Projektas
PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 21 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMas 2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 21 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5
. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2026 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nustatyta tvarka gali prašyti perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai tos pačios savivaldybės teritorijoje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu antru nauju žemės sklypu.“
2. Buvusias 21 straipsnio 5-11 dalis laikyti atitinkamai 6-12 dalimis.
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Česlav Olševski Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas 2026 m. dar nėra pasibaigęs. Vilniaus mieste 2026 m. sausio 1 d. nuosavybės teisės dar neatkurtos 500 piliečių į bendrą apie 700 ha žemės plotą (oficiali statistika NŽT svetainėje www.nzt.lt). Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nėra galimybės visapusiškai užbaigti aptariamo proceso, yra asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių netenkinanti kompensacija pinigais už miesto teritorijoje negrąžinamą valstybės išperkamą žemę, kurios dydis yra tik
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas), nenumato jokio kito alternatyvaus galimai pritaikytino atlyginimo būdo, išskyrus piniginę kompensaciją, kuri įvertinus realią neišpirktos žemės ar jos dalies rinkos vertę, yra neadekvačiai maža. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant užtikrinti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, egzistuoja realus poreikis inicijuoti Atkūrimo įstatymo pakeitimus, kurie asmenims suteiktų teisę teikti prašymus pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį turėtą miestuose, už kurią nėra atlyginta, atlyginti nauju lygiaverčiu žemės sklypu toje savivaldybės teritorijoje.
Nacionalinėje žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje skelbiama informacija apie suformuotus nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčius naujus žemės sklypus Vilniuje, kurių skaičius šiuo metu yra 433 sklypai. Pretendentų į šiuos sklypus yra tik apie 100 asmenų. Akivaizdu, kad suformuotų nuosavybės teisių atkūrimui sklypų pakanka, kad tuos sklypus, vietoje siūlomos mokėti simbolinės piniginės kompensacijos, galėtų pasirinkti kiti piliečiai, kuriems iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos arba atkurtos iš dalies ir kurie dar nepasinaudojo šiuo atkūrimo būdu. Pažymėtina, jog nauji lygiaverčiai žemės sklypai yra siūlomi tik piliečiams, kurie iki 2003 m. balandžio 1 d. išreiškė tokią valią. Deja ne visi piliečiai iki 2003 m. balandžio 1 d.
galėjo pateikti prašymą dėl lygiaverčio sklypo suteikimo, nes iki to termino nuosavybės teisų atkūrimo procesas miestuose dar nebuvo pažengęs ir pretendentai tikėjosi savo žemę atgauti natūra, todėl savo prašymuose pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra. Dėl šių priežasčių tikslinga leisti pretendentams iki 2026 m. gruodžio 31 d. pasirinkti naują lygiavertį žemės sklypą. Pretendentai gaus vertingesnį turtą negu piniginę kompensaciją ir tokiu būdu bus galimybė užbaigti žemės reformą Vilniaus mieste. Pretendentai pasirinkę naują lygiavertį žemės sklypą neturėtų pagrindo skųsti teismams NŽT priimamų sprendimų dėl kompensavimo pinigais, kurie šiuo metu yra priimami prieš piliečių valią.
Taigi siūlomas Atkūrimo Įstatymo pakeitimas užkirstų kelią teisiniams ginčams ir atitiktų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulėje numatytą tikslą į teisingą atlyginimą už turtą, kurio grąžinti natūra nėra galimybės. Siūlomas Atkūrimo įstatymo pakeitimas neįveda naujo atkūrimo būdo, nes Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numato galimybę suteikti pretendentams naują lygiavertį žemės sklypą, o tik suteiks piliečiams galimybę iki 2026 m. gruodžio 31 d. pasinaudoti šiuo atkūrimo būdu.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Česlav Olševski, Rita Tamašunienė, Jaroslav Narkevič. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai: Šiuo metu Atkūrimo įstatymas nenumato galimybės piliečiams pasirinkti šio kompensavimo būdo (lygiaverčio naujo žemės sklypo už miesto teritorijoje turėtą žemę), kadangi toks prašymas turėjo būti pateiktas tik iki 2003 m. balandžio 1 d.
Siūlomas Atkūrimo įstatymo pakeitimas neįveda naujo atkūrimo būdo, nes Įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. numato galimybę suteikti pretendentams naują lygiavertį žemės sklypą, o tik suteiks piliečiams galimybę dar iki 2026 m. gruodžio 31 d. pasinaudoti šiuo atkūrimo būdu.
Kadangi kai kuriems piliečiams jau yra priimti bet neįgyvendinti NŽT sprendimai dėl atkūrimo (kompensavimo) pinigais, todėl reikalinga, kad NŽT gavusi tokį pretendento prašymą, galėtų neįvykdytą sprendimą pakeisti administracine tvarka. Būtent tokią galimybę ir numato siūlomas Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektas.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į 3 punkte išdėstytą problemą, Atkūrimo Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nauja 5 dalimi ir tiksliai nustatyti terminą pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu nauju žemės sklypus. Įstatymo projektu siūloma numatyti galutinę datą valiai pakeisti – 2026 m. gruodžio 31 d. Tuo atveju, jeigu asmenys valios nepakeistų iki minėtos siūlomos naujos datos, jiems nedelsiant turėtų būti išmokamas likęs atlyginimas išskirtinai tik pinigais. Įgyvendinus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, būtų užtikrinta nuosavybės teisių atkūrimo proceso pabaiga, kartu suteikiant galimybę piliečiams, kurių atžvilgiu procesas nėra pasibaigęs, teisę pasinaudoti realiai neatkurto turto rinkos vertei prilygintą atlyginimo būdą – naują lygiavertį žemės sklypą miesto teritorijoje. Vilniuje bus baigtas žemės grąžinimo procesas, bus išvengta daug teisminių ginčų, kurie stabdo žemės reforma bei Vilniaus miesto savivaldybė galėtų likusią laisvą žemę pardavinėti aukcionuose ir tokiu būdu papildyti savo biudžetą ir/ar lėšas skirti gynybai.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Atkūrus asmenims nauju lygiaverčiu žemės sklypu, verslas galės dalyvauti savivaldybės skelbiamuose aukcionuose, pirkti laisvus žemės sklypus ir juos vystyti, tokiu būdu stiprinant Lietuvos statybos sektorių.
įstatymų projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Atkūrimo įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projektas sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvardinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia.
11. Ar į statymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Valstybei nereikės mokėti pretendentams piniginių kompensacijų ir tokiu būdu valstybė sutaupys apie 1,5 mln. Eurų.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „naujas lygiavertis žemės sklypas“, „nekilnojamas turtas“, „atlyginimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia: Česlav Olševski Rita Tamašunienė Jaroslav Narkevič