtais pagrindinių duomenų išrašais.“
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyta rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė, paso arba asmens tapatybės kortelės, arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, parašas ir parašo data.“
1. Pripažinti netekusiu galios 80 straipsnio 4 dalies 5 punktą.
2. Papildyti 80 straipsnį nauja 5 dalimi: „5 . Jeigu nustatoma, kad rinkėjas už tą patį kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą pasirašė du ar daugiau kartų arba pasirašė ir popierinės, ir elektroninės formos rinkėjų parašų rinkimo lape, įskaičiuojamas vienas jo parašas.“3 . Buvusias
1
. Pakeisti 81 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) pateikti ne visi pareiškiniai dokumentai (nesumokėtas rinkimų užstatas) ar juose pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija;‘.
2. Pakeisti 81 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius, kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis sąmoningai slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.“
Pakeisti 83 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui iki paskelbiami galutiniai rinkimų rezultatai, kandidato rinkimų numeris kandidatų sąraše nekeičiamas. “
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), esama ir buvusi narystė politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpis bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju
; ar buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą ;“.
Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Rinkimuose taikomas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydis yra lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio VMDU, suapvalintam iki sveikojo skaičiaus.
2. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti Seimo, Europos Parlamento daugiamandatėje rinkimų apygardoje yra 5 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai.3 .
Rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje yra lygus 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio.
4. Rinkimų užstatas vienam kandidatui Respublikos Prezidento rinkimuose įregistruoti yra lygus 5 rinkimuose taikomiems VMDU dydžiams.5 . Rinkimų užstatas vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti yra lygus 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio.6
. Jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 0,5 rinkimuose taikomas VMDU dydis, išskyrus rinkimų užstatą už tuos kandidatus, kurių einamų pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams.7 .
Pateikus pareiškinius dokumentus ir ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos , d augiamandatėje rinkimų apygardoje pakeičiant vieno kandidato vietą kandidatų sąraše, įrašant į kandidatų sąrašą naują kandidatą, pakeičiant ar įrašant naują kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje
užstato dydis – 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 rinkimuose taikomo VMDU dydžio už kiekvieną sujungiamą sąrašą.
8. Rinkimų užstatai kandidatų sąrašui įregistruoti nustatomi du kartus didesni tai politinei organizacijai, kuri paskutiniuose rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą ir šiame kodekse nustatytu laiku nepateikė rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitos ir (ar) praėjusių kalendorinių metų politinės organizacijos finansinių ataskaitų rinkinio. “
Pakeisti 89 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Šio kodekso 88 straipsnio 6 dalyje nustatytas rinkimų užstatas už kiekvieną kandidatą atskirai grąžinamas jį sumokėjusiai politinei partijai, politiniam komitetui ar kandidatui, jeigu šis užstatas yra grąžintinas pagal šio straipsnio 1 dalies
nustatytus reikalavimus ir kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos.
Šiuos rinkimų užstatus Vyriausioji rinkimų komisija grąžina ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po visose savivaldybėse įvykusių savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių. Jei savivaldybėje skelbiami pakartotiniai rinkimai, tai toje savivaldybėje rinkimų užstatai už kandidatų nesuderinamas pareigas su savivaldybės tarybos nario pareigomis grąžinami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po tos savivaldybės pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio.“
Pakeisti 92 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Rinkimų stebėtojais gali būti rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, savivaldybės administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio kodekso 26 straipsnio 4 dalį.
2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:1 ) politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai;2 ) Lietuvos Respublikoje registruotos nevyriausybinės organizacijos ir tarptautinės organizacijos, kurios vykdo veiklą, susijusią su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;3
) užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys;4 ) Vyriausioji rinkimų komisija pagal pateiktus prašymus.
3. Politinės organizacijos ir išsikėlę kandidatai, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl rinkimų stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki paskutinio pirmadienio iki rinkimų dienos (pakartotinio balsavimo atveju – iki paskutinio pirmadienio iki pakartotinio balsavimo dienos), išskyrus atvejus, kai būtina pakeisti asmenį, dėl objektyvių priežasčių negalintį būti rinkimų stebėtoju.
4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:1
) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, rinkimų apygardose, visoje savivaldybės teritorijoje, specialiuose balsavimo punktuose, rinkimų apylinkėse;2 ) apygardos, savivaldybės rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje atitinkamos rinkimų apygardos, savivaldybės teritorijoje arba tos apygardos, savivaldybės konkrečiose rinkimų apylinkėse;3 ) balsavimo komisija – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, papildomose balsavimo vietose užsienyje prie Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos .5
. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių organizacijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.
6. Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją arba panaikinti rinkimų stebėtojo registravimą, jeigu jis pažeidžia Konstituciją, įstatymus, kyla įtarimų, kad užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys gali veikti užsienio valstybės, pripažintos kaip keliančios grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, interesais, taip pat nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų arba šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų
. Rinkimų stebėtojo registravimas gali būti panaikintas jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą. Rinkimų stebėtojų įgaliojimai pasibaigia po 7 dienų, kai paskelbiami galutiniai rinkimų rezultatai.
7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudaromos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame kodekse nustatyti dokumentai.
8. Rinkimų stebėtojai turi teisę:1 ) stebėti atitinkamos rinkimų komisijos posėdžius;2
) stebėti pasirengimą balsavimui, balsavimo procesą, įskaitant biuletenių išdavimą, balsų skaičiavimą ir rezultatų nustatymą;3 ) susipažinti su tos rinkimų komisijos, į kurią atvyko stebėti rinkimų, balsų skaičiavimo protokolu;4 ) fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą;5 ) kreiptis į atitinkamą rinkimų komisiją, jos pirmininką, narius, darbuotojus dėl galimų šio kodekso pažeidimų su prašymu juos pašalinti, pateikti pastabas rinkėjų balsų skaičiavimo protokole ir gauti tokio protokolo kopiją.
9. Rinkimų stebėtojai, įgyvendindami savo teises , negali daryti poveikio rinkimams ar jų rezultatams,
piktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ar rinkimų stebėtojo statusu . Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimus, vykdyti rinkimų agitaciją, stebėdami rinkimus ir viešai skleisti visuomenę klaidinančią ir (ar) melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją . Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.“
Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Rinkimų agitacija – tai bet kokia forma ir būdu viešai skleidžiant politinę reklamą ar kitą informaciją atliekami veiksmai, kuriais siekiama
motyvuoti rinkėjus balsuoti už arba prieš tam tikrą kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkimų agitacija apima tiek tiesioginius raginimus balsuoti, tiek kitus veiksmus, galinčius paveikti rinkėjų apsisprendimą .
2. Rinkimų agitacija vykdoma laikantis Konstitucijos, šio kodekso ir kitų įstatymų, moralės, teisingumo, visuomenės darnos, sąžiningų ir garbingų rinkimų principų. Draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją, neatitinkančią šioje dalyje nurodytų reikalavimų, naudoti manipuliavimo internetinių socialinių tinklų paslaugų platformos paskyromis priemones, taip pat viešai skleisti visuomenę klaidinančią ir (ar) melagingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją .3
. Rinkimų agitacija nelaikoma informacija apie vykstančius rinkimus, rinkimų svarbą valstybės gyvenimui, atvykusių balsuoti rinkėjų skaičių, dokumentus, kuriuos būtina turėti balsuojant, ar kita informacija, kuria nėra raginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti už arba prieš kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat ne rinkimų politinės kampanijos dalyvio kvietimas dalyvauti rinkimuose.4 .
Tik p olitinės kampanijos dalyviai ar jų vardu veikiantys asmenys bei suinteresuotieji asmenys, kaip apibrėžta šio kodekso 103 straipsnyje, gali sk leisti su politine kampanija susijusią politinę reklamą ir vykdyti rinkimų agitaciją, naudojant finansines lėšas arba įprastai atlygintinas paslaugas.5
. Balsavimo iki rinkimų dienos metu ir rinkimų dieną rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo pačiu metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, draudžiama balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsuojama.6 . Vyriausioji rinkimų komisija teikia rekomendacijas dėl šio kodekso reikalavimus atitinkančios rinkimų agitacijos vykdymo ir politinės reklamos skleidimo, sprendžia visus ginčus dėl rinkimų agitacijos, taip pat sprendžia, ar paskelbta informacija yra politinė reklama, ar vykstant rinkimų agitacijai visuomenės informavimo priemonėmis paskelbta informacija yra kompromituojanti.“
.
Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, šie kandidatai turi teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, specialiose rinkimų agitacijos laidose ir skelbti savo ar juos iškėlusios politinės partijos arba politinio komiteto rinkimų programą.
2. Visuomeninės paskirties patalpos susitikimams su rinkėjais kandidatui (kandidatams) gali būti suteikiamos patalpų valdytojų ar savininkų nustatyta tvarka. Šios patalpos kandidatui (kandidatams) turi būti suteikiamos vienodomis sąlygomis, laikantis visų rinkimų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo principo, neatlygintinai arba pagal patvirtintus įkainius . “
1. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Už su rinkimų politine kampanija susijusią politinę reklamą gali sumokėti ar kitaip atsilyginti tik patys rinkimų politinės kampanijos dalyviai, suinteresuotieji asmenys.“
2. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Rinkimų politinės kampanijos dalyvis, suinteresuotasis asmuo iki paskelbdamas politinę reklamą turi Vyriausiajai rinkimų komisijai jos nustatyta tvarka deklaruoti visas paskyras socialiniuose tinkluose, per kurias jis rengiasi skleisti politinę reklamą ir agitaciją, ir asmenis, kurie yra įgalioti administruoti ir sumokėti ar kitaip atsilyginti už politinės reklamos šiose paskyrose skleidimą.“
Pakeisti 96 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki paskelbiant galutinius rinkimų rezultatus viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai politinę reklamą gali skleisti tik pagal visiems rinkimų politinės kampanijos dalyviams, suinteresuotiesiems asmenims vienodus politinės reklamos įkainius ir sąlygas, kurie skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 99 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Savo iniciatyva, pagal objektyvius kriterijus užtikrindami nuomonių įvairovę ir laidoje dalyvaujančių rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir jų atstovų lygiateisiškumą ir laikydamiesi šiame kodekse nustatytų rinkimų politinių kampanijų finansavimo reikalavimų,
diskusijų laidas turi teisę rengti visi transliuotojai. Rengiant tokias laidas, netaikomos kitos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. Šiose laidose pagal pareigas gali dalyvauti valstybės politikai ir (ar) valstybės tarnautojai, jeigu jose nėra skelbiama politinė reklama. “
Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Suinteresuotieji asmenys – aktyviąją rinkimų teisę atitinkamuose rinkimuose turintys fiziniai asmenys ar jų grupė, nesantys rinkimų politinės kampanijos dalyviais ir (ar) kandidatais, politinių organizacijų nariais, kurie, siekdami formuoti rinkėjų nuomonę, rinkimų politinės kampanijos metu savo lėšomis ar panaudodami gautas aukas vykdo rinkimų agitaciją ir (ar) skleidžia politinę reklamą, skirtą remti kandidatus ar jų sąrašus arba jiems oponuoti.2 .
Suinteresuotasis asmuo rinkimų agitaciją vykdo savo iniciatyva ir nuožiūra ir tik užsiregistravęs, jo vykdomoje rinkimų agitacijoje negali dalyvauti rinkimų politinės kampanijos dalyviai ir (ar) kandidatai, su jais susiję asmenys.3
. Suinteresuotasis asmuo, ketinantis vykdyti rinkimų agitaciją, privalo užsiregistruoti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jos nustatyta tvarka pateikiant šio kodekso 68 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus dokumentus (iždininku gali būti ir pats suinteresuotasis asmuo ar vienas iš grupės narių) bei deklaraciją, patvirtinančią, kad suinteresuotas asmuo nėra susijęs su rinkimų politinės kampanijos dalyviais, kandidatais. Suinteresuotųjų asmenų registracija vykdoma nuo rinkimų politinės kampanijos pradžios iki likus 10 dienų iki rinkimų dienos. Vyriausioji rinkimų komisija suinteresuotąjį asmenį užregistruoja ir jo duomenis bei deklaraciją, patvirtinančią, kad suinteresuotasis asmuo nėra susijęs su rinkimų politinės kampanijos dalyviais, kandidatais, paskelbia mutatis mutandis taikant šio kodekso nuostatas dėl rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimo ir informacijos apie juos skelbimo.
4. Suinteresuotųjų asmenų vykdoma rinkimų agitacijos ir politinės reklamos skleidimo veikla, šios veiklos finansavimas ir finansavimo kontrolė organizuojama ir atliekama mutatis mutandis taikant šio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, susijusias su rinkimų politine kampanija, jos finansavimu ir finansavimo kontrolės organizavimu ir vykdymu, išskyrus nuostatas, susijusias su teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, tiek, kiek nenustatyta šiame straipsnyje.5
. Nustačius, kad suinteresuotasis asmuo yra susijęs su politinės kampanijos dalyviu (ir) ar kandidatu, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu jis išregistruojamas ir įpareigojamas stabdyti rinkimų agitaciją, jo vykdyta rinkimų agitacija pripažįstama atitinkamo politinės kampanijos dalyvio rinkimų agitacija, o patirtos išlaidos apskaitomos kaip atitinkamo politinės kampanijos dalyvio išlaidos. Susijusiu su kitu politinės kampanijos dalyviu suinteresuotasis asmuo laikomas tuomet, kai jis derina savo veiksmus su politinės kampanijos dalyviu (politine organizacija, kandidatų sąrašu, kandidatu) arba veikia su jo žinia.6
. Suinteresuotojo asmens veikla gali būti finansuojama pagal šį kodeksą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų, įskaitant pačius suinteresuotuosius asmenis, aukomis. Kitomis lėšomis ar aukomis, neatitinkančiomis šio kodekso reikalavimų, suinteresuotojo asmens veiklą finansuoti draudžiama.
7. Suinteresuotasis asmuo rinkimų agitacijai per rinkimų politinę kampaniją gali išleisti sumą, neviršijančią 5 rinkimuose taikomų VMDU dydžių. Kai šio kodekso nustatytais atvejais vyksta pakartotinis balsavimas, suinteresuoto asmens išlaidų limitas didinamas 25 procentais. Nustačius, kad išlaidos ir prisiimti skolos įsipareigojimai viršija išlaidų limitą, Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu suinteresuotasis asmuo išregistruojamas ir įpareigojamas
sustabdyti rinkimų agitacijos vykdymo ir (ar) politinės reklamos skleidimo veiklą .8 . Jeigu nustatoma, kad suinteresuotasis asmuo yra priėmęs ir panaudojęs lėšas ar nepiniginę auką iš šiame kodekse nenurodytų finansavimo šaltinių arba priėmęs aukas, neatitinkančias šio kodekso reikalavimų, kurių bendra suma viršija mažos aukos dydį, arba rinkimų agitacijai ir (ar) politinei reklamai išleidęs daugiau lėšų, nei numatyta šiame kodekse, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą įpareigoti suinteresuotąjį asmenį per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą pervesti dvigubai didesnę sumą už panaudotas lėšas, nepiniginės aukos dydį ar skirtumą tarp panaudotų lėšų ir limito.9
. Visos aukos, išlaidos ar prisiimti finansiniai įsipareigojimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aukų gavimo ar finansinių įsipareigojimų prisiėmimo dienos registruojami finansavimo apskaitos žiniaraštyje. Suinteresuotasis asmuo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia šio kodekso 119 straipsnio 4 dalies 1-3 punktuose nurodytus dokumentus.
10. Jeigu suinteresuotasis asmuo surinko lėšų daugiau, negu jų buvo panaudota rinkimų politinės kampanijos išlaidoms apmokėti, nepanaudotos lėšos iki pateikiant finansavimo ataskaitą Vyriausiajai rinkimų
komisijai turi būti pervestos į valstybės biudžetą. Politinės kampanijos metu prisiimtus skolos įsipareigojimus suinteresuotasis asmuo turi teisę padengti tik iš nuosavų (asmeninių) lėšų. “
1. Pakeisti 108 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Mažas aukas savarankiški dalyviai gali rinkti tiesiogiai (banko pavedimu į rinkimų politinės kampanijos sąskaitą) ar kitomis priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę (telefonu, piniginėmis perlaidomis, internetu ir kitomis informacijos ir ryšių priemonėmis).“
2. Papildyti 108 straipsnį nauja4 dalimi: „4
. Piniginėmis perlaidomis į politinės kampanijos sąskaitą gautos mažos aukos gali būti priimamos, jeigu jos buvo gautos iš paslaugų teikėjų, turinčių Lietuvos banko išduotą Elektroninių pinigų įstaigos licenciją, ir politinės kampanijos sąskaitos banko išraše nurodyti aukotojo vardas, pavardė, asmens kodas.“
3. Buvusias 108 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis.
Pakeisti 111 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Asmenims, pagal šį kodeksą neturintiems teisės finansuoti rinkimų politinės kampanijos dalyvių ir suinteresuotųjų asmenų, draudžiama bet kokia forma juos remti.“
Pakeisti 112 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Piniginės aukos gali būti renkamos tik banko pavedimu, elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kuriomis galima nustatyti aukotojo tapatybę. Mažos aukos gali būti renkamos piniginėmis perlaidomis, vadovaujantis šio kodekso 108 straipsnyje nustatyta tvarka. Pinigines aukas priimti grynaisiais pinigais yra draudžiama.“
Pakeisti 119 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) sutartų procedūrų ataskaitą, jeigu dalyviui atsiranda šio kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta prievolė sudaryti sutartį dėl nepriklausomo patikrinimo.“
1. Pakeisti 123 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) turi atlikti savarankiško dalyvio nepriklausomą patikrinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautiniais susijusių paslaugų standartais ir pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintą techninę užduotį, kurioje nustatytas auditoriui pavedamo atlikti darbo mastas, ir parengti sutartų procedūrų ataskaitą;“.
2. Pakeisti 123 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Sutartų procedūrų ataskaita
pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos su Lietuvos auditorių rūmais suderintą ir šios komisijos patvirtintą techninę užduotį auditoriaus rengiamas dokumentas, kuriame pateikiami savarankiško dalyvio nepriklausomo patikrinimo rezultatai.“
Pakeisti 124 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, skelbiami ir nuolat atnaujinami savarankiškų dalyvių ir suinteresuotųjų asmenų finansavimo apskaitos žiniaraščiai ir jų priedai.
2. Vyriausioji rinkimų komisija rinkimų politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščius, sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, finansavimo ataskaitas kartu su sutartų procedūrų ataskaita, jeigu jos privalomos, politinės reklamos ataskaitas, viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijas paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.3
. Viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų deklaracijos, finansavimo ataskaitos ir sutartų procedūrų ataskaita, aukų ir aukotojų sąrašai, politinės reklamos ataskaitos, politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščiai, rinkimų politinės kampanijos dalyvių , suinteresuotųjų asmenų sutartys su paslaugų teikėjais, reklamos gamintojais, viešosios informacijos rengėjais ar skleidėjais, užtikrinant asmens duomenų apsaugą, yra vieši ir teikiami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
Pakeisti 129 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenyje abėcėlės tvarka, skiriant kiekvienam kandidatui po vienodą plotą, tuo pačiu šriftu išspausdinamas kiekvieno kandidato vardas, pavardė, jį iškėlusios politinės organizacijos, koalicijos pavadinimas arba nurodoma „Išsikėlė pats“. Balsavimui paštu užsienyje pakartotinio balsavimo metu gali būti naudojami biuleteniai su visų toje apygardoje dalyvaujančių kandidatų pavardėmis. Rinkėjas pakartotinio balsavimo metu balsuoja tik dėl tų kandidatų, kurie dalyvauja pakartotiniame balsavime.“
Pakeisti 130 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose rinkimų biuleteniai ir balsavimo vokai kartu su pakartotiniam balsavimui skirtais rinkimų biuleteniais ir balsavimo vokais, turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų dienos. Su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose rinkimų biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos.“
Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Balsuoti namuose gali tik šie rinkėjai: asmenys su negalia, asmenis su negalia namuose slaugantys ar juos prižiūrintys (jiems teikiantys pagalbą) asmenys, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, 70 metų ir (ar)
socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sukakę rinkėjai, kurie dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime
, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, yra pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose ir yra įrašyti į namuose balsuojančių rinkėjų sąrašus. Taip pat balsuoti namuose gali dėl 139 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių saviizoliacijoje esantys rinkėjai, pateikę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos rinkėjo prašymą balsuoti namuose. Rinkimų komisijų nariai, platindami pranešimus apie rinkimus, privalo juos įteikti asmeniškai tiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, išskyrus saviizoliacijoje esančius rinkėjus.“
Papildyti 156 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8 ) balsavimo paštu užsienyje pakartotinio balsavimo
biuleteniai, kuriuose pa žymėtas pakartotiniame balsavime nedalyvaujantis kandidatas.“
1. Pakeisti 172 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „5 . Savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su šiomis pareigomis:“.2 . Pakeisti 172 straipsnio 6 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip : „7 ) biudžetinės įstaigos, kurios savininkė ar viena iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis arba laikinai einančio vadovo pareigas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 35 darbo dienas per metus, pareigomis;“.
3. Pakeisti 172 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip : „8
) viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 35 darbo dienas per metus, pareigomis;“.
4. Pakeisti 172 straipsnio 6 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip : „10 ) savivaldybės įmonės vadovo arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 35 darbo dienas per metus, pareigomis;“.
5. Pakeisti 172 straipsnio 6 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo arba laikinai atliekančio vadovo funkcijas darbuotojo, kai šios funkcijos trunka ilgiau kaip 35 darbo dienas per metus, pareigomis;“.6
. Pakeisti 172 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Mero pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.“
Pakeisti 176 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „6
. Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po 1990 m. kovo 11 d. yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo arba jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą (atitinkamai pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8, 11, 12 arba 13 punkte nurodytus reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:“.
Pakeisti 193 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14 ) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, dirbęs SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą darė;“.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.
2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2027 m. rugsėjo 1 d.
3.Vyriausioji rinkimų komisija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Julius Sabatauskas Raimondas Šukys Ignas Vėgėlė
LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 10, 16, 26, 33, 34, 46, 48, 72, 73, 76, 78, 79, 80, 81, 83, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 99, 103, 108, 111, 112, 119, 123, 124, 129, 130, 138, 156, 172, 176 IR 193 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO , LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XIV-116312 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS KONSTITUCINIO ĮSTATYMO NR. XIV-282910
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Atliekant parlamentinę kontrolę, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau – Komitetas) 2025 m. vasario 26 d. posėdyje buvo pristatytos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) įžvalgos dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso taikymo praktikos organizuojant 2024 m. rinkimus.
VRK atkreipė dėmesį į praktinius ir teisinius iššūkius, su kuriais susiduria organizuojant ir vykdant rinkimus, bei pateikė siūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo tobulinimo.
Komiteto posėdyje buvo akcentuota, kad galiojantis teisinis reguliavimas tam tikrais aspektais nėra pakankamai aiškus ar išsamus, o kai kurios nuostatos praktikoje sukelia taikymo sunkumų. Pažymėti sunkumai, susiję su rinkimų komisijų sudarymu ir jų veiklos organizavimu, biuletenių platinimu ir balsavimo organizavimu užsienyje, kandidatų ir politinių organizacijų parašų rinkimo procedūromis, rinkimų užstatų taikymu, politinės kampanijos agitacijos ribojimais, dezinformacijos apraiškomis, rinkimų stebėtojų veiklos reglamentavimu, taip pat su asmens duomenų tvarkymo proporcingumu.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją ir siekiant sistemiškai įvertinti galimus teisinio reguliavimo pokyčius, Komiteto
Respublikos rinkimų kodekso nuostatų tobulinimo“ (toliau – Darbo grupė). Darbo grupė surengė 22 posėdžius, kuriuose buvo išsamiai įvertinti ir apsvarstyti VRK, Seimo frakcijų ir Seimo narių pateikti pasiūlymai. Taip pat atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas nuomones.
Tokiu būdu teisinis reguliavimas tobulintas atsižvelgiant į institucinę praktiką ir demokratinių procesų užtikrinimo aspektus.
Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 10, 16, 26, 33, 34, 46, 48, 72, 73, 76, 78, 79, 80, 81, 83, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 99, 103, 108, 111, 112, 119, 123, 124, 129, 130, 138, 156, 172, 176 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – RK projektas), Lietuvos Respublikos referendumo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1163 12 straipsnio pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – RĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo Nr. XIV-2829 10 straipsnio pakeitimo konstitucinis įstatymo projektas (toliau – PĮLI projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) parengti siekiant kompleksiškai ir nuosekliai pakeisti galiojantį teisinį reguliavimą, taikomą rinkimams, referendumui ir piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai.
Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti aiškesnį, nuoseklesnį ir proporcingesnį teisinį reguliavimą, sudaryti palankesnes sąlygas rinkimų organizavimui ir dalyvavimui juose, stiprinti rinkimų proceso skaidrumą, atsparumą piktnaudžiavimui bei išorės grėsmėms, taip pat suderinti atskirų rinkimų ir kitų tiesioginės demokratijos institutų teisinį reguliavimą.
RK projektu , atsižvelgiant į praktikoje išryškėjusias problemas, siekiama: patikslinti vartojamas sąvokas ir formuluotes, pašalinti galimus teisinio reguliavimo netikslumus; sumažinti rinkimų užstatų dydžius, siekiant proporcingumo ir platesnių galimybių dalyvauti rinkimuose; atsisakyti perteklinio asmens duomenų rinkimo, užtikrinant asmens duomenų apsaugos principų laikymąsi;
apibrėžti suinteresuotų asmenų sąvoką ir jų teises bei pareigas rinkimų procese; patikslinti rinkimų stebėtojų veiklos reglamentavimą; sureguliuoti kitus rinkimų organizavimo ir vykdymo praktikoje aktualius klausimus. RĮ ir PĮLI projektais siūloma atsisakyti perteklinio asmens duomenų rinkimo, įtvirtinant reikalavimą rinkti ir tvarkyti tik būtinus, konkrečiam tikslui proporcingus asmens duomenis, taip užtikrinant teisėtumo, proporcingumo ir duomenų kiekio mažinimo principų laikymąsi.
Įstatymų projektai parengti siekiant sistemiškai tobulinti rinkimų teisę ir stiprinti demokratinių procesų patikimumą, skaidrumą bei efektyvumą.
atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektai apsvarstyti ir įvertinti Darbo grupės posėdžiuose. Įstatymų projektus parengė ir teikia Seimo nariai Julius Sabatauskas, Raimondas Šukys ir Ignas Vėgėlė.
santykiai 1)
Šiuo metu Rinkimų kodekso 88 straipsnis nustato visų rūšių rinkimų užstatus, susietus su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu (toliau – VMDU). Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augant VMDU, proporcingai didėja ir rinkimų užstatų dydžiai. Pažymėtina, kad kandidatams vienmandatėse apygardose taikomas 1 VMDU dydžio užstatas, o jeigu savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąraše įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 rinkimuose taikomi VMDU dydžiai. 2024 m. IV ketvirčio VMDU siekė 2336 eurus, 2025 m.
ir per ketverius metus padidėjo daugiau kaip 800 eurų. Jei ši tendencija išliks, tikėtina, kad kitame Seimo rinkimų cikle užstato dydis viršys 3000 eurų, o vėlesniu laikotarpiu gali pasiekti ir 4000 eurų. Be to, rinkimų užstato grąžinimas dėl savivaldybės tarybos nario nesuderinamų pareigų trunka nuo 5 iki
laikinai neprieinama.2 )
Galiojančiame Rinkimų kodekse nustatyta, kad kandidato anketoje kandidatas, be kitų privalomų duomenų, turi nurodyti ir informaciją apie tai, ar jis yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Toks reikalavimas taikomas siekiant užtikrinti rinkimų skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu ir rinkėjų teisę gauti išsamią informaciją apie kandidatus.3 )
Šiuo metu VRK interneto svetainėje skelbiamuose kandidatų sąrašuose nėra nurodomos žymos, kurios pagal Rinkimų kodekso 76 straipsnio 5–7 dalis privalo būti pateikiamos kandidatų sąrašų plakatuose, t. y. informacija apie tai, kad kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba jo mandatas (įgaliojimai) buvo panaikintas dėl priesaikos sulaužymo, nusikaltimo padarymo ar šiurkštaus Rinkimų kodekso pažeidimo. Esamas teisinis reguliavimas lemia situaciją, kai rinkėjas tokią informaciją paprastai gauna tik atvykęs balsuoti ir susipažinęs su balsavimo patalpoje pateikiamais kandidatų sąrašų plakatais. Tokia informacijos pateikimo tvarka neužtikrina pakankamo rinkėjų informuotumo, nes vien iš internete skelbiamo kandidatų sąrašo nėra aišku, kurių kandidatų atžvilgiu taikytinos minėtos aplinkybės, nors kandidatų sąrašo paskirtis yra analogiška tiek balsavimo vietoje pateikiamam plakatui, tiek viešai skelbiamam sąrašui.
4) Rinkimų kodekso 79 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad rinkėjų parašų rinkimo lapo apačioje turi būti nurodyti ne tik rinkėjų parašus rinkusio asmens vardas ir pavardė bei paso, asmens tapatybės kortelės arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris, bet ir gyvenamosios vietos adresas. Be to, Rinkimų kodekso
už tą patį kandidatą ir (arba) kandidatų sąrašą pasirašė daugiau nei vieną kartą. 5)
Pagal Rinkimų kodekso 34 straipsnį, VRK sudaroma po eilinių arba pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų. Atsižvelgiant į tai, 2029 metais VRK turėtų būti sudaroma laikotarpiu nuo 2029 m. kovo 18 d. iki gegužės 17 d. Planuojama, kad eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai vyks 2029 m. gegužės 13 d., todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą VRK sudarymas sutaptų su politinės kampanijos laikotarpiu.
nario pareigomis nesuderinamos pareigos, susijusios su vadovavimu savivaldybių įsteigtoms ar jų kontroliuojamoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms ilgiau kaip 3 mėnesius.
7) Pagal Rinkimų kodekso 46 straipsnį savivaldybių administracijų direktoriai į apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijas siūlo komisijų narius, kurie turi būti atitinkamos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojai. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, kai kuriose savivaldybėse kilo praktinių sunkumų parenkant valstybės tarnautojų kandidatūras į šias rinkimų komisijas. Be to, Rinkimų kodekse nėra nustatyta kvotų politinėms organizacijoms skiriant apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, todėl kyla ginčų dėl politinių organizacijų lygiateisiškumo neužtikrinimo tais atvejais, kai dauguma ar reikšminga dalis apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų atstovauja vienai politinei organizacijai ar jų koalicijai. Pavyzdžiui, 2024 m.
Respublikos Prezidento rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą metu 13 iš 60 savivaldybių dominavo viena politinė partija – daugiau nei pusė rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų buvo jos pasiūlyti asmenys. Vienoje savivaldybėje tokių pirmininkų dalis siekė net 81 procentą. Per Seimo rinkimus 7 iš 70 vienmandačių rinkimų apygardų daugiau nei pusę apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų sudarė vienos politinės partijos pasiūlyti asmenys (didžiausia dalis siekė 56 procentus).
išsiunčiami likus mažiau nei dviem savaitėms iki rinkimų – kai tik paaiškėja į antrą turą patekę kandidatai ir atstovybės pagal VRK pateiktą maketą parengia biuletenius. Tačiau VRK gauna daug nusiskundimų, kad antrojo turo biuleteniai rinkėjų nepasiekia arba juos pasiekia jau po rinkimų dienos. 9)
Šiuo metu Rinkimų kodekso 103 straipsnis reglamentuoja, kad rinkimų agitacija, įskaitant ir kitų tuo metu vykstančių rinkimų ir referendumų agitaciją, neatsižvelgiant į jos būdus, formas ir priemones, draudžiama likus 7 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios ir rinkimų dieną iki balsavimo pabaigos. Sparčiai kintanti informacinė aplinka, šiuolaikinės technologijos, socialinių tinklų ir skaitmeninės komunikacijos plėtra lemia, kad tokio draudimo praktinis įgyvendinimas tampa sudėtingas ir ne visada veiksmingas.
reglamentuoja tik rinkimų stebėtojų teises. 11)
Atsižvelgiant į tai, kad Tarptautinė audito ir užtikrinimo standartų valdyba parengė ir patvirtino 4400-ąjį Tarptautinį susijusių paslaugų standartą (TSPS) (persvarstytą) „Sutartų procedūrų užduotys“, kuriuo pakeistas auditorių ataskaitų pavadinimas, turi būti užtikrintas Rinkimų kodekso nuostatų atitikimas pasikeitusiam tarptautiniam reguliavimui.
12) Rinkimų kodeksas šiuo metu nereglamentuoja suinteresuotų asmenų veiklos politinės kampanijos metu.
13) Rinkimų kodekso 83 straipsnio 4 dalis numato, kad VRK, o savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – savivaldybės rinkimų komisija atstovams rinkimams perduoda kandidatų pažymėjimus su juose įrašytais kandidatų rinkimų numeriais. 14)
Rinkimų kodekse šiuo metu nėra numatyta galimybė mažas aukas politinės kampanijos dalyviams pervesti piniginėmis perlaidomis.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Esminiai pakeitimai: 1)
Siūloma koreguoti rinkimų užstatų sistemą . Pagal RK projekto 17 straipsnyje numatytą teisinį reguliavimą rinkimų užstatas vienam kandidatui į Seimo narius, vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, taip pat tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti būtų lygus 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio. Iki 0,5 rinkimuose taikomo VMDU dydžio taip pat siūloma sumažinti rinkimų užstatą savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatų sąrašuose įrašytiems kandidatams, einantiems pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis.
„ Dėl politinės kampanijos išlaidų limitų ir kitų dydžių, kurie apskaičiuojami pagal rinkimuose taikomą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, nustatymo 2026 metais prasidėsiančioms politinėms kampanijoms “ nustatyta, kad 2026 metais prasidėsiančių politinių kampanijų rinkimuose taikomas VMDU dydis, lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio VMDU, yra 2 428 eurai; taigi pagal siūlomą reguliavimą rinkimų užstatas sudarytų 1 214 eurų.
Be to, RK projekto 18 straipsnyje siūloma užstatus, mokamus už savivaldybių tarybų rinkimuose kandidatus, einančius nesuderinamas pareigas, grąžinimą ar negrąžinimą nesieti su politinės kampanijos finansavimo ataskaitų pateikimu ir jų patikrinimu, o sprendimą dėl tokių užstatų grąžinimo ar negrąžinimo priimti anksčiau – įvykus pirmiesiems savivaldybių tarybų posėdžiams. 2)
Siekiant, kad Rinkimų kodekso nuostatos būtų taikomos visiems asmenims, kurie faktiškai ir sąmoningai vykdė buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užduotis ar pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta bendradarbiauti, siūloma išplėsti tokių asmenų sąrašą. RK projekte numatyta, kad prie asmenų, bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, būtų priskiriami ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. 88 „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašo patvirtinimo“, laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais.
Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrintų nuoseklesnį ir išsamesnį asmenų, susijusių su buvusių SSRS specialiųjų tarnybų veikla, teisinį vertinimą rinkimų procese.
į Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. nutarimų nuostatas bei siekiant užtikrinti rinkimų skaidrumą, rinkėjų teisę gauti išsamią informaciją ir vienodą informacijos prieinamumą skirtingomis informavimo formomis, RK projekto 10 straipsnyje siūloma nustatyti pareigą teistumo, sąmoningo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat mandato netekimo žymas nurodyti Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiamuose kandidatų sąrašuose.
4) RK projekto 12 straipsnyje
siūloma sumažinti renkamų asmens duomenų apimtį parašų rinkimo lapuose ir atsisakyti rinkėjų parašus rinkusio asmens gyvenamosios vietos adreso nurodymo rinkimo lapo apačioje. Atitinkamai keičiami RĮ ir PĮLI projektai. Priėmus šį pakeitimą būtų labiau užtikrinta asmens duomenų apsauga, nes tretiesiems asmenims būtų teikiama mažiau asmens duomenų.
Be to, politinės kampanijos metu renkant parašus už kandidatus ar kandidatų sąrašus būtina užtikrinti rinkėjų išreikštą pilietinę valią. Todėl RK projekto
kandidatą ar kandidatų sąrašą pasirašo daugiau nei vieną kartą, įskaitomas vienas rinkėjo parašas.
.
RK projekto 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai vyksta rinkimai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra prasidėjęs pareiškinių dokumentų pateikimo terminas, VRK būtų sudaroma ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių tais metais vykusių rinkimų ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos.
Tai aktualu 2029 metais, kai po 2028 m. rudenį vyksiančių Seimo rinkimų kitą pusmetį – 2029 m. pavasarį – numatomi Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Siūlomas teisinis reguliavimas leistų išvengti naujos VRK sudarymo politinės kampanijos laikotarpiu, nes VRK būtų sudaroma paskelbus Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų galutinius rezultatus. Atkreiptinas dėmesys, kad VRK sudarymą atidėjus ilgesniam laikotarpiui (pavyzdžiui, iki rudens), naujosios VRK kadencija sutrumpėtų maždaug 5–6 mėnesiais.
savivaldybių tarybų narių pareigų. RK projekto 35 straipsnyje siūloma nustatyti, kad su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamos pareigos apimtų vadovavimą savivaldybių įsteigtoms ar jų kontroliuojamoms įstaigoms, įmonėms, akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms, kai tokios vadovo pareigos einamos ilgiau kaip 35 darbo dienas per metus. Šis laikotarpis siejamas su asmens kasmetinių atostogų trukme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą maksimali kasmetinių atostogų trukmė yra 37 darbo dienos, tačiau tokia trukmė taikoma ne visiems asmenims. RK projekto 35 straipsnyje siūlomas reguliavimas atitinka beveik dviejų mėnesių laikotarpį ir laikytinas kompromisiniu variantu.
RK projekto 6 straipsniu, kuriuo keičiamas Rinkimų kodekso 46 straipsnis, siūloma nustatyti, kad savivaldybių administracijų direktoriai į apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijas siūlytų komisijų narius, kurie būtų ne tik atitinkamos savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojai, bet ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Taip pat RK projekto nuostatomis, keičiančiomis Rinkimų kodekso 48 straipsnį, siūloma taikyti proporcingumo principą skiriant apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus, analogiškai kaip jis nustatytas Rinkimų kodekso
pirmininkus.
Įvertinus skirtingą balsavimo užsienyje organizavimo praktiką, RK projekte siūloma kartu su pirmojo turo dokumentais siųsti du dokumentų paketus, skirtus abiem turams (antrojo turo biuletenyje būtų nurodyti visi kandidatai). Tokiu atveju rinkėjai pirmiausia išsiųstų pirmojo turo biuletenį, o po jo, patys pasitikrinę, kurie kandidatai pateko į antrą turą, užpildytų ir išsiųstų antrojo turo biuletenį.
agitacija .
RK projekto 20 straipsnyje siūloma aiškiai apibrėžti rinkimų agitacijos sąvoką ir nustatyti, kas nelaikoma rinkimų agitacija, kartu atsisakyti bendro rinkimų agitacijos draudimo. Vietoje jo siūloma nustatyti tikslinį ribojimą – įtvirtinti, kad rinkimų agitacija būtų draudžiama tik balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame vyksta balsavimas. Toks reguliavimas leistų užtikrinti balsavimo proceso neutralumą ir rinkėjų apsaugą nuo galimo poveikio balsavimo vietoje, kartu išlaikant proporcingą ir šiuolaikines komunikacijos realijas atitinkantį teisinį reguliavimą.
RK projekto 19 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus rinkimų stebėtojams ir apibrėžti jų funkcijas. Taip pat įtvirtinama nuostata, kad rinkimų stebėtojams draudžiama trukdyti rinkimų organizavimo procesui ar kištis į rinkimų komisijų veiklą. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti sklandų rinkimų administravimą, išvengti praktikoje pasitaikančių situacijų, kai stebėtojo statusas naudojamas ne pagal paskirtį, ir kartu sustiprinti pasitikėjimą rinkimų proceso skaidrumu bei stebėjimo instituto patikimumu.
11) RK projekte terminas
„auditoriaus ataskaita dėl pastebėtų faktų“ keičiamas nauju – „
sutartų procedūrų ataskaita “.
12) RK projekto 25 straipsnyje siūloma nustatyti išsamų suinteresuotų asmenų dalyvavimo politinėje kampanijoje teisinį reguliavimą, apibrėžiant jų teises ir pareigas, rinkimų agitacijos vykdymo sąlygas, registravimosi VRK tvarką, leistinų politinės kampanijos išlaidų ribas bei atsakomybę už finansavimo reikalavimų pažeidimus.
Siūlomu reglamentavimu siekiama užtikrinti didesnį politinės kampanijos skaidrumą ir aiškesnę finansavimo kontrolę. Tikimasi, kad toks nuoseklus teisinis reguliavimas sudarys prielaidas pilietinei visuomenei aktyviau ir atsakingiau įsitraukti į rinkimų procesą.
pažymėjimų ir numerių sąrašuose.
Atsižvelgiant į viešojo administravimo skaitmeninimo principus ir siekiant atsisakyti perteklinių popierinių dokumentų, RK projekto 15 straipsnyje siūloma atsisakyti nuo popierinių kandidatų pažymėjimų išdavimo. Panaikinus kandidato neliečiamybės institutą, tokie pažymėjimai neteko praktinės reikšmės. Be to, 2024 m. vykusių rinkimų praktika parodė, kad dalis kandidatų šių pažymėjimų neatsiėmė. Pažymėtina, kad informacija apie kandidatus yra oficialiai skelbiama VRK interneto svetainėje. Be to, RK projektu siūloma patikslinti kandidatų rinkimų numerių suteikimo reglamentavimą, nustatant, kad kandidatų numeriai išliktų tokie, kokie buvo suteikti pateikiant pareiškinius dokumentus, ir nebūtų keičiami ar pernumeruojami vėlesniuose rinkimų proceso etapuose.
14) Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas fiziniams asmenims dalyvauti politinės kampanijos finansavime ir išplėsti aukojimo būdų prieinamumą, RK projekte siūloma nustatyti galimybę mažas aukas gauti piniginėmis perlaidomis . Toks teisinis reguliavimas didintų finansavimo proceso lankstumą, skatintų platesnį visuomenės įsitraukimą į politinį procesą ir sudarytų papildomas sąlygas skaidriam bei patogiam mažų aukų surinkimui.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus RK, RĮ ir PĮLI projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai
Priimti RK, RĮ ir PĮLI projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti RK, RĮ ir PĮLI projektai ir jų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
RK, RĮ ir PĮLI projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
RK, RĮ ir PĮLI projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus RK, RĮ ir
projektus, iki jų įsigaliojimo dienos VRK turės priimti arba pakeisti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų biudžeto lėšų nereikės.
specialistų vertinimai ir išvados Negauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai projektų žodžiai: „rinkimai“, „referendumai“, „rinkimų agitacija“.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Julius Sabatauskas Raimondas Šukys Ignas Vėgėlė