Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 161 ir 162 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
16
1Pakeisti 161 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1
. Vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą ir neeilinę techninę apžiūrą (toliau – techninė apžiūra) Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka atlieka ir techninės apžiūros dokumentus išduoda juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, kuriems šio kodekso 162 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaujantis susisiekimo ministro tvirtinamais asmenų, siekiančių atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras, atestacijos reikalavimais (toliau – atestacijos reikalavimai), suteikta teisė atlikti technines apžiūras (toliau šiame skirsnyje – atestuoti asmenys). Kai teisė atlikti technines apžiūras nėra niekam suteikta, technines apžiūras susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Transporto saugos administracija. Atliekant techninę apžiūrą tikrinama Vidaus vandenų laivų registre įregistruotos vidaus vandenų transporto priemonės techninė būklė, identifikuojama vidaus vandenų transporto priemonė, įvertinama ir techninės apžiūros dokumentuose nurodoma vidaus vandenų transporto priemonės atitiktis susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatytiems techniniams reikalavimams (toliau – techniniai reikalavimai) ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimams ir nustatomi plaukiojimo rajonas bei vidaus vandenų transporto priemonės saugaus eksploatavimo sąlygos.“
2. Pakeisti 161 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) užtikrina, kad vidaus vandenų transporto priemonė eksploatacijos metu atitiktų techninius ir aprūpinimo įranga pagal plaukiojimo rajoną reikalavimus ir, jeigu techninė apžiūra privaloma, vidaus vandenų transporto priemonėje būtų techninės apžiūros dokumentai, kurie patvirtina, kad vidaus vandenų transporto priemonės techninė apžiūra yra galiojanti.
. Įvykus vidaus vandenų laivo, plūduriuojančiojo įrenginio ar plūduriuojančiosios priemonės (toliau šioje dalyje – vidaus vandenų transporto priemonė) avarijai, pašalinus gedimus, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonę buvo draudžiama eksploatuoti, prireikus vidaus vandenų transporto priemone atlikti vienkartinį reisą iki kito uosto ar laivų remonto įmonės arba tam tikrai veiklai atlikti, kai šiuo tikslu keičiamas plaukiojimo rajonas, vidaus vandenų transporto priemonės paskirtis ar kiti saugiai eksploatacijai įtakos turintys parametrai (toliau – vienkartinis reisas), pakeitus vidaus vandenų transporto priemonės paskirtį ir (ar) pertvarkius šią transporto priemonę, jeigu pertvarkant pakeičiami jos matmenys, didžiausias leidžiamas vežti vidaus vandenų transporto priemone keleivių skaičius ar krovinio kiekis, modernizuojama joje esanti techninė įranga, sistemos ar priemonės, pakeičiamas variklis arba atliekami variklio modernizavimo darbai,
Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka privaloma atlikti vidaus vandenų transporto priemonės neeilinę techninę apžiūrą. Dokumentas, kuriuo patvirtinama atlikta neeilinė techninė apžiūra, turi būti vidaus vandenų transporto priemonėje viso vienkartinio reiso metu.
. Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas), nesutinkantis su techninės apžiūros, atliktos atestuoto asmens, rezultatais, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po techninės apžiūros atlikimo, gali pateikti techninę apžiūrą atlikusiam atestuotam asmeniui skundą, kuris nagrinėjamas atestuoto asmens vadovo nustatyta tvarka. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) nesutinka su techninę apžiūrą atlikusio atestuoto asmens skundo nagrinėjimo rezultatais, jis per 3 darbo dienas nuo skundo nagrinėjimo rezultatų gavimo dienos gali pateikti Transporto saugos administracijai skundą dėl techninę apžiūrą atlikusio atestuoto asmens sprendimo, kuris nagrinėjamas Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka. Transporto saugos administracijos skundo nagrinėjimo metu priimti sprendimai yra privalomi atestuotiems asmenims ir vidaus vandenų transporto priemonės savininkams (valdytojams). Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) nesutinka su skundo nagrinėjimo Transporto saugos administracijoje rezultatais, skundas dėl Transporto saugos administracijos sprendimo teikiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui ir nagrinėjamas
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
.Vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas), nesutinkantis su techninės apžiūros, atliktos Transporto saugos administracijos, rezultatais, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną po techninės apžiūros atlikimo, gali pateikti Transporto saugos administracijai skundą, kuris nagrinėjamas Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka. Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) nesutinka su skundo nagrinėjimo Transporto saugos administracijoje rezultatais, skundas dėl Transporto saugos administracijos sprendimo teikiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui ir nagrinėjamas Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo
. Maksimalias techninės apžiūros, atliekamos atestuoto asmens, kainas apskaičiuoja, indeksuoja, perskaičiuoja ir tvirtina Transporto saugos administracija, vadovaudamasi susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos patvirtinta vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodika. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir vidaus vandenų transporto priemonės, kuriai atliekama techninė apžiūra, tipą.“
162 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 162 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
162 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 162 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16
Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atliekančių juridinių asmenų, organizacijų ir juridinių asmenų ar organizacijų padalinių pareigos, atestacija, atestacijos galiojimo sustabdymas ir atestacijos galiojimo panaikinimas
1. Juridiniai asmenys, organizacijos ir juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, siekiantys būti atestuoti atlikti visų vidaus vandenų transporto priemonių ar dalies jų technines apžiūras (toliau šiame straipsnyje – asmenys), turi atitikti visus šiuos reikalavimus:1 ) turėti įrangą ir prietaisus, įtrauktus į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia atitinkamų vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;2
) turėti ne mažiau kaip du technines apžiūras atliekančius specialistus, su kuriais sudarytos galiojančios darbo sutartys arba jie veikia atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais pagrindais;
2
. Jeigu asmuo siekia būti atestuotas atlikti vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:1 ) turėti aukštąjį (arba jam prilygintą) išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį;2 ) turėti vidaus vandenų transporto specialisto diplomą ar kvalifikacijos liudijimą;3 ) turėti ne trumpesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje.
3. Jeigu asmuo siekia būti atestuotas atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą, šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti specialistai privalo atitikti šiuos reikalavimus:1
) turėti išsilavinimą pagal technologijos mokslų studijų krypčių grupės studijų kryptį, ir ne trumpesnę kaip trejų metų darbo patirtį laivų techninės būklės priežiūros ir (ar) vertinimo srityje;2 ) ne mažiau kaip vienas specialistas privalo būti burinės jachtos laivavedys, turintis ne žemesnį kaip atviros jūros burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų buriavimo stažą, ir ne mažiau kaip vienas specialistas privalo būti burinės jachtos laivavedys, turintis ne žemesnį kaip vandenynų burinės jachtos vado kvalifikacijos laipsnį ir ne trumpesnį kaip penkerių metų buriavimo stažą.4
. Asmenys turi pateikti Transporto saugos administracijai jos nustatytos formos prašymą ir pagal atestacijos reikalavimus reikalingus dokumentus, kuriais patvirtinama atitiktis šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytiems reikalavimams.
5. Transporto saugos administracija, nustačiusi, kad prašyme nurodyti ne visi privalomi duomenys ir (arba) pateikti ne visi pagal atestacijos reikalavimus reikalingi dokumentai, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Šis terminas, asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu.6
. Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tinkamai įforminto prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą atestuoti arba atsisakyti atestuoti prašymą pateikusį asmenį ir jį informuoja apie priimtą sprendimą. Informacija apie atestuotą asmenį įrašoma į valstybės įmonės Registrų centro tvarkomą Licencijų informacinę sistemą. Šioje dalyje nurodyto sprendimo nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas asmens atestacija.7
. Sprendimas atsisakyti atestuoti prašymą pateikusį asmenį priimamas, jeigu šis asmuo neatitinka šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų reikalavimų arba per nustatytą terminą nepašalina šio straipsnio 5 dalyje nurodytų trūkumų. Sprendimo atsisakyti atestuoti asmenį priėmimas neatima galimybės pakartotinai kreiptis dėl atestacijos šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Asmuo atestuojamas neribotam terminui, jeigu atitinka šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus.9
. Transporto saugos administracija savo interneto svetainėje viešai skelbia atestuoto asmens teisinę formą, pavadinimą, kodą, sprendimo dėl atestacijos numerį, išdavimo datą, atestacijos galiojimo sustabdymo, šio sustabdymo panaikinimo ir atestacijos galiojimo panaikinimo datą, kad būtų galima įsitikinti, jog asmuo yra atestuotas ir atestacija galioja, informaciją apie vidaus vandenų transporto priemones, kurių technines apžiūras asmuo atestuotas atlikti. Duomenys apie atestuotą asmenį paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo atestuoti priėmimo dienos ir skelbiami iki dienos, kai atestacijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 14 dalyje nustatytais atvejais.
10. Atestuoti asmenys:1
) privalo užtikrinti savo atitiktį šio straipsnio 1–3 dalių reikalavimams;2 ) privalo vykdyti tik vidaus vandenų transporto priemonių, įrašytų į šio straipsnio 6 dalyje nurodytą sprendimą dėl atestacijos, technines apžiūras;3 ) privalo informaciją apie atliktą techninę apžiūrą pateikti Vidaus vandenų laivų registro tvarkytojui;4 ) privalo naudoti įrangą ir prietaisus, įtrauktus į susisiekimo ministro tvirtinamą įrangos ir prietaisų, kurių reikia techninei apžiūrai atlikti, sąrašą;5 ) privalo užtikrinti, kad techninę apžiūrą atliktų tik technines apžiūras atliekantys specialistai, atitinkantys šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimus;6
) privalo užtikrinti, kad technines apžiūras atliekančių specialistų atlygis nebūtų tiesiogiai susijęs su jų atliktų techninių apžiūrų rezultatais;7 ) privalo sudaryti sąlygas Transporto saugos administracijos darbuotojams atlikti atestuoto asmens veiklos priežiūrą ir dalyvauti atliekant techninę apžiūrą;8 ) privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi Transporto saugos administracijos nustatytos techninės apžiūros atlikimo tvarkos;9 ) negali perleisti įgytos teisės arba įgalioti kitų asmenų vykdyti technines apžiūras atestuoto asmens vardu.11
. Nustačiusi šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimą, Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo dienos raštu įspėja atestuotą asmenį apie galimą atestacijos galiojimo sustabdymą ir nustato ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Šis terminas, atestuotam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą Transporto saugos administracijai, gali būti pratęsiamas 10 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu.12
. Jeigu per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą nepašalinami pažeidimai, dėl kurių atestuotas asmuo yra įspėtas, Transporto saugos administracija sustabdo atestacijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį atestuotas asmuo turėjo pašalinti pažeidimus, pabaigos ir nustato 20 darbo dienų terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti. Šis terminas, atestuotam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, gali būti pratęsiamas 20 darbo dienų Transporto saugos administracijos sprendimu. A testacijos galiojimo sustabdymo metu atestuotam asmeniui draudžiama vykdyti technines apžiūras.13
. Atestacijos galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo dienos, kai per Transporto saugos administracijos nustatytą terminą pašalinami šio straipsnio 10 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, ir atestuotas asmuo apie tai raštu informuoja Transporto saugos administraciją.
14. Atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo termino, per kurį atestuotas asmuo privalėjo pašalinti nustatytus pažeidimus, dėl kurių atestacijos galiojimas buvo sustabdytas, pabaigos. Taip pat atestacijos galiojimas panaikinamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo ar aplinkybių paaiškėjimo dienos, jeigu:1
) atestuotas asmuo pateikia prašymą panaikinti atestacijos galiojimą;2 ) paaiškėja, kad siekiant atestacijos buvo pateikti melagingi (klaidingi) duomenys;3 ) atestuotas asmuo likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą kaip savarankiškas ūkio subjektas;4 ) atestuotas asmuo pakartotinai per vienus metus 3 kartus buvo įspėtas dėl šio straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, laikytini mažareikšmiais.5 ) atestuotas asmuo vykdė vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atestacijos galiojimo sustabdymo metu;
6 ) atestuotas asmuo išdavė techninės apžiūros atlikimą patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius, kad vidaus vandenų transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tačiau paaiškėja, kad techninė apžiūra nebuvo atlikta arba kad techninės apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų išdavimo metu vidaus vandenų transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų.
15. Atestuotų asmenų veiklos priežiūrą Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka vykdo Transporto saugos administracija. Vykdant atestuotų asmenų veiklos priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 ir 10 dalyse nustatytiems reikalavimams. Atestuoti asmenys turi teisę dalyvauti atliekant jų veiklos priežiūrą ir teikti Transporto saugos administracijai paaiškinimus.16
. Asmuo, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2, 4–6 punktą arba kuriam vadovauja fizinis asmuo, vadovavęs asmeniui, kurio atestacijos galiojimas buvo panaikintas pagal šio straipsnio 14 dalies 2, 4–6 punktą, negali būti atestuojamas anksčiau negu po 12 mėnesių nuo atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį ir šio straipsnio2
įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d.
2. Susisiekimo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2026 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Lietuvos transporto saugos administracijos direktorius iki 2026 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
. nustato skundų nagrinėjimo tvarką.
ex post vertinimas
1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atlieka šiame įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą (toliau šiame straipsnyje – ex post vertinimas).
2. Atliekant ex post vertinimą turi būti įvertinta, ar maksimalių techninės apžiūros, atliekamos atestuoto asmens, kainų reguliavimas davė laukiamų rezultatų ir ar jis yra proporcingas reguliavimo užtikrinimui reikalingiems resursams.3
. Ex post vertinimo laikotarpis – 5 metai nuo šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos dienos.4 . Ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2032 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTO KODEKSO 161 ir 162 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso
16 1 ir 162 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tiksliau ir konkrečiau reglamentuoti vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų (toliau – techninė apžiūra) atlikimą ir teisės vykdyti šią veiklą suteikimą bei jos priežiūrą. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2025 m. rugsėjo1
d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-8054 „Dėl teisę atlikti vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą reglamentuojančių teisės aktų“ (toliau – Antikorupcinio vertinimo išvada) pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto tikslai:1 ) mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę bei užtikrinti teisinio reguliavimo išsamumą, nuoseklumą, skaidrumą bei atsparumą korupcijai;2 ) atsisakyti neb ūtinų ir (ar) perteklinių reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti techninių apžiūrų paslaugas;3 ) sudaryti teisines prielaidas u žtikrinti aukštesnę techninės apžiūros paslaugų kokybę;4 ) panaikinti prielaidas atestuotiems asmenims nustatyti techninių apžiūrų paslaugų kainas, kurios nėra pagrįstos paslaugos suteikimo sąnaudomis.2
. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Susisiekimo ministerijos Vandens transporto grupės (grupės vadovė – l. e. grupės vadovės pareigas Simona Jonuškienė, tel. +370660 75284 , el. paštas simona.jonuškienė@sumin.lt) vyriausioji patarėja Eglė Vyšniauskaitė (tel. +370 620 97168, el. paštas [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodeksas)161 ir 162 straipsniuose ir
Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 16-1, 16-2, 18, 19, 21, 22, 22-1, 24-1, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 27-1 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo
„5. Jeigu nėra atestuoto asmens, vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir techninės apžiūros dokumentus išduoda Lietuvos transporto saugos administracija “. Šiuo metu galiojančiame techninių apžiūrų reglamentavime:1 ) nenustatyta skundų dėl techninių apžiūrų atlikimo nagrinėjimo tvarka;2
) nėra nuostatų, suteikiančių teisę valstybės institucijoms reguliuoti maksimalaus atlygio už techninės apžiūros atlikimo paslaugas kainodarą; kainą vienašališkai nustato paslaugos teikėjas, o kadangi rinkoje nėra konkurencijos, sudaromos prielaidos nustatyti techninės apžiūros atlikimo kainas, kurios gali neatitikti ekonominės vertės;3 ) įtvirtinta pareiga vidaus vandenų transporto priemonėje, kurioje techninė apžiūra privaloma, turėti galiojančius techninės apžiūros atlikimą patvirtinančius dokumentus, nenurodant jų turinio (t. y. ar techninės apžiūros metu nėra nustatytų trūkumų, dėl kurių vidaus vandenų transporto priemonė nėra laikoma atitinkančia techninius reikalavimus);4 )
asmeniui, siekiančiam būti atestuotam, nustatyta pareiga turėti nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas, reikalingas vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti;5 ) asmeniui, siekiančiam būti atestuotam, nustatyta pareiga būti akredituotam kaip C tipo kontrolės įstaiga pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „ Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“;6 ) asmens veiklos priežiūros turinys neapima techninės apžiūros paslaugų kokybės ir (ar) tinkamumo vertinimo ir nėra nustatytos atsakomybės ar kitų padarinių dėl netinkamo techninės apžiūros paslaugų teikimo.
Asmenų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Administracija), tikrindama atestuotų asmenų atitiktį Kodekso16
1 ir 10 dalyse nustatytiems reikalavimams (t. y. kaip laikomasi atestacijos procesui nustatytų privalomų ir kitų reikalavimų, kurie nėra susiję su techninės apžiūros atlikimo tvarka ir privalomų dokumentų išdavimu).
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu:1
161 straipsnio 1 dal
į ir patikslinti, kas gali vykdyti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras, įvesti toliau šiame skirsnyje vartojamą santrumpą „atestuoti asmenys“ bei nurodyti, kad kai teisė atlikti technines apžiūras nėra suteikta jokiam atestuotam asmeniui, šias technines apžiūras susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka Administracija. Ši nuostata įtvirtinama siekiant aiškesnio reglamentavimo, nes šiuo metu analogiška nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 16-1, 16-2, 18, 19, 21, 22, 22-1, 24-1, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 27-1 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo
„5. Jeigu nėra atestuoto asmens, vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras atlieka ir techninės apžiūros dokumentus išduoda Lietuvos transporto saugos administracija “.2 ) Siūloma nustatyti, kad vidaus vandenų transporto priemonėje, kuriai privaloma techninė apžiūra, būtų ne tik galiojantys techninės apžiūros atlikimą patvirtinantys dokumentai, bet ir papildomai nustatoma, kad šie dokumentai turėtų patvirtinti , kad vidaus vandenų transporto priemonės techninė apžiūra yra galiojanti.
Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad vidaus vandenų transporto priemonė, kuriai buvo atlikta techninė apžiūra ir konstatuota, kad dėl nustatytų trūkumų ji netinkama eksploatuoti, nebūtų vertinama kaip turinti galiojančią techninę apžiūrą ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.
161 straipsn į nuostatomis, įtvirtinančiomis skundų dėl techninės apžiūros nagrinėjimo tvarką ir nustatyti, kad vidaus vandenų transporto priemonės savininkas, nesutinkantis su techninės apžiūros rezultatais, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
ą po techninės apžiūros atlikimo, gali pateikti techninę apžiūrą atlikusiam atestuotam asmeniui skundą, kuris nagrinėjamas atestuoto asmens vadovo nustatyta tvarka. Manytina, kad optimaliausia būtų skundą pateikti iš karto po techninės apžiūros, dėl kurios teikiamas skundas, atlikimo, net neišvykus iš jos atlikimo vietos, tokiu būdu palengvinant įrodinėjimą, aplinkybių nustatymą ir nagrinėjimą.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas nesutinka su skundo nagrinėjimo rezultatais, jis per 3 darbo dienas nuo skundo nagrinėjimo rezultatų gavimo dienos gali pateikti Administracijai skundą, kuris nagrinėjamas Administracijos nustatyta tvarka. Administracijos skundo nagrinėjimo metu priimti sprendimai yra privalomi atestuotiems asmenims ir vidaus vandenų transporto priemonės savininkams.
Jeigu vidaus vandenų transporto priemonės savininkas (valdytojas) nesutinka su skundo nagrinėjimo Administracijoje rezultatais, skundas dėl Administracijos sprendimo teikiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kodeksą taip pat siūloma papildyti analogiškomis nuostatomis dėl Administracijos atliktos techninės apžiūros rezultatų apskundimo.4
ūloma papildyti Kodekso161 straipsn į nuostatomis dėl maksimalių techninės apžiūros,
atliekamos atestuoto asmens, kainų apskaičiavimo metodikos. Siūloma nustatyti, kad maksimalias kainas apskaičiuoja, indeksuoja, perskaičiuoja ir tvirtina Administracija, vadovaudamasi susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos patvirtinta vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodika. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir vidaus vandenų transporto priemonės, kuriai atliekama techninė apžiūra, tipą.
161 straipsnio 1 dalimi, atlikt ų Administracija, už jos teikiamas paslaugas būtų mokama valstybės rinkliava, kaip tai numatyta Kodekso 28 straipsnyje.5 )
Atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, kad šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja reikalavimų patalpoms, kurias turi turėti vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą atliekantys ir /ar siekiantys įgyti tokią teisę asmenys, todėl asmenis atestuojantiems ir tokių asmenų veiklos priežiūrą atliekantiems subjektams suteikiama diskrecijos teisė savo nuožiūra vertinti, kokios patalpos yra tinkamos /netinkamos, taip pat įvertinus tai, kad įprastai techninė apžiūra yra atliekama vidaus vandenų transporto priemonės buvimo vietoje, o techninės apžiūros veiklai vykdyti patalpos nėra reikalingos, siūloma atsisakyti perteklinio reikalavimo asmeniui, siekiančiam būti atestuotu, turėti
nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu valdomas patalpas, reikalingas vidaus vandenų transporto priemonių techninei apžiūrai atlikti.6 ) Atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, siūloma nurodyti, kad su atestuoto asmens turimais specialistais turi būti sudaryta darbo sutartis arba jie turi veikti atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais pagrindais (siekiama užtikrinti plačiausius santykius apibūdinančios formuluotės įtvirtinimą, tokiu būdu sudarant galimybes atestuotam asmeniui kaip įmanoma laisviau pasirinkti, kokie santykiai yra tinkamiausi, ir nepagrįstai neriboti verslo laisvės).7
) Siūloma patikslinti, kad atestacijos siekiantis asmuo gali būti atestuotas ne tik kaip C, bet ir kaip A ir B (t. y. griežtesni standartai) tipo kontrolės įstaigos vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, techninių apžiūrų atlikimo srityje pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Atitikties įvertinimas. Reikalavimai, keliami įvairių tipų kontrolės įstaigų veiklai (ISO/IEC 17020)“.
162 straipsnio nuostatas, ir nustatyti, kad Administracija
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka vykdo atestuotų asmenų priežiūrą, o vykdant atestuotų asmenų veiklos priežiūrą yra tikrinama atestuotų asmenų atitiktis šio straipsnio 1 ir 10 dalyse nustatytiems reikalavimams. Įstatymo projektu siūloma papildyti162 straipsnio 10 dal į, ir nurodyti, kad vienas iš atestuotam asmeniui taikomų reikalavimų yra užtikrinti, kad būtų laikomasi Administracijos nustatytos techninės apžiūros atlikimo tvarkos
bei sudaryti sąlygas Administracijos darbuotojams atlikti atestuoto asmens veiklos priežiūrą ir dalyvauti atliekant techninę apžiūrą. Sistemiškai taikant Įstatymo projektu aiškiau nustatytas atestuotų asmenų veiklos priežiūros nuostatas ir Administracijai suteikiamą teisę panaikinti atestacijos galiojimą, jeigu asmuo išdavė techninės apžiūros atlikimą patvirtinančius dokumentus, įrodančius, kad vidaus vandenų transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, tačiau paaiškėja, kad techninė apžiūra nebuvo atlikta arba kad techninės apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų išdavimo metu vidaus vandenų transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų, sukuriamas efektyvus teisinis mechanizmas, sudarantis sąlygas Administracijai vertinti ir užtikrinti, kad techninės apžiūros atliekamos kokybiškai, laikantis teisės aktų reikalavimų, o esant pažeidimams – taikyti efektyvias sankcijas.
9 ) Įtvirtinti expressis verbis draudimą atestacijos sustabdymo metu teikti techninės apžiūros paslaugas ir nustatyti, kad šio reikalavimo nesilaikymas ar techninės apžiūros dokumentų, patvirtinančių, kad techninė apžiūrą atlikta ir vidaus vandenų transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, išdavimas, kai techninė apžiūra nebuvo atlikta arba techninės apžiūros atlikimą patvirtinančių dokumentų išdavimo metu vidaus vandenų transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų yra pagrindas panaikinti atestacijos galiojimą, o asmuo, kurio atestacija buvo panaikinta šiuo pagrindu,
negali būti atestuojamas anksčiau negu po 12 mėnesių nuo atestacijos galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Šios nuostatos įtvirtintos atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktą išvadą, kad Kodeksas nenustato draudimo teikti paslaugas atestacijos sustabdymo metu nesilaikymo pasekmių, o „ tokia veika atestato galiojimo sustabdymu atveju turėtų būti interpretuojama kaip šiurkštus veiklos pažeidimas
“. Manytina, kad tiek techninių apžiūrų vykdymas atestacijos galiojimo sustabdymo metu, tiek ir apgaulingas nurodymas apie techninės apžiūros atlikimą, jei ji nebuvo atlikta, arba nepagrįstas konstatavimas, kad vidaus vandenų transporto priemonė atitinka reikalavimus, yra vertintini kaip šiurkštūs pažeidimai, galintys sukelti vidaus vandenų laivybos riziką dėl saugos standartų neužtikrinimo, ir, siekiant užkardyti tokių pažeidimų tikimybę, turi būti įstatymo lygmeniu nustatyti padariniai, kurie atgrasintų nuo šių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad atestacijos procedūra nėra sudėtinga ar ilga, nenustačius draudimo iš karto po atestacijos panaikinimo pakartotinai atestuotis, nebūtų pasiektas siekiamas rezultatas. Siūlomas
ėnesių terminas yra proporcingas, atsižvelgiant į pažeidimų rimtumą, laivybos sezoniškumą (didesnė dalis techninių apžiūrų atliekama prieš laivybos sezoną ar jo metu, todėl nustačius trumpesnį, pvz.,
ėnesių draudimą pakartotinai atestuotis ir šiam terminui sutapus su ne laivybos sezono metu, gali nebūti realaus atgrasymo efekto).10 ) Atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, kad n epagrįstai ilgą laiką sudaromos sąlygos techninės apžiūros paslaugas teikti asmenims, kurie neatitinka keliamų reikalavimų, siūloma sutrumpinti terminą nustatytiems trūkumams pašalinti nuo
ų.11 ) Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalios š. m. lapkričio 1 d., laikantis
„dviejų datų“ taisyklės, išskyrus nuostatas dėl privalomo patalpų turėjimo atsisakymo, nes šios nuostatos įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reguliavimą ir turėtų įsigalioti nuo įstatymo priėmimo.
12 ) Siūloma įtvirtinti pareigą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai atlikti įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą , kurio metu turi būti įvertinta, ar maksimalių techninės apžiūros, atliekamos atestuoto asmens, kainų reguliavimas davė laukiamų rezultatų ir ar jis yra proporcingas reguliavimo užtikrinimui reikalingiems resursams.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Kodeksas numato, kad vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras turi teisę atlikti tik Administracijos atestuoti asmenys. Nors teisiškai nėra ribojamas subjektų, galinčių teikti vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros paslaugas, skaičius, praktikoje dėl labai mažos rinkos (apie 400 apžiūrų per metus viename segmente ir ribotas specializuotų burinių jachtų segmentas) susiformavo situacija, kurioje realiai veikia tik vienas atestuotas asmuo kiekviename rinkos segmente. Šiuo metu atlikti šias technines apžiūras yra atestuoti du asmenys – Lietuvos buriuotojų sąjunga (atlikti burinių jachtų technines apžiūras) ir MB „Laivo patikra“, kuriai suteikta teisė atlikti visų vidaus vandenų transporto priemonių, išskyrus burines jachtas, technines apžiūras. Paminėtina, kad pastarojo atestuoto asmens
nustatyti paslaugų įkainiai reikšmingai viršija iki tol Administracijos teiktų paslaugų įkainius (Administracija už paslaugą ėmė valstybės rinkliavą, kuri, remiantis teisės aktų reikalavimais, padengia tik dalį paslaugos sąnaudų). Ženklus kainų padidėjimas sukėlė vartotojų (vidaus vandenų transporto priemonių valdytojų) nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą dėl kainų už paslaugą pagrįstumo sąnaudomis.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato jokio mechanizmo, leidžiančio valstybės institucijoms vertinti, ar techninių apžiūrų paslaugų kainos yra pagrįstos ir objektyvios, todėl paslaugų teikėjai (atestuoti asmenys) kainas nustato savarankiškai, nesant jokio išankstinio arba vėlesnio kontrolės mechanizmo. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Kodekso nuostatų dėl techninių apžiūrų atlikimo antikorupcinį vertinimą, Antikorupcinio vertinimo išvados
žymėjo, kad vidaus
vandenų transporto priemonių techninės apžiūros paslaugų teikimas atitinka viešąjį interesą ir viešosios paslaugos kriterijus, tačiau šiuo atveju paslaugų teikimo įkainiai iš esmės nekontroliuojami. Specialiųjų tyrimų tarnyba konstatavo, kad „teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas nesąžiningam atestuotų asmenų elgesiui ir (galimai) piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi, todėl svarstytina, ar vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros paslaugų kainodara neturėtų būti reguliuojama“.
Įstatymo projektu siūloma spręsti šias problemas:1
. Mažinti korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę bei užtikrinti teisinio reguliavimo išsamumą, nuoseklumą, skaidrumą bei atsparumą korupcijai, kylančius iš Specialiųjų tyrimų tarnybos 1.4 pastabos („Asmenims suteikiama diskrecija savo nuožiūra nustatyti /keisti paslaugų teikimo įkainius, o tai sudaro sąlygas nesąžiningam elgesiui ir piktnaudžiavimams“);
2. užtikrinti, kad vidaus vandenų transporto priemonių techninės apžiūros, kaip viešosios paslaugos, kaina būtų ekonomiškai pagrįsta. Įstatymo projekto rengimo metu buvo atliktas išsamus jo poveikio konkurencijai vertinimas, vertinant galimas reguliavimo alternatyvas, jų privalumus ir trūkumus (pateikiamas žemiau).
Status quo Status quo
situacijoje, kai nėra jokio kainų reguliavimo ar priežiūros mechanizmo, atestuoti asmenys nustato kainas savo nuožiūra, o vartotojai, neturėdami pasirinkimo ar galimybės naudotis alternatyvių paslaugų teikėjų paslaugomis bei siekdami įgyvendinti teisės aktų nustatytą reikalavimą dėl techninių apžiūrų atlikimo, privalo sutikti su paslaugų teikėjo nustatyta kaina. Konstatuotina, kad dėl labai mažos rinkos bei didelių fiksuotų sąnaudų, susijusių su personalo išlaikymu ir akreditacija Nacionaliniame akreditacijos biure, ši rinka objektyviai negali pritraukti naujų dalyvių, todėl nėra ekonominių prielaidų, jog teikiant šias paslaugas konkurencija didės ateityje savaime. Tokiu atveju valstybės neveikimas gali sudaryti prielaidas kainų augimui ir nepasitikėjimui atestuotų asmenų nustatytomis kainomis.
Alternatyva Nr. 1 – viešas kainų pagrindimas, su galimybe Administracijai jas įvertinti ir įpareigoti pakeisti Pagal šią alternatyvą paslaugų teikėjai būtų įpareigoti viešai skelbti detalų kainodaros pagrindimą – sąnaudų sudėtį, darbuotojų darbo laiko ir atlygio struktūrą, įrangos bei akreditacijos išlaidas ir kitus elementus, kurie lemia paslaugos kainą. Toks modelis būtų orientuotas į skaidrumo didinimą, leidžiant tiek institucijoms, tiek vartotojams geriau suprasti, kaip formuojama kaina. Administracija galėtų ad hoc vertinti kainas ir, nustačiusi jų nepagrįstumą, – įpareigoti jas perskaičiuoti.
Alternatyvos privalumai -
Didėtų viešasis skaidrumas, o valstybės institucijos ir paslaugų gavėjai turėtų išsamesnę informaciją apie teikėjo patiriamas sąnaudas ir kainos struktūrą, ir tai sudarytų prielaidas anksti identifikuoti akivaizdžiai nepagrįstas kainas.
Alternatyvos trūkumai -
Atsižvelgiant į tai, kad kiekviename rinkos segmente veikia tik vienas teikėjas, vartotojai vis tiek neturėtų galimybės rinktis alternatyvios paslaugos dėl kainos, todėl vien skaidrumo didinimas neužtikrintų realios vartotojų apsaugos.
ex-post pobūdžio priemonė ir negalėtų užkirsti kelio nepagrįstų kainų nustatymui iš anksto. -
Siekiant sudaryti objektyvias galimybes įvertinti kainas ir išvengti korupcijos pasireiškimo tikimybės Administracijos specialistams kiekvienu atveju ad hoc vertinant kainas, remiantis savo pačių diskrecija, turėtų būti parengta kainų vertinimo metodika. Metodikos parengimas sukurtų administracinę naštą tiek valstybiniam sektoriui, tiek ir paslaugos teikėjui, nes pastarasis turėtų teikti informaciją, reikiamą metodikos parengimui.
Alternatyva Nr. 2 – konkurencijos skatinimas paprastinant atestavimo modelį Ši alternatyva numatytų platesnių galimybių atsirasti naujiems paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, supaprastinant atestavimo procesą ar mažinant atestacijai taikomus reikalavimus. Pvz., galėtų būti svarstoma galimybė atsisakyti šiuo metu privalomos akreditacijos kaip A, B ar C tipo kontrolės įstaiga Nacionaliniame akreditacijos biure.
Alternatyvos privalumai
Alternatyvos trūkumai -
Rinka yra per maža – apie 400 transporto priemonių viename segmente ir ribotas specializuotų burinių jachtų segmentas, todėl vien tik dėl paprastesnės atestacijos atlikimo procedūros ar mažesnių reikalavimų nauji dalyviai neturėtų ekonominio pagrindo patekti į rinką. -
Šiuo metu nustatyti atestavimo reikalavimai yra mažiausi, kurie gali užtikrinti reikiamą paslaugos kokybę saugos požiūriu (pvz., dėl naudojamos įrangos ar būtinybės būti akredituotam Nacionaliniame akreditacijos biure kaip A, B ar C tipo kontrolės įstaigai) ar jų prieinamumą (t. y. ne mažiau kaip dviejų specialistų reikalavimas, kurį sumažinus iki vieno, gali kilti itin neigiamos pasekmės kokybės paslaugos teikimo nepertraukiamumui arba jos teikimo lokacijai, jei specialistas, siekdamas minimizuoti kelionės laiką, paslaugą teiktų tik vienoje vietoje). -
Reikalavimas būti akredituotam Nacionaliniame akreditacijos biure kaip A, B ar C tipo kontrolės įstaigai yra būtinas, siekiant užtikrinti šios paslaugos kokybę ir atliktos apžiūros patikimumą. Analogiški, tačiau dar griežtesni (t. y. būti akredituota kaip A tipo įstaiga, kuriai taikomi aukštesni nepriklausomumo reikalavimai nei B ir C tipo kontrolės įstaigoms) reikalavimai taikomi ir kelių transporto priemonių technines apžiūras atliekančioms įmonėms.
Alternatyva Nr. 3 – kainų indeksavimo reguliavimas
Pagal šią alternatyvą būtų paliekama galimybė atestuotiems asmenims savarankiškai nustatyti pradinį vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų kainų lygį, tačiau valstybė turėtų reguliuoti tik vėlesnį kainų pokyčių mechanizmą, įtvirtinant privalomą indeksavimo tvarką, kuri apibrėžtų, kokiais objektyviais ekonominiais rodikliais (pvz., darbo užmokesčio indekso, infliacijos rodiklių, akreditacijos paslaugų kainų pokyčio) pagrįstas kainos didėjimas būtų leidžiamas ateityje. Ši alternatyva savo esme būtų orientuota į kainodaros stabilumo užtikrinimą ir kainų augimo prognozuojamumą, tačiau kartu reikštų, kad valstybė neturėtų jokio poveikio pradinės kainos nustatymo etapui, kuris monopolinėje rinkoje yra kritiškai svarbus vartotojų apsaugos aspektas.
Alternatyvos privalumai
-
Šis reguliavimo būdas galėtų būti vertinamas kaip proporcingesnis tais atvejais, kai rinkoje egzistuoja bent minimali konkurencija, nes teikėjai konkuruoja pradinės kainos nustatymo metu, o vėliau indeksavimas tik apsaugo nuo pernelyg didelio kainų šuolio. Alternatyvos trūkumai
-
Institucijoms tektų sudėtinga ir ekonomiškai neefektyvi užduotis vertinti, ar pradinė kaina yra pagrįsta, nes indeksavimas veiktų tik po pradinės kainos nustatymo, o aiškios ir objektyvios metodikos vertinti pradinę kainą nebūtų, todėl atsirastų ad hoc vertinimo rizika ir padidėtų subjektyvaus sprendimų priėmimo galimybė.
-
Alternatyva nesudaro prielaidų užtikrinti skaidrų ir nuoseklų kaštų pagrįstumą, kadangi valstybės poveikis būtų taikomas tik ateityje, o pirminė kainodara liktų visiškai paslaugų teikėjo diskrecijoje. Alternatyva Nr. 4 – kainų reguliavimas (pasirinkta alternatyva)
Ši alternatyva numato maksimalios kainos nustatymą pagal Administracijos parengtą ir tvirtinamą metodiką, kuri leistų įvertinti faktines ir būtinas vidaus vandenų transporto priemonių techninių apžiūrų paslaugų teikimo sąnaudas, įskaitant privalomą dviejų specialistų personalo išlaikymą, akreditacijos Nacionaliniame akreditacijos biure kaštus, įrangos ir priemonių amortizaciją, administracines išlaidas bei kitas privalomas išlaidas, būtinas siekiant užtikrinti techninių apžiūrų saugos ir kokybės reikalavimus. Tokiu būdu metodika tampa prevencine ir objektyvia priemone, leidžiančia nustatyti ekonomiškai pagrįstą maksimalų kainos lygį, kuris būtų pakankamas teikėjo veiklai užtikrinti, tačiau kartu apsaugotų vartotojus nuo nepagrįstai aukštų kainų taikymo monopolinėje rinkoje.
Alternatyvos privalumai
-
Kainų reguliavimas suteikia aiškumą ir prognozuojamumą paslaugų gavėjams, nes jie iš anksto informuoti, kokia yra maksimali kaina, o atestuoti asmenys žino, kokiu pagrindu ir kaip dažnai ši kaina gali būti peržiūrima, todėl išvengiama neapibrėžtumo ir galimų konfliktinių situacijų dėl kainų pagrįstumo.
Alternatyvos trūkumai -
Ši alternatyva gali sumažinti teikėjų motyvaciją papildomai investuoti į paslaugų kokybės gerinimą, jeigu maksimali kaina, apskaičiuota pagal metodiką, neleistų padengti papildomų investicinių sąnaudų ar inovacijų diegimo kaštų.
-
Yra rizika, kad netinkamai įvertinus tam tikras fiksuotas sąnaudas metodikoje, nustatyta maksimali kaina galėtų būti per maža, o tai galėtų kelti grėsmę paslaugos prieinamumui ir sudaryti prielaidas tam, kad teikėjas negalėtų užtikrinti pakankamos paslaugų kokybės ar net pasitrauktų iš rinkos. Alternatyva Nr.5
Ši alternatyva numato Kodekso keitimą, plečiant vidaus vandenų transporto priemonių kategorijas, kurioms privaloma atlikti technines apžiūras, t. y. nustatant papildomus atvejus ar papildomas transporto priemonių grupes, kurioms taikomas techninių apžiūrų reikalavimas, arba dažninant jų periodiškumą (pvz., techninė apžiūra turi būti atliekama ne kas dvejus metus, o kasmet) . Tokiu būdu būtų dirbtinai padidinta rinka, sukuriant didesnę paslaugų apimtį, tai galėtų sudaryti prielaidas didesniam ekonominiam patrauklumui, didesniems teikėjų veiklos mastams ir galimai platesnei konkurencijai, jeigu padidintas apžiūrų skaičius padengtų esamus fiksuotus kaštus ir sudarytų pagrindą bent vienam papildomam rinkos dalyviui pradėti veiklą.
Alternatyvos privalumai -
Padidėjęs vidaus vandenų transporto priemonių apžiūrų skaičius galėtų padidinti paslaugų teikimo ekonominį patrauklumą ir sukurti sąlygas, jog į rinką ateitų bent vienas papildomas paslaugų teikėjas.
Alternatyvos trūkumai -
Ši alternatyva reikštų neproporcingą, perteklinį ir nepagrįstą reguliavimo sistemą, nes privaloma apžiūra būtų nustatoma platesniam transporto priemonių ratui ne dėl realios techninės būtinybės ar rizikos vertinimo (Administracijos vertinimu, nėra stebimas didesnis vidaus vandenų transporto priemonių avarijų ar incidentų skaičius lyginant su 2022 m., kai buvo palengvintas reguliavimas ir techninės apžiūros tapo privalomos mažesniam subjektų skaičiui) , bet vien dėl ekonominių priežasčių, o tai prieštarautų teisinio reguliavimo proporcingumo principui ir galėtų būti vertinama kaip perteklinis reguliavimas. -
Privalomo apžiūrų skaičiaus didinimas sukurtų papildomą finansinę naštą vidaus vandenų transporto priemonių savininkams, ypač mažos rizikos kategorijoms, kurioms šiuo metu apžiūra nereikalinga, todėl šis reguliavimas galėtų sukelti nepasitenkinimą, sumažinti sektoriaus patrauklumą ir net paskatinti tam tikrų priemonių išregistravimą iš Lietuvos vidaus vandenų laivų registro ir perregistravimą į kaimyninių šalių, ypač Lenkija, registrus.
Atsižvelgiant į rinkos dydį, jos segmentaciją, fiksuotų sąnaudų neišvengiamumą, tarptautinius akreditacijos reikalavimus ir konkurencijos nebuvimą, projekto rengimo metu konstatuota, kad jokia kita alternatyva nepajėgi užtikrinti realios vartotojų apsaugos nuo nepagrįstų kainų , nesukuriant nepriimtinos finansinės ir reguliacinės naštos vartotojams, todėl maksimalios techninės apžiūros kainos nustatymas yra proporcingiausia, efektyviausia ir vienintelė praktinė priemonė, leidžianti iš anksto apsaugoti vartotojus nuo nepagrįstų kainų, sukurti stabilią ir aiškiai prognozuojamą kainodarą, išvengti korupcijos rizikų, susijusių su ad hoc kainų vertinimu, užtikrinti teikėjų veiklos tęstinumą be ekonominės diskriminacijos ir pagrįsti kainą objektyviais ir patikrinamais kriterijais.
Nors pasirinktą alternatyvą projekto rengėjai vertina kaip optimaliausią, ją taikant gali kilti šios neigiamos pasekmės:
Siekiant sumažinti arba pašalinti galimas neigiamas pasekmes, siūloma: -
numatyti reguliarios metodikos ir maksimalios kainos peržiūros tvarką, atsižvelgiant į objektyvius sąnaudų pokyčius (atlyginimų indeksą, infliaciją, akreditacijos Nacionaliniame akreditacijos biure tarifų pasikeitimus);
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai: atsisakoma perteklinių nuostatų ir vertinamųjų kriterijų įtvirtinimo, kurie praktikoje galėjo būti interpretuojami ir taikomi atsižvelgiant į individualų juos taikančio asmens aiškinimą; įtvirtinama atsakomybė už teisės aktų reikalavimų, susijusių su veiklos nevykdymu atestavimo galiojimo sustabdymo metu, nesilaikymą; išplečiamas Administracijos vykdomos atestuotų asmenų priežiūros turinys, tokiu būdu užtikrinant, kad techninės apžiūros bus atliekamos kokybiškiau.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas ir jo įgyvendinimas turės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai – aiškesnės teisės vykdyti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras suteikimo sąlygos didins šio sektoriaus patrauklumą, didesnė techninių apžiūrų atlikimo kokybės kontrolė užtikrins šių paslaugų kokybę (įskaitant ir vidaus vandenų transporto priemonių, naudojamų komercijai, atžvilgiu).
Nors įstatymo projektas numato valstybės įsikišimą į kainodaros procesą, toks įsikišimas yra proporcingas ir pagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad mažoje rinkoje yra tik 1 paslaugų teikėjas ir dėl to negali veikti įprasti konkurencijos (rinkos ekonomikos) mechanizmai, kurie paprastai skatintų kainų optimizavimą ir efektyvumo paieškas. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas suteiks paslaugų teikėjams aiškumą dėl kainos nustatymo principų ir ilgalaikį veiklos stabilumą, nes kainos būtų apskaičiuojamos pagal sąnaudų analizę, o metodika – reguliariai peržiūrima. Tai užkirs kelią nepagrįstai didelių kainų nustatymo rizikai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Įstatymo projektą:1 ) iki 2026 m. birželio1 d.:
Asmenų, siekiančių atlikti vidaus vandenų transporto priemonių technines apžiūras, atestacijos reikalavimų aprašo [1] , patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-587, pakeitimo įsakymą;
2 ) iki 2026 m. rugpjūčio 1 d. Administracija turės parengti ir priimti:
[2] Nr. 2BE-10, pakeitimo įsakymą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektu sukuriamos ir Administracijai pavedamos naujos funkcijos, susijusios su metodologijos parengimu ir kainų apskaičiavimu, indeksavimu ir perskaičiavimu, skundų dėl techninių apžiūrų, atliktų atestuotų asmenų, nagrinėjimu, taip pat techninių apžiūrų, jei neliktų atestuoto asmens (ūkio subjekto), atliekančio technines apžiūras, vykdymu, kurioms įgyvendinti reikalingi žmogiškieji ištekliai. Remiantis Administracijos pateikta informacija, minėtoms funkcijoms vykdyti reikės dviejų etatų. Etatas turės būti išlaikomas iš Administracijos 2026–2028 metams planuojamų ir tvirtinamų valstybės biudžeto asignavimų.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta.15 .
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „techninė apžiūra“, „vidaus vandenų transporto priemonė“, „atestavimas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4190a3e0862a11edbdcebd68a7a0df7e/asr. [2] Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/af82a080932511ed8df094f359a60216/asr.