Projektas
I-1571 9, 10, 11, 13, 14
2026 m. d. Nr. Vilnius
„LRT organai yra Taryba, Valdyba ir LRT generalinis direktorius. LRT organų sudarymą, kompetenciją, funkcijas ir veiklą nustato šis įstatymas ir LRT įstatai.“
„
1Taryba yra aukščiausiasis kolegialus LRT viešojo intereso įgyvendinimo priežiūros ir atstovavimo
organas, užtikrinantis, kad LRT veikla atitiktų visuomenės interesus, LRT tikslus ir redakcinės nepriklausomybės principus. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, skiriamų 4 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.2
. Tarybą sudaro: du Respublikos Prezidento paskirti asmenys; du Seimo paskirti asmenys (vienas skiriamas iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų); septynis narius skiria šios organizacijos: vieną – Lietuvos mokslo taryba, vieną – Lietuvos švietimo taryba, vieną – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną – Lietuvos vyskupų konferencija, vieną – Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, du narius – Medijų taryba. Tarybos nariai atrenkami ir skiriami juos skiriančių institucijų nustatyta tvarka, kuri skelbiama skiriančių institucijų interneto svetainėse. Tarybos pirmininkas Tarybos narius skiriančias institucijas raštu informuoja apie Taryboje trūkstamų kompetencijų Tarybos narių poreikį. Tarybos narius skiriančios institucijos savo interneto svetainėse privalo ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki paskyrimo paskelbti informaciją apie atrinktus kandidatus į Tarybos narius, kuri atitiktų šio straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. Į Tarybos narius gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų darbo patirtį valdymo ir administravimo, mokslo, žiniasklaidos arba kultūros srityse. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais, nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, taip pat jei asmuo yra padaręs profesinės etikos pažeidimą, už kurį teisės aktų nustatyta tvarka jam buvo taikyta atsakomybė. Kandidatas į Tarybos narius privalo gebėti įvertinti žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje visuomenėje.
4. Jeigu asmuo, paskirtas Tarybos nariu, yra politinės organizacijos narys, jis privalo sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje buvimo Tarybos nariu laikotarpiui. Tarybos nariais negali būti: Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, meras, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, LRT generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas ar kitas LRT darbuotojas, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais darbo santykiais, radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių (juridinių asmenų) valdytojai ir (ar) jų dalyviai, valdymo organų nariai, auditoriai ar audito įmonių darbuotojai, dalyvaujantys ir (ar) dalyvavę atliekant LRT auditą, nuo kurio atlikimo nepraėjo 2 metai.
5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu, kai:1 ) jis be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Tarybos darbe;2 ) jis netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;3 ) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo.
6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:1 ) jis atsistatydina;2 ) pasibaigia jo kadencija;3 ) jis miršta;4 ) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;5 )
priimamas sprendimas dėl Tarybos nario atšaukimo šio straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Tarybos narį paskyrusi institucija privalo atšaukti Tarybos narį šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais.
7. Kai Taryboje atsiranda laisva vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, paskyrusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas paskirti naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.
8. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore , visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.9
. Kai Taryba atsistatydina in corpore , naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Kultūros komitetas. Seimo Kultūros komitetas ne vėliau kaip per 10 dienų kreipiasi į institucijas, paskyrusias Tarybos narius, prašydamas per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį paskirti Tarybos narius. Seimo Kultūros komitetas kviečia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu.
10. Taryba veikia pagal Tarybos darbo reglamentą, tvirtinamą Tarybos.11
. Taryba finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti.
12. Taryba kiekvienais metais atlieka savo veiklos analizę ir įsivertinimą; ne rečiau kaip kartą per 4 metus įsivertinimui yra pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai.“
11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Taryba:1 )
prižiūri, kaip LRT įgyvendina įstatyme nustatytus tikslus ir šios funkcijos įgyvendinimui turi teisę reikalauti bei gauti informaciją iš LRT valdymo organų bei kitų LRT pareigūnų; formuoja LRT programų ir LRT interneto svetainės valstybinę strategiją;2 ) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai, kaip laikomasi LRT veiklos principų, LRT programų ir LRT interneto svetainės turinio reikalavimų bei teisės aktuose viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui keliamų reikalavimų;3 ) steigia Turinio komitetą, skiria šio komiteto pirmininką iš Tarybos narių ir tvirtina komiteto narius, komiteto darbo reglamentus; Turinio komiteto sudėtis turi būti sudaroma iš kuo platesnio visuomenės atstovų rato;4
) steigia kitus nuolatinius ir (ar) laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes, skiria šių komitetų ir darbo grupių pirmininkus, tvirtina komitetų ir darbo grupių narius, komitetų darbo reglamentus;5 ) priima LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašus ir viešai juos skelbia LRT interneto svetainėje;6 ) svarsto ir tvirtina LRT metinę ir Valdybos metinę veiklos ataskaitas, Valdybos ir generalinio direktoriaus pateiktą informaciją apie LRT veiklą;7 ) teikia rekomendacijas Valdybai dėl LRT veiklos tobulinimo viešojo intereso užtikrinimo požiūriu;8 ) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia Valdybos narius, taip pat sprendžia dėl Valdybos narių atšaukimo;9 )
viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT etikos kontrolierių, nustato jam darbo užmokestį;10 ) LRT etikos kontrolieriaus teikimu tvirtina LRT žurnalistų etikos kodeksą;11 ) viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia LRT vidaus audito tarnybos vadovą, nustato jam darbo užmokestį;12 ) tvirtina Valdybos viešo konkurso būdu atrinktą LRT generalinį direktorių, skiria ir atleidžia jį iš pareigų, nustato jam darbo užmokestį;13 ) sprendžia kitus Tarybos kompetencijai priskirtus klausimus.
2. Taryba:1 ) nustato LRT programų mastą ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę; kiekvienais metais tvirtina LRT programų sudėtį ir jos pakeitimus;2 ) nustato LRT programų skaičių ir paskirtį;3 ) Valdybos teikimu tvirtina LRT įstatus;4
) svarsto ir tvirtina LRT strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus;5 ) Valdybos teikimu svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas;6 ) Valdybos teikimu tvirtina konkursų LRT programoms rengti rezultatus;7 ) Valdybos teikimu tvirtina kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarkos aprašą;8 ) LRT generalinio direktoriaus teikimu tvirtina LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus;9 ) LRT generalinio direktoriaus teikimu tvirtina LRT vidaus audito tarnybos veiklos nuostatus;10 ) Valdybos teikimu tvirtina LRT administracijos parengtas viešo konkurso finansinių ataskaitų auditui atlikti sąlygas;11 ) priima kitus sprendimus, kurie nėra priskirti valdymo organų kompetencijai.3
. Tarybos nutarimai jos kompetencijos klausimais kitiems LRT organams, LRT darbuotojams ir LRT yra privalomi. Šiame įstatyme, LRT įstatuose ar Tarybos nutarimuose numatytais atvejais Taryba, siekdama gauti ekspertines rekomendacijas, sudaro nuolatinius ir laikinus Tarybos komitetus ir darbo grupes. Nuolatinių Tarybos komitetų nariais skiriami ne mažiau kaip 2 Tarybos nariai ir ne daugiau kaip 3 nepriklausomi nariai. Nuolatiniai Tarybos komitetai veikia pagal Tarybos patvirtintą komiteto darbo reglamentą. Taryba, priimdama nutarimus, atsižvelgia į komitetų ir darbo grupių pateiktas išvadas ir rekomendacijas.4
. Jeigu LRT generalinis direktorius ar Valdyba nesutinka su Tarybos nutarimu, LRT generalinis direktorius ar Valdyba gali kreiptis į Tarybą su motyvuotu prašymu persvarstyti nutarimą, išskyrus Tarybos nutarimą dėl Tarybos atsistatydinimo. Taryba privalo ne vėliau kaip per 10 dienų apsvarstyti LRT generalinio direktoriaus ar Valdybos prašymą. Jeigu pakartotinai už tą patį nutarimą balsavo daugiau kaip pusė visų Tarybos narių, LRT generalinis direktorius ir Valdybą nutarimą privalo vykdyti.5
. Taryba turi teisę siųsti savo atstovus į LRT administracijos bei Valdybos posėdžius, taip pat gauti iš LRT administracijos, LRT generalinio direktoriaus, Valdybos, LRT vidaus audito tarnybos, LRT etikos kontrolieriaus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, būtiną Tarybos funkcijoms atlikti.6
. Taryba kiekvienais metais iki liepos 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę LRT veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiamos pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitos. Ataskaitoje privalo būti detalūs duomenys apie finansavimo šaltinių skaičių ir visų pajamų, kurios buvo gautos ne iš viešojo pobūdžio paslaugų teikimo, dydį, taip pat nurodytos išlaidos, susijusios su ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimu. Kai LRT ištekliai naudojami ir viešosioms, ir ne viešosioms paslaugoms teikti, išlaidos turi būti paskirstytos atitinkamai kaip visų įstaigos išlaidų ir visų ne viešojo pobūdžio paslaugų teikimo išlaidų skirtumas. Tarybos pirmininkas kartą per metus už LRT veiklą atsiskaito Seimo posėdyje.“
121 straipsniu
Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis. Valdyba
1. Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas, kuris pagal nustatytą kompetenciją įgyvendina LRT strategiją bei vykdo organizacinį, finansinį ir ūkinį valdymą. Valdyba veikia LRT ir visos visuomenės naudai, laikydamasi įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų. Valdyba sudaroma 4 metų kadencijai iš 5 narių. Tas pats asmuo Valdybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.2
. Valdybą sudaro 5 Tarybos paskirti nariai iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių. Valdybos narius viešo konkurso būdu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu. Atranką į Valdybą organizuoja ir atrankos tvarką nustato Taryba, laikydamasi skaidrumo, konkurencingumo, profesionalumo ir gerosios valdysenos principų. Atrankos tvarka turi užtikrinti kandidatų kompetencijų vertinimą, atrankos proceso viešumą, skaidrumą bei interesų konfliktų prevenciją. Valdybos atrankai Taryba sudaro atrankos komisiją iš Tarybos narių ir išorinių specialistų. Šios komisijos darbe privalo dalyvauti bent vienas personalo atrankos arba valdybos veiklos specialistas. Taryba, Valdybos narių atrankai gali pasitelkti kitas institucijas.
3. Į Valdybos narius gali būti skiriami tik tie asmenys, kurie atitinka įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos bei 4 dalyje mutatis mutandis nustatytus reikalavimus, yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją ir ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį atitinkamoje, valdybos nario kuruojamoje, srityje. Valdybos narys turi atitikti ir kitus reikalavimus, nustatytus Viešųjų įstaigų įstatyme, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.
4. Valdybos nariai išsirenka ir paprasta visų Valdybos narių balsų dauguma skiria Valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.5
. Valdybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Valdybos narys atšaukiamas Tarybos sprendimu, kai:1 ) jis be pateisinamos priežasties daugiau kaip 4 mėnesius nedalyvauja Valdybos darbe;2 ) jis neatitinka 121 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų;3 ) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Valdybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo.
6. Valdybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:1 ) jis atsistatydina;2 ) pasibaigia kadencija;3 ) jis miršta;4 ) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;5 ) Taryba 2/3 balsų dauguma atvirame balsavime pareiškia jam nepasitikėjimą, kurį grindžia viešuoju interesu ;6
) priimamas sprendimas dėl Valdybos nario atšaukimo šio straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Taryba privalo atšaukti Valdybos narį šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais.
7. Atsiradus laisvai vietai Valdyboje, organizuojamas konkursas likusiam kadencijos laikotarpiui.
8. Valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas Valdybos darbo reglamentas.
9. Valdyba, įskaitant Valdybos narių atlyginimą, finansuojama iš LRT lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Valdybai, turi būti numatytos LRT metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Valdybos funkcijoms atlikti.
10. Valdyba:1
) tvirtina LRT administracijos – LRT įstatuose nustatyta tvarka sudaromo struktūrinio padalinio, kurio paskirtis užtikrinti LRT ir jo valdymo organų veiklą, – teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;2 ) tvirtina LRT nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą;3 ) LRT generalinio direktoriaus teikimu, tvirtina LRT administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą bei nustato LRT generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių ir jų kuruojamas sritis.4 ) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų konkurso tvarka, pareigybių skaičių;5 ) Rengia metinę Valdybos veiklos ataskaitą ir teikia svarstyti Tarybai;6
) priima viešo konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašus ir viešai juos skelbia LRT interneto svetainėje7 ) priima kitus sprendimus numatytus įstatyme bei priskirtus valdymo organų kompetencijai.“
straipsnis. Valdybos posėdžiai ir nutarimų priėmimas
1. Valdybos posėdžio šaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys.
2. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Valdybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Valdybos narių balsų dauguma.
3. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja 2/3 Valdybos narių.4
. Valdybos posėdžiai turi būti protokoluojami, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.
5. Valdybos nutarimai LRT generaliniam direktoriui yra privalomi.“
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai atrenka Valdyba ir teikia tvirtinti Tarybai. Generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu. Nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus, rengiamas naujas konkursas. Generalinio direktoriaus atrankos tvarką nustato Valdyba, laikydamasi skaidrumo, konkurencingumo, profesionalumo ir gerosios valdysenos principų, užtikrindama kandidatų kompetencijų vertinimą, atrankos proceso viešumą, skaidrumą ir interesų konfliktų prevenciją. Valdyba turi teisę teikti Tarybai motyvuotą siūlymą atleisti Generalinį direktorių. Generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją ir 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams ar asmenims, pretenduojantiems tapti įstaigų vadovais, nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.“
14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. LRT generalinis direktorius:1 ) vadovauja LRT veiklai, atstovauja LRT šalyje, užsienyje ir tarptautinėse organizacijose, taip pat teisme, sudaro sutartis, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami;2 ) įgyvendina LRT tikslus, uždavinius ir Tarybos nustatytą strategiją;3 ) organizuoja Tarybos bei Valdybos nutarimų įgyvendinimą;4 ) Tarybos prašymu informuoja Tarybą apie įstatymuose numatytų LRT funkcijų, Tarybos nutarimų vykdymą;5 ) Rengia metinę LRT veiklos ataskaitą ir teikia svarstyti Valdybai;6 ) teikia svarstyti Valdybai konkursų LRT programoms rengti rezultatus;7
) rengia kultūrinės, socialinės ir šviečiamosios informacijos skleidimo tvarkos aprašą ir teikia ją svarstyti Valdybai;8 ) supažindina Valdybą su Tarybai tvirtinti pateiktais LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatais ir LRT vidaus audito tarnybos veiklos nuostatais;9 ) rengtas viešo konkurso finansinių ataskaitų auditui atlikti sąlygas ir teikia jas svarstyti Valdybai;10 ) sprendžia kitus LRT įstatuose generalinio direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus.
2. LRT generalinis direktorius gauna Tarybos ir Valdybos nutarimus ir su jais susipažįsta, taip pat susipažįsta su LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitomis, kita informacija, būtina jo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose.8
straipsnis.
1. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Valdybos narių atranka turi būti atlikta ir Valdybos nariai turi būti paskirti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Iki Valdybos paskyrimo Valdybos funkcijas vykdo Taryba.
3. Pasibaigus iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Tarybos narių kadencijoms, nauji Tarybos nariai skiriami tokia tvarka:1 ) 2028 m. rugsėjo 1 d. pasibaigus Seimo paskirtų Tarybos narių kadencijoms, du narius skiria Seimas, vieną narį skiria Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, vieną narį skiria Medijų taryba;2
) 2030 m. gegužės 12 d. pasibaigus Prezidento paskirtų Tarybos narių kadencijoms, du narius skiria Prezidentas, vieną narį skiria Medijų taryba;3 ) Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija skiria po vieną Tarybos narį taip, kad paskirtų narių įgaliojimai prasidėtų kitą dieną po ankstesnių Tarybos narių įgaliojimų pabaigos.
4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į Generalinio direktoriaus pareigas paskirtas asmuo eina šias pareigas iki kadencijos pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS ĮSTATYMO NR.
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos modelis turi esminių struktūrinių trūkumų, kurie nuosekliai identifikuojami tiek ekspertinėse diskusijose, tiek oficialiose priežiūros institucijų išvadose. Valstybės kontrolės atliktuose vertinimuose ir gerosios valdysenos ekspertų analizėse konstatuojama, kad LRT tarybai yra priskirtos per plačios funkcijos – tiek viešojo intereso priežiūra, tiek esminiai organizacijos valdymo sprendimai. Plačios tarybos funkcijos ir tarybos formavimo principai neužtikrina kompetencijų nacionalinio transliuotojo vadyboje. Tuo pačiu tai apsunkina aiškų atsakomybės pasiskirstymą ir silpnina kolegialaus organo veiklos efektyvumą. Dėl šių priežasčių esamas modelis neužtikrina skaidrios, efektyvios ir gerąsias tarptautines praktikas atitinkančios LRT valdysenos. Dėl šios problematikos, būtini pokyčiai LRT įstatyme.
Papildomai pažymėtina, kad galiojantis LRT tarybos sudėties modelis, kai Tarybą sudaro lyginis narių skaičius, praktikoje kelia reikšmingų sprendimų priėmimo rizikų. Nors teisiškai nustatyta, kad balsams pasiskirsčius po lygiai sprendimą lemia Tarybos pirmininko balsas, ši procedūrinė galimybė praktikoje dažnai nėra taikoma. Tai lėmė situacijas, kai strategiškai svarbūs sprendimai nebuvo priimti dėl pasikartojančių balsų lygybių. Tokių atvejų pavyzdžiu laikytini LRT generalinio direktoriaus rinkimai, kurių metu keli balsavimai baigėsi lygiosiomis, o sprendimų priėmimas buvo faktiškai blokuotas. Tai atskleidžia struktūrinį esamo modelio neatsparumą sprendimų priėmimo aklavietėms.
Be to, galiojanti Tarybos formavimo tvarka sudaro prielaidas pertekliniam valstybės institucijų vaidmeniui LRT valdysenoje. Šiuo metu didžiąją Tarybos narių dalį sudaro Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo skiriami asmenys, o visuomeninių ir profesinių organizacijų deleguojamų narių dalis yra mažesnė. Toks santykis neatitinka visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo, politinio neutralumo ir pagarbaus atstumo tarp valdžios ir redakcinio turinio principų, kurie yra esminiai žiniasklaidos laisvės ir visuomenės pasitikėjimo užtikrinimo elementai.
Valstybės institucijų deleguojamos daugumos egzistavimas objektyviai didina politizacijos riziką, silpnina visuomenės pasitikėjimą Tarybos sprendimų nešališkumu ir riboja platesnį pilietinės visuomenės bei profesinių bendruomenių įsitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad iki šiol Tarybos sudėtyje nebuvo pakankamai užtikrintas sistemingas medijų srities ekspertinis atstovavimas, nors viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai dėl turinio neutralumo, profesinių standartų laikymosi ir redakcinės nepriklausomybės stiprinimo.
Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti LRT valdysenos modelį, nustatant aiškesnį funkcijų atskyrimą tarp viešojo intereso priežiūros ir operacinio valdymo, taip pat koreguoti Tarybos sudarymo proporcijas. Numatoma sumažinti valstybės valdžios institucijų deleguojamų Tarybos narių skaičių ir išplėsti nevyriausybinių bei profesinių organizacijų atstovavimą, įtraukiant papildomus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2025 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-859 sudarytos Medijų tarybos (kuri sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo
ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos deleguojamus atstovus. Taryba būtų sudaroma iš nelyginio narių skaičiaus, taip pašalinant balsų lygybės riziką ir didinant sprendimų priėmimo efektyvumą.
Kartu siūloma įtvirtinti atskirą kolegialų LRT valdymo organą – Valdybą, kuriai būtų pavestos strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansinio ir ūkinio valdymo funkcijos. Toks modelis atitinka tarptautinę visuomeninių transliuotojų praktiką ir leidžia Tarybai sutelkti dėmesį į viešojo intereso, LRT misijos ir redakcinės nepriklausomybės priežiūrą, kartu užtikrinant profesionalų ir skaidrų kasdienį organizacijos valdymą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad esamas LRT valdysenos modelis neužtikrina pakankamo sprendimų efektyvumo, skaidrumo ir atitikties gerosioms tarptautinėms visuomeninių transliuotojų valdysenos praktikoms. Todėl siūlomi LRT įstatymo pakeitimai yra būtini siekiant sustiprinti institucinio valdymo profesionalumą, sumažinti politinės įtakos rizikas, užtikrinti aiškų funkcijų pasiskirstymą ir ilgalaikį LRT nepriklausomumą bei visuomenės pasitikėjimą.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Rasa Baškienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Vytautas Juozapaitis, Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė, Simonas Kairys, Vytautas Kernagis, Agnė Širinskienė, Daiva Ulbinaitė.
Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Dabar galiojančiame įstatyme reglamentuojama, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai, bei nurodoma, kad keturis tarybos narius skiria Respublikos Prezidentas, 4 tarybos narius skiria Seimas, bei keturis narius (po vieną) skiria šios organizacijos: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Aukščiausiu LRT valdymo ir priežiūros organu tuo pačiu metu yra vienas kolegialus organas
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūlomais Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimais iš esmės pertvarkoma LRT valdysenos struktūra, siekiant aiškiai apibrėžti LRT valdymo organų sistemą, atskirti viešojo intereso priežiūros ir kasdienio institucinio valdymo funkcijas bei sustiprinti sprendimų skaidrumą, profesionalumą ir atskaitomybę. Įstatyme aiškiai įtvirtinama, kad LRT organai yra Taryba, Valdyba ir LRT generalinis direktorius, nustatant kiekvieno iš jų sudarymo tvarką, kompetencijas ir tarpusavio sąveiką.
Taryba pagal naująjį teisinį reguliavimą apibrėžiama kaip aukščiausiasis kolegialus LRT viešojo intereso įgyvendinimo priežiūros ir atstovavimo organas. Ji veikia visos visuomenės naudai ir užtikrina, kad LRT veikla atitiktų visuomenės interesus, įstatyme nustatytą LRT misiją bei redakcinės nepriklausomybės principus. Tarybos sudėtis ir formavimo tvarka keičiama siekiant subalansuoti politinių institucijų ir visuomenės atstovavimą: Tarybą sudaro 11 narių, skiriamų ketverių metų kadencijai, perpus sumažinant skiriamų asmenų kvotas nuo Lietuvos Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Seimo, prie skiriančiųjų į Tarybą organizacijų prijungiant Nacionalinę nevyriausybinių organizacijų koaliciją ir Medijų tarybą. Kartu stiprinami kandidatų atrankos skaidrumo reikalavimai, įtvirtinant pareigą viešinti informaciją apie atrinktus kandidatus, taip pat nustatomi kvalifikaciniai kriterijai Tarybos nariams.
Tarybos kompetencija koncentruojama į viešojo intereso, LRT misijos ir turinio strategijos priežiūrą bei pagrindinių atskaitomybės mechanizmų užtikrinimą. Taryba prižiūri, kaip LRT įgyvendina įstatyme nustatytus tikslus ir veiklos principus, formuoja LRT programų ir interneto svetainės strategiją, steigia nuolatinius ir laikinus komitetus, įskaitant Turinio komitetą, bei tvirtina jų veiklos reglamentus. Taryba viešo konkurso būdu skiria ir atleidžia Valdybos narius, LRT generalinį direktorių, etikos kontrolierių ir vidaus audito tarnybos vadovą, svarsto ir tvirtina strateginius bei metinius veiklos planus, LRT ir Valdybos veiklos ataskaitas, teikia rekomendacijas Valdybai bei užtikrina LRT veiklos vertinimą viešojo intereso požiūriu. Taip pat įtvirtinama Tarybos teisė persvarstyti savo nutarimus Valdybos ar LRT generalinio direktoriaus motyvuotu prašymu bei teisė gauti informaciją, būtiną Tarybos funkcijoms atlikti.
Esminė naujovė – atskiro kolegialaus LRT valdymo organo – Valdybos – įtvirtinimas. Valdyba yra kolegialus LRT valdymo organas, atsakingas už LRT strategijos įgyvendinimą bei organizacinį, finansinį ir ūkinį valdymą. Valdyba sudaroma ketverių metų kadencijai iš penkių narių, kuriuos viešo konkurso būdu, pagal akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, valdybų atrankos praktikas, atrenka ir skiria Taryba. Valdybos nariai parenkami iš finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio ir krizių valdymo sričių specialistų, taikant profesionalumo, patirties, nepriklausomumo ir skaidrumo principus.
Valdybai perduodama dalis sprendimų, susijusių su kasdieniu LRT veiklos valdymu. Ji tvirtina LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, LRT administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, kūrybinių darbuotojų ir konkurso būdu priimamų darbuotojų pareigybių skaičių, rengia metinę Valdybos veiklos ataskaitą ir priima kitus sprendimus, priskirtus jos kompetencijai. Valdybos nutarimai yra privalomi LRT generaliniam direktoriui, o Valdybos veikla grindžiama kolegialumo, aiškios sprendimų priėmimo tvarkos ir atskaitomybės principais.
LRT generalinio direktoriaus statusas pagal naują modelį patikslinamas, sustiprinant jo atskaitomybę. Generalinis direktorius išlieka vienasmeniu LRT vadovu, atsakingu už kasdienę veiklą, tačiau privalo įgyvendinti tiek Tarybos, tiek Valdybos nutarimus. Jis rengia metinę LRT veiklos ataskaitą ir teikia ją svarstyti Valdybai, Valdybai teikia konkursų LRT programoms rengti rezultatus, informacijos skleidimo tvarkos aprašus ir kitus dokumentus, kurie įstatymo nustatytais atvejais teikiami tvirtinti Tarybai. Taip įtvirtinamas nuoseklus sprendimų rengimo ir tvirtinimo mechanizmas.
Įstatyme taip pat nustatomos pereinamosios nuostatos, užtikrinančios sklandų perėjimą prie naujojo valdysenos modelio: Valdybos narių atranka ir paskyrimas turi būti atlikti per šešis mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo, o iki Valdybos sudarymo jos funkcijas vykdo Taryba. Tarybos sudėtis atnaujinama palaipsniui, pasibaigiant esamų narių kadencijoms, taip užtikrinant institucinio stabilumo ir tęstinumo principų laikymąsi.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės.
įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms įtakos neturės.
projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisę.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Turės būti keičiami LRT įstatai.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Numatomas lėšų poreikis Valdybos instituto sukūrimui ir jos narių darbo užmokesčiui nuo 2027 m. sausio 1 d.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu buvo atsižvelgta į specialistų įžvalgas.
15Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Nacionalinis transliuotojas“
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai