Projektas
IX-415
2026 m. d. Nr.
1. Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi: „6 . Erdvinių duomenų naudotojas (toliau – naudotojas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, kuriems pateikti erdviniai duomenys arba suteikta prieiga prie jų.“
2. Buvusias 2 straipsnio 6
1. Papildyti 5 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „15 . konkrečios teritorijos aerofotografavimas ir (ar) ortofotografinių žemėlapių ir ortofotografinių planų sudarymas.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9 ) valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos aprašą;“.
Pripažinti netekusia galios 25 straipsnio 3 dalį.
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimas ir naudojimas1 . Valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieša.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys :1 ) valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, sukurta vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus valstybinius geodezijos ir kartografijos darbus;2 ) Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių
gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje;3 ) palydovinės nuotraukos ar jų pagrindu sudaryti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, jei palydovinių nuotraukų teikėjas nesuteikė teisės šiuos erdvinius duomenis viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
3. Valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, kita valstybinė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija naudotojams teikiama neatlygintinai aplinkos ministro tvirtinamame
valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami:1 ) tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti;2 ) pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu;3 ) be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 311 straipsniu: „31
geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos, jos teikimas ir naudojimas1 . Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija ir savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieša.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys :1 ) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, nurodyto Lietuvos Respublikos n acionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, požeminės infrastruktūros erdviniai duomenys;2 ) inžinerinių tinklų ir jų įrenginių erdviniai duomenys, kai objekto padėties ir aukščio vidutinė kvadratinė paklaida yra 5–100 cm;3 )
inžinerinės infrastruktūros, susijusios su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje įrengtomis atsinaujinančius išteklius naudojančiomis elektrinėmis, erdviniai duomenys;4 ) ortofotografiniai žemėlapiai ir ortofotografiniai planai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Ž valgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje .
3. Prieiga prie šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų erdvinių duomenų teikiama tik šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems naudotojams, kurie savo tapatybę patvirtino
elektroninės atpažinties srities teisės aktuose nustatytomis asmens atpažinties priemonėmis.
4. Teminė geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, savivaldybės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija teikiama šių duomenų valdytojų nustatyta tvarka.5 .
io straipsnio2 dalies 1–3 punktuose nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių naudotojams.6 .
io straipsnio2 dalies 4 punkte nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.7 .
io straipsnio2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami:1 )
pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu;2 ) be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims .
8. Š io straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą, suderinę ją su Aplinkos ministerija, tvirtina šių duomenų valdytojai.“
Pakeisti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą Nr. IX-415 ir jį išdėstyti taip: „
I
1
straipsnis.
1. Šis įstatymas nustato geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų funkcijas, geodezininko veiklos sąlygas, kvalifikaciją, teises, pareigas ir atsakomybę, geodezinių punktų skirstymą, žymėjimą ir jų apsaugą, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą, Lietuvos erdvinės informacijos portalo veiklą, Georeferencinio pagrindo registrą ir šio registro informacinės sistemos veiklą, prieigos prie erdvinių duomenų ribojimus, erdvinių duomenų teikimą ir jų naudojimą.2
. Šiuo įstatymu nustatyti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros, Lietuvos erdvinės informacijos portalo ir erdvinių duomenų naudojimo reikalavimai suderinti su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.
1 . Aerofotografinė nuotrauka
Atlasas
. Erdviniai duomenys
Erdvinis objektas
Erdvinis paviršiaus modelis
. Erdvinių duomenų ir jų paslaugų sąveikumas
Erdvinių duomenų naudotojas (toliau – naudotojas)
Erdvinių duomenų paslauga
Erdvinių duomenų rinkinys
. Geodezija
Geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovas
Geodezininkas
.13 . Geodezinis punktas
Geodezinis tinklas
Geodezinis ženklas
. Geoidas
(toliau – GPNS) – specialiųjų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma erdvinėms geodezinėms koordinatėms nustatyti radionavigaciniu metodu.18 . Inžinerinių tinklų planas
nutiestų inžinerinių tinklų ir su jų eksploatacija susijusių požeminių, antžeminių statinių ir (arba) kitų antropogeninių objektų erdvinių duomenų, išreikštų pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais, atvaizdas.19 . Kartografinė projekcija
20 . Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra
Metaduomenys
Nuotolinis skenavimas
Ortofotografinis žemėlapis
. Palydovinė nuotrauka
Planas
26 . Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys
topografiniuose planuose ir inžinerinių tinklų planuose žymimų objektų, išskyrus inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų valdomus inžinerinės infrastruktūros objektus , susistemintų erdvinių duomenų visuma.27 .
Savivaldybės geodezinis tinklas
Specialusis geodezinis tinklas
Teminis žemėlapis
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinys
inžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų visuma.31 . Topografinis planas
gamtinių ir antropogeninių objektų, esančių Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo, erdvinių duomenų, išreikštų pasirinktu masteliu ir sutartiniais ženklais, atvaizdas .32 . Topografinis žemėlapis
Valstybinis erdvinių duomenų rinkinys
Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje gamtinių ir antropogeninių objektų erdvinių duomenų rinkinys.34
. Valstybinis geodezinis pagrindas
Valstybinis geodezinis tinklas – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje įrengtas geodezinis tinklas, skirtas šio tinklo geodezinių punktų parametrams savivaldybės ir specialiesiems geodeziniams tinklams perduoti.36 . Žemėlapio arba plano mastelis
Žemėlapis
38 . Žemėlapių ir planų nomenklatūra
. Sąvokos „duomenų gavėjas“, „duomenų tvarkymas“, „duomenų tvarkytojas“ ir „duomenų valdytojas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.40 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme,
Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
II skyrius
1. Geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje.2
. Erdvinių duomenų tvarkymo darbai apima ir žemėlapių sudarymą, naudojant erdvinius duomenis.
darbai
1. Valstybiniai geodezijos darbai yra:1 ) valstybinių geodezinių tinklų sudarymas ir tvarkymas, šių tinklų geodezinių punktų parametrų tikslinimas;2 ) geoido parametrų tikslinimas;3 ) Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos darbai.
2. Valstybiniai erdvinių duomenų tvarkymo darbai yra:1 ) aerofotografavimas;2 ) nuotolinis skenavimas;3 ) aerofotografinių, palydovinių ir kitų nuotraukų, bepiločių skraidyklių duomenų, skirtų valstybiniams erdvinių duomenų rinkiniams ir žemėlapiams sudaryti ar atnaujinti arba su šiais erdviniais duomenimis susijusioms paslaugoms parengti, apdorojimas;4
) valstybinių ortofotografinių žemėlapių sudarymas;5 ) valstybinių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas;6 ) valstybinių topografinių žemėlapių sudarymas;7 ) erdvinių paviršiaus modelių tvarkymas;8 ) Lietuvos Respublikos valstybės sienos erdvinių duomenų rinkinių tvarkymas ir žemėlapių sudarymas.
3. Visos Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai sudaromi ne rečiau kaip kas 3 metus. Kiti valstybiniai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai vykdomi aplinkos ministro (toliau – ministras) tvirtinamose valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programose nustatytu dažnumu .4
. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama valstybinių geodezijos darbų produkcija: valstybiniai geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga, geodezinių punktų ir valstybės sienos ženklų koordinačių katalogai. Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus darbus, sukuriami valstybiniai erdviniai duomenys: valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos, kiti erdviniai duomenys.
5. Valstybinių geodezijos darbų produkcija ir valstybiniai erdviniai duomenys nuosavybės teise priklauso valstybei, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.6
. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminių erdvinių duomenų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus duomenis, ir savivaldybės erdvinių duomenų valdytojai jų valdomus duomenis teikia neatlygintinai. Teminiai erdviniai duomenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teikiami neatlygintinai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
1. Teminiai geodezijos darbai yra:1 ) specialiųjų geodezinių tinklų sudarymas ir tvarkymas;2 ) pastatų ir kitų statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas;3
) suprojektuotų statinių (jų dalių), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (toliau – suprojektuoti statiniai) vietų žymėjimas vietovėje;4 ) pastatų fasadų fotogrametriniai matavimai.
2. Teminiai erdvinių duomenų tvarkymo darbai yra:1 ) atlasų sudarymas;2 ) teminių erdvinių duomenų rinkinių (melioracijos, oro navigaciniai, transporto ir pan.) tvarkymas;3 ) teminių žemėlapių ir teminių planų (melioracijos, oro navigaciniai, transporto, vidaus vandenų kelių, locmano ir pan.) sudarymas;4 ) jūrlapių sudarymas;5 ) konkrečios teritorijos arba temos erdvinių paviršiaus modelių tvarkymas;6
) aerofotografinių, palydovinių ir kitų nuotraukų, duomenų iš bepiločių skraidyklių, skirtų konkrečios temos erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti, žemėlapiams ir planams sudaryti ar su šiais erdviniais duomenimis susijusioms paslaugoms teikti, dešifravimas;7 ) topografinių planų sudarymas;8 ) inžinerinių tinklų planų sudarymas;9 ) batimetrinių planų sudarymas;10 ) konkrečios teritorijos aerofotografavimas ir ortofotografinių žemėlapių ir ortofotografinių planų sudarymas;11 ) konkrečios teritorijos nuotolinis skenavimas.3
. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama teminių geodezijos darbų produkcija: specialieji geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga. Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus darbus, sukuriami teminiai erdviniai duomenys: konkrečios temos erdvinių duomenų rinkiniai, žemėlapiai, planai, erdviniai paviršiaus modeliai, aerofotografinės nuotraukos, kiti erdviniai duomenys.
4. Teminių geodezijos darbų produkcija ir teminiai erdviniai duomenys, parengti:1 ) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei; šį turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovas;2
) savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei;3 ) geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo lėšomis, nuosavybės teise priklauso geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovui;4 ) jungtinėmis lėšomis, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jungtinės veiklos sutarties dalyviams, skyrusiems lėšų teminių geodezijos darbų produkcijai ir teminiams erdviniams duomenims parengti.
1. Savivaldybės geodezijos darbai yra savivaldybės geodezinių tinklų sudarymas ir tvarkymas, šių tinklų geodezinių punktų parametrų tikslinimas.2
. Savivaldybės erdvinių duomenų tvarkymo darbai yra:1 ) savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas;2 ) seniūnijos aptarnaujamos teritorijos ribų planų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų planų sudarymas.
3. Vykdant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus darbus, sukuriama savivaldybės geodezijos darbų produkcija: savivaldybės geodeziniai tinklai, jų sudarymo ir atnaujinimo medžiaga. Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus darbus, sukuriami savivaldybės erdviniai duomenys: savivaldybės erdvinių duomenų rinkinys, gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ar keitimo planai ir kiti erdviniai duomenys.4
. Savivaldybės geodezijos darbų produkcija ir savivaldybės erdviniai duomenys, parengti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso valstybei. Savivaldybės geodezijos darbų produkcija ir savivaldybės erdviniai duomenys, parengti savivaldybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Savivaldybės geodezijos darbų produkcijos ir savivaldybės erdvinių duomenų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarka ir sąlygos nustatytos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.5
. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teminių erdvinių duomenų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytus duomenys, valdytojai valdomus duomenis teikia neatlygintinai. Teminiai erdviniai duomenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punkte, šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems darbams vykdyti teikiami neatlygintinai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
1. Valstybiniai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės
paramos valstybei lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
2. Teminiai geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos arba šių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių.
3. Savivaldybės geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos savivaldybei lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių .
III
skyrius
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse Lietuvos Respublikos Vyriausybė :1 ) nustato Lietuvos Respublikoje naudojamas valstybines geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemas;2 ) tvirtina Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temų ir jas atitinkančių erdvinių duomenų rinkinių sąrašą.
Geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos formavimas1
. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Ministerija):1 ) formuoja valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;2 ) teikia v alstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms metodinę pagalbą dėl geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymo, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo;3 ) atlieka valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programų įgyvendinimo stebėseną;4 ) atlieka savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo, topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo procesų stebėseną;5
) koordinuoja erdvinių duomenų ir jų paslaugų sąveikumą ir unifikavimą;6 ) atlieka valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pateiktos informacijos ir pasiūlymų dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo analizę ir jos pagrindu formuoja Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo kryptis, koordinuoja ir derina informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valdančių erdvinių duomenų rinkinius, veiksmus, susijusius su Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių identifikavimu, prieiga prie šių rinkinių, keitimusi ir naudojimusi jais ;7
) koordinuoja valstybinių programų ir projektų įgyvendinimą geodezijos ir erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo srityse;8 ) derina žinybines geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų programas.
2. Ministras tvirtina:1 ) valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programas;2 ) geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą;3 ) geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą;4 ) žemėlapių ir planų nomenklatūros schemas;5 ) valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą;6
) valstybinių geodezinių tinklų tikslumo klases;7 ) Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą;8 ) geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų techninius reglamentus, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių specifikacijas;9 ) valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos aprašą;10 ) topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos aprašą;11 ) Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos nuostatus ;12 ) valstybinių geodezinių tinklų g eodezinių punktų perkėlimo tvarkos aprašą;13 ) informacijos apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę teikimo tvarkos aprašą;14
) geodezinių ženklų standartus;15 ) topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos aprašą;16 ) Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją;17 ) Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatus;18 ) Lietuvos Respublikos valstybinių geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemų nustatymo aprašus;19 ) geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos aprašą;20 ) asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;21 ) asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzamino programą .
Geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos įgyvendinimas
1. Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendinanti valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse (toliau
1 ) vykdo į ministro tvirtinamas valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programas įtrauktus valstybinius geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus arba juos organizuoja ir prižiūri;2 ) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro valstybinių geodezijos darbų produkcija ir valstybiniai erdviniai duomenys,
archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga ( 1:5 000 ir smulkesnio mastelio žemėlapiai, su valstybiniais geodeziniais tinklais susijusi archyvinė medžiaga) , ir juo disponuoja, ministro tvirtinamame valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka teikia valstybinius erdvinius duomenis naudotojams;3 ) ministro tvirtiname geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka išduoda geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose, 7 dalies 3 punkte ir 8 dalies 5
4
) teikia geodezininkams šio įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytus rašytinius įspėjimus;5 ) ministro tvirtinamame geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše nustatyta tvarka organizuoja geodezininko, kurio kvalifikacija įgyta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje ar trečiojoje valstybėje , profesinės kvalifikacijos pripažinimą;6 ) rengia ir teikia ministrui tvirtinti valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių, Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikacijas, geodezinių ženklų standartus, teikia
Ministerijai pasiūlymus dėl geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų techninių reglamentų ;7 ) organizuoja ir vykdo asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzaminus;8 ) derina neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo tvirtinamas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas;9 ) rengia, įgyvendina, dalyvauja rengiant ir (ar) įgyvendinant erdvinių duomenų rinkinių ir su jais susijusių paslaugų kūrimo, plėtojimo ir tvarkymo projektus, reikalingus vienodiems erdviniams duomenims parengti, savivaldybės erdvinių duomenų rinkiniams integruoti į valstybinius erdvinių duomenų rinkinius;10 ) tvarko erdvinius duomenis ir su jais susijusias paslaugas, klasifikatorius ir erdvinių duomenų pagrindu parengtą informaciją;11 ) vykdo
kitas geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių teisės aktuose nustatytas funkcijas.
2. Ministro įgaliota institucija, atliekanti geodezininko veiklos priežiūrą (toliau – geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija):1 ) atlikdama geodezininko veiklos priežiūrą, vykdo Viešojo administravimo įstatyme nustatytas ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto funkcijas;2 ) nagrinėja savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, taip pat fizinių asmenų raštu pateiktus pranešimus apie galimai padarytus geodezininko veiklos pažeidimus;3 ) teikia geodezininkams šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalies 1
4 )
ministro tvirtiname geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose, 7 dalies 1 ir 2 punktuose ir 8 dalies 1
punktuose nustatytais atvejais sustabdo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų galiojimą, panaikina jų galiojimo sustabdymą ir galiojimą .
3. Geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos vadovas, suderinęs su Ministerija, tvirtina žalos, atsiradusios dėl geodezininko veiklos pažeidimų, dydžio nustatymo tvarkos aprašą.4
. Vykdydamos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas funkcijas, įgaliota institucija ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija užtikrina, kad būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, įgyvendina tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones ir kitas Reglamente (ES) 2016/679 duomenų valdytojui nustatytas prievoles.
5. Įgaliotos institucijos funkcijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, finansuojamos iš Ministerijai atitinkamais metais patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių dalyvavimas įgyvendinant valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse
1. Informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojai, valstybės institucijos ir įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius:1 ) teikia pasiūlymus Ministerijai rengiant valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programas;2 ) Ministerijos prašymu, teikia jai informaciją ir pasiūlymus dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo;3 ) organizuoja su Ministerija suderintų žinybinių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų
programų rengimą ir įgyvendinimą;4 ) organizuoja teminių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą;5 ) nustato jų valdomų teminių erdvinių duomenų teikimo naudotojams tvarką ir sąlygas, suderinusios su Ministerija, tvirtina šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą ;6 ) tvirtina jų valdomų erdvinių duomenų rinkinių specifikacijas;7 ) organizuoja jų valdomų erdvinių duomenų rinkinių tvarkymą šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių erdvinių duomenų rinkinių ir metaduomenų tvarkymą, nustatyta tvarka ;8 ) organizuoja jų valdomų erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimą užtikrinant šių duomenų teisingumą ir patikimumą;9
) planuoja lėšas, reikalingas jų valdomiems erdviniams duomenų rinkiniams tvarkyti, ir kontroliuoti skirtų lėšų naudojimą.
2. Savivaldybių institucijos ir įstaigos:1 ) pagal ministro tvirtinamą topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją tvarko savivaldybės teritoriją apimančius savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano suderinimo dienos ministro tvirtinamame topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos apraše nustatyta tvarka savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio duomenis pateikia į
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą;2 ) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurį sudaro savivaldybės teritorijos archyvinė geodezinė ir kartografinė medžiaga (1:2 000 ir stambesnio mastelio topografiniai planai, miestų ir miestelių geodeziniai tinklai, su jais susijusi archyvinė medžiaga), savivaldybės geodezijos darbų produkcija ir savivaldybės erdviniai duomenys, ir šiuo turtu disponuoja, suskaitmeninus kartografinę medžiagą, ministro tvirtinamame topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos apraše nustatyta tvarka teikia ją į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą;3
) priima sprendimus dėl savivaldybės erdvinių duomenų atnaujinimo, savivaldybės geodezinių tinklų sudarymo, tvarkymo ir jų parametrų tikslinimo savivaldybės teritorijoje, tvarko savivaldybės teritorijoje esančių geodezinių punktų apskaitą;4 ) organizuoja savivaldybės geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus;5 ) nustato savivaldybės erdvinių duomenų, savivaldybės teritorijos archyvinės geodezinės ir kartografinės medžiagos teikimo naudotojams tvarką ir sąlygas, teikia ją naudotojams, suderinusios su Ministeriją, tvirtina šio įstatymo
;6 ) ministro tvirtinamame topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos apraše
nustatyta tvarka derina per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą geodezininko pateiktus topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus. Išvada dėl topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano suderinimo turi būti išduota arba rašytinis motyvuotas atsisakymas suderinti topografinį planą ar inžinerinių tinklų planą turi būti pateiktas geodezininkui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo topografinio plano ar inžinerinių tinklų plano pateikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą dienos ;7 ) Ministerijos prašymu, teikia jai informaciją ir pasiūlymus dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros naudojimo, jos funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo;8
) teikia Ministerijai pasiūlymus dėl topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo procesų tobulinimo;9 ) raštu informuoja geodezininko veiklos priežiūrą atliekančią instituciją apie pastebėtus geodezininko veiklos pažeidimus .3 . Inžinerinius tinklus valdančios institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybinės reikšmės kelių valdytojai, geležinkelių infrastruktūros valdytojai:1 ) per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą gavę savivaldybių prašymus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos ministro tvirtinamame topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka įvertina
topografinius planus ir inžinerinių tinklų planus, kuriuose pažymėti jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdviniai duomenys, ir pateikia savivaldybėms vertinimo išvadą ir turimą papildomą informaciją;2 ) pagal ministro tvirtinamą topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją tvarko jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų suderinimą savivaldybėje gavimo dienos ministro tvirtinamame topografijos ir inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų teikimo į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ir jų tvarkymo tvarkos apraše nustatyta tvarka pateikia juos į
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą .4 . Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytai veiklai vykdyti teminių erdvinių duomenų ir savivaldybės erdvinių duomenų valdytojai valdomus duomenis teikia neatlygintinai.
5. Jeigu inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje nėra, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytai veiklai vykdyti teminių ir savivaldybės erdvinių duomenų ir inžinerinės infrastruktūros objektų valdytojai jų valdomus duomenis neatlygintinai teikia per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą. IV
Asmenys, turintys teisę atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, šiems asmenims taikomi kvalifikacijos reikalavimai, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimas
1. Fizinis asmuo turi teisę atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus tik turėdamas įgaliotos institucijos jam išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą. Juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.
2. Fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, taikomi šie kvalifikacijos reikalavimai:1
) asmuo turi turėti aukštąjį koleginį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą baigus matavimų inžinerijos arba statybos inžinerijos, arba aplinkos inžinerijos studijų krypties studijas, į kurias turi būti įtraukti šie dalykai: geodezija, nekilnojamojo turto kadastras, topografija, kartografija (erdviniai duomenys) ir geografinės informacinės sistemos, taip pat bent vienas iš šių dalykų: inžinerinė geodezija ir (ar) žemėtvarka (kraštotvarka), ir (ar) teritorijų planavimas, ir (ar) statybinės konstrukcijos, ir (ar) inžineriniai tinklai, ir (ar) susisiekimo komunikacijos, ir būti įgijęs profesinio bakalauro, bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;2
) asmuo iki prašymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo įgaliotai institucijai turi būti įgijęs ne trumpesnę kaip 2 metų darbo geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir (ar) 3 punktuose ir (ar) 2 dalyje ir (ar) 5 straipsnio 1 dalies 1 ir (ar) 4 punktuose ir (ar) 2 dalies 1–6, 10 ir (ar) 11 punktuose ir (ar) 6 straipsnio 2 dalyje, patirtį per pastaruosius 5 metus;3 ) asmuo iki prašymo išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo įgaliotai institucijai ne anksčiau kaip prieš 3 metus turi būti išlaikęs egzaminą ministro tvirtinamame asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše nustatyta tvarka .3
. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, reikalingų išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, gavimo dienos. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui.
4. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, atsisakoma išduoti, jeigu asmuo:1 ) neatitinka bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kvalifikacijos reikalavimų;2
) įgaliotai institucijai pateikė ne visus kvalifikacijos reikalavimų patvirtinimo dokumentus arba dokumentuose nurodė neteisingus duomenis ir per 10 darbo dienų nuo įgaliotos institucijos įpareigojimo pateikti trūkstamus dokumentus arba ištaisyti neteisingus duomenis gavimo dienos neištaiso įpareigojime nurodytų trūkumų.
5. Sprendimo išduoti (neišduoti) geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą nepriėmimas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nelaikomas šio pažymėjimo išdavimu.
6. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus:1 ) nustatyti pastatų ir kitų statinių nuosėdžius ir posvyrius;2 ) pažymėti suprojektuotų statinių vietas vietovėje;3 ) rengti topografinius planus;4
) rengti inžinerinių tinklų planus;5 ) s udaryti valstybinius ir savivaldybės geodezinius tinklus, tikslinti šių tinklų geodezinių punktų parametrus;6 ) rengti batimetrinius planus.
7. Geodezininko ar kito fizinio asmens, atliekančio šio straipsnio 6 dalyje nenurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, kvalifikacijos reikalavimus nustato darbų užsakovas. Ginčai dėl šio straipsnio 6 dalyje nenurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų atlikimo sprendžiami Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka.8
. Siekiant informuoti apie asmenis, turinčius teisę vykdyti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, nurodytus šio straipsnio 6 dalyje, ir padėti apsaugoti šių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovų interesus nuo neteisėtų sandorių, įgaliotos institucijos interneto svetainėje viešai skelbiami šie asmens duomenys: fizinio asmens, kuriam išduotas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas, vardas, pavardė, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo numeris ir galiojimo būsena (galioja arba galiojimas sustabdytas). Įgaliotos institucijos interneto svetainėje minėti asmens duomenys viešai skelbiami iki geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas netenka galios.9
. Asmenys, kuriems išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai, atsako už pateiktų duomenų, pagrindžiančių atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams, teisingumą, pasikeitusius duomenis privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos pateikti įgaliotai institucijai.
Geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimas ir geodezininko teisės laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje įgyvendinimas1
. Fizinis asmuo, kurio geodezininko profesinę kvalifikaciją, įgytą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas) arba trečiojoje valstybėje, remdamasi ministro tvirtinamu geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint
dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, pripažino ir kuriam geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą išdavė įgaliota institucija, gali atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje.
2. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas, įgaliotai institucijai pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ir kartais
atliekamų šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų (toliau – išankstinė deklaracija), Lietuvos Respublikoje gali laikinai ir kartais atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus. Išankstinės deklaracijos forma ir pateikimo tvarka nustatoma ministro tvirtinamame geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše, priimtame vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkui, norinčiam laikinai ir kartais atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje, netaikoma pareiga įgyti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą Lietuvos Respublikoje.
3 . Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas , laikinai ir kartais atliekantis šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus , pagal Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį mutantis mutandis turi šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytas teises, pareigas ir atsakomybę, jam taikomos šio įstatymo 15 straipsnyje numatytos poveikio priemonės.4 .
Siekiant informuoti apie Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkus, kurie turi teisę laikinai ir kartais vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje, įgaliotos institucijos interneto svetainėje viešai skelbiami šie asmens duomenys: fizinio asmens, turinčio teisę laikinai ir kartais vykdyti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje, vardas, pavardė, išankstinėje deklaracijoje nurodytas geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymo Lietuvos Respublikoje laikotarpis.5 .
Jei
Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos arba trečiosios valstybės kompetentinga institucija, kuri suteikė geodezininkui profesinę kvalifikaciją, laikinai sustabdo ar panaikina Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisę atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus , Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkas arba trečiosios valstybės geodezininkas neturi teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų
Lietuvos Respublikoje. Gavusi Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko pranešimą ar Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos arba trečiosios valstybės kompetentingos institucijos, kuri suteikė geodezininkui profesinę kvalifikaciją, informaciją apie geodezininko teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdymą ar panaikinimą, įgaliota institucija sustabdo arba panaikina Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisę atlikti
šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus . Jei Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisė atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdyta laikinai, įgaliota institucija pagal Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko prašymą, pasibaigus geodezininko teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus
sustabdymo laikotarpiui, panaikina Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininko arba trečiosios valstybės geodezininko teisės atlikti šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus sustabdymą.
1. Atlikdamas geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas privalo:1 ) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, techniniais reglamentais ir standartais, reglamentuojančiais šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą;2 ) užtikrinti, kad prietaisai ir įranga, naudojama
šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytiems geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams vykdyti, atitiktų šių prietaisų ar įrangos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir būtų naudojama šių teisės aktų nustatyta tvarka;3 ) laikytis sąžiningumo ir nešališkumo principo, reiškiančio, kad geodezininkas priima sprendimus remdamasis objektyviais faktais, neatsižvelgdamas į asmeninius ar finansinius interesus, nedemonstruodamas simpatijų ar antipatijų atskiriems asmenims ar jų grupėms;4 ) 4 metus saugoti atliktų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų dokumentus ir duomenis;5 ) ministro tvirtinamame informacijos apie valstybinio geodezinio tinklo
geodezinių punktų būklę teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka teikti informaciją įgaliotai institucijai apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę ;6 ) ne rečiau kaip kas 3 metus tobulintis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydamas ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymus organizuojančių asmenų patvirtintas geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas, suderintas su įgaliota institucija. Geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiantys dokumentai įgaliotai institucijai teikiami ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka;7 )
laikytis asmens duomenų tvarkymo reikalavimų ir įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones, kitas Reglamente (ES) 2016/679 duomenų valdytojui nustatytas prievoles (kai geodezininkas yra duomenų valdytojas, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą (ES) 2016/679 ).
2. Atlikdamas geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje, geodezininkas turi teisę:1 ) suderinęs su geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovu darbų grafiką, patekti į šių darbų užsakovui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams atlikti;2
) įeiti į gretimus žemės sklypus arba į juos patekti naudodamas bepilotes skraidykles ir atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, jeigu tai būtina vykdant geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų užsakovo užsakymą. Geodezininkas apie numatomus atlikti darbus ir jų atlikimo datą, apie poreikį įeiti arba pateikti į gretimus žemės sklypus ir atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams praneša raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų atlikimo;3 ) siekdamas pranešti gretimų žemės sklypų savininkams ar naudotojams apie numatomus atlikti
geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus šios dalies 2 punkte nustatytu atveju, gauti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų vardą (vardus), pavardę (pavardes), gimimo datą ir jų gyvenamosios vietos adresus iš informacinių sistemų;4 ) gauti visus reikalingus erdvinius duomenis iš jais disponuojančių institucijų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams atlikti;5 ) vienytis į asociacijas.
3. Geodezininkas parengtą geodezijos darbų produkciją ir erdvinius duomenis privalo patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Geodezininkas atsako už atliktų geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų ir šiems darbams atlikti naudojamų prietaisų ir įrangos atitiktį šių darbų vykdymą ir prietaisų bei įrangos naudojimą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir patvirtintų geodezijos darbų produkcijos ir erdvinių duomenų teisingumą.
1. Jeigu geodezininkas, atlikdamas šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus, nesilaiko šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimų
, tai laikoma geodezininko veiklos pažeidimu. Šiame straipsnyje numatytos poveikio priemonės geodezininkui už jo veiklos pažeidimus gali būti taikomos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Esant trunkamam pažeidimui, 2 metų terminas, per kurį geodezininkui gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo:1 ) pažeidimo paaiškėjimo dienos tais atvejais, kai pažeidimas nėra pasibaigęs;2 ) pažeidimo pasibaigimo dienos tais atvejais, kai pažeidimas yra pasibaigęs.
2. Geodezininko veiklos pažeidimai skirstomi:1 ) šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai , kurie nesukelia pagrindo žalai užsakovui ir (ar)
tretiesiems asmenims atsirasti arba dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, tačiau dėl kurių nebuvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau
šiurkštūs pažeidimai);2 ) šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai , dėl kurių buvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau
.3
. Už šio straipsnio 2 dalyje nurodytą geodezininko veiklos pažeidimą geodezininkui taikoma administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, ir (arba) atsakomybė, numatyta šiame įstatyme.4
. Jeigu geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija nustato geodezininko veiklos pažeidimą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, geodezininkui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio pažeidimo nustatymo dienos pateikiamas rašytinis nurodymas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio nurodymo gavimo dienos jis turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Terminas, per kurį nurodyti pažeidimai turi būti pašalinti, pratęsiamas vieną kartą 20 darbo dienų, jeigu nurodyto pažeidimo pašalinti per nurodytą terminą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių.
Jeigu
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems subjektams Viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka pateiktas skundas dėl rašytinio nurodymo , terminas, per kurį nurodyti pažeidimai turi būti pašalinti, pratęsiamas, iki bus priimtas administracinis sprendimas dėl pateikto skundo. Prašymą dėl minėto termino pratęsimo, nurodydamas priežastis, dėl kurių negalima pašalinti nustatyto pažeidimo per rašytiniame nurodyme nustatytą terminą, geodezininkas turi pateikti geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai nepasibaigus rašytiniame nurodyme nustatytam terminui.5
. Geodezininkui pateikiamas rašytinis įspėjimas, jeigu:1 ) įsiteisėjo nutarimas skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 334 straipsnį ir geodezininkas nepašalino nešiurkštaus pažeidimo, ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, nepašalinus šio pažeidimo ir nepateikus jo pašalinimo įrodymo dokumentų per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas;2
) įsiteisėjo nutarimas skirti administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 334 straipsnį ir geodezininkas nepašalino šiurkštaus pažeidimo, ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, nepašalinus šio pažeidimo ir nepateikus jo pašalinimo įrodymo dokumentų per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus panaikintas;3
) geodezininkas per geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai nepateikus prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie geodezininko padarytus pažeidimus ištirti, per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas;4 ) geodezininkas per 3 metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas 3 metus įgaliotai institucijai ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše
nustatyta tvarka nepateikė geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų. Šiuo atveju geodezininkas įspėjamas, kad, į galiotai institucijai nepateikus geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų per 10 darbo dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos, jo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas .
6. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas:1 ) 2 mėnesiams, kai geodezininkas nepašalino nešiurkštaus pažeidimo ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai
per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui;2 ) 3 mėnesiams, kai geodezininkas geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie geodezininko padarytus pažeidimus ištirti. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui;3
) 6 mėnesiams, kai geodezininkas per 3 metus nuo geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas 3 metus įgaliotai institucijai nepateikė geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše
nustatyta tvarka. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui. Jeigu, nepasibaigus 6 mėnesių geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui, geodezininkas pateikė įgaliotai institucijai prašymą pratęsti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą, nurodydamas objektyvias priežastis, dėl kurių geodezininkas negali pateikti įgaliotai institucijai kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų, šį terminą įgaliota institucija vieną kartą pratęsia 6 mėnesiams;4 ) geodezininko prašyme nurodytam terminui, kai geodezininkas įgaliotai institucijai pateikė prašymą sustabdyti
geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą . Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo geodezininko prašymo gavimo įgaliotoje institucijoje dienos.
7. Nepasibaigus šio straipsnio 6 dalies 1
ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kai geodezininkas :1 ) per šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė nešiurkštaus pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus;2
) per šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė dokumentus ir duomenis, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;3 ) per šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą įgaliotai institucijai ministro tvirtinamame geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka pateikia kvalifikacijos tobulinimo pagrindimo dokumentus.
8. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, jeigu:1 ) sustabdžius geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, geodezininkas tęsė veiklą;2
) geodezininkas nepašalino šiurkštaus pažeidimo ir geodezininko veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepateikė šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų. Šiuo atveju geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas pasibaigus rašytiniame įspėjime nurodytam terminui;3 ) geodezininkas per vienerius metus nuo šiurkštaus pažeidimo padarymo dienos pakartotinai padarė šiurkštų pažeidimą;4 ) geodezininkas per geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti;5 ) pasibaigus šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytam 6 mėnesių terminui, jeigu
įgaliota institucija šio termino nepratęsė, arba pasibaigus pratęstam geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui, geodezininkas įgaliotai institucijai nepateikė kvalifikacijos tobulinimo pagrindimo dokumentų;6 ) geodezininkas pateikė melagingus duomenis geodezininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti;7 ) geodezininkas įgaliotai institucijai pateikė prašymą panaikinti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą .9
. Panaikinus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą išduoti naują geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gali teikti ne anksčiau kaip po 2 metų nuo šio dokumento galiojimo panaikinimo dienos, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 5 ir 7 punktuose nurodytus atvejus, kai prašymas išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą gali būti teikiamas nesuėjus 2 metų terminui.
10. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas automatiškai netenka galios mirus asmeniui, kuriam jis buvo išduotas. V
1. Geodeziniai punktai skirstomi į:1
) valstybinius. Valstybiniai geodeziniai punktai įtvirtina valstybinį GPNS nulinės, pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklą, valstybinį vertikalųjį pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklą, valstybinį gravimetrinį tinklą, Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklą;2 ) savivaldybės. Savivaldybės geodeziniai punktai įtvirtina savivaldybės geodezinį tinklą;3 ) specialiuosius. Specialieji geodeziniai punktai įtvirtina specialųjį geodezinį tinklą.
2. Geodeziniai punktai žymimi geodeziniais ženklais, atitinkančiais ministro tvirtinamus geodezinių ženklų standartus .
1. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, statinių savininkai ir naudotojai privalo:1
) jiems nuosavybės teise priklausančiuose ar jų valdomuose nekilnojamuosiuose daiktuose, suderinę su geodezinio tinklo valdytoju ženklo įtvirtinimo vietą, leisti įrengti valstybinių ir savivaldybės geodezinių tinklų geodezinius punktus;2 ) nenaikinti ir negadinti geodezinių punktų;3 ) suderinę su matavimus atliekančiu asmeniu darbų grafiką, leisti atlikti matavimus naudojant geodezinius punktus.
2. Valstybinio geodezinio tinklo geodeziniai punktai, išskyrus valstybinio GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, saugomi valstybės.
3. Valstybinių geodezinių tinklų geodeziniai punktai, išskyrus valstybinio GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius punktus, perkeliami ministro tvirtinamame valstybinių geodezinių tinklų g
eodezinių punktų perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. VI
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra skirta:1 ) informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomų erdvinių duomenų rinkinių metaduomenims rengti ir tvarkyti;2 ) erdvinių duomenų rinkiniams ir su jais susijusiems metaduomenims per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikti;3 ) per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamų erdvinių duomenų paslaugų kokybei ir reikiamiems technologiniams sprendiniams užtikrinti;4 ) erdvinių duomenų paslaugoms koordinuoti ir stebėti;5
) informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių, skirtingų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, skirtingų šalių valstybės institucijų tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių sąveikumui užtikrinti;6 ) informacijai apie erdvinių duomenų rinkinius ir naudojimosi jais sąlygas naudotojams teikti .
1. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinius sudaro informacinėse sistemose tvarkomi erdvinių duomenų rinkiniai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomi erdvinių duomenų rinkiniai, taip pat kitų asmenų valdomi erdvinių duomenų rinkiniai, kurie atitinka 2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010
, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo, reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo .
2. Informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius, privalo užtikrinti, kad erdvinių duomenų rinkiniai, atitinkantys Vyriausybės patvirtintas Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas, būtų pateikti skelbti Lietuvos erdvinės informacijos portale.3
. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas atitinkantys erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi pagal Europos Komisijos patvirtintus reikalavimus.
4. Gynybos tikslams erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi pagal Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartinę kodavimo sistemą ir duomenų struktūrą.5 . E rdvinių duomenų rinkinių specifikacijas tvirtina informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius.
6. Erdvinių duomenų rinkiniai sudaromi taip, kad būtų galima juos sistemingai ir pagal bendrus sąveikumo reikalavimus tvarkyti ir integruoti į kitus erdvinių duomenų rinkinius, naudoti informacinėse sistemose.7
. Siekdama užtikrinti, kad dviejų ar daugiau valstybių narių sienų nustatomi erdviniai duomenys būtų darnūs, Ministerija kartu su valstybių narių, turinčių su Lietuvos Respublika bendrą valstybės sieną, kompetentingomis institucijomis prireikus bendru sutarimu sprendžia dėl bendrų objektų vaizdavimo ir padėties.
1. Informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų valdomų erdvinių duomenų rinkinių tvarkytojai privalo parengti ir nuolat atnaujinti metaduomenis pagal ministro tvirtinamą Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašą
ir šio aprašo nustatyta tvarka juos teikti viešai ir neatlygintinai per Lietuvos erdvinės informacijos portalą.2 . m etaduomenis sudaro:1 ) informacija apie erdvinių duomenų rinkinių atitiktį teisės aktų reikalavimams;2 ) informacija apie naudojimąsi erdvinių duomenų rinkiniais ir erdvinių duomenų paslaugomis, prieigos prie jų sąlygas;3 ) informacija apie erdvinių duomenų rinkinių kokybę ir šių rinkinių oficialumą ar aprobavimo statusą;4 ) institucijos ar įstaigos, atsakingos už erdvinių duomenų rinkinių ir su jais susijusių paslaugų kūrimą, valdymą, tvarkymą, atnaujinimą, saugojimą ir teikimą, pavadinimas;5 ) erdvinių duomenų naudojimui taikomi apribojimai ir apribojimų priežastys.3
. Institucija ar įstaiga, atsakinga už metaduomenų kūrimą, suderinusi su įgaliota institucija, gali papildyti metaduomenų turinį papildoma informacija. VII
1. Lietuvos erdvinės informacijos portalas yra valstybės informacinė sistema, kurios paskirtis – tvarkyti erdvinių duomenų rinkinių metaduomenis, per vieną interneto portalą teikti erdvinių duomenų rinkinius ir erdvinių duomenų paslaugas, skirtas erdvinių duomenų:1 ) paieškai – ieškoti erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų pagal tam tikrų metaduomenų turinį ir pateikti tokių metaduomenų turinį;2
) peržiūrai – parodyti, naršyti, priartinti ir (ar) nutolinti, matyti panoraminį vaizdą ar vieną ant kito uždėti peržiūrimus erdvinių duomenų rinkinius, parodyti juos sutartiniais ženklais ir pateikti atitinkamą metaduomenų turinį;3 ) atsisiuntimui – atsisiųsti erdvinių duomenų rinkinių kopijas arba jų dalis ir jomis naudotis;4 ) transformacijai – pertvarkyti erdvinių duomenų rinkinius siekiant jų sąveikumo;5 ) suaktyvinimui – pagal vienus erdvinių duomenų rinkinius ar erdvinių duomenų paslaugas suaktyvinti kitus erdvinius duomenų rinkinius ar erdvinių duomenų paslaugas.
2. Per Lietuvos erdvinės informacijos portalą gali būti elektroniniu būdu teikiamos
administracinės ar viešosios paslaugos, skirtos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešojo administravimo subjektų, kitų asmenų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms, susijusioms su erdvinių duomenų rinkiniais, vykdyti ir (ar) erdvinių duomenų tvarkymo veiksmams atlikti.
1. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša, išskyrus šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Erdvinių duomenų paslaugos, nurodytos šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiamos neatlygintinai; šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 –
5 punktuose nurodytos erdvinių duomenų paslaugos teikiamos neatlygintinai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Paslaugos, nurodytos šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, teikiamos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3
1 ) atlygis už informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą ir kitus su erdvinių duomenų tvarkymu susijusius veiksmus nustatomas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatyta tvarka;2
) atlygį už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų asmenų valdomų erdvinių duomenų rinkinių teikimą nustato institucijos, įstaigos ar asmenys, atsakingi už tų erdvinių duomenų rinkinių valdymą, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo nustatyta tvarka.
4. Erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos, kurių reikia Europos Sąjungos institucijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas arba teikti ataskaitas pagal Europos Sąjungos teisės aktus, teikiamos neatlygintinai.5
. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkiniai ir erdvinių duomenų paslaugos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalyje nurodytas paslaugas, per Lietuvos erdvinės informacijos portalą naudotojams teikiamos nesudarant naudojimosi erdvinių duomenų rinkiniais sutarties, išskyrus atvejus, kai tokią sutartį sudaryti reikalauja erdvinių duomenų rinkinių teikėjai.6
. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti informacinių sistemų tvarkytojai, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, valdančios erdvinių duomenų rinkinius ar šių valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų įgalioti platintojai. Erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti ir kiti asmenys, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka Reglamentą (ES) 1089/2010
. Asmenys, pageidaujantys sukurti erdvinius duomenis naudojantis informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenimis, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų valdomų erdvinių duomenų rinkinių duomenimis, privalo įgyti tam teisę informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų rinkinių duomenų valdytojų ar institucijos, įstaigos ar asmens, atsakingų už erdvinių duomenų rinkinių valdymą, nustatyta tvarka.
7. Šio įstatymo ir ministro tvirtinamų Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų nustatyta tvarka prieiga prie erdvinių duomenų rinkinių ir (ar) erdvinių duomenų paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiama valstybių narių v alstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, viešojo administravimo subjektams
. Prieiga prie valstybių narių v alstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešojo administravimo subjektų erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų Lietuvos Respublikos naudotojams taip pat teikiama per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.
8. Jeigu šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3
teikėjas turi užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių naudotojams galimybes naudotis elektroninės prekybos paslaugomis.
1
. Georeferencinio pagrindo registrą sudaro šio straipsnio 2 dalyje nurodytus objektus apibūdinantys erdvinių duomenų rinkiniai apie Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančius stabilius gamtinius ir antropogeninių objektus, kurių padėties vidutinė kvadratinė paklaida yra didesnė kaip 100 cm.
2. Georeferencinio pagrindo registro objektai:1 ) Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje ribų erdviniai objektai;2 ) transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirtų objektų erdviniai objektai;3 ) kelio statinių erdviniai objektai;4 ) inžinerinių tinklų erdviniai objektai;5 ) pastatų, bokštų, vėjo elektrinių erdviniai objektai;6 ) paviršinių vandens telkinių erdviniai objektai;7 ) žemės dangos erdviniai objektai.3
. Georeferencinio pagrindo registro duomenys privalo būti naudojami:1 ) informacinėse sistemose tvarkant Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančių gamtinių ar antropogeninių objektų erdvinius duomenis, elektroniniu būdu teikiant su šiais erdviniais duomenimis susijusias administracines ar viešąsias paslaugas;2 ) tvarkant erdvinių duomenų rinkinius ar sudarant žemėlapius;3 ) teritorijų planavimo, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, duomenų nustatymo ir kituose susijusiuose procesuose;4 ) vykdant kitą veiklą, kuriai reikalingi Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančių gamtinių ar antropogeninių objektų erdviniai duomenys.
1. Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos valdytoja ir joje tvarkomų duomenų valdytoja yra Ministerija.
2. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys detalizuojami ministro tvirtinamuose šio registro informacinės sistemos nuostatuose.
3. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti objektai Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje registruojami Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka pagal:1 ) valstybinius ortofotografinius žemėlapius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pokyčio šiame žemėlapyje nustatymo datos;2
) Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos duomenų tvarkytojo atliktų patikrų duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios patikros atlikimo dienos;3 ) nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą atliekančių asmenų pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių duomenų gavimo dienos;4 ) iš informacinių sistemų gautus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų gavimo dienos.
4. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši . Šios informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų.5
. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys atveriami pakartotinai naudoti, išskyrus duomenis, susijusius su nacionaliniu, visuomenės ir viešuoju saugumu.
6. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje objektai registruojami, tvarkomi duomenys teikiami ir kiti su duomenų tvarkymu šioje informacinėje sistemoje susiję veiksmai atliekami neatlygintinai. IX
1. Prieiga prie erdvinių duomenų ir jų teikimas gali būti apriboti tik šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytais atvejais.2
. Prieiga prie erdvinių duomenų naudojant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas erdvinių duomenų paslaugas šio įstatymo nustatytais atvejais gali būti apribota, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti tarptautiniams santykiams, nacionaliniam ir visuomenės saugumui ar valstybės gynybai.
3. Prieiga prie erdvinių duomenų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 5 dalyje, ir šių duomenų teikimas naudojant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas erdvinių duomenų paslaugas šio įstatymo nustatytais atvejais gali būti apriboti, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:1 ) tarptautiniams santykiams, nacionaliniam ir visuomenės saugumui ar valstybės gynybai;2 ) teisingumo vykdymui arba teisės pažeidimų tyrimui;3
) informacijos, laikomos komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialumui, kai toks konfidencialumas, siekiant apsaugoti teisėtus ekonominius interesus, įskaitant visuomenės interesus išlaikyti statistinių duomenų konfidencialumą ir informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą, numatytas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose;4 ) intelektinės nuosavybės teisėms;5 ) asmens duomenų ir (arba) jų susistemintų rinkmenų konfidencialumui, jeigu duomenų subjektas nesutiko, kad jo asmens duomenys būtų paskelbti viešai, ir toks konfidencialumas numatytas Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos teisės aktuose;6
) asmens, savo noru pateikusio prašomą informaciją, interesams arba apsaugai, išskyrus atvejus, kai šis asmuo sutiko, kad atitinkama informacija būtų atskleista;7 ) aplinkos, su kuria susijusi tokia informacija, apsaugai.
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais apribojant prieigą prie erdvinių duomenų ir jų teikimą turi būti tenkinami visuomenės interesai. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia palyginti, kaip būtų tenkinami visuomenės interesai atskleidus informaciją ir kaip jie būtų tenkinami apribojant ją arba suteikiant teisę ja naudotis tam tikromis sąlygomis. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytu atveju turi būti laikomasi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų.5
. Prieiga prie erdvinių duomenų apie į aplinką išmetamus teršalus ir šių duomenų teikimas naudojant šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytas erdvinių duomenų paslaugas šio ar kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais gali būti apriboti, jeigu tai kenkia arba gali pakenkti:1 ) tarptautiniams santykiams, nacionaliniam ir visuomenės saugumui ar valstybės gynybai;2 ) teisingumo vykdymui arba teisės pažeidimų tyrimui;3 ) intelektinės nuosavybės teisėms.
erdvinių duomenų teikimas ir naudojimas1 . Valstybiniai erdviniai duomenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieši.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys :1
) valstybiniai erdviniai duomenys, sukurti vykdant šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytus valstybinius erdvinių duomenų tvarkymo darbus;2 ) Lietuvos Respublikos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje;3 ) palydovinės nuotraukos ar jų pagrindu sudaryti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, jei palydovinių nuotraukų teikėjas nesuteikė teisės šių erdvinių duomenų
viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
3. Valstybiniai erdviniai duomenys naudotojams teikiami neatlygintinai ministro tvirtinamame valstybinių erdvinių duomenų teikimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami:1 ) tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti;2 ) pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu;3 ) be teisės juos
viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims.
erdvinių duomenų, jų teikimas ir naudojimas1 . Teminiai erdviniai duomenys ir savivaldybės erdviniai duomenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus erdvinius duomenis, yra vieši.
2. Viešai nėra skelbiami šie erdviniai duomenys :1 ) nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, nurodyto Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, požeminės infrastruktūros erdviniai duomenys;2 ) inžinerinių tinklų ir jų įrenginių erdviniai duomenys, kai objekto padėties ir aukščio vidutinė kvadratinė paklaida yra 5–100 cm;3 )
inžinerinės infrastruktūros, susijusios su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje įrengtomis atsinaujinančius išteklius naudojančiomis elektrinėmis, erdviniai duomenys;4 ) ortofotografiniai žemėlapiai ir ortofotografiniai planai, kuriuose neapribotas Žemės paviršiuje ar virš jo esančių gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas teritorijose, nurodytose Ž valgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje .
3. Prieiga prie šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytų erdvinių duomenų teikiama tik šio straipsnio 5 dalyje nurodytiems naudotojams, kurie savo tapatybę patvirtino
elektroninės atpažinties srities teisės aktuose nustatytomis asmens atpažinties priemonėmis.
4. Teminiai erdviniai duomenys, savivaldybės erdviniai duomenys teikiami šių duomenų valdytojų nustatyta tvarka.5 .
io straipsnio2 dalies 1–3 punktuose nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir (ar) Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) valstybių narių naudotojams.6 .
io straipsnio2 dalies 4 punkte nurodyti erdviniai duomenys teikiami tik valstybės institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.7 .
io straipsnio2 dalyje nurodyti erdviniai duomenys teikiami:1 )
pagal duomenų teikimo sutartį, kurioje turi būti nurodytas šių duomenų naudojimo tikslas ir įrašyta, kad gauti duomenys gali būti naudojami tik sutartyje nurodytu tikslu;2 ) be teisės juos viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims .
8. Š io straipsnio 2 dalyje nurodytų erdvinių duomenų teikimo sutarties formą, suderinę su Ministerija, tvirtina šių duomenų valdytojai. X
1. Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų gavėjams, išskyrus Valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, teikiami atlygintinai.
2. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys duomenų gavėjams, išskyrus Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenų gavėjus, teikiami atlygintinai.
3. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys teikiami neatlygintinai:1 ) geodezininkams;2 ) inžinerinius tinklus valdančioms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, valstybinės reikšmės kelių valdytojams ir geležinkelių infrastruktūros valdytojams, kurie jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų
erdvinius duomenis teikia į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą.
1. Sprendimai, priimti pagal šį įstatymą, gali būti skundžiami Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems subjektams Viešojo administravimo įstatyme, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme arba Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
2. Skundo pateikimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Fiziniai asmenys, juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Administracinių nusižengimų kodekse ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymo
priedas
2007/2/EB , sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2024/2829 . “.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis ir šio įstatymo 1
2. Šio įstatymo 1
3. 2028 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymo 11 straipsnio 5 dalies redakcija: „5
. Jeigu yra savivaldybės erdvinių duomenų rinkinyje tvarkomų e rdvinių duomenų, taip pat i nžinerinius tinklus valdančių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybinės reikšmės kelių valdytojų, geležinkelių infrastruktūros valdytojų tvarkomų jų valdomų inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinių duomenų ir į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą pateiktų duomenų neatitikimų, viršenybė teikiama Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomiems duomenims.“
4. Aplinkos ministras iki 2026 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 1
5
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, aplinkos ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 7 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.
6. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtos geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo procedūros baigiamos pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusius teisės aktus.
7. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai ir geodezininko kvalifikacijos tobulinimo pagrindimo dokumentai laikomi galiojančiais.8
. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. padarytų geodezininko veiklos pažeidimų pakartotinumas vertinamas taikant ir šio įstatymo nustatytas poveikio priemones.
9. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymą.
10. Kituose teisės aktuose vartojamą formuluotę „geodezijos ir kartografijos darbai“ atitinka formuluotė „geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbai“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
IX-415
administracinių nusižengimų kodekso 12, 113 IR 334 straipsniŲ PAKEITIMO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant:1
) Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 82 punkto, kuriame numatyta atverti ir įveiklinti duomenis viešojo valdymo sprendimams priimti, taip siekiant didesnės tų sprendimų kokybės ir efektyvumo, ir 727 punkto, kuriame numatyta gerinti visuomenės informavimą apie teritorijų planavimo, statybos, statinių naudojimo ir priežiūros procesus, atveriant informacinėse sistemose kaupiamus duomenis, pateikiant juos visuomenei suprantama ir prieinama forma, nuostatos;2
) Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 895 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.6.6 papunktyje nustatytą veiksmą, kuriuo siekiama optimizuoti valstybinių erdvinių ir kitų duomenų atnaujinimą, plėsti jų trimatį turinį, didinti sąveikumą bei pakartotinį panaudojimą valstybės registruose ir informacinėse sistemose, peržiūrėti, skaitmenizuoti ir robotizuoti veiklos procesus ir vystyti elektronines paslaugas.
Siekiant Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo, kartu parengtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 113 ir 334 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Kodekso projektas). Įstatymų projektų pagrindiniai tikslai: 1.1 . Užtikrinti, kad prieiga prie erdvinių duomenų atitiktų nacionalinio saugumo interesus Paaštrėjusi geopolitinė situacija, vykdomos hibridinės atakos ir kito pobūdžio provokacijos prieš Lietuvos Respubliką kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, susijusiems su ypatingos svarbos inžinerinės infrastruktūros objektų, žvalgybos institucijų naudojamų teritorijų, karinių teritorijų erdvinių duomenų pasiekiamumu. Lietuvos Respublikos teritorijos, jos išskirtinės ekonominės zonos ir
kontinentinio šelfo Baltijos jūroje erdviniai duomenys yra aktualūs agresorių karinei geologistikai bei hibridinėms atakoms. 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijai pradėjus plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, suintensyvėjo erdvinių duomenų siuntimasis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą; reaguojant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos siūlymus, kai kurie erdviniai duomenys buvo laikinai neteikiami naudotojams. 2023
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionaliniu krizių valdymo centru ir Krašto apsaugos ministerija aktyviai ieškojo sprendimo atnaujinti erdvinių duomenų teikimą naudotojams. Buvo sutarta, Lietuvos erdvinės informacijos portale skelbiant
Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5 000 ar M 1:10 000 skaitmeninius rastrinius ortofotografinius žemėlapius (toliau – ortofotografiniai žemėlapiai) ir teikiant juos naudotojams, juose apr iboti žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas, ir karinių teritorijų, kurių sąrašą nustato krašto apsaugos ministras, vietovės objektų atpažinimą . Šie ortofotografinių žemėlapių teikimo ribojimai įtvirtinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos
krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, kur nustatytas draudimas fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas ir karines teritorijas.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad be atskiro institucijos ar valstybės valdomo subjekto sutikimo ir nesudaręs sutarties pareiškėjas gautus duomenis gali viešai skelbti bet kokiu būdu, taip pat padaryti juos viešai prieinamus internete bei platinti ir kitaip teikti (perduoti) tretiesiems asmenims. Šiuos nuostatos užkerta kelią teikti naudotojams palydovines nuotraukas ar jų pagrindu sudarytus ortofotografinius žemėlapius, kadangi palydovinių nuotraukų teikėjas nesuteikia teisės šių erdvinių duomenų viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip teikti (perduoti) tretiesiems asmenims.
Valstybės institucijų ir įstaigų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti dažnai reikalingi ortofotografiniai žemėlapiai, kuriuose nebūtų apr ibotas žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų ir karinių teritorijų vietovės objektų atpažinimas, taip pat palydovinės nuotraukos ar jų pagrindu sudaryti ortofotografiniai žemėlapiai, tačiau šiuo metu nėra galimybės teikti šiuos erdvinius duomenis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 556 „Dėl ūkinės veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašo nustatymo“ 3.12 papunkčiu duomenų apdorojimo , interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla yra įtraukta į ūkinių veiklos sričių, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, sąrašą. Tai reiškia, kad prieiga prie erdvinių duomenų turi atitikti nacionalinio saugumo interesus. Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme (toliau
inžinerinių tinklų erdvinių duomenų per
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą, tačiau kituose teisės aktuose nėra nuostatų, ribojančių inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų pasiekiamumą per kitas informacines sistemas, jų viešą paskelbimą internete ar platinimą tretiesiems asmenims. Taigi, viena vertus, teisės aktų nuostatos užkerta galimybę valstybės institucijoms ir įstaigoms gauti jų funkcijoms reikalingus erdvinius duomenis, kita vertus, trūksta teisinio reglamentavimo dėl prieigos prie inžinerinės infrastruktūros ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų erdvinių duomenų
. Siekiant spręsti minėtas problemas, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kurios užtikrintų, kad erdvinių duomenų tvarkymas, jų pakartotinis naudojimas ir atvėrimas ar kitos su erdviniais duomenimis susijusios skaitmeninimo iniciatyvos atitiktų nacionalinio saugumo interesus. 1.2 . Pertvarkyti Georeferencinio pagrindo kadastro veiklą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuriuo įtvirtintas naujas valstybės informacinių išteklių valdysenos, valdymo ir tvarkymo modelis. Naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu iš esmės pakeista registro sąvoka, registrą apibrėžiant kaip
duomenų rinkinį, kuriam nustatomos specialios registravimo sąlygos; be to, minėtame įstatyme neliko kadastro sąvokos. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki 2026 m. gruodžio 31 d. turi priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsteigtų registrų ir kadastrų veiklą nustatančių įstatymų pakeitimo projektus, o informacinių sistemų valdytojai turi pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytus reikalavimus pertvarkyti registrų (kadastrų) veiklą.
Įstatyme įtvirtinti Georeferencinio pagrindo kadastro, kuriame registruojami stabilūs Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai, steigimo teisiniai pagrindai neatitinka
nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis, objektai registruojami ne kadastruose, o registro informacinėse sistemose . Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siekiama sudaryti teisinį pagrindą pertvarkyti Georeferencinio pagrindo kadastro veiklą pagal naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytus reikalavimus, taip pat patikslinti Įstatyme vartojamas formuluotes, susijusias su valstybės informacinių išteklių valdymu ir tvarkymu. 1.3 . Mažinti ūkio subjektams sukeliamą administracinę naštą Remiantis Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis,
ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikino geodezinį ženklą, privalo savo lėšomis atstatyti arba perkelti (naujai įrengti) valstybinio globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau
trečios tikslumo klasių tinklo bei valstybinio vertikaliojo pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo geodezinius ženklus. Išsami geodezinių ženklų perkėlimo tvarka reglamentuota Geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos apraše [1] , kuriuo remiantis, asmuo privalo parengti ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) prašymą leisti iškelti ir atstatyti arba perkelti geodezinį ženklą, g
eodezinio ženklo atstatymo arba perkėlimo projektą ir geodezinio ženklo atstatymo arba perkėlimo ataskaitą. Valstybinio GPNS nulinės, pirmos ir antros tikslumo klasių tinklo geodeziniai ženklai ir valstybinio vertikaliojo pirmos ir antros tikslumo klasių tinklo geodeziniai ženklai naudojami tolimesniems valstybinio geodezinio pagrindo plėtros darbams bei tiksliems matavimams atlikti, todėl vykdant bet kokią ūkinę veiklą šie geodeziniai ženklai turi būti išsaugomi. Valstybinio GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodeziniai ženklai dažniausiai yra įrengti aktyvios ūkinės veiklos zonose, todėl atsiranda poreikis šiuos geodezinius ženklus perkelti į kitą artimiausią, tinkamą įrengimui vietą ir šie veiksmai ūkio subjektams sukelia administracinę naštą.
Siekiant mažinti administracinę naštą, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti trečios tikslumo klasės
tinklo geodezinių ženklų saugojimo. Tuomet ūkio subjektams, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikintų trečios tikslumo klasės tinklo geodezinį ženklą, nebeliktų prievolės savo lėšomis atstatyti arba perkelti (naujai įrengti)
trečios tikslumo klasės tinklo gruntinių geodezinių ženklų. 1.4 . O ptimizuoti geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas Įstatyme, kuris priimtas 2001 m., iki 2021 m. birželio 30 d. geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių
valstybės politikos įgyvendinimo funkcijas buvo pavesta vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai. Per 20 metų laikotarpį Įstatymas buvo keičiamas vos 5 kartus. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Įstatymui , geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos įgyvendinimo funkcijas pavesta vykdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrui „GIS-Centras“.
Per pastaruosius ketverius metus Įstatymas dėl pasikeitusių šių institucijų pavadinimų ar dėl funkcijų perdavimo kitai institucijai buvo pakeistas tris kartus. T ai rodo vis dar
gyvą kompetencijų persiskirstymo tendenciją, aktyviai ieškant efektyvesnių pirmiau minėtų sričių valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo būdų. Siekiant teisėkūros tvarumo, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti įvardyti konkrečias institucijas, įgyvendinančias valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo
srityse. Pirmas žingsnis šio tikslo link buvo žengtas Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. birželio 29 d. priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymą, kur viena iš valstybės politiką įgyvendinančių institucijų yra įvardyta kaip Vyriausybės įgaliota institucija ar kitas viešasis juridinis asmuo .
Įstatymo projekte iš esmės peržiūrėtos ir patikslintos ne tik geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politiką įgyvendinančių institucijų
funkcijos, bet ir Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, formuojančios šių sričių politiką, bei šių sričių politikos įgyvendinime dalyvaujančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, funkcijos. 1.5 . Patikslinti geodezininkams keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir sušvelninti nuobaudas už geodezininko veiklos pažeidimus
Remiantis Įstatymo nuostatomis, geodezijos ir kartografijos darbus gali atlikti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ar trečiųjų šalių fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis ir kurie turi jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kuriais suteikta teisė atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus. Nei iš Įstatymo, nei iš jo įgyvendinamųjų teisės aktų nėra aišku, kokia tvarka turėtų būti pripažinta kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ar trečiųjų šalių fizinių asmenų jų kilmės valstybėje turima teisė užsiimti geodezine ir kartografine veikla.
Siekiant padėti apsaugoti trečiųjų asmenų interesus, kad nebūtų sudaromi neteisėti sandoriai, yra poreikis viešai skelbti geodezininko asmens duomenis. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 3 dalimi, fizinių asmenų duomenų viešinimas
Įstatyme numatyti
3 atvejai, kuomet už geodezininko veiklos pažeidimus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas laikotarpiui nuo 2 iki 6 mėnesių, ir7 atvejai, kai geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas. Kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo stabdymas ar panaikinimas yra pati griežčiausia veiklos ribojimo priemonė, todėl ji turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai nėra kitų efektyvių alternatyvų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai dėl nuobaudų už geodezininko veiklos pažeidimus švelninimo.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą ir Kodekso projektą parengė Aplinkos ministerijos Kadastro ir e rdvinių duomenų politikos grupės
(vadovė – Aušra Kalantaitė, mob. +370 669 52 682, el. p. [email protected] , vyresnioji patarėja – Jurgita Milieškaitė, mob. +370 620 53 766, el. p. [email protected] ) patarėja Renata Tracevičienė, mob. +370
, el. p. [email protected] .
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai3 .1 . Dėl prieigos prie erdvinių duomenų atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo Įstatymo
1 dalyje nustatyta, kad prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša, išskyrus šio straipsnio 6, 7 ir 9 dalyse nurodytus atvejus. Įstatymo
6, 7 ir 9 dalyse įtvirtinta, kad prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą įstatymų nustatyta tvarka gali būti apribota, jeigu tai, be kita ko, kenkia arba gali pakenkti valstybės saugumui ar gynybai. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir 7 dalies 2 punktu, Žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi ir K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudojimo tvarkos apraše [2] nustatyta, kad Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkytojas, teikdamas valstybinius erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius, užtikrina, kad naudotojui teikiamame ortofotografiniame žemėlapyje būtų ribojamas atpažinimas: 1)
žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų (įskaitant jose esančius objektus), kurių sąrašą įsakymu tvirtina žvalgybos institucijos vadovas;
Dėl šių ribojimų valstybės institucijos ir įstaigos jų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti neturi galimybės gauti ortofotografinius žemėlapius, kuriuose nėra apribotas Žemės paviršiaus gamtinių ir antropogeninių objektų atpažinimas žvalgybos institucijų valdomose ir naudojamose teritorijose ir karinėse teritorijose.
Įstatyme nėra reglamentuota valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos, sukurtos vykdant Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darb us [3] , teikimo ir naudojimo tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos darb ai, remiantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 11 punktu, priskirtini prie valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų. Įstatymo
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą
yra vieša, išskyrus inžinerinių tinklų erdvinius duomenis. Prieigos prie inžinerinių tinklų erdvinių duomenų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ribojimai yra šie: 1) inžinerinių tinklų erdviniai duomenys teikiami ne didesnės kaip 10 ha teritorijos. Jeigu Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos paslaugų gavėjui reikalingi didesnės negu 10 ha teritorijos inžinerinių tinklų erdviniai duomenys, jie teikiami šių objektų valdytojų inžinerinius tinklus valdančių institucijų ar įmonių nustatyta tvarka; 2) inžinerinių tinklų erdviniai duomenys vaizduojami 1:500 ir smulkesniu masteliu.
Šių nuostatų nepakanka siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, susijusius su ypatingos svarbos informacin ės infrastruktūr
os ir erdvinių duomenų pasiekiamumu. 3.2 . Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro veiklos pertvarkymo
Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta, kad Georeferencinio pagrindo kadastras – valstybės kadastras, kuriame registruojami stabilūs Žemės paviršiaus gamtiniai ir antropogeniniai objektai. Remiantis Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, Georeferencinio pagrindo kadastro paskirtis – registruoti Įstatymo 28 straipsnyje nurodytus gamtinius ir antropogeninius objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims kadastro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus kadastro duomenų tvarkymo veiksmus. Įstatymo 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Georeferencinio pagrindo kadastro valdytoja yra Aplinkos ministerija, o jo tvarkytoją skiria Vyriausybė.
Minėtos Įs tatymo nuostatos neatitinka
nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis, objektai registruojami ne kadastruose, o registro informacinėse sistemose, o informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus skiria ne Vyriausybė, o informacinės sistemos valdytojas.
Įstatymo trečiajame skirsnyje apibrėžta Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos paskirtis, nustatyti šios sistemos duomenys ir teikiamos paslaugos. Įstatymo penktajame skirsnyje
apibrėžta Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo paskirtis ir nustatyta, kad šios sistemos duomenys ir kokybės parametrai teikiami neatlygintinai. Nuostatos dėl valstybės informacinių sistemų tvarkomų duomenų ir teikiamų elektroninių paslaugų nėra įstatyminio reguliavimo dalykas [4] .
Įstatyme kalbant apie valstybės informacinius išteklius vartojama formuluotės „valstybės kadastrai, registrai ir valstybės informacinės sistemos“. Ši formuluotė neatitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme įtvirtintų sąvokų ir vartojamų formuluočių. 3.3 . Dėl administracinės naštos mažinimo Įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad valstybinių geodezinių tinklų g
eodeziniai ženklai gali būti perkeliami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatyta tvarka [5] . Remiantis Įstatymo 15 straipsnio
valstybinio GPNS nulinės, pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo, valstybinio vertikaliojo pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo, valstybinio gravimerinio tinklo ir LitPOS stočių geodezinio tinklo punktai. Šios Įstatymo nuostatos reiškia, kad ūkio subjektai, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikino geodezinį ženklą, privalo savo lėšomis atstatyti arba perkelti (naujai įrengti) valstybinio GPNS nulinės, pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo bei valstybinio vertikaliojo pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo geodezinius ženklus.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, šie veiksmai ūkio subjektams sukelia 313,0 tūkst. Eur administracinę naštą. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybiniai geodeziniai punktai yra saugomi valstybės, o asmenys, sunaikinę ar sugadinę geodezinius ženklus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinio geodezinio punkto sunaikinimas arba sugadinimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. 3.4 . Dėl geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijų optimizavimo
Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad Vyriausybė tvirtina valstybinių geodezinių tinklų atnaujinimo periodiškumą, ir žemėlapių nomenklatūras ir geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą.
Remiantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, n edidelės žalos ir d idelės žalos, kurias sukėlė geodezininko veiklos pažeidimai, dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka . Įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui pavesta patvirtinti geodezinių ženklų standartus, geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas ir geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašą.
Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintas griežtas g eodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politiką įgyvendinančių institucijų – Nacionalinės žemės tarnybos ir Agentūros – funkcijų atskyrimas. Remiantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais ir 14 straipsnio 3 dalimi, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo funkcijas, ir geodezininko veiklos priežiūrą atlieka viena institucija
ydingas antikorupciniu požiūriu . Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje v
alstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kurios dalyvauja įgyvendinant valstybės politiką geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, nėra nustatytos pareigos nuolat atnaujinti jų valdomus erdvinių duomenų rinkinius, planuoti lėšų, reikalingų jų valdomiems erdviniams duomenų rinkiniams tvarkyti, poreikį, imtis veiksmų, kad suplanuotos lėšos būtų skiriamos, ir kontroliuoti skirtų lėšų naudojimą. 3.5 . Dėl geodezininkams keliamų reikalavimų patikslinimo ir nuobaudų už geodezininko veiklos pažeidimus švelninimo
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, taip pat trečiosios šalies fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti geodezijos ir kartografijos darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kuriais suteikta teisė atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus. Įstatyme nereglamentuota, kokia institucija turėtų pripažinti kitų valstybių narių piliečių ar trečiųjų šalių fizinių asmenų jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti geodezine ir kartografine veikla. Taip pat Įstatyme nenumatytas laikinai ir kartais valstybių narių teikėjų teikiamų paslaugų Lietuvos Respublikoje principas.
Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad f iziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, taikomi šie kvalifikacijos reikalavimai: 1) aukštasis koleginis arba aukštasis universitetinis išsilavinimas, įgytas baigus matavimų inžinerijos studijų krypties studijas ir įgijus kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba turint aukštojo mokslo kvalifikaciją būti baigus geodezijos studijų modulį (dalykus), kurių kreditų skaičių nustato Vyriausybė;
2) iki prašymo gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą pateikimo įgyta ne trumpesnė kaip 2 metų darbo geodezijos ir kartografijos darbų srityje patirtis.
Įstatyme nėra įtvirtinta, kad atsakymo dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išdavimo nepateikimas nėra laikomas šio pažymėjimo išdavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų statymo 7 straipsnio 3 dalimi, jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas yra išduotas.
Remiantis Įstatymo 12 straipsnio 11 dalimi, asmenys, kuriems išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai, registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre. Įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymui, neliko žinybinio registro sąvokos.
Įstatyme nėra nuostatų susijusių su geodezininko asmens duomenų viešinimu ir viešinimo tikslais. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 6 straipsnio 3 dalimi, Įstatyme turėtų būti nustatytas fizinių asmenų duomenų viešinimas: viešinami asmens duomenys bei asmens duomenų viešo skelbimo tikslas.
Remiantis Įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5
dalimis, už geodezininko veiklos pažeidimus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas laikotarpiui nuo 2 iki 6 mėnesių arba panaikinamas. Įstatyme nenumatyta, kad už geodezininko veiklos pažeidimus būtų taikomos švelnesnės nuobaudos, pavyzdžiui, baudos. Kodekso 334 straipsnyje numatyta, kad geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą geodezijos ir kartografijos darbus atliekantiems asmenims nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas reglamentuoja erdvinių duomenų tvarkymą, prieigos prie erdvinių duomenų ribojimus, šių duomenų teikimą ir jų naudojimą, Įstatymo projektu siūloma keisti Įstatymo pavadinimą ir vadinti jį Geodezijos ir erdvinių duomenų įstatymu.
. Dėl prieigos prie erdvinių duomenų atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo Siekiant didesnės viešojo valdymo sprendimų kokybės ir efektyvumo, Įstatymo projektu siūloma viešojo sektoriaus subjektams atverti visus turimus erdvinius duomenis
jų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti gauti ortofotografinius žemėlapius, kuriuose nebūtų apr ibotas žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų ir karinių teritorijų
vietovės objektų atpažinimas, taip pat palydovines nuotraukas ar jų pagrindu sudarytus valstybinius erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius.
Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad be atskiro institucijos ar valstybės valdomo subjekto sutikimo ir nesudaręs sutarties pareiškėjas gautus duomenis gali viešai skelbti bet kokiu būdu, taip pat padaryti juos viešai prieinamus internete bei platinti ir kitaip teikti (perduoti) tretiesiems asmenims. Vadovaujantis minėto įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, kur nustatyta, kad kitos duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos, negu nurodytos 8 straipsnio 1 dalyje, gali būti nustatytos tik Lietuvos Respublikos įstatymuose arba Europos Sąjungos teisės aktuose, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad pirmiau minėti erdviniai duomenys būtų teikiami tik
valstybės institucijoms ir įstaigoms jų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti be teisės šiuos duomenis viešai skelbti bet kokiu būdu, padaryti šiuos duomenis viešai prieinamus internete ar platinti ir kitaip perduoti tretiesiems asmenims . Įstatymo projektu siūloma apriboti prieigą prie erdvinių duomenų, sukurtų vykdant Lietuvos Respublikos valstybės sienos erdvinių duomenų tvarkymo darbus; šie erdviniai duomenys, kaip ir pirmiau minėti ortofotografiniai žemėlapiai bei palydovinės nuotraukos, negalės būti skelbiami viešai, o teikiami bus tik valstybės institucijoms ir įstaigoms jų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus,
susijusiems su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros erdvinių duomenų pasiekiamumu, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad p rieiga prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, nurodyto Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, požeminės infrastruktūros erdvinių duomenų, inžinerinių tinklų ir jų įrenginių erdvinių duomenų, kai objekto padėties ir aukščio vidutinė kvadratinė paklaida yra 5
inžinerinės infrastruktūros, susijusios su Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje įrengtomis atsinaujinančius išteklius naudojančiomis elektrinėmis, erdvinių duomenų
būtų teikiama tik naudotojams, kurie savo tapatybę patvirtino per Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformą. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti ir prieigos prie pirmiau minėtų inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų ribojimus, kad užtikrinti saugų dalijimąsi šiais duomenimis.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekte siūlomus ribojimus dėl prieigos prie inžinerinės infrastruktūros erdvinių duomenų, kaip dubliuojančių, siūloma atsisakyti Įstatymo
3 dalyje nustatytų prieigos prie inžinerinių tinklų erdvinių duomenų per Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą ribojimų. 4.2 . Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro veiklos pertvarkymo Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi,
objektai registruojami registro informacinėse sistemose (ne kadastruose). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma Georeferencinio pagrindo kadastrą pertvarkyti į Georeferencinio pagrindo registro informacinę sistemą . Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
informacinės sistemos tvarkytoją ar tvarkytojus ir duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus skiria informacinės sistemos valdytojas; taip pat informacinės sistemos valdytojas, remdamasis minėto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tvirtina informacinės sistemos nuostatus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dalyvavimo skiriant Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos ir joje tvarkomų duomenų tvarkytoją ar tvarkytojus.
Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalį registro kūrimas apima įstatymo rengimą, kuriame nurodomas registrą sudarantis duomenų rinkinys ar duomenų rinkiniai, registro informacinės sistemos valdytojas ir duomenų valdytojas, nustatomi asmens duomenų teikimo apribojimai, jeigu tokių esama, taip pat objektų registravimo pagrindai ir sąlygos bei kitos su tuo susijusios nuostatos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Georeferencinio pagrindo registrą sudaro erdvinių duomenų rinkinys apie Žemės paviršiuje, virš jo ar žemiau jo esančius stabilius gamtinius ir antropogeninių objektus, kurių padėties vidutinė kvadratinė paklaida yra didesnė kaip
[6] .
Valstybės informacinių išteklių 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minėtas įstatymas valstybės informaciniams ištekliams, kurių valdymą, tvarkymą ir kitus iš jų kylančius teisinius santykius, susijusius erdvinių duomenų tvarkymu, reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomas tiek, kiek tai nereglamentuota tuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad erdvinių duomenų tvarkymą reglamentuoja Įstatymas, Įstatymo projektu siūloma aiškiai nurodyti, kad Georeferencinio pagrindo registro duomenys privalo būti naudojami
informacinėse sistemose, tvarkant Žemės paviršiaus gamtinių ar antropogeninių objektų erdvinius duomenis bei teikiant su šiais erdviniais duomenimis susijusias elektronines paslaugas. Be to, siekiant užtikrinti informacinėse sistemose tvarkomų erdvinių duomenų bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valdomų erdvinių duomenų sąveikumą ir jų pakartotinį naudojimą, Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti prievolę Georeferencinio pagrindo registro
duomenis naudoti kuriant erdvinių duomenų rinkinius ar žemėlapius, teritorijų planavimo, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo, teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, duomenų nustatymo ir kituose susijusiuose procesuose ar vykdant kitą veiklą, kuriai reikalingi Žemės paviršiaus gamtinių ar antropogeninių objektų erdviniai duomenys.
Georeferencinio pagrindo registras būtų tvarkomas Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje, kurios valdytoja ir joje tvarkomų duomenų valdytoja siūloma paskirti Aplinkos ministeriją. Kaip ir dabar,
objektai Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje būtų registruojami neatlygintinai, taip pat neatlygintinai būtų teikiami ir šioje informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys bei atliekami kiti su duomenų tvarkymu šioje informacinėje sistemoje susiję veiksmai. Georeferencinio pagrindo registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys būtų vieši, šiems duomenims nėra nustatomos specialiosios duomenų tvarkymo sąlygos ar kitokie teikimo apribojimai, negu yra nustatyti Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje .
Remiantis
Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo“,
, informacinėje sistemoje tvarkomos duomenų grupės ir (arba) duomenys bei informacinėje sistemoje skaitmenizuojami subjekto veiklos procesai ir per sistemą teikiamos elektroninės paslaugos nurodomi šios informacinės sistemos nuostatuose. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Įstatymo 18 straipsnio, trečiojo ir penktojo skirsnių nuostatų dėl
Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos ir Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo veiklos reguliavimo įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (22 straipsnio 4 dalis) reguliuoja registro steigimą įstatymu, Įstatymo projektu reguliuojama Georeferencinio pagrindo registro ir šio registro informacinės sistemos veikla; Lietuvos erdvinės informacijos portalo veikla Įstatymo projektu reguliuojama tokia apimtimi, kiek to reikalauja
2007/2/EB , sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE), nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę. Naujos redakcijos Valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatyme neliko kadastro sąvokos, o informacinės sistemos skirstomos į registro informacines sistemas, valstybės informacines sistemas ir vidaus administravimo informacines sistemas. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme vartojamą formuluotę „valstybės kadastrai, registrai ir valstybės informacinės sistemos“ Įstatymo projektu siūloma pakeisti į „informacinės sistemos“, kuri vartojama, kai atitinkamos Įstatymo projekto nuostatos taikomos visoms Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 9 straipsnyje nurodytoms informacinių sistemų rūšims . 4.3 . Dėl administracinės naštos mažinimo Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės būtų saugomi ir ministro nustatyta tvarka būtų perkeliami v
alstybinio geodezinio tinklo geodeziniai ženklai, išskyrus valstybinio GPNS trečios tikslumo klasės tinklo geodezinius ženklus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintu teisėkūros sistemiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, Kodekso projektu siūloma pakeisti Kodekso 113 straipsnį nustatant, kad įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų (baudų dydžiai nekeičiami) užtraukia valstybinio g lobalinės padėties nustatymo sistemos
nulinės, pirmos ir antros tikslumo klasių tinklo, valstybinio vertikaliojo pirmos, antros ir trečios tikslumo klasių tinklo, valstybinio gravimetrinio tinklo, Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių geodezinio tinklo geodezinio ženklo sunaikinimas arba sugadinimas .
Atsisakius trečios tikslumo klasės
tinklo geodezinių ženklų saugojimo, ūkio subjektams, kurie vykdydami ūkinę veiklą sunaikintų trečios tikslumo klasės GPNS tinklo geodezinį ženklą, nebeliktų prievolės šio tinklo gruntinių geodezinių ženklų savo lėšomis atstatyti arba perkelti (naujai įrengti). Šis Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas leistų sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams 289,4 tūkst. Eur. 4.4 . Dėl geodezijos,
erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijų optimizavimo Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybinio geodezinio pagrindo sudarymas, plėtra, tvarkymas ir jo parametrų tikslinimas priskirtinas prie valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų. Konkrečių valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų atlikimo periodiškumas nustatomas v alstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo programose, kurias Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu pavesta tvirtinti aplinkos ministrui. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Vyriausybės dalyvavimo tvirtinant valstybinių geodezinių tinklų atnaujinimo periodiškumą
valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programose nustatytu dažnumu . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintu subsidiarumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti ir Vyriausybės dalyvavimo tvirtinant žemėlapių nomenklatūras – žemėlapių ir planų nomenklatūros schemas tvirtinti siūloma pavesti aplinkos ministrui, kuris yra atsakingas už erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo valdymo sritį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Pažymėtina, kad Įstatymo
numatyto geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo nustatomas teisinis reguliavimas būtų taikytinas tik asmenims, pageidaujantiems gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, ir
geodezininkams, todėl vertintinas kaip žinybinio pobūdžio ir pagal kompetenciją priskirtinas Aplinkos ministerijai, kaip geodezijos srities politiką formuojančiai institucijai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintu subsidiarumo principu, Įstatymo projektu siūloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašą pavesti patvirtinti ne Vyriausybei, o aplinkos ministrui.
Taip pat vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintu subsidiarumo principu, Įstatymo projekte siūloma geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos vadovui pavesti patvirtinti
žalos, kurią sukėlė geodezininko veiklos pažeidimai, dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir įtvirtinti, kad n edidelės žalos ir d idelės žalos dydis nustatomas geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos , o ne Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka. Be to, vadovaujantis minėtu subsidiarumo principu ir Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, geodezininko veiklos priežiūrą atliekančios institucijos vadovui siūloma pavesti patvirtinti geodezininko veiklos mažareikšmių pažeidimų kriterijų aprašą bei baudų už geodezininko veiklos pažeidimo padarymą dydžių apskaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą .
Viena iš pagrindinių politiką formuojančių institucijų veiklų yra teisinio reglamentavimo kūrimas ir tobulinimas. Siekiant užtikrinti teisinio reglamentavimo kompleksiškumą ir nuoseklumą, Įstatymo projektu siūloma aplinkos ministru pavesti tvirtinti visus g eodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių politikos įgyvendinimo teisės aktus .
Šiuo metu valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba ir Agentūra, kurios veikia aplinkos ministro valdymo srityje. Siekiant teisėkūros tvarumo, Įstatymo projektu siūloma
atsisakyti konkrečios institucijos, įgyvendinančios valstybės politiką geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse, pavadinimo. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai negali būti suteikiami įstatymu įgaliotos valstybės institucijos, išskyrus Vyriausybę, teisės aktu. Vadovaujantis šia teisės akto nuostata ir atsižvelgiant į tai, kad visas geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo
sričių politikos įgyvendinimo funkcijas numatoma konsoliduoti vienoje institucijoje (planuojama, kad tai bus Agentūra), Įstatymo projekte siūloma minėtų sričių politiką pavesti įgyvendinti Vyriausybės įgaliotai institucijai, kurį tekste įvardijama kaip Įgaliota institucija . Kaip jau buvo minėta, teisinis reguliavimas, kai ir geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo funkcijas, ir geodezininko veiklos priežiūrą atlieka viena institucija, yra ydingas antikorupciniu požiūriu.
Funkcijų sutelkimas vienoje institucijoje, tikėtina, didina riziką atsirasti sisteminiams korupcijos veiksniams
, kurie galėtų sudaryti palankias sąlygas ir prielaidas vilkinti sprendimų priėmimą arba nusižengusiems asmenims išvengti atsakomybės. Taip sukuriamos prielaidos šališkiems ar subjektyviems sprendimams, kas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintam objektyvumo principui. Todėl, siekiant užtikrinti priimtų sprendimų skaidrumą ir sumažinti korupcijos rizikas, tikslinga atskirti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo funkcijas nuo geodezininko veiklos priežiūros ir sankcijų už nustatytus šios veiklos pažeidimus taikymo.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo funkcijas pavesti vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai, o geodezininko veiklos priežiūrą siūloma
pavesti vykdyti ministro įgaliotai institucijai (planuojama, kad tai bus Nacionalinė žemės tarnyba), kuri tekste įvardijama kaip geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija . Atsisakius konkrečių institucijų pavadinimų Įstatymo projekte, būtų užtikrinta, kad pasikeitus institucijos pavadinimams dėl to nebus poreikio keisti ir Įstatymo (vien dėl pasikeitusio pavadinimo).
Siekiant sudaryti teisines prielaidas optimizuoti geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, Įstatymo projekte iš esmės peržiūrėtos ir patikslintos Aplinkos ministerijos ir šių sričių
politiką įgyvendinančių institucijų funkcijos. Taip pat Įstatymo projekte iš esmės peržiūrėtos ir patikslintos minėtų sričių politikos įgyvendinime dalyvaujančių institucijų
Įstatymo projektu siūloma patikslinti kvalifikacijos reikalavimus, taikomus asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą. S iekiant, jog asmenys, baigę statybos inžinerijos arba aplinkos inžinerijos studijų krypties studijas, taip pat galėtų
nustatyti pastatų ir kitų statinių nuosėdžius ir posvyrius, pažymėti suprojektuotų statinių vietas vietovėje, sudaryti topografinius planus, inžinerinių tinklų planus ir batimetrinius planus bei atlikti valstybinių ir savivaldybės geodezinių tinklų geodezinių ženklų matavimus, siūloma praplėsti reikalingus kvalifikacinius reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kad laikui bėgant keičiasi geodeziniuose matavimuose naudojamos technologijos, Įstatymo projektu siūloma, kad asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, ne trumpesnė kaip 2 metų darbo geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų srityje patirtį būtų įgijęs per pastaruosius 5 metus.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba ne kartą yra pasisakiusi, kad teisinis reguliavimas, kuris suteikia galimybę viešojo administravimo subjektui laikyti leidimą, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, išduotu nesiimant aktyvių leidimo išdavimo veiksmų ir aktyviais veiksmais neišreiškiant savo valios dėl fizinio asmens, pageidaujančio gauti leidimą, atitikimo įstatymuose, reglamentuojančiuose leidimų išdavimą, nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, yra ydingas antikorupciniu požiūriu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad sprendimo dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo nepriėmimas nėra laikomas šio pažymėjimo išdavimu.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įgaliotos institucijos interneto svetainėje būtų viešai skelbiamas fizinių asmenų, kuriems išduoti geodezininko pažymėjimai, sąrašas, nurodant asmens vardą, pavardę, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo numerį ir galiojimo būseną (galioja arba galiojimas sustabdytas). Šiomis nuostatomis siekiama visuomenę informuoti apie asmenis, kurie turi teisę vykdyti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, kuriems reikalingas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas, ir padėti apsaugoti šių darbų užsakovų interesus, kad nebūtų sudaromi neteisėti sandoriai.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatas dėl geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kai pastaroji įgyta užsienio valstybėse, ir nustatyti naują pareigą Įgaliotai institucijai organizuoja geodezininko, kurio kvalifikacija įgyta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijos ar trečiojoje valstybėje , profesinės kvalifikacijos pripažinimą .
Pagal Paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valstybių narių teikėjams neribojama laisvė laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad laikinam geodezinės ir erdvinių duomenų tvarkymo veiklos paslaugų teikimui gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo nereikia.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad geodezininko kvalifikacijos tobulinimo programas tvirtintų subjektai, kurie organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo stabdymas ar panaikinimas yra pati griežčiausia veiklos ribojimo priemonė, todėl ji turėtų būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai nėra kitų efektyvių alternatyvų. Įstatymo projektu siūloma geodezininkui taikomų poveikio priemonių sąrašą papildyti švelnesnėmis alternatyvomis
Kodekse numatytą administracinę atsakomybę (baudas), o kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo būtų sustabdomas ar panaikinimas tik tuo atveju, jei, pritaikius minėtas švelnesnes alternatyvas, geodezininkas pažeidimų neištaisytų.
Siekiant Įstatymo projektu siūlomų nuostatų dėl administracinės atsakomybės taikymo suderinamumo, Kodekso projektu siūloma pakeisti Kodekso 334 straipsnį, kuriame būtų numatytos baudos geodezininkams už geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymą ir šiems darbams vykdyti naudojamų prietaisų ir įrangos naudojimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus .
Už pirmą kartą padarytus administracinius nusižengimus siūloma nustatyti tokį pat baudų dydžių intervalą, koks šiuo metu reglamentuotas Kodekso 334 straipsnyje, t. y. nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taip pat Kodekso projektu siūloma patikslinti Kodekso 12 straipsnį, nustatant, kad
Kodekso 12 straipsnio nuostatos (t. y. padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika) gali būti taikomos asmeniui padarius Kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas; šiuo atveju teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas galėtų jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.
Įstatymo projektu siūloma, kad už geodezininko veiklos pažeidimus rašytinius įspėjimus geodezininkams teiktų, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą sustabdytų, panaikintų jo galiojimo sustabdymą ar galiojimą geodezininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija, kitais atvejais
4.6
. Dėl Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo Įstatymo projekto nuostatas dėl prieigos prie erdvinių duomenų atitikties nacionalinio saugumo interesams užtikrinimo siekiama įtvirtinti kuo skubiau, todėl siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomiems Įstatymo pakeitimams įgyvendinti Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba turės parengti šio aiškinamojo rašto 12 punkte nurodytus įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, siūloma, kad kitos Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.
Siekiant Įstatymų projektų nuostatų suderinamumo, Kodekso projekto nuostatos taip pat įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą ir Kodekso projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Įstatymų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai: 5.1 . Poveikis atitinkamai sričiai ( Geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sritys ) 5.1.1 . Neigiamas poveikis atitinkamai sričiai nenumatomas. 5.1.2 . Priėmus Įstatymo projektą tikimasi teigiamo poveikio: 5.1.2.1
. viešojo valdymo sprendimams priimti bus atverti ir įveiklinti erdviniai duomenys
ibotas žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų ir karinių teritorijų vietovės objektų atpažinimas, palydovinės nuotraukos ar jų pagrindu sudaryti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai, kurie šiuo metu nėra teikiami naudotojams; 5.1.2.2 . bus optimizuotas Žemės paviršiaus gamtinių ar antropogeninių objektų erdvinių duomenų atnaujinimas, padidintas jų sąveikumas bei pakartotinis panaudojimas; 5.1.2.3 . į valstybinius geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus įtraukus erdvinių paviršiaus modelių sudarymą, bus išplėstas erdvinių duomenų trimatis turinys; 5.1.2.4 . bus sudarytos prielaidos optimizuoti
valstybės politiką g eodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse įgyvendinančių institucijų funkcijas; 5.1.2.5 . bus užtikrinta efektyvesnė geodezininkų veiklos priežiūra. 5.2 . Poveikis valstybės finansams 5.2.1 . Papildomų valstybės biudžeto lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės. 5.2.2 .
Įstatymo projektu teikiamas pasiūlymas Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinėje sistemoje ir Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomus duomenis duomenų gavėjams, išskyrus Valstybės
informacinių išteklių valdymo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje ir Įstatymo projekto 29 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenų gavėjus, teikti atlygintinai. Tai leistų bent iš dalies sumažinti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų šioms valstybės informacinėms sistemoms palaikyti ir vystyti, poreikį [7] . 5.3 .
Poveikis administracinei naštai. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai leis sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams 289,1 tūkst. Eur.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektu ir Kodekso projektu siūlomi pakeitimai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos prevencijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu ir Kodekso projektu siūlomi pakeitimai dėl
nuobaudų už geodezininko veiklos pažeidimus švelninimo turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, o Įstatymo projekto nuostatos dėl galimybės Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos geodezininkams laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje turės teigiamos įtakos verslo plėtrai.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas ir Kodekso projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą ir Kodekso projektą
, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas ir Kodekso projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka .11
. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas ir Kodekso projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, turės būti parengti šie teisės aktų projektai: 12.1 . iki 2026 m. balandžio 30 d.
12.2 . iki 2026 m. gruodžio 31 d.: 12.2.1 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektai: 12.2.1.1
. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.1.2 . Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo; 12.2.1.3 . Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pakeitimo; 12.2.1.4 . Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 215 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo“ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.1.5
. Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 662 „Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinio registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veikimo pradžios nustatymo, taip pat kitų su tuo susijusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.1.6 . Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo Nr. 791 „Dėl Lietuvos valstybinės aukščių sistemos ir Lietuvos valstybinės sunkio sistemos“ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.1.7
. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 723 „Dėl Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo; 12.2.2 . Aplinkos ministro įsakymų projektai: 12.2.2.1 . Dėl aplinkos ministro 2022 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. D1-393 „Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo; 12.2.2.2 . Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemų nustatymo aprašų patvirtinimo; 12.2.2.3 . Dėl žemėlapių ir planų nomenklatūros schemų patvirtinimo; 12.2.2.4 . Dėl Geodezinių ženklų standartų patvirtinimo; 12.2.2.5 . Dėl Valstybinių geodezinių tinklų g eodezinių punktų perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo; 12.2.2.6
. Dėl Georeferencinio pagrindo registro informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo; 12.2.2.7 . Dėl Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinės sistemos pertvarkymo ir šios informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo; 12.2.2.8 . Dėl Atlyginimo už Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžių sąrašo patvirtinimo; 12.2.2.9 .
Dėl Atlyginimo už Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą ir (ar) kitus su duomenų tvarkymu susijusius veiksmus dydžių sąrašo patvirtinimo; 12.2.2.10
. Dėl Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo; 12.2.2.11 . Dėl Geodezininko profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti ar laikinai ir kartais atlikti geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo; 12.2.2.12 .
Dėl Geodezininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiančių dokumentų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo; 12.2.2.13 . Dėl A smenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, kvalifikacijos egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo; 12.2.2.14 . Dėl Asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, kvalifikacijos egzamino programos
patvirtinimo; 12.2.3 . Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymų projektai: 12.2.3.1 . Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1P-344-(1.3.) „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimus, profesinių žinių patikrinimo egzamino organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.3.2 . Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 1P-46-(1.3 E.) „Dėl Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatų ir Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios;
12.2.3.3 . Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1P-203-(1.1 E.) „ Dėl Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo “ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.3.4 .
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1P-117-(1.1 E.) „Dėl Geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios; 12.2.3.5 . Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 334 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, aprašo patvirtinimo; 12.2.3.6 .
Dėl Žalos, atsiradusios dėl geodezininko veiklos pažeidimų, dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomoms Įstatymo projekto ir Kodekso projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės .
Georeferencinio pagrindo kadastro pertvarkymas į Georeferencinio pagrindo registro informacinę sistemą ir šios informacinės sistemos veikla bus užtikrinama iš Aplinkos ministerijos asignavimų, kurie šiuo metu skiriami Georeferencinio pagrindo kadastrui tvarkyti .
Vyriausybei priėmus sprendimą geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo sričių valstybės politikos įgyvendinimo funkcijas perduoti Agentūrai, Nacionalinės žemės tarnybos pareigybės , kurias užimantys asmenys šiuo metu atlieka Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, bus perduotos Agentūrai. Perduodant pareigybes, jas užimantiems asmenims bus pasiūlyta tęsti darbus Agentūroje – taip būtų išsaugoti geodezijos, erdvinių duomenų rinkinių valdymo ir tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse patirtį turintys aukštos kvalifikacijos specialistai bei užtikrintas darbų tęstinumas. Naujų pareigybių steigti Agentūroje nenumatoma.
Taip pat Agentūrai bus paskirti valstybės biudžeto asignavimai, skirti valstybinio geodezinio pagrindo ir erdvinių duomenų tvarkymo programoje numatytiems valstybiniams geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbams vykdyti, kurie šiuo metu skiriami Nacionalinei žemės tarnybai. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai gali būti finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto arba Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos [8] valstybei lėšomis. 2024
[9] , kurios įgyvendinimas finansuojamas iš Nacionalinei žemės tarnybai skiriamų asignavimų. Vyriausybei priėmus sprendimą
valstybinių geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbų vykdymo ir organizavimo funkcijas perduoti Agentūrai, šiai bus paskirti ir Programos įgyvendinimui Aplinkos ministerijos skiriami asignavimai. Įstatymo projektu numatyta už Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinėje sistemoje ir Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje tvarkomų duomenų teikimą imti atlygį, kurio dydis bus nustatytas aplinkos ministro tvirtinamuose a tlyginimo už Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinės sistemos duomenų teikimą ir a tlyginimo už Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenų teikimą dydžių sąrašuose.14
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto ir Kodekso projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šims projektmas įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai:
geodezija , geografinė informacijos sistema , erdviniai duomenys , metaduomenys , didieji duomenys , informacijos laikymas ir paieška , dalijimasis duomenimis . Kodekso projekto reikšminiai žodžiai: administracinis pažeidimas, bauda .
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
[1]
Geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-117-(1.1 E.) „Dėl Geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [2] Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-395 „Dėl Valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo “. [3] Lietuvos Respublikos valstybės sienos geodezijos ir kartografijos
darbai apima valstybės sienos ženklų geodezinius matavimus, valstybės sienos delimitavimo ar demarkavimo žemėlapių sudarymą, kitus geodezijos ir erdvinių duomenų tvarkymo darbus, atliekamus siekiant įgyvendinti tarpvalstybinių sienos komisijos iškeltus uždavinius. [4] R emiantis Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo“,
, informacinėje sistemoje tvarkomos duomenų grupės ir (arba) duomenys bei informacinėje sistemoje
skaitmenizuojami subjekto veiklos procesai ir per sistemą teikiamos elektroninės paslaugos nurodomi šios informacinės sistemos nuostatuose . [5] Geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2025 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1P-117-(1.1 E.) „Dėl Geodezinių tinklų geodezinių ženklų perkėlimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. [6] Objektų, kurių padėties ir aukščio vidutinė kvadratinė paklaida yra didesnė kaip 100, erdviniai duomenys atitinka 1:5 000 ir smulkesnio mastelio erdvinių duomenų rinkiniams keliamus tikslumo reikalavimus . [7] Kasmet iš Aplinkos ministerijos asignavimų
Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo informacinės sistemos ir Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos palaikymui ir vystymui skiriama apie 720 tūkst. Eur. [8] Kita tarptautinė finansinė parama – Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos, skiriamos Lietuvos Respublikai. [9] Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024
programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-62
„Dėl Valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymo ir krašto kartografavimo 2024