Projektas
2026 m. d. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą Nr. IX-1826 ir jį išdėstyti taip: „
1Šio įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos ir užtikrinta asmenų lygybė ir vienodas požiūris į juos be diskriminacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2Šiuo įstatymu užtikrinama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje stebėsena ir kontrolė.
3
. Šis įstatymas nustato, kurios institucijos formuoja ir įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus ir Asmenų su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija) veiklos teisinius pagrindus, kaip pateikiami ir nagrinėjami skundai dėl lygių galimybių pažeidimo (toliau – skundas), atliekama taikinimo procedūra ir ginamas viešasis interesas lygių galimybių srityje.
4. Šiuo įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.
5. Šio įstatymo nuostatos netaikomos:1 ) šeimos ir privataus gyvenimo srityse;2
) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams keliamiems reikalavimams, jeigu dėl jų veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos ar įsitikinimų, tikėjimo, atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;3
) religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, nuomojant joms nuosavybės teise priklausantį turtą;4 ) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, kurių savininko teises įgyvendina religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai ir kurių veikla vykdoma turint ugdymo religinės bendruomenės ir bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, jei atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti minėtų organizacijų etosą;5
) tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui, mokant išimtinai religijos (tikybos);6
) reikalavimams, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, besimokantys, studijuojantys religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijų, įsteigtų turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, veikloje, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso;7
) organizacijoms, savo veiklai vienijančioms asmenis vienu ar keliais pagrindais, nurodytais šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, sprendžiant narystės, savanoriškos veiklos ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama.
1 . Daugialypė diskriminacija
Diskriminacija
. Diskriminacijos pagrindai
Etosas
. Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai
. Lygybės duomenys
Lygios galimybės
. Netiesioginė diskriminacija
faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas vienu ar keliais diskriminacijos pagrindais, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis.9 .
Pilietybė
. Priekabiavimas
11 . Sąveikinė diskriminacija
kai dėl jų neatsiejamos tarpusavio sąveikos asmuo atsiduria blogesnėje padėtyje nei palyginamoje situacijoje esantis asmuo.12 . Seksualinis priekabiavimas
. Siejamoji diskriminacija
Socialinė padėtis
. Specialiosios laikinosios priemonės
Tiesioginė diskriminacija
su asmeniu, kai vienu ar keliais diskriminacijos pagrindais jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu tokiomis pat ar panašiomis aplinkybėmis jos buvo, yra ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:1 ) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;2
) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;3 ) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;4 ) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;5 ) įstatymų nustatytas priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, užimtumo, darbo rinkos srityse, siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, asmenų užimtumą ir integraciją į darbo rinką;6 ) specialiąsias laikinąsias priemones;7 ) atvejus, kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikras asmens tapatybės bruožas yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas ir kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;8
) atvejus, kai ribojimų, reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;9 ) atskirų sporto varžybų vyrams, moterims, asmenims su negalia bei sporto varžybų pagal amžiaus grupes rengimą;10 ) lengvatų teikimą amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;11 ) įstatymuose nustatytos valstybės paramos teikimą amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;12 ) taikomą specialią apsaugą nėštumo, gimdymo ir vaiko žindymo metu;13
) atvejus, kai moterims ir vyrams nustatomi skirtingi karo prievolės atlikimo reikalavimai;14 ) moterims taikomus fizinio parengtumo, darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, kuriais, atsižvelgiant į moterų fiziologines savybes, siekiama išsaugoti jų sveikatą;15 ) taikomą skirtingą tam tikrų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas;16 ) prekių pardavimą ir (ar) paslaugų teikimą vien tik arba pirmiausia vienos lyties asmenims, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis.17
. Tinkamas sąlygų pritaikymas
18. Tinkamo sąlygų pritaikymo neužtikrinimas laikomas šio straipsnio 8 ir (ar) 16 dalyse apibrėžta diskriminacija negalios pagrindu.
19. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ,
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Įrodinėjimo pareiga Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos, persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją, preziumuojama, kad diskriminacijos, persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo dėl diskriminacijos pateikimo, dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos ar pranešimo apie diskriminaciją faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygios galimybės nebuvo pažeistos.
Apsauga nuo persekiojimo, priešiško elgesio ar neigiamų padarinių Šio įstatymo 6–11 straipsniuose nurodyti subjektai, kuriems nustatyta pareiga įgyvendinti lygias galimybes tam tikroje srityje, privalo imtis priemonių, kad asmenys, pateikę skundą, pareiškimą, prašymą, pranešimą ar ieškinį dėl diskriminacijos arba kitaip pranešę apie diskriminaciją ir dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, taip pat jų atstovai ar asmenys, liudijantys ar teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų padarinių dėl skundo, pareiškimo, prašymo, pranešimo, ieškinio dėl diskriminacijos pateikimo ar pranešimo apie diskriminaciją kitu būdu, taip pat dalyvavimo byloje dėl diskriminacijos.
II
5 straipsnis. Valstybės lygių galimybių politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos
1. Valstybės lygių galimybių politika – valstybės politika, pagal kurią nustatomi principai, tikslai ir uždaviniai, siekiant užtikrinti lygių galimybių įgyvendinimą visose viešojo gyvenimo srityse, sudarant būtinas teisines, socialines, ekonomines ir kultūrines sąlygas. Valstybės lygių galimybių politika formuojama vadovaujantis Strateginio valdymo įstatyme numatytu lyčių lygybės ir nediskriminavimo principu.
2. Lietuvos Respublikos Seimas
dalyvauja formuojant valstybės lygių galimybių politiką, priima lygias galimybes reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdo jų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę, skiria lygių galimybių kontrolierių.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato strateginius valstybės lygių galimybių politikos tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir tvirtina jiems įgyvendinti skirtas nacionalines plėtros programas, jose nustato pažangos priemones.
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija:1 ) formuoja valstybės politiką lygių galimybių srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;2 ) analizuoja ir vertina situaciją bei statistinę informaciją lygių galimybių srityje;3
) didina visuomenės informuotumą apie teisinę ir institucinę sistemą lygių galimybių srityje, asmenų lygybę ir vienodą požiūrį į juos be diskriminacijos , skirdama dėmesį asmenų grupėms, kurioms gresia diskriminacija.
5. Ministerijos, k itos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją pavestose valdymo srityse:1 ) teikia pasiūlymus S ocialinės apsaugos ir darbo ministerijai formuojant valstybės lygių galimybių politiką, organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant jos įgyvendinimą;2 ) įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką;3 ) kaupia, sistemina, analizuoja ir skelbia informaciją apie valstybės lygių galimybių politikos įgyvendinimą .6
. Vyriausybės įgaliotos įstaigos įgyvendina lygių galimybių priemones pagal Vyriausybės nutarime nustatytą kompetenciją .
7. Valstybės institucijos ir įstaigos, vadovaudamosi Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymu, teikia Valstybės duomenų agentūrai duomenis statistinei informacijai rengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos tvirtinamą lygių galimybių statistinio tyrimo rodiklių sąrašą.
8. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos pagal savo kompetenciją teikia nuasmenintą apibendrintą informaciją apie lygias galimybes suinteresuotoms institucijoms ir (ar) asmenims, vykdo jos sklaidą. III
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos pagal kompetenciją privalo:1 ) užtikrinti, kad teisės aktuose nebūtų diskriminaciją įtvirtinančių nuostatų;2 ) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti programas, priemones, projektus ir kitas iniciatyvas, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti;3 ) teisės aktų nustatyta tvarka remti, skatinti ir finansuoti nevyriausybinių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų priemones, projektus ir kitas iniciatyvas, padedančias įgyvendinti lygias galimybes.
2. Viešojo administravimo subjektai, taip pat asmenys, teikiantys viešąsias paslaugas, privalo:1
) vykdydami viešąjį bei vidaus administravimą ir (ar) teikdami viešąsias paslaugas, užtikrinti lygias galimybes;2 ) užtikrinti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos laikymąsi;3 ) imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio konkrečiu atveju jiems reikia, siekiant gauti administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, kai šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi užtikrinimo nepakanka.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, akademine bendruomene ir kitais suinteresuotais subjektais, veikiančiais lygių galimybių įgyvendinimo srityje.
1 . Švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo:1 ) užtikrinti asmenims lygias galimybes: a ) priimant pas švietimo teikėjus, kurie vykdo mokymo ir ugdymo veiklą, bei į mokslo ir studijų institucijas, kuriose mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas; b ) skiriant stipendijas ir (ar) teikiant paskolas; c ) rengiant, sudarant, tvirtinant švietimo programas; d ) vertinant mokymosi pasiekimus; e ) parenkant arba asmenims patiems pasirenkant mokymo programas ir (ar) dėstomus dalykus; f ) vykdant profesinio orientavimo veiklą, keliant kvalifikaciją, ugdant profesinius įgūdžius ir (ar) suteikiant praktinio darbo patirtį;
2 ) užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, įskaitant virtualiąsias mokymo(si) priemones, nebūtų diskriminacijos ar jos propagavimo;3 ) užtikrinti, kad pas švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijose nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, priekabiaujama, seksualiai priekabiaujama.
2. Švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti jų ugdymosi poreikių tenkinimą, galimybę dalyvauti švietimo procese ir įgyvendinti teisę į švietimą, vadovaujantis Švietimo įstatymo 5 straipsnyje numatytais lygių galimybių ir įtraukties principais.
Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys privalo:1 ) priimdamas į darbą ar valstybės tarnybą, taikyti vienodus darbuotojų ar valstybės tarnautojų atrankos kriterijus ir (ar) sąlygas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 4 ir 7 punktuose nustatytus atvejus;2 ) sudaryti vienodas darbo ar valstybės tarnybos sąlygas, vienodas galimybes darbuotojams ar valstybės tarnautojams kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti darbuotojams ar valstybės tarnautojams vienodas lengvatas;3 ) naudoti vienodus darbuotojų darbo, valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus;4
) naudoti vienodus atleidimo iš darbo ar iš valstybės tarnybos kriterijus;5 ) už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;6 ) užtikrinti, kad nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti ir siekiantys įsidarbinti asmenys, darbuotojai, valstybės tarnautojai, praktikantai ar stažuotojai darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo;7 ) imtis tinkamų ir proporcingų priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju jiems siekiant gauti darbą (taip pat ir valstybės tarnyboje), dirbti, taip pat siekiant karjeros arba mokytis;8
) imtis priemonių, kad darbuotojai ar valstybės tarnautojai darbo vietoje nebūtų diskriminuojami dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, papildomų poilsio dienų darbuotojams, auginantiems vaikus, nemokamų atostogų suteikimo ir darbo laiko režimo pasirinkimo.
Priimančiosios ir koordinuojančiosios organizacijos privalo:1 ) užtikrinti savanoriams lygias galimybes ir sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti savanoriškoje veikloje, išskyrus atvejus, kai dėl organizacijos veiklos pobūdžio arba dėl jos vykdymo sąlygų tam tikra asmens savybė yra esminis ir lemiamas reikalavimas, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis;
2 ) užtikrinti, kad asmuo, dalyvaujantis savanorių atrankoje, arba savanoris, vykdydamas savanorišką veiklą ar dalyvaudamas kitoje veikloje, susijusioje su vykdoma savanoriška veikla, priimančiojoje ir (ar) koordinuojančiojoje organizacijoje, nepatirtų diskriminacijos;3 ) užtikrinti, kad nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti ir asmuo, dalyvaujantis savanorių atrankoje, arba savanoris, vykdydamas savanorišką veiklą ar dalyvaudamas kitoje veikloje, susijusioje su vykdoma savanoriška veikla, priimančiojoje ir (ar) koordinuojančiojoje organizacijoje , nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo;4
) imtis tinkamų ir proporcingų priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju jiems siekiant dalyvauti savanoriškoje veikloje.
Įgyvendindamas lygias galimybes, gamintojas, pardavėjas, paslaugų teikėjas privalo:1 ) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias prekes, gaminius ir paslaugas, įskaitant būstą, ir taikyti vienodas atsiskaitymo už juos sąlygas bei vienodas garantijas;2
) skelbdamas ar suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba juos reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas vienu ar keliais diskriminacijos pagrindais ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių pagrindų asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą;3 ) imtis priemonių, kad nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti ir asmenys, gaudami gaminius, prekes ir paslaugas, nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo;4 ) užtikrinti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos laikymąsi ;5
) imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju jiems siekiant gauti tokius pačius gaminius, prekes bei paslaugas ir už juos atsiskaityti, kai šio straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytų reikalavimų laikymosi užtikrinimo nepakanka.1
Organizacijos (asociacijos) privalo:1 ) užtikrinti, kad į jas priimami, jų veikloje dalyvaujantys ir jų teikiamą naudą gaunantys asmenys nepatirtų diskriminacijos;2 ) užtikrinti, kad nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti ir asmenys, dalyvaujantys organizacijų (asociacijų) veikloje, nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo;3
) imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju jiems siekiant dalyvauti šių organizacijų (asociacijų) veikloje ir gauti jų teikiamą naudą.
Skelbimuose dėl būsto, kai šie skelbimai yra vieši, priėmimo į darbą, valstybės tarnybą, stažuotis, mokytis, atlikti praktiką ar savanorišką veiklą draudžiama diskriminacija, nurodant atrankos kriterijus ir (ar) sąlygas, suteikiančius asmeniui pirmenybę į būstą, būti priimtam į darbą, valstybės tarnybą, stažuotis, mokytis, atlikti praktiką ar savanorišką veiklą, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies 4 ir 7 punktuose ir 9 straipsnio 1 punkte numatytus atvejus, taip pat atvejus, kai tam tikra asmens savybė yra esminis ir lemiamas reikalavimas, kai tai pateisina teisėtas tikslas, siekiamas tinkamomis, būtinomis ir proporcingomis priemonėmis.
IV
1. Lygių galimybių kontrolierius yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų ar kitų asmenų ir pagal kompetenciją veikia savarankiškai. Lygių galimybių kontrolieriui negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jo sprendimams.
2. Lygių galimybių kontrolierius yra valstybės pareigūnas.
3. Lygių galimybių kontrolierius savo veikloje yra objektyvus ir, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, vienodai (lygiai teisingai) priima sprendimus, užtikrindamas lygias galimybes.
4. Lygių galimybių kontrolierius:1 )
sprendžia jo kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklą: jai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą bei funkcijų atlikimą, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų;2 ) atstovauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijose bei įstaigose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose bei jų darbo (valdymo) organuose ;3 ) vykdo šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą ir Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo kontrolę;4 ) tvirtina Komisijos nuostatus;5
) siūlo Seimui, Vyriausybei ir (ar) Lietuvos Respublikos Prezidentui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad jis ištirtų, ar teisės aktai, susiję su lygių galimybių užtikrinimu, atitinka Konstituciją ir įstatymus;6 ) gina viešąjį interesą lygių galimybių srityje teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka;7 ) gali su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis), konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio teisės aktas atitinka šį įstatymą ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;8
) įstatymų, reglamentuojančių išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, nustatyta tvarka gali pateikti išvadą dėl lygių galimybių pažeidimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoms ir (ar) gauti informaciją iš jų apie jų nagrinėjamus ar išnagrinėtus skundus (prašymus), susijusius su lygiomis galimybėmis;9 ) nagrinėja asmenų skundus;10 ) gali atlikti taikinimo procedūrą;11 ) gali pradėti lygių galimybių pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, nustatęs šio pažeidimo požymius visuomenės informavimo priemonėse ar kitur;12 ) konsultuoja asmenis, patyrusius priekabiavimą, seksualinį priekabiavimą, dėl galimų jų teisių gynimo būdų;13 ) vykdo informacinę, prevencinę ir švietėjišką veiklą lygių galimybių srityje;14
) savo iniciatyva atlieka nepriklausomus socialinius, visuomenės nuostatų tyrimus, rengia diskriminacijos apraiškų ir lygių galimybių užtikrinimo apžvalgas;15 ) rengia ir skelbia nepriklausomas diskriminacijos apraiškų Lietuvos Respublikoje apžvalgas, ataskaitas dėl lygių galimybių ir diskriminacijos padėties, įskaitant ne rečiau kaip kas 4 metus skelbiamą vieną ar kelias ataskaitas dėl lygių galimybių ir diskriminacijos, kurioje (kuriose) pateikiamos rekomendacijos, kaip gerinti padėtį, susijusią su asmenų lygybe ir vienodu požiūriu į juos be diskriminacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;16 ) teikia išvadas ir (ar) rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo,
gali viešai jas skelbti ir prašyti nevyriausybinių organizacijų, kitų suinteresuotų subjektų pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl jų;17 ) teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl valstybės lygių galimybių politikos prioritetų ir (ar) teisės aktų lygių galimybių srityje tobulinimo;18 ) pagal savo veiklos prioritetus vykdo kitą veiklą lygių galimybių užtikrinimo ir nediskriminavimo srityje ;19
) laikydamasis įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos teikimą ir (ar) gavimą bei asmens duomenų apsaugą, nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją teikia informaciją kitoms Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijoms bei įstaigoms, tarptautinėms ir Europos Sąjungos institucijoms bei jų darbo (valdymo) organams , nevyriausybinėms organizacijoms;20 ) kaupia, sistemina, analizuoja informaciją savo veiklos srityje, įskaitant lygybės duomenis;21 ) atlieka kitas įstatymais ir kitais teisės aktais jam nustatytas funkcijas.5
. Jei lygių galimybių kontrolierius Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nusišalina nuo tarnybinių pareigų atlikimo, apie viešųjų ir privačių interesų konfliktą informuodamas ir pareiškimą apie nusišalinimą pateikdamas Seimo valdybai, atostogauja, yra išvykęs į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau kaip vienai dienai arba yra laikinai nedarbingas ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų ar atlikti funkcijų, tuo laiku Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja vaiko teisių apsaugos kontrolierius, o jei jis negali, – Seimo kontrolierius.
1
. Lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą, taip pat ne mažesnę negu 5 metų darbo ar veiklos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje patirtį.2
. Lygių galimybių kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Seimo Pirmininkas lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūrą Seimui pateikia likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki lygių galimybių kontrolieriaus kadencijos pabaigos, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytus atvejus.
3. Kandidatus į lygių galimybių kontrolieriaus pareigas Seimo Pirmininkui gali teikti valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir mokslo bei studijų institucijos.4
. Lygių galimybių kontrolierius, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei, perskaitydamas šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje pateiktą lygių galimybių kontrolieriaus priesaikos tekstą.
5. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:1 ) pasibaigia jo įgaliojimų laikas ir jis neskiriamas kitai kadencijai;2 ) jis Seimo paskiriamas ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas;3 ) jis miršta.
6. Lygių galimybių kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, jei:1 ) jis atsistatydina;2 ) jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų;3 ) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;4 ) jis sulaužo priesaiką;5 ) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;6
) jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme.
7. Šio straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose bei 6 dalyje nurodytais atvejais sprendimą dėl lygių galimybių kontrolieriaus atleidimo priima Seimas Seimo Pirmininko teikimu.
8. Šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu atveju lygių galimybių kontrolierius eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas lygių galimybių kontrolierius. Kitais šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais, kol bus paskirtas naujas lygių galimybių kontrolierius, lygių galimybių kontrolieriaus pareigas Seimo valdyba paveda eiti vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, o jei jis negali, – Seimo kontrolieriui.9
. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimams nutrūkus šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais ar lygių galimybių kontrolierių atleidus iš pareigų 6 dalyje nurodytais atvejais, Seimo Pirmininkas lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūrą pateikia Seimui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų pabaigos dienos. Dėl lygių galimybių kontrolieriaus atleidimo iš pareigų šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytu atveju Seimas priima sprendimą tik tada, kai sveikatos apsaugos ministro sudaryta gydytojų komisija pateikia išvadą, kad lygių galimybių kontrolierius nebegali eiti šių pareigų.
1
. Lygių galimybių kontrolieriaus priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo pirmininko pavaduotojas Seimo posėdyje.
2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:1 ) „Aš, lygių galimybių kontrolierius (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (‑a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas.“;2
) „Aš, lygių galimybių kontrolierius (-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (‑a) Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), saugoti man patikėtas paslaptis.“
3. Perskaitęs priesaikos tekstą, lygių galimybių kontrolierius jį pasirašo. Lygių galimybių kontrolieriaus pasirašytas priesaikos tekstas saugomas Seime.
kontrolieriaus pareigomis nesuderinama veikla
1. Lygių galimybių kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, taip pat su darbu privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginį ar kūrybinį darbą.
2. Lygių galimybių kontrolierius negali gauti kito darbo užmokesčio, išskyrus jam nustatytą pagal einamas pareigas ir atlyginimą už pedagoginį ar kūrybinį darbą, taip pat užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuos įgyvendinant vykdoma su žmogaus teisių apsauga, informacijos apie jas sklaida ar ombudsmenų institucijų veiklos tobulinimu susijusi pedagoginė ar kūrybinė veikla.3
. Lygių galimybių kontrolierius gali būti savanoriu priimančiosiose organizacijose – labdaros ir paramos fonduose, asociacijose, viešosiose įstaigose, jei jos laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat kitose priimančiosiose organizacijose, išskyrus biudžetines įstaigas ir politines organizacijas.
4. Lygių galimybių kontrolierius negali dalyvauti politinių organizacijų veikloje ir būti jų nariu.
1
. Pasibaigus lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimų laikui ir jo nepaskyrus kitai kadencijai, jam išmokama 2 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimams nutrūkus kitais šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, išeitinė išmoka jam nemokama. Lygių galimybių kontrolierių atleidus iš pareigų dėl sveikatos būklės, jam išmokama 3 mėnesių jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Lygių galimybių kontrolieriui mirus, jo įpėdiniui (-iams) išmokama 3 mėnesių jo buvusio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šioje dalyje nurodytos išmokos mokamos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.2
. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimams nutrūkus šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytu atveju ar lygių galimybių kontrolierių atleidus iš pareigų šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, lygių galimybių kontrolierius turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą, jeigu jis ėjo pareigas valstybės tarnyboje iki jo paskyrimo lygių galimybių kontrolieriumi dienos.
1. Lygių galimybių kontrolierius informaciją apie skundo tyrimą visuomenės informavimo priemonėms teikia tik pareiškėjui sutikus.2
. Lygių galimybių kontrolierius visuomenę informuoja apie savo veiklą, skelbia savo nuomonę lygių galimybių klausimais ir (ar) informaciją apie priimtus nuasmenintus sprendimus (jų santraukas) (pašalinęs fizinio asmens vardą, pavardę bei kitus duomenis, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti asmens tapatybę), išskyrus atvejus, kai net ir nuasmeninus sprendimą (jo santrauką) nebūtų tinkamai užtikrinta asmens duomenų apsauga.
Lygių galimybių kontrolierius kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, Seimui raštu pateikia nepriklausomą lygių galimybių kontrolieriaus praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie lygių galimybių kontrolieriaus veiklą, lygių galimybių padėties Lietuvos Respublikoje apžvalgą, valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, lygių galimybių kontrolieriaus pateiktas išvadas ir (ar) rekomendacijas.
1
. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, kurios steigimo tikslas – užtikrinti lygių galimybių kontrolieriaus darbą. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas.
2. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą valstybės ižde, herbinį antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Už Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos herbinio antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako lygių galimybių kontrolierius įstatymų nustatyta tvarka.
3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygių galimybių kontrolierius.4
. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo reglamentą tvirtina lygių galimybių kontrolierius.
1. Komisija yra kolegiali, nepriklausoma ir nešališka institucija, kurios veiklos tikslas – vykdyti Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną. Komisija veikia pagal lygių galimybių kontrolieriaus patvirtintus nuostatus.2
. Komisiją sudaro 5 nariai: 4 asmenų su negalia asociacijų atstovai ir vienas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas. Lygių galimybių kontrolieriaus nustatyta tvarka kandidatus į Komisiją bendru sutarimu siūlo asmenų su negalia asociacijos. Asmenų su negalia asociacijos, teikdamos Komisijos narių kandidatūras, turi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujami asmenų su negalia, atsižvelgiant į jų negalios pobūdį ir įvairovę, bei jų interesams atstovaujančių asmenų su negalia asociacijų, atsižvelgiant į jų veiklos sritį, interesai. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina lygių galimybių kontrolierius.3
. Komisija sudaroma 4 metų kadencijai. Tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės, išskyrus Komisijos narį – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovą.
4. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
5. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija, jis atsistatydina, jį atšaukia lygių galimybių kontrolierius arba jis miršta. Jei Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta nepasibaigus jo kadencijai, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iki kadencijos pabaigos siūloma nauja Komisijos nario kandidatūra ir keičiama Komisijos personalinė sudėtis.6
. Komisiją techniškai aptarnauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
7. Komisijos darbui vadovauja Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas turi vieną pavaduotoją, kuris, nesant Komisijos pirmininko, atlieka jo pareigas. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas iš Komisijos narių renkami pirmojo Komisijos posėdžio metu kadencijos laikotarpiui. Komisija turi teisę savo kadencijos metu perrinkti Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami paprasta balsų dauguma, dalyvaujant visiems Komisijos nariams.
8. Vykdydama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną, Komisija atlieka šias funkcijas:1 ) analizuoja, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencija;2
) rengia Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas ir jas teikia už šios konvencijos įgyvendinimą atsakingoms institucijoms;3 ) teikia Seimui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, lygių galimybių kontrolieriui, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims rekomendacijas dėl Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimo;4 ) vykdo kitas Komisijos nuostatuose numatytas funkcijas .
9. Komisija, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:1 ) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Seimo, Vyriausybės, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, lygių galimybių kontrolieriaus, kitų juridinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti;2
) siūlyti lygių galimybių kontrolieriui atlikti tyrimą dėl lygių galimybių pažeidimo;3 ) deleguoti Komisijos narius dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų sudarytų darbo grupių, komisijų veikloje, kai svarstomi su Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimu susiję klausimai;4 ) pasitelkti ir kviesti į Komisijos posėdžius valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų atstovus, ekspertus nagrinėti Komisijos sprendžiamų klausimų;5 ) sudaryti darbo grupes.10
. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalo išnagrinėti Komisijos pateiktas rekomendacijas ir apie nagrinėjimo rezultatus bei rekomendacijų vykdymą informuoti Komisiją. Informacija Komisijai pateikiama per jos nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo rekomendacijų gavimo dienos.
V
Lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas, draudimų nesilaikymas.
1. Asmuo, manantis, kad yra pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių ir šio įstatymo VI skyriuje nustatyta tvarka pateikti skundą.2
. Asmens, manančio, kad pažeistos jo lygios galimybės, prašymu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba lygių galimybių kontrolieriaus nustatyta tvarka asmeniui prieinamu bendravimo būdu turi suteikti informaciją apie teisinę ir institucinę sistemą lygių galimybių užtikrinimo srityje, lygių galimybių kontrolieriaus ir Lygių galimybių kontrolierius tarnybos funkcijas, galimas asmens teisių gynimo priemones, įskaitant teisę kreiptis į teismą ir ginti savo teises teisme, reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat informaciją apie įstaigas ir organizacijas, teikiančias psichologinę ir kitokią pagalbą, taikomas konfidencialumo ir asmens duomenų apsaugos nuostatas.3
. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba informaciją apie skundo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką skelbia savo interneto svetainėje.
4. Asmens kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neatima iš asmens teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises jame, taip pat reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka. VI
1. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuojančiame teisės akte asmenų teisių gynimas ir jų atstovavimas nurodyta kaip viena iš veiklos sričių ir kuris turi dokumentą, patvirtinantį teisinį atstovavimo pagrindą, turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą.2
. Skundas gali būti pateiktas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu arba tiesiogiai atvykus į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kreipiantis asmeniškai arba per atstovą. Jeigu skundas pateikiamas žodžiu, skundo formą užpildo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas. Tokiu atveju skundo formoje pažymima, kad skundas pateiktas žodžiu, ir įrašomas pareiškėjo (jei skundą teikia jo atstovas, – atstovo) nurodytas būdas informacijai, susijusiai su skundo nagrinėjimu, pateikti.3
. Skundas lygių galimybių kontrolieriui turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo skundžiamų veiksmų padarymo, skundžiamo neveikimo arba paaiškėjimo apie skundžiamų veiksmų padarymą ar skundžiamą neveikimą dienos. Skundas, pateiktas praėjus šiam terminui, nenagrinėjamas, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip.
4. Anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu lygių galimybių kontrolierius nenusprendžia kitaip.
1. Skunde turi būti nurodyta:1 ) skundo gavėjas – lygių galimybių kontrolierius;2 ) skundo surašymo data;3 ) pareiškėjo ir, jei skundą teikia jo atstovas, atstovo duomenys: a ) fizinio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, elektroninio pašto adresas ir (arba) telefono ryšio numeris; b
) juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinės adresas, E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kodas ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą juridinį asmenį; c ) teisinis atstovavimo pagrindas, jei skundą teikia pareiškėjo atstovas;4 ) asmens, kurio veiksmai ar neveikimas skundžiami, duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, pareigų pavadinimas (jei skundžiamas juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinės adresas), jeigu žinoma, – skundžiamo asmens kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas ir (arba) telefono ryšio numeris);5 ) skundžiamas veiksmas, jo padarymo laikas ir aplinkybės arba skundžiamas neveikimas, data, kurią veiksmas turėjo būti atliktas, ir aplinkybės;6
) jei skundžiamas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) arba administracinis sprendimas (jo dalis),
priėmusio (‑ių) subjekto (-ų) pavadinimas (-ai), priėmimo data, norminio administracinio akto arba administracinio sprendimo rūšis, numeris, pavadinimas (antraštė), prireikus – skundžiama norminio administracinio akto arba administracinio sprendimo struktūrinė dalis ;7 ) aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo skundą, ir jas patvirtinantys įrodymai bei galima jų buvimo vieta, jeigu žinoma, – liudytojo (-ų) vardas (-ai), pavardė (-ės), nuolatinės (‑ių) gyvenamosios (-ųjų) vietos (-ų) adresas (-ai)
, elektroninio (-ių) pašto (-ų) adresas (-ai) ir (arba) telefono (-ų) ryšio numeris (-iai), kiti įrodymai bei galima jų buvimo vieta;8 ) diskriminacijos pagrindas (-ai);9 ) pareiškėjo prašymas lygių galimybių kontrolieriui;10 ) pareiškėjo (jei skundą teikia jo atstovas, – atstovo) parašas; skundas, teikiamas per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis , turi būti suformuotas taip, kad būtų užtikrinta elektroninė asmens atpažintis ir skundo teksto autentiškumas, arba skundas turi būti pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo (jei skundą teikia pareiškėjo atstovas) kvalifikuotu elektroniniu parašu . Šis reikalavimas netaikomas žodžiu pateiktiems skundams.
2. Jeigu skundą teikia pareiškėjo atstovas, kartu su skundu
turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis teisinį atstovavimo pagrindą, ar jo kopija (nuorašas).
3. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, gavusi pareiškėjo (fizinio asmens) ar jo atstovo skundą, juos informuoja, kad, siekiant užtikrinti visapusišką ir objektyvų skundo nagrinėjimą bei užtikrinti subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, teisę į gynybą, atliekant procesinius veiksmus, skundo nagrinėjimo metu šiam subjektui bus atskleisti pareiškėjo (fizinio asmens) vardas, pavardė, skundo dalykas.
4. Prie skundo gali būti pridėta:1 ) skundžiamas administracinis sprendimas (jo dalis) ar jo (jos) kopija (nuorašas);2 ) turimi įrodymai ir (ar) jų aprašymas.5
. Jeigu nesilaikoma šio straipsnio 1–2 dalyse nurodytų skundo reikalavimų, lygių galimybių kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
1. Lygių galimybių kontrolierius, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, kad gauti 2 ar daugiau skirtingų pareiškėjų skundų dėl to paties lygių galimybių pažeidimo, gali sujungti šių skundų tyrimą, kad sujungti skundai būtų išnagrinėti operatyviau ir objektyviau.
2. Jei skunde nurodytas daugiau nei vienas lygių galimybių pažeidimas, lygių galimybių kontrolierius gali išskirti vieną ar kelis skunde nurodytus lygių galimybių pažeidimus, kad išskirti pažeidimai būtų išnagrinėti operatyviau ir objektyviau.
Lygių galimybių kontrolierius per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dienos gali priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai raštu informuodamas pareiškėją (nurodomas atsisakymo nagrinėti skundą pagrindas (‑ai)):1 ) jei skundas pateiktas praėjus šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui;2 ) jei skundas neatitinka šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų;3 ) jei dėl skunde išdėstyto klausimo priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;4 ) jei skundas turi būti nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje ar teisme;5 ) jei pareiškėjas piktnaudžiauja teise kreiptis į lygių galimybių kontrolierių;6
) Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais.
1. Skundas turi būti išnagrinėtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo jo skundo gavimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje dienos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.2
. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (dėl galimos sisteminės diskriminacijos, skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, didelės informacijos apimties, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, būtinumo atlikti papildomą tyrimą (gauti dokumentus, paaiškinimus, apklausti suinteresuotus asmenis) per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą skundas negali būti išnagrinėtas, lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęsiamas vienam mėnesiui. Pareiškėjas apie termino pratęsimą informuojamas raštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti skundo nagrinėjimo terminą priėmimo dienos.
1
. Lygių galimybių kontrolierius, atlikdamas lygių galimybių pažeidimo tyrimą pagal pateiktą skundą arba savo iniciatyva ar jį atlikęs, priima vieną arba kelis iš šių sprendimų:1 ) perduoti turimą tyrimo informaciją ir medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, jeigu nustatomi galimi nusikalstamos veikos požymiai;2 ) kreiptis į atitinkamą asmenį ir siūlyti jam nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą;3 ) kreiptis į norminį administracinį aktą arba administracinį sprendimą priėmusį (-ius) subjektą (-us) ir siūlyti jam pakeisti ar panaikinti norminį administracinį aktą (jo dalį) arba administracinį sprendimą (jo dalį), susijusį (-ią) su lygių galimybių pažeidimu;4 ) pradėti administracinių nusižengimų teiseną;5
) pripažinti skundą nepagrįstu, jeigu tyrimo metu nepasitvirtino skunde nurodyto lygių galimybių pažeidimo faktas;6 ) įspėti atitinkamą asmenį dėl padaryto lygių galimybių pažeidimo;7 ) įpareigoti reklaminės veiklos subjektus nutraukti lygias galimybes pažeidžiančią reklamą ir nustatyti šio įpareigojimo įvykdymo terminą;8 ) su pareiškimu kreiptis į administracinį teismą, prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymą arba Vyriausybės norminį teisės aktą, ar konkrečios bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimtas bendro pobūdžio teisės aktas atitinka šį įstatymą arba Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą;9
) siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai atlikti tyrimą, siekiant nustatyti, ar valstybės tarnyboje dirbantis asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo;10 ) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme administraciniam sprendimui nustatytus reikalavimus. Sprendimą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
3. Lygių galimybių pažeidimo tyrimas gali būti nutrauktas, jei:1 ) pareiškėjas skundą atsiima;2 ) trūksta duomenų, kad būtų galima nustatyti pažeidėją ar ištirti padarytą lygių galimybių pažeidimą;3
) lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas nutraukiami;4 ) lygias galimybes pažeidžiantis norminis administracinis aktas (jo dalis) arba administracinis sprendimas (jo dalis) pakeičiamas ar pripažįstamas netekusiu galios.
4. Jeigu skundo tyrimo metu išaiškėja šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba pareiškėjas ir skundžiamas asmuo sudaro taikos sutartį, tyrimas nutraukiamas.
1 .
Lygių galimybių kontrolierius, vykdydamas šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę prašyti ir neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, registrų informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų duomenis, dokumentus ir informaciją, įskaitant asmens duomenis, paaiškinimus ir kitą medžiagą, kurių jam reikia pavestoms funkcijoms atlikti.2
. Lygių galimybių kontrolieriaus prašymu asmenys privalo įstatymų nustatyta tvarka pateikti jam (leisti susipažinti) duomenis, dokumentus, informaciją, paaiškinimus ir kitą medžiagą, būtiną jo funkcijoms atlikti, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo lygių galimybių kontrolieriaus prašymo pateikti duomenis, dokumentus, informaciją, paaiškinimus ir kitą medžiagą gavimo dienos, jeigu lygių galimybių kontrolierius savo prašyme nenurodo kito termino.3
. Asmenys, kuriems adresuotas lygių galimybių kontrolieriaus sprendimas, privalo su juo susipažinti ir informuoti lygių galimybių kontrolierių apie sprendimo vykdymą. Informacija lygių galimybių kontrolieriui pateikiama nedelsiant priėmus sprendimą (-us) dėl priemonių, kurių bus imamasi, atsižvelgiant į lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo gavimo dienos.
4. Asmenys, nevykdantys lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimų ir (ar) sprendimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
1
. Lygių galimybių kontrolierius, pareiškėjas ar skundžiamas asmuo turi teisę inicijuoti taikinimo procedūrą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. Taikinimo procedūra pareiškėjo ir skundžiamo asmens sutikimu gali būti inicijuojama ir atliekama iki lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo, kuriuo baigiamas tyrimas dėl lygių galimybių pažeidimo, priėmimo dienos. Inicijavus taikinimo procedūrą ir ją atliekant, lygių galimybių pažeidimo tyrimo terminas sustabdomas iki taikinimo procedūros pabaigos dienos.
2. Taikinimo procedūra yra nemokama. Ji atliekama lygių galimybių kontrolieriaus nustatyta tvarka.3
. Taikinimo procedūroje dalyvauja pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas, taip pat gali būti kviečiami kiti suinteresuoti asmenys. P areiškėjui ir skundžiamam asmeniui taikinimo procedūroje g ali atstovauti jų atstovai, pateikę dokumentą, patvirtinantį teisinį atstovavimo pagrindą , ar jo kopiją (nuorašą) .
4Jeigu, atlikus taikinimo procedūrą, pasiekiamas pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui priimtinas susitarimas, lygių galimybių kontrolieriaus nustatyta tvarka sudaroma taikos sutartis. Sudarius taikos sutartį, lygių galimybių kontrolierius priima sprendimą lygių galimybių pažeidimo tyrimą nutraukti.
5
. Jeigu, atlikus taikinimo procedūrą, pareiškėjui ir skundžiamam asmeniui priimtinas susitarimas nepa siekiamas , lygių galimybių kontrolierius tęsia tyrimą ir priima vieną arba kelis iš šio įstatymo
nurodytų sprendimų. VII
1. Įgyvendinant šį įstatymą, asmens duomenys, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir
kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.
2. Asmens duomenis tvarkantis subjektas užtikrina, kad jie būtų tvarkomi išimtinai siekiant formuoti ir įgyvendinti valstybės lygių galimybių politiką , nagrinėti skundus, organizuoti ikiteisminio ginčų sprendimo procedūras ir ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje .3 . Įgyvendinant šį įstatymą, asmens duomenys, įskaitant specialiųjų kategorijų asmens duomenis, nurodytus Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje, tvarkomi duomenų valdytojui taikant šias duomenų subjekto pagrindinių teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones:1 ) duomenų subjektui suteikiama išsami informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą pagal Reglamento (ES) 2016/679
13 ir 14 straipsniuose išdėstytus reikalavimus;2 ) užtikrinama prieigos prie asmens duomenų apsauga, valdymas ir kontrolė. Prieiga prie asmens duomenų gali būti suteikiama tik tiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kuriems asmens duomenys būtini jų funkcijoms atlikti;3 ) asmens duomenis tvarkantys asmenys yra įsipareigoję saugoti paslaptį arba laikytis konfidencialumo reikalavimų;4 ) įgyvendinamos tinkamos ir konkrečios techninės bei organizacinės apsaugos priemonės, skirtos šiems asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto asmens duomenų sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo ar kitokio neteisėto tvarkymo.4
. Duomenų subjekto teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 .
5. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo priedas
1 .
2000/43/EB , įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, su pakeitimais, padarytais 2024 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1499 .
2. 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB , nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus.3
. 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) su pakeitimais, padarytais 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1500 .
4. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB , su pakeitimais, padarytais 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1500 .
5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES
dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis.6 .
(ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų su pakeitimais, padarytais 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 .
7. 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1158 dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES .
8. 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2381
dėl biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo ir susijusių priemonių.
9. 2024 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1499 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/43/EB ir 2004/113/EB .10 .
(ES) 2024/1385
dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje.
11. 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1500 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006/54/EB ir 2010/41/ES . “.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. birželio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir lygių galimybių kontrolierius iki 2026 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki 2026 m. gegužės 31 d. Seimo paskirto lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai tęsiasi iki jo kadencijos pabaigos.4 .
Asmenų su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos , sudaryta iki 2026 m. gegužės 31 d. , veikia iki savo kadencijos pabaigos.
5. Skundai, pateikti lygių galimybių kontrolieriui iki 2026 m. gegužės 31 d. , baigiami nagrinėti vadovaujantis iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusiomis teisinio reguliavimo nuostatomis.
6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi lygių galimybių kontrolieriaus metinėmis veiklos ataskaitomis, teikia Europos Komisijai informaciją apie lygių galimybių kontrolieriaus veiklą pagal šio įstatymo nuostatas nuo 2026 m. birželio 1 d. iki 2031 m. birželio 19 d., o vėliau – kas 5 metus.
ex post vertinimas1
. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą, turi būti įvertinta, kokiu mastu asmenys ir lygių galimybių kontrolierius pasinaudojo šiame įstatyme nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis: ar šiuo įstatymu nustatytas viešojo intereso gynimas lygių galimybių srityje buvo efektyvus ir padėjo užtikrinti asmenų lygybę bei vienodą požiūrį į juos be diskriminacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kiek skundų dėl lygių galimybių pažeidimo buvo gauta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje per kiekvienus ex post
vertinimo laikotarpio kalendorinius metus ir kokiais diskriminacijos pagrindais buvo pateikti šie skundai.3 . Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.4 . Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. gegužės 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant sistemiškai peržiūrėti lygių galimybių politikos reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, atliepti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės ir lygių galimybių kontrolieriaus metinėse veiklos ataskaitose už 2023 m. ir 2024 m. teiktas rekomendacijas situacijai lygybės ir nediskriminavimo srityje, gerinti, taip pat siekiant į nacionalinę teisę perkelti šias direktyvas:1 ) 2024 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyvą (ES) 2024/1499
dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/43/EB ir
2 ) 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1500 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006/54/EB ir
2010/41/ES (toliau kartu – Direktyvos). Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuvos Respublika, turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2026 m. birželio 19 d. įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šių Direktyvų. Lygybės institucijų nepriklausomumo ir savarankiškumo stiprinimas bei kompetencijų išplėtimas Direktyvos yra svarbios siekiant suvienodinti lygybės institucijų veiklą skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, ypač tose, kuriose teisės viršenybės principas ne visada užtikrinamas.
Lietuvos Respublikoje Direktyvų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę bus reikšmingas suteikiant Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriui papildomus įgaliojimus, kartu stiprinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau – Tarnyba) ir praplečiant Tarnybos funkcijas.
Direktyvose yra akcentuojama, kad lygybės įstaigos gali veiksmingai atlikti savo vaidmenį tik galėdamos veikti visiškai nepriklausomai, nepatirdamos įtakos iš išorės. Dėl šios priežasties yra svarbu imtis priemonių, kurios užtikrintų lygybės įstaigų nepriklausomumą ir pakankamus finansinius išteklius. Be to, yra pabrėžiama, kad valstybės narės turi imtis veiksmų, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie lygybės įstaigų egzistavimą ir asmenų teises lygių galimybių srityje. Taip pat numatoma, kad valstybės narės turi imtis priemonių, siekiant įgalinti lygybės įstaigas vykdyti veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, skatinti pozityvius veiksmus ir lygybės aspekto integravimą viešųjų ir privačių subjektų veikloje, organizuoti mokymus, konsultacijas lygybės tema, įsitraukti į viešus debatus, bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais bei socialiniais partneriais, keistis gerąja patirtimi. Direktyvos numato įgaliojimą lygybės įstaigoms skelbti bent santraukas savo nuomonių ir sprendimų, kurie yra ypač svarbūs lygybės įstaigų nuomone.
Kitas svarbus aspektas yra galimybių lygybės įstaigoms gauti informaciją ir duomenis, reikalingus diskriminacijos tyrimams vykdyti, sudarymas. Didelis dėmesys Direktyvose skiriamas tinkamam sąlygų sudarymui asmenims teikti skundus jiems patogiu ir prieinamu būdu (pavyzdžiui, žodžiu, raštu ar internetu). Be to, lygybės įstaigoms priskiriama svarbi funkcija – teikti pagalbą nukentėjusiems nuo diskriminacijos. Svarbu, kad asmenys gautų informaciją, susijusią su jų teisių gynimo priemonėmis, skundo dėl lygių galimybių pažeidimo (toliau – skundas) padavimu ir nagrinėjimu, įskaitant, terminus ir skundo padavimo būdus bei apie galimybes gauti pagalbą.
Direktyvomis siekiama, kad lygybės įstaigos būtų stiprinamos įgyvendinat šiuos principus: · Įgalinimo:
lygybės įstaigos turi būti teisiškai ir praktiškai įgalintos veiksmingai įgyvendinti lygiateisiškumo principą. Jos turi turėti reikiamus įgaliojimus, kompetencijas ir išteklius. · Veiksmingumo: lygybės įstaigos turi prisidėti prie diskriminacijos prevencijos ir lygybės skatinimo. · Nepriklausomumo: lygybės įstaigos turi veikti be išorinio kišimosi ar įtakos jų veiklai. · Savarankiškumo: lygybės įstaigos turi turėti galimybę pačios nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis, kad būtų užtikrintas lygiateisiškumo principas, taip pat priimti sprendimus dėl savo veiklos, administracinės struktūros, žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo. · Konsultavimo:
lygybės įstaigos turi būti įtraukiamos vertinant, ar jos turi pakankamus išteklius, nepriklausomumą ir įgaliojimus. Jų rekomendacijos turi būti pagrindas sprendimams priimti. · Informuotumo: siekdamos didinti informuotumą apie savo darbą ir lygybės bei nediskriminavimo teisę, lygybės įstaigos turėtų galėti skelbti bent santraukas tų savo nuomonių ir sprendimų, kurie, jų nuomone, yra ypač svarbūs.
Statistiniai duomenys
Apžvelgiant statistinius duomenis ir atliktus tyrimus lygių galimybių ir nediskriminavimo srityje, 2023 m. Specialiojo Eurobarometro Nr. 535 duomenys atskleidė, kad tik 27 proc. dalyvavusių apklausoje mano, kad Lietuvoje pastangos, skirtos kovoti su diskriminacija, yra efektyvios. Atsakant į klausimą, kaip jaustųsi, jei vienas iš jų vaikų užmegztų romantiškus santykius su romu (-e) ar musulmonu (-e), po 46 proc. respondentų nurodė, kad jaustųsi nepatenkintai,
Lygių galimybių kontrolieriaus 2024 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad 2024 m. Tarnyba gavo 261 oficialų skundą, 795 paklausimus raštu bei 70 paklausimų socialiniame tinkle „Facebook“. Telefonu dėl lygių galimybių užtikrinimo konsultuotasi 648 kartus, gyvai atvykus į Tarnybos patalpas – 19 kartų. Lyginant su 2022 m., Tarnyboje dėl galimos diskriminacijos 2023 m. gauti 236 oficialūs skundai, dar 1 419 kartų dėl konsultacijos diskriminacijos ir lygių galimybių užtikrinimo klausimais kreiptasi žodžiu (gyvai arba nuotoliu), elektroniniu paštu, telefonu, per socialinį tinklą „Facebook“. Taigi pastebima tendencija dėl išaugusio asmenų kreipimosi į Tarnybą.
2024 m. Specialusis Eurobarometras Nr. 546 parodė, kad 34 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad lygios galimybės ir prieiga prie darbo rinkos yra svarbus elementas ES ekonominei ir socialinei plėtrai. Tarnybos 2024 m. atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa „Žmogaus teisių supratimas Lietuvoje“ 60 proc. respondentų (-čių) daugiausia diskriminacijos įžvelgia darbo rinkoje, o 24 proc. apklaustųjų – būsto nuomos srityje.
Taip pat pažymėtina, jog ši apklausa parodė, kad 6 asmenys iš 10-ties žinotų, kur kreiptis dėl pažeistų žmogaus teisių gynimo. 2023 m. Specialusis Eurobarometras Nr. 535 parodė, kad tik 14 proc. apklaustųjų apie diskriminavimo atvejį praneštų Tarnybai arba ombudsmenui. Dėl šios priežasties Lietuvoje būtina didinti žinomumą apie Tarnybos veiklą.
2025 m. atliktas Visuomenės nuostatų mažumų bei migrantų atžvilgiu Lietuvoje tyrimas parodė, kad 59 proc. respondentų nenorėtų kaimynystėje gyvent su romais, 51 proc. – su musulmonais, o 45 proc. – su homoseksualiais asmenimis. Įstatymo projekto tikslas – sistemiškai peržiūrėti lygių galimybių politikos reglamentavimą Lietuvos Respublikoje ir laiku (iki 2026 m. birželio 19 d.) perkelti Direktyvų nuostatas į nacionalinę teisę, suteikti lygių galimybių kontrolieriui papildomus įgaliojimus, sustiprinti jo nepriklausomumą, išplėsti Tarnybos kompetencijas bei funkcijas, užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad lygių galimybių kontrolierius
galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestas funkcijas, didinti pagalbos prieinamumą asmenims, kurių lygios galimybės pažeistos, skatinti Tarnybos įtraukimą į teisėkūros bei politikos formavimo procesus. Siekiant šio tikslo, siūloma Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą (toliau – LGĮ) išdėstyti nauja redakcija.
Įstatymo projekto uždaviniai:1 . Užtikrinti lygių galimybių kontrolieriaus nešališką veikimą ir veiklos nepriklausomumą.2 . Suteikti galimybę lygių galimybių kontrolieriui ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje.3 . Didinti visuomenės informuotumą apie Tarnybą ir jos veiklą bei vykdyti diskriminacijos prevenciją.4 .
Sudaryti galimybę lygių galimybių kontrolieriui gauti informaciją ir duomenis, reikalingus tyrimams dėl lygių galimybių pažeidimo vykdyti .5 .
Įpareigoti lygių galimybių kontrolierių informuoti visuomenę apie savo veiklą ir skelbti savo nuomonę lygių galimybių klausimais ir (ar) priimtus nuasmenintus sprendimus (jų santraukas) .6 . Sudaryti tinkamas, aiškias ir vienodas sąlygas (būdus) asmenims pateikti skundus dėl lygių galimybių pažeidimo.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė d arbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. A1-17 „Dėl darbo grupės 2024 m. gegužės 7 d. Tarybos direktyvai (ES) 2024/1499
dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų rasinės ar etninės kilmės, srityje, vienodo požiūrio į asmenis, nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, užimtumo ir profesinėje srityje, vienodo požiūrio į moteris ir vyrus socialinės apsaugos srityje ir dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2000/43/EB ir 2004/113/EB , ir 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai (ES) 2024/1500 dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų dėl vienodo požiūrio į moteris ir vyrus ir vienodų jų galimybių užimtumo ir profesinės veiklos srityje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2006/54/EB ir 2010/41/ES
, perkelti į nacionalinę teisę, sudarymo“.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Bendrosios nuostatos LGĮ 1 straipsnis apibrėžia šio įstatymo paskirtį, taikymo sritį. LGĮ 2 straipsnyje yra apibrėžiamos pagrindinės LGĮ vartojamos sąvokos. LGĮ 3 straipsnis numato sritis, kuriose šis įstatymas nėra taikomas. LGĮ 4 straipsnyje apibrėžiamos lygių galimybių sričiai taikytinos įrodinėjimo taisyklės.
Lygių galimybių politikos formavimas ir įgyvendinimas
LGĮ II skyriuje numatoma valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų, darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes, lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje bei draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose. LGĮ nėra reglamentuotas valstybės lygių galimybių politikos formavimas, taip pat nėra nustatytos pagrindinių institucijų – Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų funkcijos lygių galimybių srityje.
Lygių galimybių įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai
LGĮ IV skyriuje įtvirtinama, kad LGĮ priežiūrą atlieka lygių galimybių kontrolierius ir numato Tarnybos bei lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimus. LGĮ nesuteikta teisė lygių galimybių kontrolieriui
siūlyti kompetentingiems subjektams kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar teisės aktai, susiję su lygių galimybių užtikrinimu, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, nors, pvz., Seimo kontrolierius, tokią teisę turi; konsultuoti asmenis, patyrusius priekabiavimą, seksualinį priekabiavimą dėl galimų jų teisių gynimo būdų; rengti periodines apžvalgas ar ataskaitas dėl lygių galimybių ir diskriminacijos padėties kurioje (-iose) pateikiamos rekomendacijos dėl su vienodu požiūriu, lygių galimybių užtikrinimu ir diskriminacija susijusios padėties gerinimo Lietuvoje; teikti rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasitvirtinti ir savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie lygių galimybių įgyvendinimą ir užtikrinimą; kaupti, sisteminti, analizuoti informaciją savo veiklos srityje, įskaitant lygybės duomenis .
Tarnyba neturi galimybės ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje bei atlikti taikinimo procedūrą. Reikalavimai lygių galimybių kontrolieriui, jo skyrimo tvarka ir socialinės garantijos LGĮ 18 straipsniu įtvirtinama lygių galimybių kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka, tačiau nenurodyti subjektai, kurie gali pateikti kandidatūras bei kandidatūrų pateikimo tvarka. LGĮ 20 straipsnis numato su lygių galimybių kontrolieriaus pareigomis nesuderinama veiklą. LGĮ 21 straipsnyje numatomos lygių galimybių kontrolieriaus socialinės garantijos.
Reikalavimai skundui ir skundų nagrinėjimas, lygių galimybių pažeidimo tyrimas
LGĮ V skyriuje išdėstoma skundų pateikimų ir tyrimų tvarka bei reikalavimai skundui, numatant skundų pateikimo būdus, ištyrimo terminus ir subjektus, kurie turi teisę pateikti skundus.4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Bendrosios nuostatos Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 1 straipsnyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis, taikymo sritis bei sritys, kuriose šis įstatymas nėra taikomas.
Verta pabrėžti, kad Įstatymo projektu siūlomame nauja redakcija išdėstyti LGĮ yra koreguojama išimtis, kad LGĮ nuostatos netaikomos
religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, nuomojant joms nuosavybės teise priklausantį turtą. Dabar galiojančioje LGĮ redakcijoje nurodoma, kad LGĮ nuostatos netaikomos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jų arba jų narių įsteigtoms organizacijoms, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais, atsižvelgiant į tai, kad galiojantis apribojimas veikia komercinę sritį ir nepagrįstai susiaurina asmenų apsaugą nuo diskriminacijos prekių pardavimo bei paslaugų teikimo srityje.
Taip pat siūloma atsisakyti LGĮ išimties, kad LGĮ nuostatos netaikomos švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. Tokiu pakeitimu siekiama nesiaurinti asmenų teisinės apsaugos nuo diskriminacijos tose srityse, kuriose išimčių nenustato atitinkamos direktyvos. Be to, minėtos nuostatos nėra suderinamos su Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu, kuriame konstatuota, jog „bažnyčios ir religinės organizacijos pedagogams, kitiems pasaulietinių švietimo įstaigų darbuotojams (išskyrus tikybos mokytojus) negali nustatyti jokių su jų įsitikinimais ar tikyba susijusių reikalavimų. Valstybinių ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų valdymą organizuoti, prižiūrėti jų veiklą gali tik valstybės ir savivaldybių institucijos, bet ne bažnyčios ar religinės organizacijos“.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siūlomame nauja redakcija išdėstyti LGĮ siūloma tikslinti galiojančio LGĮ sąvokas ir pildyti naujomis: daugialypė, sąveikinė ir siejamoji diskriminacija. Aiški sąvokų apibrėžtis leis tiksliau įvertinti diskriminacijos reiškinį ir efektyviau ginti asmenims, kurių lygios galimybės pažeistos.
Taip pat diskriminacijos pagrindų sąrašas yra pildomas lytinės tapatybės, lyties raiškos ar kitų lyties požymių, odos spalvos pagrindais. Poreikis teisinėje bazėje atsižvelgti į paminėtus pagrindus pažymimas Direktyvos (ES) 2024/1500 preambulėje, atkreipiant dėmesį, kad aukos turėtų būti suprantamos kaip apimančios visus asmenis, manančius, kad patyrė diskriminaciją, kaip nurodyta Direktyvos 2006/54/EB
2010/41/ES
4 straipsnyje, neatsižvelgiant, pavyzdžiui, į jų socioekonominį statusą, politines pažiūras, amžių, sveikatą, pilietybę, gyventojo statusą, kalbą, odos spalvą, raštingumo lygį, lytį, lytinę tapatybę, lyties raišką ar lytinius požymius. Be kita ko, poreikis įtraukti šiuos diskriminacijos pagrindus indikuotas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos Visuotinės periodinės peržiūros darbo grupės 2022 m. teiktose rekomendacijose ir lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitose už 2023 m. ir 2024 m. teiktose rekomendacijose.
Į naujos redakcijos LGĮ įtraukus „lygybės duomenų“ sąvoką bei atitinkamas pareigas ir funkcijas įvairioms valstybės institucijoms ir įstaigoms, pavyzdžiui, Įstatymo projektu siūlomame nauja redakcija išdėstyti LGĮ 5 straipsnio 7 dalyje numatoma pareiga
valstybės institucijoms ir įstaigoms teikti Valstybės duomenų agentūrai duomenis statistinei informacijai rengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą lygių galimybių statistinio tyrimo rodiklių sąrašą, tikimasi, reikšmingai prisidėti prie įrodymais grįstos lygių galimybių politikos formavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje.
Svarbu akcentuoti, kad, siekiant sustiprinti darbuotojų apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo darbe, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, patvirtintame 2025 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 895 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2028 m. I ketv. numatyta ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo (toliau – Konvenciją) (minėto plano 2.2.13 punktas). Konvencijos tikslas – suformuoti įtraukią, integruotą ir lyčių aspektu pagrįstą smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje prevencijos bei panaikinimo koncepciją. Konvencijoje vartojama sąvoka „smurtas ir priekabiavimas“ darbo pasaulyje reiškia įvairų nepriimtiną elgesį ir praktikas ar jų grėsmę, nesvarbu, ar tai yra vienintelis, ar kartotinis įvykiai, kuriais siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, dėl kurių ši žala padaroma arba gali būti padaryta, įskaitant smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.
Siekiant pasirengti ratifikuoti Konvenciją, Įstatymo projektu siūlomame nauja redakcija išdėstyti LGĮ siūloma tikslinti sąvokos „priekabiavimas“ apibrėžimą. Siekiant suvienodinti LGĮ nustatytas tiesioginės diskriminacijos išimtis su Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme numatytomis išimtis, į Įstatymo projektu siūlomame nauja redakcija išdėstyti LGĮ yra įtraukiamos tokios pat tiesioginės diskriminacijos išimtys, kokios yra nustatytos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme.
Lygių galimybių politikos formavimas ir įgyvendinimas Siekiant institucinės sandaros ir atsakomybių pasidalinimo aiškumo, siūloma Įstatymo projektu siūlomą
nauja redakcija išdėstyti LGĮ pildyti II skyriumi „Valstybės lygių galimybių politikos formavimas ir įgyvendinimas“. Šiame skyriuje numatytas valstybės lygių galimybių politikos formavimo mechanizmas ir nurodomos už lygių galimybių politikos formavimą atsakingos institucijos. Įstatymo projektu siūlomame nauja redakcija išdėstyti LGĮ III skyriuje „Lygių galimybių įgyvendinimas“ numatomos pareigos ir draudimai įvairiems subjektams, įgyvendinantiems lygias galimybes jų veiklos srityje.
Be to, į Įstatymo projektu siūlomą nauja redakcija išdėstyti LGĮ yra integruojami Seimo 2025 m. birželio 26 d. priimto Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 5, 6, 7, 8, 9 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d., nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys, kad LGĮ 6 straipsnyje ir 10 straipsnyje numatoma, kad viešojo administravimo subjektai bei viešųjų paslaugų teikėjai ir pardavėjai, gamintojai, paslaugų teikėjai asmenims su negalia privalo užtikrinti teisę į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip yra , nurodoma Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Siekiant atsižvelgti į prieinamumo ir tinkamo sąlygų pritaikymo santykį, Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių komiteto Bendroje pastaboje Nr. 2 (2014 m.) dėl 9 straipsnio „Prieinamumas“ rašoma, kad prieinamumas yra bendro pobūdžio ex ante (išankstinė) pareiga, orientuota į asmenų su negalia grupes.
Valstybės privalo užtikrinti prieinamumą dar prieš gaudamos individualius prašymus, nustatydamos išsamius ir standartizuotus reikalavimus paslaugų teikėjams bei statytojams. Tinkamas sąlygų pritaikymas yra ex nunc (nuo dabar) pareiga, skirta pavieniams asmenims konkrečiose situacijose, pavyzdžiui, darbovietėje ar mokykloje. Ši priemonė taikoma tada, kai bendrų prieinamumo standartų nepakanka, pavyzdžiui, asmuo turi retą sutrikimą arba nesinaudoja standartinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, neskaito Brailio raštu). Priešingai nei bendrojo prieinamumo atveju, pareiga pritaikyti sąlygas galioja tik tiek, kiek tai nesudaro subjektui nepagrįstos naštos. Šių dviejų sąvokų santykis leidžia užtikrinti individualų teisingumą.
Nors prieinamumo standartai tarnauja kaip rodiklis, būtent tinkamas sąlygų pritaikymas tampa įrankiu, užtikrinančiu nediskriminavimą ir lygybę, atsižvelgiant į konkretaus asmens orumą, savarankiškumą bei pasirinkimus tais atvejais, kai standartizuoti sprendimai yra nepakankami. Pavyzdžiui, mokėjimo terminalas gali atitikti Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo, kuriuo įgyvendinama 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882
dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų, nuostatas, tačiau galimi atvejai, kai asmuo su negalia dėl negalios pobūdžio ar kitokių aplinkybių mokėjimo terminalu negali naudotis. Prašymas pakeisti (perdaryti) mokėjimo terminalą būtų nepagrįsta našta, tačiau paslaugos teikėjas, atsižvelgdamas į asmens su negalia prašymą, turėtų organizuoti procesą ir pagalbą taip, kad būtų užtikrintas paslaugos suteikimas asmeniui su negalia konkrečioje situacijoje.
Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 6 straipsnyje numatomos pareigos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms užtikrinti lygias galimybes atliekant ir kitas viešojo administravimo funkcijas bei remti projektus, priemones ir iniciatyvas, kurios padeda įgyvendinti lygias galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad v alstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos įgyvendina valstybės lygių galimybių politiką, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, akademine bendruomene ir kitais suinteresuotais subjektas, kurie veikia lygių galimybių srityje (pavyzdžiui,
kontrolieriais, tarptautinėmis organizacijomis, kitais subjektais, su kuriais bendradarbiaujant yra įgyvendinama lygių galimybių politika), taip įvertinant šių subjektų pastebėjimus ir teikiamus pasiūlymus lygių galimybių politikai tobulinti. Tai prisidės prie geresnio lygių galimybių užtikrinimo tiek valstybės, tiek vietos savivaldos lygmeniu viešojo administravimo bei paslaugų teikimo srityje. Įstatymo projektu siūlomą
nauja redakcija išdėstyti LGĮ siūloma pildyti pareiga švietimo įstaigoms, švietimo teikėjams bei mokslo ir studijų institucijoms užtikrinti, kad nebūtų diskriminacijos, kai yra parenkamos ar patys asmenys pasirenka mokymo programos ar dėstomi dalykai, vykdoma profesinio orientavimo veikla ir keliama kvalifikacija, ugdomi profesiniai įgūdžiai ir (ar) suteikiama praktinio darbo patirtis (7 straipsnis). Šis siūlymas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo kvalifikacijos kėlimo veiklose bei mokymo programų ar dalykų pasirinkimo procese.
Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 8 straipsniu siekiama įpareigoti darbdavius, kad darbuotojai ar valstybės tarnautojai darbo vietoje nebūtų diskriminuojami, kad dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, papildomų poilsio dienų darbuotojams, auginantiems vaikus, nemokamų atostogų, skirtų sergančiam šeimos nariui ar kartu su darbuotoju, valstybės tarnautoju gyvenančiam asmeniui slaugyti (prižiūrėti), suteikimo ir lankstaus darbo grafiko nustatymo. Tai prisidės prie apsaugos nuo diskriminacijos darbo vietoje ir gaunant garantijas, susijusias su darbu.
Siūlomas Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 9 straipsnis numato lygių galimybių ir nediskriminavimo įgyvendinimą savanoriškoje veikloje. Šios nuostatos prisidės prie geresnio savanorių lygių galimybių užtikrinimo ir apsaugos nuo diskriminacijos. Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 12 straipsniu siūloma įtvirtinti draudimą diskriminuoti skelbimuose dėl būsto, kai skelbimai yra vieši, priėmimo į darbą, valstybės tarnybą, stažuotis, mokytis, atlikti praktiką ar savanorišką veiklą. Tokiu pasiūlymu siekiama didinti apsaugą nuo diskriminacinio pobūdžio skelbimų paminėtose srityse ir suteikti teisę lygių galimybių kontrolieriui tirti asmenų skundus, susijusius su diskriminaciniais skelbimais.
Lygių galimybių įgyvendinimo priežiūra ir stebėsena. Lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ IV skyrius „Lygių galimybių kontrolierius, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Komisija“ skiriamas lygių galimybių įgyvendinimo priežiūros ir stebėsenos institucijoms. Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 13 straipsnis reglamentuos lygių galimybių kontrolieriaus veikos pagrindus. LGĮ siūloma papildyti nuostata, užtikrinančia, kad lygių galimybių kontrolieriui negali būti daromas spaudimas (politinis, ekonominis ir pan.), kuris galėtų daryti įtaką jo priimamiems sprendimams. Šio straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimus, sulyginant juos su Seimo kontrolierių ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimais dėl galimybės siūlyti Seimui, Vyriausybei ir (ar) Prezidentui kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar teisės aktai, susiję su lygių galimybių užtikrinimu, atitinka Konstituciją ir įstatymus. Be to, lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai išplečiami suteikiant jam teisę ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje ir atlikti taikinimo procedūrą. Įstatymo projektu
siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 13 straipsnio 6 ir 10 punktuose nurodytos funkcijos lygių galimybių kontrolieriui pavedamos, siekiant perkelti Direktyvų 7 ir 10 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas į nacionalinę teisę. Siekiant tinkamai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1385 dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje 28 straipsnio nuostatas, lygių galimybių kontrolieriui pavedama funkcija konsultuoti asmenis, patyrusius seksualinį priekabiavimą dėl galimų jų teisių gynimo priemonių.
Tokie siūlomi LGĮ pakeitimai prisidės prie lygių galimybių kontrolieriaus nepriklausomumo, savarankiškumo stiprinimo, o lygių galimybių kontrolieriaus funkcijų išplėtimas užtikrins asmenų, kurių lygios galimybės pažeistos, teisinį tikrumą ir saugumą bei galimas pažeistų teisių gynimo priemones. Įstatymo projektu siūlomame
nauja redakcija išdėstyti LGĮ siūloma numatyti reikalavimus rengiamoms ir skelbiamoms lygių galimybių kontrolieriaus ataskaitoms ir apžvalgoms lygių galimybių srityje, bei teikiamoms išvadoms ir rekomendacijoms. Siekiant perkelti Direktyvų 17 straipsnio c dalį į nacionalinę teisę, lygių galimybių kontrolieriui numatoma funkcija rengti periodines apžvalgas ar ataskaitas dėl lygių galimybių ir diskriminacijos padėties kurioje (-iose) pateikiamos rekomendacijos dėl su vienodu požiūriu, lygių galimybių užtikrinimu ir diskriminacija susijusios padėties gerinimo Lietuvoje.
Be to, lygių galimybių kontrolierius įgaliojamas teikti rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pasitvirtinti ir savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie lygių galimybių įgyvendinimą ir užtikrinimą bei kaupti, sisteminti, analizuoti informaciją savo veiklos srityje, įskaitant lygybės duomenis. Tokios naujos LGĮ nuostatos siūlomos, siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvų 3 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 1 dalį.
Tikimasi, kad tokių naujų siūlomų nuostatų įtraukimas į LGĮ prisidės prie geresnio informacijos keitimosi ir efektyvesnės teisėkūros lygių galimybių srityje. Verta pastebėti, kad Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 21 straipsnyje nėra numatomas kadencijų apribojimas Tarnybos atstovui Komisijoje. Tarnybos atstovas atlieka ir Komisijos nario, ir sekretoriaus funkciją. Siekiant užtikrinti Komisijos veiklos tęstinumą, ekspertiškumą, Tarnybos atstovas kaupia informaciją, kuri perduodama naujos sudėties Komisijai. Taip pat tokiu būdu užtikrinama istorinė atmintis, žinios ir Tarnybos atstovo, atliekančio ir Komisijos nario, ir sekretoriaus funkciją, kompetencija Konvencijos stebėsenos srityje.
Reikalavimai lygių galimybių kontrolieriui ir jo socialinės garantijos Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 14 straipsnis numato lygių galimybių kontrolieriaus pozicijai užimti taikomus reikalavimus, taip pat lygių galimybių kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarką. Teikiamas siūlymas, kad kandidatą į lygių galimybių kontrolieriaus poziciją Seimo Pirmininkui gali siūlyti valstybės institucijos, nevyriausybinės organizacijos ir mokslo bei studijų institucijos. Tokia nuostata sudarys prielaidas didesnei kandidatų įvairovei ir nepriklausomumui.
Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 16 straipsnis nustato veiklą, nesuderinimą su lygių galimybių kontrolieriaus pareigomis, siekiant išlaikyti kontrolieriaus nepriklausomumą bei nešališkumą. Numatoma, kad lygių galimybių kontrolierius negali būti politinių organizacijų nariu ir gali atlikti savanorystę Savanoriškos veiklos įstatyme nurodytose priimančiosiose organizacijose – labdaros ir paramos fonduose, asociacijose, viešosiose įstaigose, jei jos laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat kitose priimančiosiose organizacijose, išskyrus biudžetines įstaigas ir politines organizacijas.
Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 17 straipsniu numatomos lygių galimybių kontrolieriaus socialinės garantijos, apimančios išeitinių išmokų išmokėjimo tvarką.
Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 18 straipsniu siekiama numatyti pareigą lygių galimybių kontrolieriui informuoti visuomenę apie savo veiklą ir skelbti savo nuomonę lygių galimybių klausimais ir (ar) priimtus nuasmenintus sprendimus (jų santraukas, numatant išimtį, kai net ir nuasmeninus sprendimą (jo santrauką) nebūtų užtikrinta asmens duomenų apsauga. Toks pasiūlymas prisidės prie visuomenės ir kitų suinteresuotų grupių supažindinimo su galiojančiu teisiniu reglamentavimu lygių galimybių užtikrinimo srityje ir taikoma praktika bei didins lygių galimybių kontrolieriaus veiklos viešumą.
Siekiant į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti Direktyvų 17 straipsnio b punkto nuostatas, Įstatymo projekto 19 straipsnyje siūloma numatyti, kokia informacija turi būti pateikiama lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitoje (t. y. informacija apie lygių galimybių kontrolieriaus veiklą, lygių galimybių padėties Lietuvos Respublikoje apžvalgą, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, Tarnybos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, lygių galimybių kontrolieriaus pateiktas išvadas ir (ar) rekomendacijas).
Reikalavimai skundui ir skundų nagrinėjimas, lygių galimybių pažeidimo tyrimas Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ V skyriuje „Lygių galimybių pažeidimas“ pateikiama aiški lygių galimybių pažeidimo samprata ir nustatomos asmens, kurio lygios galimybės galimai pažeistos, teisės. Toks reguliavimas leis asmeniui, kurio lygios galimybės galimai buvo pažeistos, aiškiai suprasti ir žinoti savo teises ir jam prieinamu bendravimo būdu gauti informaciją apie teisinę ir institucinę sistemą lygių galimybių užtikrinimo srityje bei Tarnybos funkcijas. Įstatymo projekto 23 straipsniu bus perkeltos į nacionalinę teisę Direktyvų 6 straipsnio nuostatos.
Siūloma pildyti Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ VI skyriumi „Skundo pateikimas ir nagrinėjimas“, kuris numato skundo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 24 straipsniu numatoma skundo pateikimo terminai ir būdai pateikti skundą. Verta pastebėti, kad bus sudaryta galimybė skundą pateikti žodžiu. Taip siekiama perkelti į nacionalinę teisę Direktyvų 12 straipsnio nuostatas ir užtikrinti, kad Tarnybos paslaugomis galėtų vienodomis sąlygomis ir nemokamai naudotis visi Lietuvos Respublikos gyventojai.
Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 25 straipsniu reikalavimai skundui pildomi reikalavimais nurodyti pageidaujamą būdą su skundo nagrinėjimu susijusiai informacijai gauti, diskriminacijos pagrindą ir, kad skundas, pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba skundas turi būti suformuotas tokiu būdu, kuriuo užtikrinama elektroninė asmens atpažintis ir teksto autentiškumas. Taip pat nurodoma, kad pareiškėjas turi būti informuojamas Tarnybos atstovo, kad, siekiant užtikrinti visapusišką ir objektyvų skundo tyrimą bei užtikrinti subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, teisę į gynybą, tyrimo metu bus atskleisti pareiškėjo vardas, pavardė, skundo dalykas.
Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 26 straipsniu numatoma skundų sujungimo ir išskyrimo procedūra. Tikimasi, kad toks pasiūlymas prisidės prie skundų nagrinėjimo operatyvumo ir objektyvumo. Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ 28 straipsnyje įtvirtinama galimybė pratęsti tyrimo ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui LGĮ numatytais atvejais (pvz., galimos sisteminės diskriminacijos atvejais, dėl informacijos gausos, skundžiamų veiksmų tęstinumo pobūdžio, būtinybės atlikti papildomą tyrimą ir kt.). Tai ypač svarbu, kalbant apie vis aktualesniais tampančius lygių galimybių pažeidimus dirbtinio intelekto pagalba valdomose sistemose, kai gali būti reikalinga atlikti itin sudėtingus ir ilgą laiką trunkančius tyrimus. Tokio pobūdžio termino pratęsimo poreikis indikuotas lygių galimybių kontrolieriaus veiklos ataskaitos už 2024 m. teiktose rekomendacijose (
Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį ir praktiką, kad tyrimai dėl diskriminacijos, kuri gali pasireikšti taikant dirbtinio intelekto sistemas bei algoritmus, gali vykti ne vienerius metus, svarstytina pratęsti šiuo metu Lygių galimybių įstatyme numatytų tyrimų dėl diskriminacijos atlikimo terminus ). Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu pareiškėjas ir skundžiamas asmuo sudaro taikos sutartų, lygių galimybių pažeidimo tyrimas yra nutraukiamas.
Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ 30 straipsnyje numatoma galimybė lygių galimybių kontrolieriui iš asmenų gauti reikalingą informaciją jo funkcijoms atlikti bei pareigą asmenims susipažinti su lygių galimybių sprendimu ir informuoti apie jo vykdymą.
Tokios siūlomos naujos LGĮ nuostatos prisidės prie aiškesnio ir efektyvesnio skundų nagrinėjimo ir lygių galimybių pažeidimo tyrimų proceso. Taikinimo procedūros galimybė ir teisė ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje Siekiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvų 7 straipsnių ir 10 straipsnių 3 dalies c punkto nuostatas, Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ siūlomas 31 straipsnis, numatantis taikinimo procedūrą Tarnyboje. Tikimasi, kad įteisinus galimybę lygių galimybių kontrolieriui atlikti taikinimo procedūrą Tarnyboje, bus sudarytos sąlygos ginčus lygių galimybių srityje išspręsti greičiau, mažesnėmis sąnaudomis ir ne teismo tvarka.
Be to, Įstatymo projektu siūlomu
nauja redakcija išdėstyti LGĮ siekiama įteisinti galimybę lygių galimybių kontrolieriui ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje teisme Lietuvos Respublikos c ivilinio proceso kodekso arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ( Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ
. Toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas padės užtikrinti asmenų lygybę ir vienodą požiūrį į juos be diskriminacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, suteiks asmenims saugumą, teisinį tikrumą, kad jų pažeistos teisės gali būti ginamos, padedant kompetentingoms valstybės institucijoms. Baigiamosios nuostatos
Numatoma, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas įsigalios 2026 m. birželio 1 d., atsižvelgiant į Direktyvose nustatytą jų perkėlimo terminą. Yra numatyta, kad Seimas ir lygių galimybių kontrolierius iki 2026 m. gegužės 31 d. priims Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ įgyvendinamuosius teisės aktus.
Siekiant lygių galimybių kontrolieriaus ir Komisijos veiklų tęstinumo, yra numatyta, kad iki
2026 m. gegužės 31 d. Seimo paskirto lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimai tęsiasi iki jo kadencijos pabaigos, o K omisija , sudaryta iki 2026 m. gegužės 31 d. , veikia iki savo kadencijos pabaigos. Skundai, pateikti lygių galimybių kontrolieriui iki minėtos datos , baigiami nagrinėti vadovaujantis iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusiomis teisinio reguliavimo nuostatomis.
Be to, perkeliant Direktyvų 18 straipsnio 2 dalies nuostatas į nacionalinę teisę, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigojama ne vėliau kaip 2031 m. birželio 19 d., o vėliau kas 5 metus, pateikti Europos Komisijai informaciją apie lygių galimybių kontrolieriaus veiklą, atsižvelgdama į lygių galimybių kontrolieriaus metines veiklos ataskaitas.
Reikšminga paminėti, kad yra numatoma atlikti
Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, kurį atliekant bus įvertinta, kokiu mastu asmenys ir lygių galimybių kontrolierius pasinaudojo šiuo įstatymu nustatytomis teisinio reguliavimo priemonėmis: ar šiuo įstatymu nustatytas viešojo intereso gynimas lygių galimybių srityje buvo efektyvus ir padėjo užtikrinti žmonių teisę į lygybę ir vienodą požiūrį į juos be diskriminacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kiek skundų dėl lygių galimybių pažeidimo buvo gauta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje per kiekvienus ex post vertinimo laikotarpio kalendorinius metus ir kokiais diskriminacijos pagrindais buvo pateikti šie skundai.
Priėmus Įstatymo projektu siūlomus LGĮ pakeitimus, laukiami teigiami teikiamo pasiūlymo rezultatai (naudos): · geresnė asmenų, kurių lygios galimybės pažeistos, teisių apsauga suteiks asmenims saugumą ir teisinį tikrumą, kad jų pažeistos teisės gali būti ginamos, padedant kompetentingoms valstybės institucijoms; · išplėstos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos, jam suteikiant teisę ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje bei atlikti taikinimo procedūrą; · sustiprintas lygių galimybių kontrolieriaus nepriklausomumas ir savarankiškumas.5 .
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis reguliuojamai sričiai.
Naujas siūlomas teisinis reguliavimas leis užtikrinti geresnę asmenų apsaugą nuo diskriminacijos įvairiais diskriminacijos pagrindais, taip pat nustatys galimybę lygių galimybių kontrolieriui inicijuoti ir atlikti taikinimo procedūrą Tarnyboje . Be to, įteisinama galimybė lygių galimybių kontrolieriui ginti viešąjį interesą lygių galimybių srityje.
Poveikis administracinei naštai
. Nauju siūlomu teisiniu reguliavimu numatoma pareiga valstybės institucijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymu, teikti Valstybės duomenų agentūrai duomenis statistinei informacijai rengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą lygių galimybių statistinio tyrimo rodiklių sąrašą . Taip pat numatomos naujos funkcijos lygių galimybių kontrolieriui ir Tarnybai.
Poveikis socialinei aplinkai
. Nauju siūlomu teisiniu reguliavimu, išplečiant diskriminacijos pagrindų sąrašą, įteisinant galimybę lygių galimybių kontrolieriui inicijuoti ir atlikti taikinimo procedūrą Tarnyboje, bei galimybę lygių galimybių kontrolieriui ginti viešąjį interesą , bus sustiprinta asmenų apsauga nuo diskriminacijos. Bus didinamas žinomumas apie Tarnybos vykdomą veiklą ir skatinama diskriminacijos prevencija, vykdant pozityvius veiksmus ir lygybės aspekto integravimą viešųjų ir privačių subjektų veikloje, organizuojant mokymus, konsultacijas lygybės tema, įsitraukiant į viešus debatus, bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais bei socialiniais partneriais, ir keičiantis gerąja patirtimi.
Taip pat bus sudaromos galimybės visiems asmenims, įskaitant ir asmenis su negalia, naudotis Tarnybos paslaugomis vienodomis sąlygomis, gauti informaciją apie pagalbą diskriminacijos atveju bei pateikti skundą asmeniui patogiu būdu.
Poveikis valstybės institucinei sąrangai. Nauju siūlomu teisiniu reguliavimu numatomas lygių galimybių politikos valdymo ir įgyvendinimo mechanizmas, įtvirtinantis aiškų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atsakomybių pasidalinimą, įgalinantis jas numatyti strateginius ir (ar) pažangos uždavinius, priemones, formuoti ir (ar) įgyvendinti lygių galimybių politiką bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, akademine bendruomene ir kitais suinteresuotais subjektais.
Tokiu būdu bus paskatintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas lygių galimybių srityje, atsižvelgiama į visuomenės interesus.6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.7 .
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikimasi, kad, priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, verslo subjektai skirs daugiau dėmesio lygių galimybių užtikrinimui, siekiant, kad asmenims būtų sudaromos vienodos sąlygos gauti tokias pačias prekes, gaminius ir paslaugas, ir kad asmenys nepatirtų diskriminacijos gaudami gaminius, prekes ir paslaugas bei informaciją apie juos (jas).
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo p
rojektu teikiami pasiūlymai dėl galiojančių sąvokų ir (ar) jų apibrėžčių keitimo ar naujų apibrėžimo, kurie yra suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymo projektu naujai apibrėžiamos tokios sąvokos kaip daugialypė diskriminacija, diskriminacijos pagrindai, lygybės duomenys, sąveikinė diskriminacija, siejamoji diskriminacija, specialiosios laikinosios priemonės.11 .
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.12 . J eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priimtam įstatymui įgyvendinti Seimas bei lygių galimybių kontrolierius iki 2026 m. gegužės 31 d. turės parengti ir priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:1 ) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. IX-1827 „Dėl Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimo pakeitimo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (parengs Seimo Žmogaus teisių komitetas);2 ) Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymą „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“;3 ) Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymą „Dėl Skundų dėl lygių galimybių pažeidimo pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;4
) Lygių galimybių kontrolieriaus įsakymą „Dėl Taikinimo procedūros atlikimo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“;5 ) Lygių galimybių kontrolierius turės pakeisti Tarnybos administracinę struktūrą, padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Tarnybos apskaičiuotas valstybės biudžeto lėšų poreikis rodo, kad, įsigaliojus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, kurių didžioji dalis yra susijusi su Direktyvų nuostatų perkėlimu į nacionalinę teisę, Tarnybai 2026 m. reikės 245 000 eurų, o 2027–2028 m. laikotarpiu – po 308 000 eurų kasmet. 2026–2028 m. laikotarpiu iš viso reikės 861 000 eurų valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės biudžeto lėšų poreikio pagrindimas:1 ) 7,5 naujų Tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui. Naujų etatų poreikio Tarnyboje pagrindimas:
2 etatai bus reikalingi naujoms iki šiol Tarnybai nebūdingoms funkcijoms – ieškiniams (išvadoms) rengti ir pateikti teisme Tarnybos vardu, ginant viešąjį interesą; preliminariai vertinti diskriminacijos atvejus ir juos atrinkti viešojo intereso gynimui; lygybės duomenims rinkti; taikinimo procedūrai Tarnyboje vykdyti.
1 etatas reikalingas pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, kuris atliks Tarnybos sekretoriaus-referento funkcijas. Išplėtus LGĮ taikymo sritį, numatoma, kad padidės Tarnybos gaunamų, siunčiamų ir saugomų dokumentų srautas, taip pat asmenų konsultavimo poreikis. Tarnyba iki šiol neturėjo sekretoriaus-referento pareigybės, šias funkcijas vykdė kiti Tarnybos darbuotojai, kaip papildomas funkcijas, jas atlikdami prie kitų savo funkcijų. Prognozuojant Tarnybos darbuotojų darbo krūvių padidėjimą, būtina numatyti atskirą pareigybę, siekiant Tarnyboje užtikrinti sklandų dokumentų valdymą, atsakymų suinteresuotiems asmenims teikimą, veiklų koordinavimą ir kt. 2 nauji etatai reikalingi skundams nagrinėti ir konsultuoti asmenis, kurių lygios galimybės galimai yra pažeistos.
Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ nuostatos numato platesnę asmenų apsaugą nuo diskriminacijos naujose srityse: valstybės ir savivaldybės įstaigų srityje, savanorių apsaugos srityje; dėl tinkamų sąlygų pritaikymo asmenims su negalia prekių ir paslaugų srityje, švietimo, organizacijų srityse; skelbimuose dėl būsto, kai skelbimai yra vieši, priėmimo į darbą, valstybės tarnybą, stažuotis, mokytis, atlikti praktiką ar savanorišką veiklą bei naujus draudžiamos diskriminacijos pagrindus – odos spalvą, lyties tapatybę ar lyties raišką. Manoma, kad tai reikšmingai padidins teisinio darbo apimtis Tarnyboje.
1,5 naujo etato reikalinga įdarbinti darbuotojams, rengsiantiems išvadas ir (ar) rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija ir lygių galimybių užtikrinimu susijusiais klausimais dėl Įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija išdėstyti LGĮ nuostatų įgyvendinimo. Šie darbuotojai taip pat teiks pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ar lygių galimybių įgyvendinimo politikos prioritetų, diegiant naujus mokomuosius įrankius, teiks konsultacijas, organizuos ir ves mokymus, rengs analizes dėl platesnio subjektų rato ir išplečiamų pareigų įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ nuostatas, įskaitant pareigą užtikrinti tinkamų sąlygų pritaikymą asmenims su negalia įvairiose srityse bei apmokant bei konsultuojant savanorius priimančias ir koordinuojančias organizacijas. 0,5 etato reikalinga kalbos redaktoriaus funkcijoms atlikti ir 0,5 etato – diskriminacijos prevencijai vykdyti, įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomo
nauja redakcija išdėstyti LGĮ nuostatas, įskaitant nepriklausomų apžvalgų apie diskriminacijos apraiškas Lietuvos Respublikoje bei ataskaitų dėl lygių galimybių ir diskriminacijos padėties rengimą ir skelbimą, kai, siekiant tobulinti teisės aktus ar formuoti lygių galimybių įgyvendinimo politikos prioritetus, Tarnyba gali prašyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateikti informaciją apie teisės aktų įgyvendinimą, taip pat gali viešai skelbti šias išvadas ir (ar) rekomendacijas ir prašyti nevyriausybinių organizacijų, profesinių sąjungų ir organizacijų (asociacijų) pateikti nuomonę ir pasiūlymus dėl jų. 2026 m. numatomas valstybės biudžeto lėšų poreikis naujų darbuotojų darbo užmokesčiui – 176 000 eurų, o 2027–2028 m. laikotarpiu – po 257 000 eurų kasmet.2
) 7,5 naujų Tarnybos darbuotojų darbo vietų įrengimui. Planuojama, kad tam 2026 m. reikės skirti 25 600 eurų.3 ) Tarnybos bylinėjimosi išlaidoms padengti 2027–2028 m. laikotarpiu – po 10 000 eurų kasmet.4 ) lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų įgyvendinimo stebėsenos įrankiui įdiegti ir palaikyti 2026 m. – 5 000 eurų, 2027–2028 m. laikotarpiu – po 2 000 eurų kasmet.5 ) Tarnybos darbuotojų komandiruočių išlaidoms, kurios bus skirtos Tarnybos darbuotojų kvalifikacijai kelti ir dalintis gerosiomis praktikomis tarp valstybių narių 2026–2028 m. laikotarpiu – po 7 800 eurų kasmet.6
) skirtingų visuomenės grupių situaciją vertinantiems tyrimams (kokybiniams, kiekybiniams, visuomenės nuomonės apklausoms) atlikti, apžvalgoms žmogaus teisių klausimais rengti, vertimo į užsienio kalbas paslaugoms ir kitoms išlaidoms, susijusioms su tyrimų atlikimu, padengti; 2026–2028 m. laikotarpiu planuojama po 28 000 eurų kasmet.7 ) sukurti 4 paskyras ir suteikti prieigą Tarnybos darbuotojams prie Lietuvos teisinės duomenų bazės Infolex, kurioje pateikiami teisės aktai ir teismų praktika. Planuojama, kad šiam tikslui Tarnybai 2026– 2028 m. laikotarpiu prireiks 2 800 eurų kasmet.
Valstybės biudžeto lėšų poreikį apskaičiavo Tarnyba, remdamasi Tarnybos darbo apmokėjimo sistema.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki gruodžio 9 d. apklausos būdu buvo konsultuojamasi su Lietuvos Respublikos gyventojais, akademikais, mokslininkais ir tyrėjais, praktikais, nevyriausybinėmis organizacijomis, profsąjungomis, valstybės institucijos ir įstaigos, siekiant sužinoti visuomenės nuomonę dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo poreikį, atsižvelgiant į praktikoje kylančius iššūkius dėl šių įstatymų nuostatų taikymo, ir įvertinti, ar teisinė apsauga nuo diskriminacijos Lietuvos Respublikoje yra veiksminga .
Įstatymo projektas 2025 m. lapkričio 24 d. buvo pristatytas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui L. Šedvydžiui ir nevyriausybinių organizacijų atstovams iš „Mamos už LGBT“ vaikus“, Lietuvos moterų lobistinės organizacijos, Moterų informacijos centro, Transautonomijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Diversity Development Group, Lietuvos žmogaus teisių centro, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Tolerantiško jaunimo asociacijos, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos, Romų visuomenės centro. Pristatytam Projektui nevyriausybinės organizacijos iš esmės pritarė.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, – „lygių galimybių kontrolierius“, „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“, „lygios galimybės“, „diskriminacija“, „diskriminacijos pagrindai“, „taikinimo procedūra“, „viešasis interesas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.