Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas Projektas
, 154 , 156 , 17, 25, 27, 29, 291 , 33, 36, 40, 41, 411 , 412 , 414 , 43, 441 , 49, 50, 60, 62, 64, 65, 67, 70, 73, 76, 88, 102, 111, 112 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 71 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2026 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį 43 dalimi:
„43
. Nepažeidžiant šio straipsnio 42 dalies reikalavimų, šio įstatymo 411 straipsnis turto valdytojams, vykdantiems pensijų kaupimo veiklą, papildomai taikomas ta apimtimi, kuria jie valdo tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondus, pensijų turto išsaugojimo pensijų fondus ir (arba) papildomo savanoriško pensijų kaupimo fondus, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, ir šių pensijų fondų turtą investuoja į įmonių nuosavybės vertybinius popierius.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) asmenims, savo sąskaita sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių ir neteikiantiems kitų investicinių paslaugų. Išimtis netaikoma asmenims, sudarantiems sandorius ar teikiantiems investicines paslaugas dėl biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (toliau – apyvartinis taršos leidimas) arba su apyvartiniais taršos leidimais susietų išvestinių finansinių priemonių, rinkos formuotojams, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariams ir dalyviams,
išskyrus ne finansų įstaigas, vykdančias sandorius prekybos vietoje, kai tokie sandoriai yra likvidumo valdymo veiklos dalis arba kai juos galima objektyviai įvertinti kaip mažinančius tiesiogiai su tų ne finansų įstaigų ar jų grupių komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, tiesioginę elektroninę prieigą prie prekybos vietos turintiems asmenims, didelio dažnio algoritminės prekybos metodą taikantiems asmenims ir asmenims, kurie, vykdydami klientų pavedimus, sudaro sandorius savo sąskaita;“.
3Pakeisti 2 straipsnio 61 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6
1Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 13, 14, 141 , 142 , 15, 151 , 152 , 153 , 154 , išskyrus 154 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktus,
155 , 156 , 441 straipsniai, 50 straipsnio 3 ir 4 dalys ir 97 straipsnio 7–12 dalys netaikomi Reglamento (ES) 2019/2033 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytoms finansų maklerio įmonėms. Tokioms finansų maklerio įmonėms mutatis mutandis taikomi riziką ribojantys reikalavimai, kurie nurodomi Reglamento (ES) 2019/2033
4. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 8, 9 ir 10 dalis.
1 . Pripažinti netekusia galios 3 straipsnio 7 dalį.
2. Papildyti 3 straipsnį nauja 121 dalimi: „121 . Europos bendras prieigos punktas
Buvusias 3 straipsnio 121 –123 dalis laikyti atitinkamai 122 –124 dalimis.
4Pakeisti 3 straipsnio 40 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 40 . Mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka – daugiašalė prekybos sistema arba jos segmentas, kuriems suteiktas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas pagal šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“ 5 . Pakeisti 3 straipsnio 65 dalį ir ją išdėstyti taip: „65
. Sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė
Pakeisti 3 straipsnio 771 dalį ir ją išdėstyti taip: „771
. Turto valdytojas
7. Pakeisti 3 straipsnio 86 dalį ir ją išdėstyti taip: „
86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo, Reglamente (ES) Nr. 648/2012 , Reglamente (ES) Nr. 575/2013 , Reglamente (ES) Nr. 596/2014 , Reglamente
(ES) Nr. 909/2014 , Reglamente (ES) Nr. 600/2014 , Reglamente (ES) Nr. 2015/2365 , Reglamente (ES) Nr. 2016/1011 , Reglamente (ES) 2019/2033 , Reglamente (ES) 2020/1503 ir Reglamente (ES) 2022/2554 , Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme.“
1. Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Jeigu finansų maklerio įmonė nustato, kad ji nebeatitinka Reglamento (ES) 2019/2033 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir privalo pradėti laikytis šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154 straipsnio 1–10 dalyse, 155 , 156 straipsniuose, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse ir 441 straipsnyje nurodytų reikalavimų ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo tos dienos, kai ji pati nustatė, kad neatitinka Reglamento (ES) 2019/2033
2. Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalys, 154 straipsnio 1–10 dalys, 155 , 156 straipsniai, 16 straipsnio 1 ir 11 dalys ir 441 straipsnis ir Reglamento (ES) 2019/2033
3. Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8. Jeigu finansų maklerio įmonei taikomos Reglamento (ES) 2019/2033
straipsnio 1–10 dalyse, 155 , 156 straipsniuose,
straipsnyje nurodyti reikalavimai jai taikomi individualiai ir konsoliduotai.“
4. Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 10, 154 straipsnio 1–10 dalyse, 155 , 156 straipsniuose, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse ir 441 straipsnyje nurodyti reikalavimai netaikomi konsoliduotos būklės patronuojamosioms įmonėms, kurios įsteigtos trečiosiose valstybėse, jeigu finansų maklerio įmonės patronuojančioji įmonė, veikianti ar įsteigta Europos Sąjungoje, priežiūros institucijai gali įrodyti, kad taikyti šiuos reikalavimus tai patronuojamajai įmonei yra neteisėta pagal trečiosios valstybės, kurioje ji yra, teisės aktus.“
5. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
11. Jeigu finansų maklerio įmonė nustato, kad ji atitinka visas Reglamento (ES) 2019/2033
12 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai praneša priežiūros institucijai ir, praėjus 6 mėnesių nepertraukiamam sąlygų atitikties laikotarpiui, jai nebetaikomi šio įstatymo 9 straipsnio 8–10 dalyse, 154 straipsnio 1–10 dalyse, 155 , 156 straipsniuose, 16 straipsnio 1 ir 11 dalyse ir 441 straipsnyje nurodyti reikalavimai.“
142 straipsnio pakeitimas Pakeisti 142 straipsnio 1 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
1. Priežiūros institucija finansų maklerio įmonei turi taikyti papildomą likvidumo reikalavimą tik kai, atlikusi šio įstatymo 152 straipsnyje nurodytą priežiūrinį tikrinimą ir vertinimą ir (ar) šio įstatymo 153 straipsnyje nurodytą vertinimą dėl vidaus modelių taikymo, nustato, kad:“.
15 4 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 154 straipsnio 11 dalį.
15 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 156 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
8Ne mažiau kaip 50 procentų kintamojo atlygio turi sudaryti finansų maklerio įmonės akcijos, kitos nuosavybės priemonės, su akcijomis susijusios priemonės arba kitos lygiavertės nepiniginės priemonės, nepiniginės priemonės, kurios nustatomos atsižvelgiant į valdomų portfelių sudėtį, papildomo 1 lygio arba 2 lygio kapitalo priemonės, kaip jos suprantamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 , arba kitos priemonės, kurios gali būti konvertuojamos į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą arba nurašomos ir kurios tinkamai parodo veiklą tęsti besitikinčios finansų maklerio įmonės kredito kokybę.“
7
straipsnis.
Pakeisti 17 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Finansų maklerio egzaminą išlaikiusių asmenų sąrašas, nurodant vardus ir pavardes, skelbiamas finansų rinkos dalyvių asociacijos interneto svetainėje. Sąrašas skelbiamas siekiant sudaryti galimybę klientams pasitikrinti, ar fizinis asmuo turi teisę vykdyti finansų maklerio veiklą. Sąraše esantys finansų maklerių duomenys skelbiami tol, kol finansų makleris turi teisę vykdyti finansų maklerio veiklą.“
1. Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę kreiptis su prašymu į priežiūros instituciją, kad daugiašalei prekybos sistemai ar jos segmentui būtų suteiktas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas.
2. Priežiūros institucija gali suteikti daugiašalei prekybos sistemai ar jos segmentui mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusą, jeigu priežiūros institucija gauna šio straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ir yra įsitikinusi, kad daugiašalė prekybos sistema arba jos segmentas atitinka šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
3. Daugiašalėje prekybos sistemoje turi būti patvirtintos ir taikomos veiksmingos taisyklės, sistemos ir procedūros, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis:
1 ) ne mažiau kaip 50 procentų emitentų, kurių finansinės priemonės įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje, yra mažos ir vidutinės įmonės tiek tuo metu, kai daugiašalei prekybos sistemai suteikiamas mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusas, tiek ir visais paskesniais kalendoriniais metais;2 ) nustatyti atitinkami kriterijai, kuriais remiantis suteikiamas leidimas pirminiam ir paskesniam emitentų finansinių priemonių įtraukimui į prekybą šioje rinkoje;3
) vykdant pirminį finansinių priemonių įtraukimą į prekybą rinkoje, apie šias finansines priemones paskelbiama pakankamai informacijos, kad investuotojai galėtų priimti pagrįstą investicinį sprendimą dėl investavimo į finansines priemones, – turi būti skelbiamas atitinkamas leidimo prekiauti dokumentas arba prospektas, jeigu taikomi Vertybinių popierių įstatymo ir (arba) Reglamento (ES) 2017/1129 nustatyti reikalavimai, keliami viešajam siūlymui, kai finansinė priemonė pirmą kartą įtraukiama į prekybą daugiašalėje prekybos sistemoje;4 ) emitentas periodiškai pats atskleidžia arba jo vardu tinkamai periodiškai atskleidžiama informacija, tokia kaip rengiamos audituotos metinės ataskaitos ir kita šio įstatymo numatyta viešai skelbti informacija;5
) rinkoje veikiantys emitentai, kaip jie apibrėžiami Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 21 punkte, vadovaujamas pareigas emitento valdymo organuose einantys asmenys, kaip jie apibrėžiami Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 25 punkte, ir su šiais asmenimis glaudžiai susiję asmenys, kaip jie apibrėžiami Reglamento (ES) Nr. 596/2014 3 straipsnio 1 dalies 26 punkte, turi atitikti reikalavimus, kurie jiems taikomi pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 ;6 ) priežiūrai reikalinga informacija apie rinkoje veikiančius emitentus yra saugoma ir viešai prieinama;7 ) taikomos veiksmingos sistemos ir kontrolės priemonės, kurios padėtų nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užkirsti jiems kelią toje rinkoje, kaip to reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 596/2014 .
4. Daugiašalės prekybos sistemos segmente turi būti patvirtintos ir taikomos taisyklės, sistemos ir procedūros, kuriomis užtikrinamas šių reikalavimų laikymasis:1 ) daugiašalės prekybos sistemos segmentas yra atskirtas nuo kitų rinkos segmentų, kuriuos valdo finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, ir toks atskyrimas matyti, inter alia , iš skirtingų pavadinimų, skirtingų taisyklių sąvadų, skirtingų rinkodaros strategijų ir skirtingo viešinimo, taip pat iš segmentui priskirto specialaus rinkos identifikavimo kodo;2 ) sudaryti sandoriai yra atskirti nuo kitos rinkos veiklos kituose daugiašalės prekybos sistemos segmentuose;3
) priežiūros institucijos prašymu finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, pateikia priemonių, įtrauktų į daugiašalės prekybos sistemos segmentą, sąrašą ir priežiūros institucijos prašomą informaciją apie šio segmento veikimą.
5. Atitiktis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams nedaro įtakos finansų maklerio įmonės ar rinkos operatoriaus, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, pareigai laikytis kitų šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, susijusių su daugiašalės prekybos sistemos ar jos segmento veikimu. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, gali nustatyti papildomų sąlygų, negu nurodyta šio straipsnio 8 dalyje.6
. Priežiūros institucija panaikina daugiašalei prekybos sistemai ar jos segmentui suteiktą mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusą bet kuriuo iš šių atvejų:1 ) kai finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys mažų ir vidutinių įmonių augimo rinką, kreipiasi dėl šio statuso panaikinimo;2 ) kai daugiašalė prekybos sistema arba jos segmentas nebeatitinka šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytų reikalavimų.
7. Priežiūros institucija, šiame straipsnyje nustatyta tvarka suteikusi daugiašalei prekybos sistemai ar jos segmentui mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkos statusą arba šį statusą panaikinusi, apie atitinkamą sprendimą nedelsdama praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.8
. Jeigu emitento finansinė priemonė įtraukta į prekybą vienoje mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje, šia finansine priemone galima prekiauti kitoje mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkoje tik tada, kai apie tai informuojamas emitentas ir jis nepareiškia prieštaravimų. Jeigu kita prekybos vieta yra kita mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka ar jos segmentas, emitentui netaikomos jokios pareigos, susijusios su įmonių valdymu arba su pirminiu, vėlesniu ar ad hoc informacijos apie tą kitą mažų ir vidutinių įmonių augimo rinką atskleidimu. Jeigu kita prekybos vieta nėra mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka, emitentas informuojamas apie visas jam taikomas pareigas, susijusias su įmonių valdymu arba pirminiu, vėlesniu ar ad hoc informacijos apie kitą prekybos vietą atskleidimu.“
2. Papildyti 25 straipsnį 9 dalimi: „
9. Šio straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 6 punktuose nurodyta viešai skelbiama informacija turi būti pateikta mažų ir vidutinių įmonių augimo rinkų operatoriui, o šis ją turi perduoti rinkos operatoriui, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
1. Papildyti 27 straipsnį 5 ir 6 dalimis: „
5. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonės, kurios nėra mažos ir tarpusavio sąsajų neturinčios finansų maklerio įmonės, ir finansų maklerio įmonės, nurodytos Reglamento (ES) 2019/2033
46 straipsnio 2 dalyje, skelbtų šio reglamento 46 straipsnyje nurodytą informaciją dažniau nei kartą per metus. Priežiūros institucija taip pat turi teisę nustatyti tokios informacijos paskelbimo terminus ir reikalauti šią informaciją skelbti visuomenės informavimo priemonėse, visų pirma – finansų maklerio įmonių interneto svetainėse.
6. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės kasmet skelbtų visą savo teisinės struktūros ir finansų maklerio įmonių grupės valdymo bei organizacinės struktūros aprašymą arba nuorodas į atitinkamą informaciją pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4–6 ir 10 punktus, 11 straipsnio 22, 23 dalis ir 16 straipsnio 1, 11 dalis.“
2. Papildyti 27 straipsnį 7 dalimi: „7
. Finansų maklerio įmonė ar patronuojančioji įmonė, viešai paskelbusi šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą informaciją, ją privalo iš karto pateikti priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijai ir jos pateikimo tvarką bei užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
1. Pakeisti 29 straipsnio 141 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
1. Trečiųjų šalių atliekamas tyrimas finansų maklerio įmonei, teikiančiai klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymu, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:1
) finansų maklerio įmonė ir vykdymo paslaugas teikianti bei tyrimus atliekanti trečioji šalis yra sudariusios susitarimą, kuriuo nustatoma atlygio apskaičiavimo metodika, įskaitant tai, kaip nustatant bendrus mokėjimus už investicines paslaugas paprastai atsižvelgiama į bendras tyrimų išlaidas;2
) finansų maklerio įmonė savo klientus informuoja apie savo sprendimą, ar už vykdymo paslaugas ir tyrimus mokama bendrai, ar atskirai, pateikia jiems informaciją apie mokėjimus už vykdymo paslaugas ir tyrimus, įskaitant informaciją, kuri gali būti teikiama atsižvelgiant į įmonės pasirinktą mokėjimo metodą, ir, kai aktualu, informaciją apie tai, kaip finansų maklerio įmonė, taikydama bendro mokėjimo už vykdymo paslaugas ir tyrimus metodą, užkerta kelią interesų konfliktams arba juos valdo pagal šio įstatymo 28 straipsnį;3 ) finansų maklerio įmonė kasmet įvertina naudojamų tyrimų kokybę, tinkamumą juos naudoti ir jų vertę, taip pat naudojamų tyrimų naudą siekdama priimti geresnius investavimo sprendimus;4
) finansų maklerio įmonei nusprendus už vykdymo paslaugas ir tyrimus mokėti atskirai, trečiųjų šalių tyrimų paslaugos finansų maklerio įmonei teikiamos mainais arba už tiesioginius mokėjimus, kuriuos finansų maklerio įmonė atlieka iš savo nuosavų išteklių, arba už mokėjimus iš finansų maklerio įmonės kontroliuojamos atskiros mokėjimo už tyrimus sąskaitos.“
2. Pakeisti 29 straipsnio 142 dalį ir ją išdėstyti taip: „142
. Šio straipsnio 141 dalyje nurodytas tyrimas suprantamas kaip tyrimas, apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, susijusių su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis ar kitu turtu arba finansinių priemonių emitentais ar galimais emitentais, teikimą arba apimantis tyrimo medžiagos parengimą arba paslaugų, glaudžiai susijusių su tam tikru sektoriumi ar rinka, teikimą ir padedantis susidaryti nuomonę apie to sektoriaus ar rinkos finansines priemones, turtą ar emitentus. Medžiagos parengimas arba paslaugų, kuriomis tiesiogiai arba netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija ir teikiama pagrįsta nuomonė apie esamą ar būsimą finansinių priemonių ar turto vertę ar kainą arba kitais būdais teikiama analizė bei pradinės įžvalgos ir daromos išvados, grindžiamos nauja ar esama informacija, kuri galėtų būti naudojama pasirenkant investavimo strategiją ir būti aktuali, taip pat galėtų padidinti finansų maklerio įmonės klientų, kurie už tą tyrimą moka mokestį, vardu priimamų sprendimų vertę, teikimas taip pat suprantamas kaip tyrimas. Su prekyba susiję komentarai ir pagal civilines sutartis suteiktos konsultacijos prekybos klausimais, glaudžiai susiję su finansinių priemonių sandorio vykdymu, nelaikomi tyrimais.“
3. Papildyti 29 straipsnį 143 dalimi: „14
3. Kai finansų maklerio įmonė gauna tyrimus iš tyrimų paslaugų teikėjo, kuris neteikia vykdymo paslaugų ir nepriklauso finansinių paslaugų grupei, kuriai priklauso finansų maklerio įmonė, teikianti vykdymo ar tarpininkavimo paslaugas, tokių tyrimų atlikimas finansų maklerio įmonei laikomas šio straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų įvykdymu. Tokiais atvejais finansų maklerio įmonė laikosi šio straipsnio 141 dalies 3 punkto reikalavimo. Finansų maklerio įmonės registruoja visas išlaidas, kurios priskiriamos joms atliktiems trečiųjų šalių tyrimams, jeigu tos išlaidos joms yra žinomos. Klientų prašymu tokią informaciją finansų maklerio įmonės privalo teikti kasmet.“
4. Papildyti 29 straipsnį 144 dalimi: „144
. Finansų maklerio įmonės ar trečiųjų šalių atlikti tyrimai, kuriuos naudoja finansų maklerio įmonė, jos esami ar potencialūs klientai arba kurie jiems platinami, neturi būti klaidinantys ir turi būti žymimi kaip tyrimai arba panašaus pobūdžio medžiaga, jeigu tenkinamos visos tyrimams taikomos sąlygos, nustatytos Deleguotajame reglamente
. Finansų maklerio įmonė, teikianti portfelio valdymo arba kitas investicines paslaugas ar papildomas paslaugas, užtikrina, kad tyrimai, kuriuos ji platina esamiems ar potencialiems klientams ir kurių išlaidas visiškai ar iš dalies apmoka emitentai, būtų ženklinami kaip emitentų remiami tyrimai tik tuo atveju, jeigu jie atliekami laikantis emitentų remiamiems tyrimams taikomo ES elgesio kodekso, kurį nustato Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija.“
6. Papildyti 29 straipsnį 146 dalimi: „146
. Tyrimų, kurie ženklinami kaip emitentų remiami tyrimai, medžiagos pirmame puslapyje aiškiai ir pastebimai nurodoma, kad jie atliekami pagal emitentų remiamiems tyrimams taikomą ES elgesio kodeksą. Bet kokia kita tyrimų medžiaga, kurios išlaidas visiškai ar iš dalies apmokėjo emitentas, bet kuri nebuvo parengta laikantis to emitento remiamiems tyrimams taikomo ES elgesio kodekso, ženklinama kaip rinkodaros pranešimas.“
7. Papildyti 29 straipsnį 147 dalimi: „14
7. Finansų maklerio įmonė, kuri atlieka ar platina emitentų remiamus tyrimus, privalo nustatyti organizacinę tvarką, kuria užtikrinama, kad tokie tyrimai atitiktų emitentų remiamiems tyrimams taikomo ES elgesio kodekso ir šio straipsnio 144 , 145 ir 146 dalyse nustatytus reikalavimus.“8
. Papildyti 29 straipsnį 148 dalimi: „14
8. Emitento remiamų tyrimų medžiaga nelaikoma reglamentuojama informacija, kaip tai suprantama Vertybinių popierių įstatyme, o tyrimai nelaikomi investiciniais tyrimais, kaip jie suprantami pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/565 , todėl jiems netaikoma tokio paties lygio reglamentavimo patikra, kaip reglamentuojamai informacijai ar investiciniams tyrimams.“
9. Papildyti 29 straipsnį 149 dalimi: „14
9. Emitentas savo remiamų tyrimų medžiagą turi pateikti rinkos operatoriui, jeigu pageidauja, kad tokia informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte. Emitentas privalo kartu su tyrimų medžiaga pateikti metaduomenis, kuriuose nurodoma, kad informacija atitinka emitentų remiamiems tyrimams taikomą ES elgesio kodeksą.“
291 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 291 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pardavėjas ‒ finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, valdymo įmonė, kuri turi valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą, kurioje numatyta šios valdymo įmonės teisė teikti investicines paslaugas, taip pat kitose valstybėse narėse įsteigtos valdymo įmonės, turinčios valdymo įmonės licenciją pagal tų valstybių teisės aktus, perkeliančius 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (su visais pakeitimais), arba pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 ,
(su visais pakeitimais), kurioje (valdymo įmonės licencijoje) numatyta teisė teikti investicines paslaugas, (toliau kartu šiame straipsnyje – pardavėjas) , turi teisę parduoti neprofesionaliajam klientui Lietuvos Respublikoje įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus, tenkinančius visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje nurodytas sąlygas, išskyrus 72a straipsnio 1 dalies b punkte ir šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse nurodytas sąlygas, jeigu pardavėjas užtikrina, kad pirkimo metu neprofesionaliojo kliento pradinė minimali suma, investuojama į vieną ar kelias šioje dalyje nurodytas įsipareigojimų priemones, ne mažesnė kaip 10 000 eurų.“
1
. Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 4 dalį.
2. Pakeisti 33 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
1. Dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 ir 28 straipsnius, finansų maklerio įmonė, įvykdžiusi pavedimą kliento vardu, turi informuoti klientą, kurioje prekybos vietoje pavedimas buvo įvykdytas.“
3. Pripažinti netekusia galios 33 straipsnio 10 dalį.
4. Pakeisti 33 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Finansų maklerio įmonė, vykdanti klientų pavedimus, privalo periodiškai stebėti, ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės ir pavedimų vykdymo politika yra veiksmingos, o nustačiusi jų trūkumų, – nedelsdama, kai tai tampa įmanoma, juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė turi periodiškai stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos pavedimų vykdymo politikos apraše, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir ar pavedimams vykdyti naudojamos priemonės neturi būti tobulinamos. Finansų maklerio įmonė privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimams vykdyti naudojamų priemonių arba pavedimų vykdymo politikos pasikeitimus.“
Pakeisti 36 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Viešasis priklausomų tarpininkų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Priežiūros institucija viešąjį priklausomų tarpininkų sąrašą, nurodydama vardus ir pavardes, skelbia savo interneto svetainėje ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte. Priklausomų tarpininkų sąrašas skelbiamas siekiant sudaryti galimybę klientams pasitikrinti, ar priklausomas tarpininkas turi teisę vykdyti veiklą ir kokios finansų maklerio įmonės vardu jis veikia. Sąraše esantys priklausomo tarpininko duomenys skelbiami tol, kol priklausomas tarpininkas turi teisę vykdyti veiklą.“
Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo nustatyti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariai, dalyviai ar naudotojai laikosi jos veiklos taisyklių, ir užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą, taip pat privalo taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama duomenų kokybės standartų atitiktis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014
22b straipsnį. Finansų maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, privalo stebėti savo sistemose perduodamus pavedimus (įskaitant atšauktus pavedimus) ir sudaromus sandorius, nustatyti sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos sąlygas, elgesį, kuris draudžiamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 , ir su finansine priemone susijusių sistemų trikdžius ir užkirsti jiems kelią, taip pat skirti išteklius, reikalingus tokios stebėsenos veiksmingumui užtikrinti.“
1. Pakeisti 41 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą arba organizuotos prekybos sistemą, turi viešai paskelbti apie savo sprendimą sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir apie tai pranešti priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijai ir jos pateikimo priežiūros institucijai tvarką.“
2. Papildyti 41 straipsnį 9 dalimi: „
9. Priežiūros institucija užtikrina, kad su šio straipsnio 3–6 ir 8 dalyse nurodytais sprendimais susijusi informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
. Gyvybės draudimo ir profesinių pensijų instituciniai investuotojai ir turto valdytojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešai skelbiamą informaciją turi pateikti priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijai ir jos pateikimo priežiūros institucijai tvarką bei užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
2. Papildyti 411 straipsnį 5 dalimi: „
5. Turto valdytojai, vykdantys pensijų kaupimo veiklą, dalyvavimo politikos dokumentą rengia dėl įmonių, į kurių nuosavybės vertybinius popierius investuojamas jų valdomų pensijų fondų turtas, ta apimtimi, kuria jie valdo pensijų fondus.“
412 straipsnio pakeitimas Papildyti 412 straipsnį 5 dalimi: „5
. Gyvybės draudimo ir profesinių pensijų instituciniai investuotojai ir turto valdytojai šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją turi pateikti priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijai ir jos pateikimo priežiūros institucijai tvarką bei užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
414 straipsnio pakeitimas Papildyti 414 straipsnį 9 dalimi: „
9. Įgaliotieji konsultantai šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytą informaciją turi pateikti priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijai ir jos pateikimo priežiūros institucijai tvarką bei užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
1. Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai priežiūros institucija gauna finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos, informaciją, ar finansų maklerio įmonė ketina naudotis priklausomų tarpininkų paslaugomis, taip pat informaciją apie skiriamų priklausomų tarpininkų tapatybes (vardus ir pavardes). Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Priklausomų tarpininkų sąrašas skelbiamas siekiant sudaryti galimybę klientams pasitikrinti, ar priklausomas tarpininkas turi teisę vykdyti veiklą ir kokios finansų maklerio įmonės vardu jis veikia. Sąraše esantys priklausomo tarpininko duomenys skelbiami tol, kol priklausomas tarpininkas turi teisę vykdyti veiklą.“
2. Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Kitoje valstybėje narėje įsteigta licencijuota kredito įstaiga turi teisę pradėti teikti investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje, pasinaudodama kitoje valstybėje narėje įsteigtų priklausomų tarpininkų paslaugomis, po to, kai priežiūros institucija gauna informaciją apie priklausomų tarpininkų tapatybę (vardus ir pavardes) iš kredito įstaigos priežiūros institucijos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Priklausomų tarpininkų sąrašas skelbiamas siekiant sudaryti galimybę klientams pasitikrinti, ar priklausomas tarpininkas turi teisę vykdyti veiklą ir kokios finansų maklerio įmonės vardu jis veikia. Sąraše esantys priklausomo tarpininko duomenys skelbiami tol, kol priklausomas tarpininkas turi teisę vykdyti veiklą.“
441 straipsnio pakeitimas Pakeisti 441 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Finansų maklerio įmonė, atitinkanti šio įstatymo 156 straipsnio 16 dalyje nurodytas sąlygas, privalo viešai paskelbti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2019/2033
Pakeisti 49 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Priežiūros institucija išduoda leidimą verstis trečiosios valstybės įmonės filialo veikla tik įsitikinusi, kad trečiosios valstybės įmonė ir jos filialas atitinka šio straipsnio 7 dalyje ir 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Priežiūros institucija kiekvienais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai pateikia Lietuvos Respublikoje veikiančių trečiųjų valstybių įmonių filialų sąrašą.“
Pakeisti 50 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) duomenis apie apyvartą ir apibendrintą turto vertę, teikiant šios dalies 2 punkte nurodytas paslaugas ir vykdant veiklą;“.
Papildyti 60 straipsnį 4 dalimi: „4 .
Priežiūros institucija nustato reikalavimus šio straipsnio 2 dalyje nurodytai informacijai ir jos pateikimo tvarką bei užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte .“
Papildyti 62 straipsnio 1 dalį 8 ir 9 punktais: „8 ) taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrinama duomenų kokybės standartų atitiktis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 22b straipsnį;9 ) turėti bent 3 aktyvius daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos narius ar naudotojus, kurie turėtų galimybę sąveikauti tarpusavyje ir su visais kitais daugiašalės prekybos sistemos arba organizuotos prekybos sistemos nariais ar naudotojais kainos formavimo srityje.“
1
. Papildyti 64 straipsnį 8–11 dalimis: „
8. Rinkos operatorius privalo užtikrinti, kad numatoma bendrovės, kurios akcijas siekiama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, rinkos kapitalizacija arba, jeigu jos neįmanoma įvertinti, tos bendrovės paskutinių finansinių metų kapitalas ir rezervai, įskaitant pelną ir nuostolius, būtų ne mažesni kaip 1 milijonas eurų. Šis reikalavimas netaikomas į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiant papildomas tos pačios klasės akcijas, kurios jau įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
9. Rinkos operatorius privalo užtikrinti, kad, įtraukiant akcijas į prekybą reguliuojamoje rinkoje, bent 10 procentų įstatinio kapitalo, kurį sudaro tos klasės akcijos, būtų
išplatinta viešai. Kai prašoma įtraukti papildomas tos pačios klasės akcijas, kurios jau įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, rinkos operatorius įvertina, ar pakankamai akcijų yra išplatinta viešai, atsižvelgiant į visas akcijas, o ne tik į papildomas akcijas, kurias siekiama įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
10. Jei netenkinamas šio straipsnio 9 dalyje nustatytas reikalavimas, rinkos operatorius privalo užtikrinti, kad akcijų įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje metu būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų:1 ) pakankamai akcijų išplatinta viešai;2 ) akcijas turi pakankamas akcininkų skaičius;3 ) viešai išplatintų akcijų rinkos vertė yra pakankama.
11. Rinkos operatorius detalizuoja šio straipsnio 10 dalyje nustatytų sąlygų taikymo tvarką.“2
. Papildyti 64 straipsnį 12 dalimi: „
12. Emitentas, kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą prekybos vietoje, ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, viešai skelbdamas bet kokią informaciją, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 19 straipsnio 3 dalyje, turi ją iš karto įkelti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, kad ši informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
1. Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo šį sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nustato reikalavimus informacijai ir jos pateikimo tvarką.“
2. Papildyti 65 straipsnį 10 dalimi: „
10. Priežiūros institucija užtikrina, kad su šio straipsnio 3, 4, 6, 7 ir 9 dalyse nurodytais sprendimais susijusi informacija būtų prieinama Europos bendrame prieigos punkte.“
Papildyti 67 straipsnį 5 dalimi: „5
. Akcijoms, kurios turi ne Europos ekonominėje erdvėje išduotą finansinių priemonių tarptautinį identifikacinį numerį – ISIN kodą, arba akcijoms, kurios turi Europos ekonominės erdvėje išduotą ISIN kodą ir kuriomis prekiaujama trečiosios valstybės prekybos vietoje vietos valiuta arba ne Europos ekonominės erdvės valiuta, nurodytoms Reglamento (ES) Nr. 600/2014 23 straipsnio 1 dalies a punkte, kurių pardavimo vieta, likvidumo požiūriu esanti tinkamiausia rinka, yra trečiojoje valstybėje, reguliuojamos rinkos operatorius gali taikyti tokį patį kainos kitimo žingsnio dydį, koks taikomas tai pardavimo vietai.“
1. Pakeisti 70 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Esant nepaprastajai padėčiai reguliuojamoje rinkoje,
jeigu šioje ar susijusioje rinkoje per trumpąjį laikotarpį matyti, kad labai svyruoja finansinės priemonės kaina, turi būti nustatytos priemonės, leidžiančios laikinai sustabdyti arba apriboti prekybą, o išimtiniais atvejais – atšaukti, pakeisti arba koreguoti bet kokį sandorį. Reguliuojamoje rinkoje turi būti užtikrinta, jog prekybos sustabdymo arba apribojimo parametrai būtų nustatyti taip, kad būtų atsižvelgiama į skirtingų turto klasių ir poklasių likvidumą, rinkos modelio pobūdį ir naudotojų tipus ir kad jų pakaktų siekiant išvengti didelių prekybos tvarkos sutrikimų.“
2. Papildyti 70 straipsnį 71 dalimi: „71
. Rinkos operatoriaus valdomoje interneto svetainėje privaloma atskleisti prekybos sustabdymo arba apribojimo aplinkybes ir pagrindinių tuo tikslu naudotų techninių parametrų nustatymo principus. Kai reguliuojama rinka nesustabdo ir neapriboja prekybos, nepaisydama didelio kainų pokyčio, darančio poveikį finansinei priemonei ar susijusioms finansinėms priemonėms, dėl kurių vienoje ar keliose rinkose susidaro nustatytą tvarką pažeidžiančių prekybos sąlygų, priežiūros institucija gali imtis priemonių normaliam rinkų veikimui atkurti, įskaitant šio įstatymo 93 straipsnio 5 dalies 3 ir 6 punktuose ir 102 straipsnio 3 dalies 1 ir 19 punktuose nurodytų priežiūros įgaliojimų naudojimą.“
Pripažinti netekusiu galios 71 straipsnį.
1. Pakeisti 73 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių pozicijų valdymo kontrolė “.
2. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo vykdyti šių biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių pozicijų valdymo kontrolę.“3
. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
2. Vykdydami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pozicijų valdymo kontrolę, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, turi šias pareigas:“.
4. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:2
) susipažinti su asmenų pateikta informacija, įskaitant visą svarbią informaciją apie pozicijos arba prisiimtos rizikos dydį ir tikslą, informaciją apie naudos gavėjus arba pagrindinius savininkus, jungtinės veiklos susitarimus ir bet kokį turtą ar įsipareigojimus pagrindinėje rinkoje, įskaitant, jeigu tikslinga, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių, kurios grindžiamos ta pačia biržos preke ir pasižymi tokiomis pat savybėmis, kitose prekybos vietose ir ekonomiškai lygiaverčių nebiržinės prekybos sandorių, sudarytų per jų narius ir dalyvius, pozicijas;“.
5. Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių pozicijų apribojimai, taikomi pagal šio įstatymo 72 straipsnį, ir šiame straipsnyje nurodyta pozicijų valdymo kontrolė privalo būti skaidrūs ir nediskriminaciniai, atsižvelgiant į rinkos dalyvių pobūdį ir sudėtį bei į tai, kiek jie naudojasi galimybe sudaryti sandorius.“
6. Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, valdantis prekybos vietą, pateikia priežiūros institucijai išsamią informaciją apie biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių pozicijų valdymo kontrolės priemones.“
1
. Pakeisti 76 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, kurioje prekiaujama biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, privalo:1
) kai prekybos vietose prekiaujama pasirinkimo sandoriais, viešai skelbti 2 savaitines ataskaitas, iš kurių viena neapimtų pasirinkimo sandorių, nurodydami skirtingų kategorijų asmenų turimas bendras atviras pozicijas, susijusias su skirtingomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama jų prekybos vietoje, taip pat nurodydami ilgųjų ir trumpųjų pozicijų skaičių pagal tokias kategorijas, jų pokyčius po ankstesnės ataskaitos paskelbimo dienos, kiekvienos kategorijos bendro atvirų pozicijų skaičiaus procentinę dalį ir kiekvienos kategorijos pozicijų turėtojų skaičių pagal šio straipsnio 6 dalį;2
) kai prekybos vietose neprekiaujama pasirinkimo sandoriais, viešai skelbti savaitinę ataskaitą, kurioje pateikiami šios dalies 1 punkte nustatyti duomenys;3 ) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas ataskaitas pateikti priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai;4 ) priežiūros institucijai bent vieną kartą per dieną pateikti išsamią visų asmenų, įskaitant jų narius arba dalyvius ir jų klientus, turimų pozicijų išklotinę toje prekybos vietoje.
2. Pakeisti 76 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Ataskaitose, nurodytose šio straipsnio 1 dalies 1
ir 2 punktuose, ir išklotinėse, nurodytose šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių
pozicijos skirstomos į:1 ) pozicijas, kuriomis objektyviai įvertinus mažinama tiesiogiai su komercine veikla susijusi rizika;2 ) kitas pozicijas.“
3. Pakeisti 76 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
4. Finansų maklerio įmonės, prekiaujančios biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ne prekybos vietoje, šio įstatymo 72 straipsnio 10 dalyje nurodytai centrinei priežiūros institucijai arba, kai centrinės priežiūros institucijos nėra, priežiūros institucijai, kai ji prižiūri prekybos vietą, kurioje prekiaujama tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų
išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, arba centrinei priežiūros institucijai, jeigu tomis biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis dideliu mastu prekiaujama prekybos vietose, esančiose ne vienoje valstybėje narėje, kasdien privalo pateikti:“.
4. Pakeisti 76 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) išsamią pozicijų išklotinę, nurodydamos pozicijas, įgytas sudarant ekonomiškai lygiavertes nebiržinės prekybos sutartis;“.
5. Pakeisti 76 straipsnio 6 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
6. Asmenis, turinčius biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų
išvestinių finansinių priemonių pozicijų, finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys tą prekybos vietą, atsižvelgdami į kiekvieną taikomą veiklos leidimą, pagal pagrindinės veiklos pobūdį priskiria prie vienos iš šių kategorijų:“.
6. Pakeisti 76 straipsnio 6 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) kai turima apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių, – prie veiklos vykdytojų, veikiančių pagal Klimato kaitos valdymo įstatymą.“
Pakeisti 88 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Centrinių depozitoriumų ir sąskaitų tvarkytojų aukščiausiuoju ir žemesniuoju finansinių priemonių apskaitos lygiais tvarkomos finansinės priemonės privalo turėti ISIN kodą.“
1. Pakeisti 102 straipsnio 3 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16 ) vykdyti papildomus likvidumo reikalavimus; “.
2. Papildyti 102 straipsnio 3 dalį 225 punktu: „225 ) sustabdyti finansų maklerio įmonių vykdomą bet kokių emitentų remiamų tyrimų, kurie buvo rengiami nesilaikant emitentų remiamiems tyrimams taikomo ES elgesio kodekso, platinimą;“.
3. Pakeisti 102 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Pagal šio straipsnio 3 dalies 6 ir 16 punktus nustatant tinkamą individualaus nuosavų lėšų reikalavimo dydį, taip pat papildomus likvidumo reikalavimus, atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius priežiūros institucijos atlikto priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, finansų maklerio įmonės valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus . “
Pakeisti 111 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19 ) dėl Reglamento (ES) 2020/1503 pažeidimo uždraudžia šį Reglamentą pažeidusiam sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo valdymo organo nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, atlikti vadovaujamas funkcijas sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų įmonėse;“.35
straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas Papildyti 112 straipsnio 1 dalį 205 punktu: „20 5 ) pažeisti Reglamento (ES) 2024/3005 2 straipsnio 2 dalies c punkto antroje pastraipoje nustatyti reikalavimai;“.
„Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo priedas
12001 m. gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos, kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius.
dėl kredito reitingų agentūrų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2869 .3 .
(ES) Nr. 236/2012 dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir tam tikrų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių aspektų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2845 .
4. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2987
.
5. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2994 .6 .
(ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2025/1215 .7
. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB , 2003/125/EB ir 2004/72/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2809 .
8. 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/2811 .
9. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2809 .
102014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES , kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB , direktyvos 2001/24/EB , 2002/47/EB , 2004/25/EB , 2005/56/EB , 2007/36/EB , 2011/35/ES , 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1174 . 11 .
2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2845 .
122014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2869 . 13 .
(ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2869 .14 .
(ES) Nr. 2016/1011 dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse arba siekiant įvertinti investicinių fondų veiklos rezultatus, kuriuo iš dalies keičiami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. gegužės 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2025/914 .
15. 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/828 , kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu, su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2864 .
16. 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/2809 .17
. 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB , 2009/65/EB , 2011/61/ES , 2013/36/ES , 2014/59/ES ir 2014/65/ES , su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2864 . 18 . 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 , (ES) Nr. 575/2013 , (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 , su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2869 . 19 .
(ES) 2019/2088 dėl su tvarumu susijusios informacijos atskleidimo finansinių paslaugų sektoriuje su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/2869 .
20. 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 .
21. 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937
, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 12 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/1988 .
222020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010 , (ES) Nr. 648/2012 , (ES) Nr. 600/2014 , (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB , 2004/25/EB , 2007/36/EB , 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 .
232022 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/858 dėl paskirstytojo registro technologija grindžiamoms rinkos infrastruktūroms skirtos bandomosios tvarkos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 909/2014 ir Direktyva 2014/65/ES .
24
. 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2556 , kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB , 2009/138/EB , 2011/61/ES , 2013/36/ES , 2014/59/ES , 2014/65/ES , (ES) 2015/2366 ir (ES) 2016/2341 dėl finansų sektoriaus skaitmeninės veiklos atsparumo.
252022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2554 dėl skaitmeninės veiklos atsparumo finansų sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 , (ES) Nr. 648/2012 , (ES) Nr. 600/2014 , (ES) Nr. 909/2014 ir (ES) 2016/1011 .
dėl reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus veiklos skaidrumo ir sąžiningumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/2088 ir (ES) 2023/2859 . –––––––––––––––––––“.
1. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, 30 ir 31 straipsniai įsigalioja 2026 m. gegužės 10 d.
2. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 1–3 dalys, 25 straipsnio 1 dalis ir 33 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 m. birželio 6 d.
3. Šio įstatymo 35 straipsnis įsigalioja 2026 m. liepos 2 d.
4. Šio įstatymo 2 straipsnio 2, 3 dalys ir 25 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2028 m. sausio 10 d.5
. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 9 dalis, 13, 15 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis ir 17, 18, 23, 26 straipsniai įsigalioja 2030 m. sausio 10 d.
6. Lietuvos bankas iki 2026 m. gegužės 9 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO NR. X-1024 2, 3, 13, 142 , 154 , 156 , 17, 25, 27, 29, 291 , 33, 36, 40, 41, 411 , 412 , 414 , 43, 441 , 49, 50, 60, 62, 64, 65, 67, 70, 73, 76, 88, 102, 111, 112 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 71 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1 . Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 13, 142 , 154 , 156 , 17, 25, 27, 29, 291 , 33, 36, 40, 41, 411 , 412 , 414 , 43, 441 , 49, 50, 60, 62, 64, 65, 67, 70, 73, 76, 88, 102, 111, 112 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – FPRĮ projektas) ir
su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai parengti į nacionalinę teisę perkeliant
(ES) 2023/2864 , kuria iš dalies keičiamos tam tikros direktyvos, kiek tai susiję su Europos bendro prieigos punkto sukūrimu ir veikimu, (toliau – Direktyva (ES) 2023/2864 ), 2024 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/790 , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, (toliau – Direktyva (ES) 2024/790 ),
(ES) 2024/2811 , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES
, siekiant viešąsias kapitalo rinkas Sąjungoje padaryti patrauklesnes įmonėms ir sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kapitalo, ir panaikinama Direktyva 2001/34/EB , (toliau – Direktyva (ES) 2024/2811 ) ir įgyvendinant 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2869 , kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai, kiek tai susiję su Europos bendro prieigos punkto sukūrimu ir veikimu, (toliau – Reglamentas (ES) 2023/2869 ), 2024 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/2809 , kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2017/1129 , (ES) Nr. 596/2014 ir (ES) Nr. 600/2014
siekiant viešąsias kapitalo rinkas Sąjungoje padaryti patrauklesnes įmonėms ir sudaryti palankesnes sąlygas mažosioms bei vidutinėms įmonėms gauti kapitalo, (toliau – Reglamentas (ES) 2024/2809 ), 2025 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2025/914 , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1011 , kiek tai susiję su lyginamųjų indeksų taisyklių taikymo sritimi, trečiojoje šalyje esančio administratoriaus teikiamų lyginamųjų indeksų naudojimu Sąjungoje ir tam tikrais atskaitomybės reikalavimais, (toliau – Reglamentas (ES) 2025/914 ) ir 2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/3005
dėl reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus veiklos skaidrumo ir sąžiningumo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/2088 ir (ES) 2023/2859 (toliau – Reglamentas (ES) 2024/3005 ). Kartu parengti su FPRĮ projektu susiję įstatymų projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai):1 ) Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr.
X-1023 2, 5, 6, 7, 15, 23, 26, 29, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VPĮ projektas);2 ) Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42,433 , 474 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LBĮ projektas);3 ) Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 73,751 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BĮ projektas);4
) Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 31, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KISĮ projektas);5 ) Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376
(toliau – IISKISĮ projektas) ;6 )
2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABĮ projektas);7 ) Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 2, 254 , 37, 43, 98 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FTĮ projektas);8
) Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2, 10, 12, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ĮPFKPPĮ projektas);9 ) Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 3, 54, 66, 137, 147, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DĮ projektas);10 ) Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr.
X-745 3, 2, 4, 10, 19, 51, 54, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PPKĮ projektas);11 ) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr.
straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PSPKĮ projektas);12
) Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo Nr. XIV-1329 55, 66, 85 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PVPPOĮ projektas);13 ) Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymo Nr. XIV-2879 6, 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KRĮ projektas);14 ) Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. VIII-1227
straipsniu įstatymo projektas (toliau – FAAKUPĮ projektas);15 ) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 43 straipsniu įstatymo projektas (toliau – JARĮ projektas);16
) Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 ir 1051 straipsniais įstatymo Nr. XIV-767 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;17 ) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 80 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas.
(ES) Nr. 2023/2859 , kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, užtikrinantis centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse, (toliau – ESAP reglamentas), Reglamentas (ES) 2023/2869 ir Direktyva (ES) 2023/2864
, kuriais sukuriamas Europos bendras prieigos punktas (toliau – ESAP). Šių teisės aktų paketu siekiama įtvirtinti vieno langelio principu veikiančią Europos Sąjungos (toliau – ES) lygmens platformą, kuri suteiktų investuotojams su finansiniais duomenimis bei tvarumo rodikliais susijusią informaciją apie ES įmones (biržines bendroves, kredito įstaigas, fondus ir fondų valdytojus, finansų maklerio įmones, draudimo įmones, audito įmones ir t. t.), taip pat padėti įmonėms, ypač mažoms ir vidutinėms, tapti labiau matomoms investuotojams, suteikiant lengvesnę prieigą prie jų finansinės ir tvarumo informacijos. Teisės aktų, kuriais sukuriamas ESAP, įgyvendinimu taip pat siekiama suderinti ataskaitų teikimo reikalavimus ir užtikrinti ES bei nacionalinių duomenų bazių sąveikumą, o standartizuota informacija apie įmones padės sumažinti rinkos asimetriją ir paskatins sąžiningesnę konkurenciją.
Centralizuota ir standartizuota informacija padės didinti rinkos skaidrumą ir pasitikėjimą, kas ypač svarbu mažmeniniams investuotojams. ESAP nėra nauja duomenų bazė – tai sąveikus sluoksnis (angl. interoperable layer ), pagrįstas esamais ES ir nacionaliniais registrais. ESAP nesukuria naujų ar papildomų informacijos atskleidimo reikalavimų, į jį bus teikiama informacija,
kuri turi būti viešinama pagal atitinkamas direktyvų ir reglamentų nuostatas ir pagal visus papildomus teisiškai privalomus ES teisės aktus. ESAP administruos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, o duomenis teiks Europos priežiūros institucijos, nacionalinės kompetentingos institucijos, nacionaliniai viešieji registrai ir nacionaliniai oficialiai paskirti mechanizmai (angl.
Oficially Appointed Mechanisms, OAMs ), dar vadinami duomenų rinkimo įstaigomis. Duomenys į ESAP bus teikiami pagal 35 ES teisės aktus (19 reglamentų ir 16 direktyvų), todėl kartu su ESAP reglamentu ir buvo priimtas Reglamentas 2023/2869 ir Direktyva 2023/2864
, kuriais iš dalies keičiami šie teisės aktai, siekiant užtikrinti, kad reikiamos institucijos pateiktų duomenis ir informaciją į ESAP. Kadangi į ESAP teikiamos informacijos aprėptis labai didelė, toks teikimas bus vykdomas 3 etapais – I etape duomenys bus pradedami teikti į ESAP 2026 m. liepos 10 d., II ir III duomenų teikimo etapai atitinkamai numatyti 2028 m. sausio 10 d. ir 2030 m. sausio 10 d.
Siekiant įgyvendinti teisės aktų nuostatas, kuriomis sukuriamas ESAP, parengti FPRĮ, VPĮ ir kitų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kurių pagrindiniai uždaviniai yra:
2024 m. vasario 28 d. priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų [1] (toliau – Reglamentas (ES) 600/2014 ) pakeitimus dėl duomenų skaidrumo didinimo, kliūčių konsoliduotoms informacinėms juostoms atsirasti šalinimo, prekybos pareigų optimizavimo bei draudimo gauti užmokestį už pavedimų srautus, tuo pačiu metu priimta Direktyva (ES) 2024/790 , keičianti Direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų [2]
nuostatas, kurios susijusios su šių paslaugų reglamentavimu. Priimtų ES teisės aktų tikslas – padidinti finansinių priemonių rinkos skaidrumą ir duomenų prieinamumą, pašalinant konsoliduotos informacinės juostos kūrimo ES kliūtis. Kadangi Direktyvoje 2014/65/ES taip pat yra nuostatų, susijusių su konsoliduota informacine juosta ir duomenų skaidrumu, joje turėtų būti įtraukti Reglamento (ES) 600/2014
daliniai pakeitimai. Konsoliduotos informacinės juostos atsiradimas suteiktų rinkos dalyviams išsamų vaizdą apie finansinių priemonių kainas ir prekybos apimtis visoje ES, todėl pagrindinis šių ES teisės aktų uždavinys – užtikrinti duomenų prieinamumą mažmeniniams investuotojams, padidinti jų dalyvavimą kapitalo rinkose, taip pat padidinti finansinių priemonių matomumą visoje ES rinkoje. Konsoliduotos informacinės juostos ir prekybos finansinėmis priemonėmis pareigų reglamentavimas šiuo metu nustatytas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (toliau – FPRĮ), todėl šiuos reikalavimus būtina tikslinti, atsižvelgiant į naujausius ES teisės aktus.
vertybinių popierių įtraukimo į viešųjų rinkų sąrašus
teisės aktų paketas (angl. Listing Act package ), kurį sudaro Reglamentas (ES) 2024/2809 ir Direktyva (ES) 2024/2811 . Šio paketo pagrindinis tikslas – padaryti viešąsias rinkas patrauklesnes ES įmonėms ir palengvinti mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) prieigą prie kapitalo. Kartu siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą ir supaprastinti įtraukimo į vertybinių popierių biržos sąrašus taisykles. Siekiant įgyvendinti šių ES teisės aktų nuostatas, parengti VPĮ ir FPRĮ projektai, kurių pagrindiniai uždaviniai yra šie:
tyrimų atskyrimo taisykles ir panaikinant rinkos kapitalizacijos ribą;
Reglamentas (ES) 2024/3005 , kurio pagrindinis tikslas – padidinti reitingavimo pagal aplinkos, socialinius ir valdymo (toliau – ASV) kriterijus veiklos skaidrumą, patikimumą ir palyginamumą, įtvirtinant vienodus reikalavimus ASV reitingų teikėjams visoje ES. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad ASV reitingai būtų pagrįsti aiškiais metodais, būtų nepriklausomi ir nešališki, ir įpareigoti ASV reitingų teikėjus atskleisti savo vertinimo metodikas, modelius. Siekiant įgyvendinti Reglamentą (ES) 2024/3005
, numatoma LBĮ Lietuvos banką paskirti institucija, kuri užtikrintų šio reglamento taikymą ir vykdymo priežiūrą nacionaliniu lygmeniu.
Reglamentas (ES) 2025/914
, kurio pagrindinis tikslas – susiaurinti lyginamųjų indeksų reglamentavimo sritį, taikant ją tik ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams, svarbiems lyginamiesiems indeksams, ES prisitaikymo prie klimato kaitos ir ES su Paryžiaus susitarimu suderintiems lyginamiesiems indeksams. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas lyginamųjų indeksų administratoriams ir sumažinti administracinę naštą, taip pat numatoma, kad nacionalinė kompetentinga institucija gali nustatyti lyginamąjį indeksą kaip svarbų tik tuo atveju, jei jokia kita kompetentinga institucija anksčiau jo nėra nustačiusi. Siekiant įgyvendinti Reglamentą (ES) 2025/914 , tikslinamas FPRĮ projekto priedas.
Kitos FPRĮ projekto nuostatos parengtos įvertinus Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato 2024 m. rugsėjo 23 d. paklausimą Nr. EUP(2024)10763 dėl 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB , 2009/65/EB , 2011/61/ES , 2013/36/ES , 2014/59/ES ir 2014/65/ES , (toliau – Direktyva (ES) 2019/2034 ) ir 2025 m. balandžio 16 d. paklausimą Nr.
EUP(2025)10920 dėl 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937
, (toliau – Reglamentas (ES) 2020/1503 ) tinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir nustačius, kad tinkamam Direktyvos (ES) 2019/2034 ir Reglamento (ES) 2020/1503 įgyvendinimui reikia patikslinti tam tikras FPRĮ nuostatas.2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė) Kapitalo rinkų skyriaus vedėja Ramunė Radvilienė, el. p. [email protected] .3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srities duomenys Šiuo metu finansų rinkų dalyviai –
biržinės bendrovės, kredito institucijos, fondai ir fondų valdytojai, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, audito įmonės ir kit i duomenis ir kitą informaciją, susijusią su savo veikla, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais ir ES reglamentais, kai kuriais atvejais privalo pateikti priežiūros institucijai, viešajam registrui ir (ar) paskelbti viešai. Investuotojams ir kitiems rinkos dalyviams gali būti sudėtinga rasti visą reikiamą informaciją apie finansines priemones ir įmones, nes ji dažnai pateikiama skirtingais formatais ir pasklidusi įvairiuose šaltiniuose, o tai apsunkina prieigą ir palyginimą.
Informacijos apie sandorius pranešimo paslaugų teikėjų licencijavimas ir veikla Įgyvendinant Direktyvoje 2014/65/ES ir Reglamente (ES) 600/2014
nustatytus rinkos skaidrumo ir informacijos apie finansinių priemonių sandorius teikimo reikalavimus, FPRĮ šiuo metu nustatyti informacijos apie sandorius teikėjų (informacijos apie sandorius skelbimo subjektas, patvirtinto pranešimų apie sandorius teikimo subjektas ir konsoliduotos informacijos apie sandorius skelbimo subjektas) licencijavimo reikalavimai ir funkcijos skelbiant, teikiant ir konsoliduojant informaciją apie prekybą finansinėmis priemonėmis.
Pareiga paskelbti prospektą Šiuo metu prospektų rengimo, tvirtinimo ir skelbimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymas, kuris įgyvendina 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1129
dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB , (toliau – Reglamentas (ES) 2017/1129 ).
Pagal šiuo metu galiojančias Vertybinių popierių įstatymo nuostatas, prospekto rengimo, tvirtinimo ir skelbimo reikalavimai Lietuvoje netaikomi viešai siūlomiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido valstybėje narėje įsteigtas emitentas, jeigu jo visų viešai siūlomų vertybinių popierių bendra pardavimo vertė ES valstybėse narėse neviršija 8 milijonų eurų skaičiuojant per 12 mėnesių. Šiame įstatyme nustatyti ir kiti atvejai, kai paskelbti vertybinių popierių prospekto nereikalaujama: kai vertybiniai popieriai siūlomi tik profesionaliesiems investuotojams arba jie siūlomi mažiau kaip 150 fizinių ir juridinių asmenų kiekvienoje ES valstybėje narėje, neįskaitant profesionaliųjų investuotojų, ir kitos išimtys.
Tyrimų reikalavimai ir MVĮ augimo rinka
Šiuo metu reikalavimai trečiųjų šalių atliekamiems tyrimams finansų maklerio įmonei, teikiančiai klientams portfelio valdymo arba kitas investicines ar papildomas paslaugas, nustatyti FPRĮ. Finansų maklerio įmonė ir tyrimo paslaugų teikėjas turi iš anksto susitarti dėl mokėjimų už tyrimus dalies, informuoti klientus apie bendrus mokėjimus už pavedimų vykdymo paslaugas ir tyrimus, o patys tyrimai gali būti finansuojami bendrais mokėjimais tik tuo atveju, jei jie susiję su emitentais, kurių rinkos kapitalizacija ar nuosavo kapitalo vertė per pastaruosius 3 metus neviršijo 1 mlrd. eurų.
FPRĮ taip pat reglamentuoja mažų ir vidutinių augimo rinkų steigimą, nustato jų veiklos organizavimo reikalavimus ir statuso panaikinimo sąlygas. Audito įmonių civilinė atsakomybė
Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas (toliau – FAAUPĮ) reglamentuoja pareigą audito įmonėms drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu (29 straipsnis) – audito įmonių, atliekančių ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma – 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui per metus.4 .
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ESAP įgyvendinimas
Siekiant paskirti ESAP reglamente nurodytas duomenų rinkimo įstaigas, kurioms turi būti pateikti ES reglamentais ir nacionaliniais teisės aktais pagrįsti duomenys ir kurios perduoda pateiktus duomenis ESAP, reikia pakeisti nacionalinius teisės aktus. Duomenys į ESAP bus teikiami pagal 35 ES teisės aktus (19 reglamentų ir 16 direktyvų). Pagal daugumą ES ir nacionalinių teisės aktų duomenis šiuo metu renka priežiūros institucija – Lietuvos bankas, taip pat dalis duomenų skelbiama Centrinėje reglamentuojamos informacijos bazėje, kurios priežiūrą vykdo reguliuojamos rinkos operatorius. Be to, pagal kai kuriuos teisės aktus, duomenų rinkimas pavestas valstybės įmonei Registrų centrui ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba). Atsižvelgiant į tai, kad vienos šalies duomenų rinkimo įstaigų, teikiančių į ESAP duomenis, skaičius neapribotas, ESAP sukūrimą įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais siūloma nustatyti, kad Lietuvoje šios institucijos būtų 4:
1 ) Lietuvos bankas,2 ) valstybės įmonė Registrų centras,3 ) Tarnyba,4 ) reguliuojamos rinkos operatorius. FPRĮ pakeitimas Siekiant sustiprinti finansų maklerio įmonių skaidrumą ir priežiūrą, FPRĮ 27 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad tam tikros finansų maklerio įmonės (išskyrus mažas ir tarpusavio sąsajų neturinčias įmones) privalėtų viešinti Reglamento (ES) 2019/2033
46 straipsnyje nurodytą informaciją dažniau nei kartą per metus. Informacijos skelbimo terminus ir būdus (žiniasklaidoje ir interneto svetainėse) nustatytų priežiūros institucija. Taip pat siūloma suteikti priežiūros institucijai teisę reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės kasmet viešai skelbtų savo teisinės struktūros, valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą arba pateiktų nuorodas į šią informaciją. Tokia pareiga būtų grindžiama FPRĮ 7, 11 ir 16 straipsniuose nustatytais informacijos atskleidimo reikalavimais.
Siekiant užtikrinti informacijos perdavimą ESAP, FPRĮ 29 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad emitentai savo remiamus tyrimus
turi pateikti rinkos operatoriui, taip pat užtikrinti, kad kartu su tyrimų medžiaga būtų pateikiami metaduomenys, kuriuose nurodoma, kad informacija atitinka emitentų remiamiems tyrimams taikomą ES elgesio kodeksą. Siekiant atgaivinti tyrimų rinką ir užtikrinti pakankamą įmonių, visų pirma mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, tyrimų aprėptį, siūloma toliau koreguoti tyrimų atsiejimo taisykles, kad finansų maklerio įmonės turėtų daugiau lankstumo pasirinkti, kaip organizuoti mokėjimus už vykdymo paslaugas, kurios suprantamos kaip investicinės įmonės teikiamos paslaugos, susijusios su klientų pavedimų vykdymu, ir tyrimus, taip apribojant atvejų, kai atlikti atskirus mokėjimus galėtų būti pernelyg sudėtinga, skaičių. Siekiant palengvinti mažų ir vidutinių įmonių prieigą prie analitikų aprėpties, nes nepriklausomi tyrimai dažnai tokių įmonių neanalizuoja, emitentų remiamiems tyrimams siūloma nustatyti paprastesnį reguliavimą, tačiau taikant pakankamus skaidrumo reikalavimus, kad investuotojai nebūtų klaidinami. FPRĮ 33 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti pareigą finansų maklerio įmonėms informuoti klientus apie prekybos vietas, kuriose buvo įvykdytas pavedimas kliento vardu dėl finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga pagal Reglamento
(ES) 600/2014 23 ir 28 straipsnius. Priežiūros institucija nustato informacijos pateikimo tvarką ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. FPRĮ 36 straipsnio pakeitimais siūloma papildomai nustatyti, kad viešasis priklausomų tarpininkų sąrašas, kurį tvarko ir skelbia savo interneto svetainėje priežiūros institucija, taip pat turi būti prieinamas ESAP.
ir 412 straipsnių pakeitimais siūloma nustatyti, kad gyvybės draudimo ir profesinių pensijų instituciniai investuotojai ir turto valdytojai priežiūros institucijai turi pateikti dalyvavimo politikos dokumentą ir informaciją apie savo investavimo strategijos suderinamumą su įsipareigojimais bei susitarimus su turto valdytoju, kai investuoja tiesiogiai arba per kolektyvinio investavimo subjektą. FPRĮ 414 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad įgaliotieji konsultantai priežiūros institucijai pateiktų informaciją apie savo elgesio kodeksą. Priežiūros institucija nustato informacijos pateikimo tvarką ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama ESAP.
Rinkos operatoriaus priežiūros institucijai pateikta informacija apie reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, taip pat apie reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių keičiasi asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos veiklai, vadovaujantis FPRĮ 60 straipsniu, taip pat turi būti prieinama ESAP, todėl siūloma papildyti šį straipsnį nustatant, kad priežiūros institucija nustato informacijos pateikimo tvarką ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. Taip pat FPRĮ 65 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad reguliuojamos rinkos operatoriaus sprendimas dėl prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo reguliuojamoje rinkoje ir kita susijusi informacija, vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, turi būti pateikti priežiūros institucijai.
FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d. Vertybinių popierių įstatymo pakeitimas Siekiant užtikrinti reglamentuojamos ir kitos informacijos perdavimą ESAP, Vertybinių popierių įstatymo 23 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad reguliuojamos rinkos operatorius užtikrina, kad emitentų į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę pateikta reglamentuojama informacija ir kita informacija būtų prieinama ESAP.
Reguliuojamos rinkos operatorius, suderinęs su priežiūros institucija išsamią informacijos teikimo ESAP tvarką, ją nustato ir užtikrina, kad šios tvarkos būtų laikomasi. Tvarka pripažįstama suderinta priežiūros institucijos sprendimu. Siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. liepos 10 d.
Siekiant užtikrinti, kad bendrovės, dėl kurių akcijų teiktinas arba teikiamas oficialus siūlymas, informacija apie nustatytą balsų ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą ir cirkuliarai, informacija apie pasirinktą priežiūros instituciją, kuri prižiūrės oficialų siūlymą dėl bendrovės vertybinių popierių, kuriais vienu metu leista prekiauti kelių ES valstybių reguliuojamose rinkose, ir bendrovės valdymo organų motyvuota nuomonė apie oficialų siūlymą būtų prieinami ESAP, Vertybinių popierių įstatymo 30 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad bendrovės, gavusios šią informaciją, turi ją įkelti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, siekiant, kad ši informacija būtų prieinama ESAP.
Vertybinių popierių įstatymo
29 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl privalomo oficialaus siūlymo kainos taip pat turi būti prieinamas ESAP. Siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo pakeitimas Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) 2019/2088 nustatytas funkcijas priežiūros institucijai Lietuvoje atlieka Lietuvos bankas, LBĮ projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas užtikrina, jog finansų rinkų dalyvių pateikta informacija, nurodyta Reglamento (ES) 2019/2088
3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse, 5 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje, (informacija apie tvarumo rizikų integravimą į investicijų sprendimų priėmimo procesą, pareiškimai apie pagrindinių neigiamų poveikių tvarumo veiksniams vertinimą, atlygio politikos suderinimas su tvarumo rizikų integravimu ir kt.) būtų prieinama ESAP, vadovaujantis taikytinu ES deleguotuoju teisės aktu. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2028 m. sausio 10 d., atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2023/2869 nustatytą šios kategorijos duomenų pateikimo ESAP terminą.
LBĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas užtikrina, jog finansų rinkų dalyvių savanoriškai pateikta informacija būtų prieinama ESAP.
Ši nuostata taikytina tiems finansų rinkų dalyviams, kuriems nei ES teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato privalomos informacijos teikimo pareigos, tačiau jie nori viešai skelbti atitinkamą informaciją per ESAP. Svarbu, kad ši informacija būtų struktūrizuota ir teikiama pagal ES teisės aktuose nustatytus techninius standartus, kad ją būtų galima įtraukti į ESAP sistemą. LBĮ 474 straipsnio pakeitimu, siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas informaciją ir savo sprendimus, susijusius su pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis ir kitos sisteminės svarbos įstaigomis, praneša Europos sisteminės rizikos valdybai ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d.
LBĮ projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos bankas užtikrina, kad pagal LBĮ paskelbta informacija apie finansų rinkų dalyviams pritaikytas poveikio priemones būtų prieinama ESAP , vadovaujantis taikytinu ES deleguotuoju teisės aktu. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų 2026 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimas BĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2030 m. sausio 10 d. priežiūros institucija turi užtikrinti, kad jos sprendimas paskirti laikinąjį administratorių arba jį atšaukti turi būti ne tik paskelbtas priežiūros institucijos interneto svetainėje, bet ir prieinamas ESAP.
Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimas
KISĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2028 m. sausio 10 d. priežiūros institucija turi užtikrinti, kad pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas, informacija apie valdymo įmonės ar investicinės bendrovės-valdytojos licencijos išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, kolektyvinio investavimo subjekto prospektai ir periodinės ataskaitos turi būti prieinami ESAP.
Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimas IISKISĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2028 m. sausio 10 d. valdymo įmonė ir investicinė bendrovė-valdytoja
savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą turi paskelbti savo interneto svetainėje ir pateikti priežiūros institucijai, kad jis būtų prieinamas ESAP. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas ABĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2030 m. sausio 10 d. akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, viešai skelbdamos visuotinio akcininkų susirinkimo balsavimo rezultatus, informaciją apie bendrovės atlygio politiką ir atlygį, taip pat apie esminius sandorius su susijusia šalimi, turi visą šią informaciją iš karto įkelti į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, kad reguliuojamos rinkos operatorius ją perduotų ESAP.
Lietuvos Respublikos
finansinio tvarumo įstatymo (toliau – FTĮ) pakeitimas FTĮ projektu siūloma nustatyti, kad subjektai, kuriems pagal FTĮ 25 straipsnio 1 dalį taikomas minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimas, viešai skelbdami informaciją apie nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumas, jų sudėtį ir minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimo taikymą, ją turi pateikti pertvarkymo institucijai
. Pertvarkymo institucija nustato informacijos pateikimo tvarką ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. FTĮ 37 straipsnio pakeitimu siūloma nustatyti, kad finansinės grupės subjektai informaciją apie grupės finansinės paramos susitarimus ne tik skelbtų viešai, bet ir pateiktų priežiūros institucijai. Priežiūros institucija nustato informacijos pateikimo tvarką ir užtikrina, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. FTĮ 43 ir 98 straipsnių pakeitimais siūloma nustatyti, kad pertvarkymo institucija turi užtikrinti, kad jos sprendimai paskirti specialųjį valdytoją pertvarkomam subjektui ir sprendimo dėl pertvarkymo kopijos arba pranešimai būtų prieinami ESAP. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d.
Lietuvos Respublikos
įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo pakeitimas ĮPFKPPĮ projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigtos prižiūrimos įmonės finansų konglomerato lygiu kiekvienais metais ne tik viešai skelbtų, bet ir pateiktų priežiūros institucijai išsamią informaciją arba nuorodas į lygiavertę informaciją apie savo teisinę formą, valdymo ir organizacinę struktūrą. Priežiūros institucija turi nustatyti informacijos pateikimo tvarką ir užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d.
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimas DĮ projektu siūloma nustatyti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė,
dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė mokumo ir finansinės būklės ataskaitą ne tik paskelbia, bet ir pateikia priežiūros institucijai, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus, o priežiūros institucija užtikrina, kad ši ataskaita būtų prieinama ESAP. Taip pat DĮ projektu siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija turi užtikrinti, kad teismo ar jos pačios sprendimo taikyti intervencines priemones rezoliucinė dalis ir priimtas sprendimas likviduoti draudimo įmonę, nutraukti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo veiklą ar iškelti draudimo įmonės bankroto bylą būtų prieinami ESAP. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d.
Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo pakeitimas PPKĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2030 m. sausio 10 d. pensijų asociacijos turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie atlyginimų politiką, kiekvieno pensijų asociacijos pensijų fondo investavimo politikos principus ir visuotinio pensijų asociacijos narių susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį bei metinę veiklos ataskaitą.
Priežiūros institucija turi nustatyti informacijos pateikimo tvarką ir užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo pakeitimas PSPKĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2028 m. sausio 10 d.
Europos asmeninės pensijos produkto teikėjas, viešai skelbdamas pagrindinės informacijos dokumentą, jį taip pat pateikia priežiūros institucijai, kad jis būtų prieinamas
Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo pakeitimas PVPPOĮ projektu siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija kredito įstaigų, kurių padengtųjų obligacijų programos įtrauktos į viešąjį padengtųjų obligacijų programų sąrašą, sąrašus kasmet ne tik pateiktų Europos bankininkystės institucijai, bet ir užtikrintų, kad ši informacija būtų prieinama ESAP. Taip pat siūloma nustatyti, kad padengtųjų obligacijų emitentas, skelbdamas padengtųjų obligacijų programos informaciją, tą informaciją tuo pačiu metu turi pateikti priežiūros institucijai.
Priežiūros institucija turi nustatyti informacijos pateikimo tvarką ir užtikrinti, kad informacija apie ją būtų prieinama ESAP. Siūloma, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos kriptoturto rinkų įstatymo pakeitimas KRĮ projektu siūloma nustatyti, kad su turtu susietų žetonų emitentas, asmuo, viešai siūlantis ar prašantis įtraukti į prekybą kriptoturtą, viešai skelbdamas bet kokią informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2023/1114 88 straipsnio 1 dalyje, tą informaciją turi pateikti priežiūros institucijai vadovaudamasis šio reglamento 110a straipsnio 1 dalies antross pastraipos reikalavimais. Priežiūros institucija turi užtikrinti, kad nuo 2030 m. sausio 30 d. ši informacija būtų prieinama ESAP.
pakeitimas
Pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ES , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, (toliau – Direktyva 2014/56/ES ) 20a straipsnio 1 dalį, duomenis renkanti įstaiga, perduodanti informaciją ESAP, turi būti kompetentinga institucija. Lietuvoje tokia institucija Tarnyba. Nors Direktyvos 2014/56/ES 20a straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenis renkanti įstaiga turėtų būti viešasis registras, asociacija, tokia kaip Lietuvos auditorių rūmai, pagal šią direktyvą ji negali būti laikoma kompetentinga institucija. Todėl siekiant atitikti Direktyvoje 2014/56/ES
nustatytus reikalavimus, būtina, kad informacija būtų prieinama per Tarnybą, kaip kompetentingą instituciją, net jei faktinę sąrašų tvarkymo funkciją vykdo Lietuvos auditorių rūmai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FAAKUPĮ projektu siūloma nustatyti, kad Tarnyba turi užtikrinti, kad auditorių ir audito įmonių sąrašai, informacija apie įstaigos priimtus sprendimus duoti nurodymą (nurodymus) arba skirti poveikio priemones ir viešojo intereso įmonių auditorių ar audito įmonių skaidrumo ataskaitos būtų prieinami ESAP.
Auditorių rūmai ir viešojo intereso audito įmonės šią informaciją turi pateikti Tarnybai. Siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2030 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo pakeitimas
JARĮ projektu siūloma nustatyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi užtikrinti, kad įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą teikia informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją), mokėjimų valdžios institucijoms (konsoliduotąją) ataskaitą, o trečiųjų valstybių įmonių tvarumo ataskaitos, metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys), auditoriaus išvada, vadovybės ataskaita, ((konsoliduotoji) vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, tvarumo ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita, ((konsoliduotoji) mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita) būtų prieinami ESAP. Įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, ataskaitas ir kitą susijusią informaciją ESAP pateikia reguliuojamos rinkos operatoriui vadovaudamasi Vertybinių popierių įstatymu.
JARĮ projektu siūloma nustatyti, kad šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2028 m. sausio 10 d. Taip pat JARĮ projektu siūloma nustatyti, kad nuo 2030 m. sausio 10 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas užtikrintų, jog įmonių, savo nuožiūra rengiančių ir pateikiančių nurodytas ataskaitas, duomenys būtų prieinami ESAP, vadovaujantis Reglamento (ES) 2023/2859 3 straipsniu.
Konsoliduota informacinė juosta ir prekybos pareigų optimizavimas FPRĮ pakeitimas Įgyvendinant Reglamento (ES) 600/2014 paskutinius pakeitimus ir perkeliant Direktyvos 2024/790 1 straipsnio nuostatas, tam tikri veiklos reikalavimai daugiašalėms prekybos sistemoms, finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms nustatomi Reglamente (ES) 600/2014
ir taikomi tiesiogiai, todėl FPRĮ 2 straipsnio pakeitimais siūloma šiuos reikalavimus pripažinti netekusiais galios, taip pat siūloma tikslinti sąvokas „daugiašalė prekybos sistema“ ir „sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė“. FPRĮ 2 straipsnio pakeitimais taip pat siūloma nereikalauti, kad ne finansų įstaigos, kurios yra reguliuojamos rinkos arba daugiašalės prekybos sistemos narės arba dalyvės likvidumo valdymo sandorių vykdymo arba rizikos, tiesiogiai susijusios su komercine arba iždo finansavimo veikla, mažinimo tikslais, turėtų investicinės įmonės veiklos leidimą, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas.
FPRĮ 25 straipsnio 5 dalies pakeitimu nustatoma, kad finansų maklerio įmonės ar rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sitemą, galėtų nustatyti papildomų sąlygų, nei tos, kurios nurodytos 25 straipsnio 8 dalyje. Pažymėtina, kad šia nuostata perkeliama Direktyvos (ES) 2024/2811 analogiška nuostata, kuri suteikia teisę finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams patiems nustatyti papildomų sąlygų.
Šiuo metu FPRĮ nustatyta, kad kiekviena prekybos vieta (įskaitant sisteminę prekybą vykdančias finansų maklerio įmones), o dėl kitų finansinių priemonių – kiekviena pavedimų vykdymo vieta turi ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbti, netaikydama jokių mokesčių ar rinkliavų, duomenis apie sandorių vykdymo kokybę toje prekybos ar sandorių sudarymo vietoje, o sandorį kliento naudai įvykdžiusi finansų maklerio įmonė turi informuoti klientą, kur pavedimas buvo įvykdytas. Periodinėse ataskaitose turi būti pateikiama informacija apie individualių finansinių priemonių kainą, sandorių sudarymo išlaidas, greitį. Paaiškėjo, kad tų ataskaitų prekybos vietų, sisteminę prekybą vykdančių finansų maklerio įmonių ir kitų vykdymo vietų interneto svetainėse peržiūrima labai mažai, todėl galima spręsti, kad jos skaitomos retai. Kadangi ataskaitos nepadeda investuotojams ir kitiems naudotojams atlikti prasmingų palyginimų remiantis jose pateikiama informacija, FPRĮ 33 straipsnio pakeitimais siūloma atsisakyti šio reikalavimo. Taip pat FPRĮ 33 straipsnio pakeitimais siūloma atsisakyti nuostatos dėl draudimo finansų maklerio įmonei gauti užmokestį už pavedimų srautus, nes šis draudimas nustatomas Reglamente
(ES) 600/2014 ir bus taikomas tiesiogiai. Konsoliduotos informacinės juostos ir vidaus rinkos veikimui užtikrinti itin svarbu gauti kokybiškų duomenų, todėl FPRĮ 40 ir 62 straipsnių pakeitimais siūloma reikalauti, kad finansų maklerio įmonės, rinkos operatoriai ir reguliuojamos rinkos taikytų tam būtinas priemones, kad užtikrintų duomenų, kuriuos gauna konsoliduotos informacinės juostos teikėjas, kokybę.
Siekiant sustiprinti rinkos stabilumą esant nepaprastajai padėčiai, FPRĮ 70 straipsnio pakeitimais siūloma reikalauti, kad reguliuojamos rinkos operatorius valdomoje
interneto svetainėje viešai atskleistų prekybos sustabdymo arba apribojimo aplinkybes ir pagrindinių tuo tikslu naudotų techninių parametrų nustatymo principus. Jei reguliuojama rinka nesiima veiksmų, kad būtų sustabdyta ar apribota prekyba nepaisant didelių kainų pokyčių, priežiūros institucijai suteikiami įgaliojimai įsikišti ir taikyti priemones normaliam rinkų veikimui atkurti.
FPRĮ projektu siūloma FPRĮ 71 straipsnį pripažinti netekusiu galios, nes reikalavimas sinchronizuoti verslo laikrodžius nustatomas Reglamento (ES) 600/2014 naujausiais pakeitimais.
Pasibaigus 2022 metų energetikos krizei ir nebetaikant atitinkamai didesnių ir dažnesnių reikalavimų išlaikyti įkaito vertę bei nelikus itin didelio rinkų nepastovumo aplinkybių būtina atlikti išsamų bendros biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų, apyvartinių taršos leidimų rinkų ir apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių rinkų sistemos tinkamumo vertinimą. FPRĮ projektu siūloma papildyti FPRĮ 73 straipsnį, siekiant nustatyti, kad finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys prekybos vietą, privalo vykdyti pozicijų valdymo kontrolę, kurioje prekiaujama ne tik biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, bet ir
apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. FPRĮ 76 straipsnio pakeitimais siūloma nustatyti, kad prekybos vietos, kuriose prekiaujama pasirinkimo sandoriais, privalo kas savaitę viešai skelbti ataskaitą su agreguotomis pozicijomis pagal skirtingas dalyvių kategorijas, apimančias biržos prekių išvestines finansines priemones ir apyvartinių taršos leidimų išvestines finansines priemones, o prekybos vietose, kuriose neprekiaujama pasirinkimo sandoriais, ši ataskaita turi būti skelbiama kas 2 savaites.
Tyrimų reikalavimai FPRĮ pakeitimas Siekiant padėti mažos ir vidutinės kapitalizacijos emitentams užmegzti ryšį su investuotojais, būtini jų investiciniai tyrimai.
Šie tyrimai padidina emitentų matomumą ir tokiu būdu užtikrina pakankamą investicijų ir likvidumo lygį, todėl būtina skatinti šių tyrimų rinką ir užtikrinti pakankamą įmonių, visų pirma mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, tyrimų aprėptį. Siekiant atgaivinti tyrimų rinką ir užtikrinti pakankamą įmonių, visų pirma mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, tyrimų aprėptį, siūloma toliau koreguoti tyrimų atsiejimo taisykles, kad finansų maklerio įmonės turėtų daugiau lankstumo pasirinkti, kaip organizuoti mokėjimus už vykdymo paslaugas ir tyrimus, taip apribojant atvejų, kai atlikti atskirus mokėjimus galėtų būti pernelyg sudėtinga, skaičių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma FPRĮ panaikinti 1 mlrd.
eurų rinkos kapitalizacijos ribą įmonėms, kurios gali vėl susieti mokėjimus už vykdymo paslaugas ir tyrimus, kad investicinės įmonės dėl mokėjimų už vykdymo paslaugas ir tyrimus galėtų elgtis taip, kaip joms atrodo tinkamiausia. Tačiau tam reikia skaidrumo klientų atžvilgiu dėl pasirinkto mokėjimo metodo, dėl šios priežasties FPRĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad finansų maklerio įmonės turėtų informuoti savo klientus, ar už vykdymo paslaugų teikimą ir trečiųjų šalių tyrimų atlikimą jos taiko atskiro ar bendro mokėjimo būdą.
Taikant bendrus mokėjimus už vykdymo paslaugas tyrimus klientai turėtų turėti teisę paprašę ir kasmet gauti informaciją apie visas finansų maklerio įmonei atliktiems trečiųjų šalių tyrimams priskirtinas išlaidas, jeigu įmonei ta informacija yra žinoma. Į finansų maklerio įmonės politiką dėl atskirų ar bendrų mokėjimų taip pat turėtų būti įtraukta informacija apie įdiegtas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, kylantiems dėl trečiųjų šalių tyrimų naudojimo arba jų atlikimo klientams teikiant tiems klientams investicines paslaugas, arba tuos konfliktus valdyti.
Kitais FPRĮ 29 straipsnio pakeitimais
siūloma nustatyti aiškią emitentų remiamų tyrimų atlikimo tvarką. Finansų maklerio įmonės gali ženklinti emitentų apmokėtus tyrimus kaip emitentų remiamus tyrimus tik tuo atveju, jei jie atlikti pagal ES elgesio kodeksą, kurį nustato Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija. Tokių tyrimų medžiaga turi būti aiškiai pažymėta ir pirmame puslapyje turi būti nurodyta, kad jie atitinka šį kodeksą. Priešingu atveju bet kokia kita tyrimų medžiaga, už kurią visiškai ar iš dalies sumokėjo emitentas, bet kuri nebuvo parengta laikantis šio kodekso, privalo būti ženklinama kaip rinkodaros pranešimas.
Siekiant užtikrinti, kad emitentų remiami tyrimai, ženklinami kaip tokie tyrimai, būtų atliekami laikantis emitentų remiamiems tyrimams taikomo ES elgesio kodekso, FPRĮ 93 straipsnio pakeitimais priežiūros institucijai siūloma suteikti įgaliojimus patikrinti, ar finansų maklerio įmonės, kurios atlieka ar platina tokius tyrimus, yra įsidiegusios organizacinę tokių tyrimų atlikimo ar platinimo tvarką. Jei įmonės nesilaiko ES elgesio kodekso, priežiūros institucija turi turėti įgaliojimus sustabdyti tokių tyrimų platinimą ir įspėti visuomenę, kad, nepaisant jų ženklinimo, emitentų remiami tyrimai buvo atliekami nesilaikant emitentų remiamiems tyrimams taikomo ES elgesio kodekso.
MVĮ augimo rinka FPRĮ pakeitimas
FPRĮ nustatyta daugiašalės prekybos sistema, kuriai suteikiamas MVĮ augimo rinkos statusas pagal šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Siekiant skatinti tokių specializuotų rinkų plėtrą ir mažinti daugiašales prekybos sistemas valdančioms finansų maklerio įmonėms ar rinkos operatoriams tenkančią organizacinę naštą, FPRĮ projektu siūloma leisti daugiašalės prekybos sistemos segmentui teikti paraišką tapti MVĮ augimo rinka, jei toks segmentas yra aiškiai atskirtas nuo likusios daugiašalės prekybos sistemos dalies.
Daugiašalės prekybos sistemos segmentas, turintis MVĮ augimo rinkos statusą, turi turėti skirtingas taisykles, rinkodaros strategijas ir viešinimo priemones, taip pat turėti atskirą rinkos identifikavimo kodą. Be to, jame sudaromi sandoriai turi būti aiškiai atskirti nuo kitų daugiašalės prekybos sistemos segmentų veiklos. Finansų maklerio įmonė arba rinkos operatorius, administruojantys šią sistemą, privalo priežiūros institucijos prašymu pateikti išsamų šiame segmente esančių priemonių sąrašą ir visą reikiamą informaciją apie jo veikimą. Perkeliant Direktyvos (ES) 2024/2811
nuostatą, siūloma įtvirtinti finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisę patiems nustatyti papildomų emitento informavimo ir jo sutikimo bei pareigų taikymo sąlygų, nei nustatyta šiame įstatyme, kai emitento finansinė priemonė įtraukta į prekybą kitoje prekybos vietoje.
Siekiant sumažinti MVĮ augimo rinkų emitentų akcijų likvidumo fragmentacijos riziką ir atsižvelgiant į mažesnį tų priemonių likvidumą, FPRĮ 25 straipsnio pakeitimais taip pat siūloma nustatyti, kad jei emitento finansinė priemonė jau įtraukta į prekybą vienoje MVĮ augimo rinkoje, ji gali būti įtraukta į kitą tokią rinką tik gavus emitento sutikimą. Jei kita prekybos vieta taip pat yra MVĮ augimo rinka, emitentui nesukuriama papildomų pareigų dėl įmonių valdymo ar informacijos atskleidimo. Tačiau jei kita prekybos vieta nėra MVĮ augimo rinka, emitentas turi būti informuotas apie visus jam taikomus įsipareigojimus.
Rinkos kapitalizacija FPRĮ pakeitimas
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mažos kapitalizacijos įmonėms tapti viešosiomis bendrovėmis ir pritraukti kapitalo viešosiose rinkose ir atsižvelgiant į Direktyvos (ES) 2024/2811
nuostatas, siūloma FPRĮ nustatyti galimybę reguliuojamose rinkose kotiruojamoms mažos kapitalizacijos bendrovėms taikyti mažesnį minimalaus laisvai apyvartoje esančių akcijų (angl. free float ) reikalavimą – ne mažesnį kaip 10 procentų, vietoj anksčiau taikyto 25 procentų. FPRĮ projektu siūloma nustatyti, kad reguliuojamos rinkos operatorius turi įsitikinti, kad į prekybą įtraukiamos bendrovės rinkos kapitalizacija siekia bent 1 mln. eurų. Jei kapitalizacijos neįmanoma įvertinti, turi būti užtikrinta, kad bendrovės paskutinių metų kapitalas ir rezervai (įskaitant pelną ar nuostolius) taip pat sudaro ne mažiau kaip 1 mln. eurų. Šis reikalavimas netaikomas, kai į prekybą įtraukiamos papildomos tos pačios klasės akcijos.
Atsižvelgiant į praktinius poreikius ir siekiant palengvinti bendrovių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, nuspręsta taikyti lankstesnį požiūrį tais atvejais, kai nesiekiamas 10 procentų laisvai apyvartoje esančių akcijų reikalavimas. Vietoj fiksuoto dydžio taikoma alternatyvi sąlygų sistema, leidžianti įvertinti pakankamą viešą akcijų platinimą, akcininkų skaičių arba rinkos vertę. Šios nuostatos yra suderintos su Latvijos ir Estijos reguliavimo praktika, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį Baltijos kapitalo rinkose ir padidinti jų patrauklumą emitentams bei investuotojams.
Kiti FPRĮ pakeitimai
Šiuo metu, vadovaujantis FPRĮ įstatymo 411 straipsniu, pensijų kaupimo bendrovės, turinčios Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo licenciją, turi rengti dalyvavimo politikos aprašą.
Šiame dokumente aprašoma, kaip jos akcininko dalyvavimo klausimą įtraukia į savo investavimo strategiją, taip pat nurodoma, kaip stebi akcinės bendrovės, į kurią investuoja, bendrąją veiklą, įskaitant veiklos strategiją, finansinius ir nefinansinius rezultatus, riziką, kapitalo struktūrą, socialinį poveikį bei poveikį aplinkai ir bendrovės valdymą, palaiko dialogą su akcinėmis bendrovėmis, į kurias investuoja, naudojasi balsavimo ir kitomis teisėmis, kurias suteikia turimos akcijos, bendradarbiauja su kitais akcininkais, palaiko ryšius su atitinkamais akcinių bendrovių, į kurias investuoja, suinteresuotaisiais asmenimis ir valdo esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su jų dalyvavimu.
Šios pensijų kaupimo bendrovės kasmet viešai atskleidžia, kaip jų dalyvavimo politika buvo įgyvendinama, įskaitant bendrą jų balsavimo apžvalgą, svarbiausių balsavimų paaiškinimą. Pažymėtina, kad kitos pensijų kaupimo bendrovės, pavyzdžiui, veikiančios pagal Draudimo įstatymą ar Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, tokios pareigos neturi, kas sukuria nevienodas veiklos sąlygas pensijų kaupimo bendrovėms, be to, nesukuria prielaidų pensijų kaupimo bendrovėms labiau įsitraukti į įmonių, į kurias investuotas pensijų turtas, valdymą.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad esamos dalyvavimo politikos aprašas rengiamas, kai investuojama į akcines bendroves, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, tačiau nerengiamas, kai investuojama į kitus investavimo objektus (pvz., alternatyvias turto klases – alternatyvaus investavimo investicinius fondus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, FPRĮ projektu siūloma papildyti galiojantį įstatymą šiomis nuostatomis:1 ) visoms pensijų kaupimo bendrovėms nustatyti prievolę rengti dalyvavimo politikos aprašą;2
) dalyvavimo politikos aprašą ir ataskaitą dėl šios politikos įgyvendinimo rengti ir viešai atskleisti ne tik tada, kai investuojama į akcines bendroves, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, tačiau ir tada, kai investuojama į kitus investavimo objektus (pvz., alternatyviojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus).
, 154 , 156 , 49, 50 ir 102 straipsnių nuostatos patikslinamos, siekiant tinkamo Direktyvos (ES) 2019/2034 perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, o FPRĮ 111 straipsnio nuostatos tikslinamos, siekiant tinkamo Reglamento (ES) 2020/1503
įgyvendinimo, atsižvelgiant į Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato 2024 m. rugsėjo 23 d. paklausimą Nr. EUP(2024)10763 dėl 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB , 2009/65/EB , 2011/61/ES , 2013/36/ES , 2014/59/ES ir 2014/65/ES , ir 2025 m. balandžio 16 d. paklausimą Nr.
EUP(2025)10920 dėl 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 .
Siekiant užtikrinti tinkamą 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES , kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, perkėlimą į nacionalinę teisę, siūloma tikslinti FPRĮ 29¹ straipsnį ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29¹ ir 105¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-767 (toliau – FPRĮ XIV-767) 3 straipsnį. Šie pakeitimai yra būtini siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2014/59/ES reikalavimai, susiję su investicinių įmonių pertvarkymo procedūrų taikymu ir jų priežiūros institucijų kompetencijos apimtimi, būtų visiškai ir tiksliai perkelti į nacionalinę teisę.
Pažymėtina, kad, rengiant FPRĮ XIV-767 projektą, nėra atsiradusios šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, susijusios su įsigaliojimo sąlyga, – pertvarkytinų subjektų bendra turto vertė kol kas neviršija 50 mlrd. eurų. Todėl FPRĮ 3 straipsnis dar nėra įsigaliojęs ir jo nuostatas būtina patikslinti, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2014/59/ES perkėlimą į nacionalinę teisę.
Skirtingi FPRĮ nuostatų įsigaliojimo terminai nustatyti atsižvelgiant į skirtingus direktyvų perkėlimo terminus. Pareiga paskelbti prospektą Vertybinių popierių įstatymo pakeitimai Atsižvelgiant į Reglamento 2017/1129 naujausius pakeitimus, valstybėms narėms suteikiama teisė
nustatyti 5 arba 12 milijonų eurų vertybinių popierių siūlymo bendrą pardavimo ES per 12 mėnesių ribą, iki kurios reikėtų taikyti išimtį skelbti prospektą, todėl VPĮ projekte siūloma nustatyti maksimalią 12 milijonų eurų ribą.
Siūloma nuostata buvo derinama su Latvijos ir Estijos atitinkamos srities reguliavimu. Visos Baltijos šalys jau dabar taiko vienodą ribą dėl prospekto rengimo prievolės (8 mln. eurų), todėl buvo priimtas sprendimas ir toliau taikyti maksimalią ribą regioniniu lygiu. Šis pakeitimas suteiktų galimybę MVĮ leisti viešas emisijas ir taip pritraukti kapitalo, kartu nesusilpnintų mažųjų investuotojų apsaugos. Įmonėms, kurios siūlo vertybinius popierius visuomenei ar nori juos įtraukti į prekybą, nebereikės rengti sudėtingo ir brangaus prospekto, jei jų emisijos dydis neviršija naujos ribos. Tai sumažina teisinius kaštus ir sutrumpina pasirengimo vertybinių popierių siūlymui laiką. Prospekto parengimas dažnai reikalauja išorinių teisininkų ir finansų konsultantų paslaugų, todėl jo atsisakymas sumažina mažesnių emisijų sąnaudas.
Kiti Vertybinių popierių įstatymo pakeitimai Įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/2809 nuostatas ir siekiant supaprastinti informacijos pateikimą investuotojams ir užtikrinti, kad investuotojai gautų aiškią, vienodą ir palyginamą informaciją, nepriklausomai nuo prospekto tipo, atliekami Vertybinių popierių įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pakeitimai.
Vertybinių popierių įstatymo 15 straipsniu perkeliamos Direktyvos 2004/109/EB (Skaidrumo direktyva) nuostatos, nustatančios pareigą pranešti apie akcijų paketų įsigijimą ir netekimą. Direktyvos 2004/109/EB
9 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad ši pranešimo pareiga taikoma tik asmenims, įsigijusiems balso teises suteikiančių akcijų, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tačiau galiojančioje Vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnio redakcijoje tokia sąlyga aiškiai nenurodyta, dėl ko praktikoje kyla neaiškumų rinkos dalyviams dėl pranešimo pareigos taikymo kitiems vertybiniams popieriams, pavyzdžiui, skolos vertybiniams popieriams ar uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektų vienetams.
Siekiant pašalinti šias interpretacines rizikas ir užtikrinti tikslesnį Direktyvos 2004/109/EB
9 straipsnio 1 dalies nuostatų perkėlimą, siūloma patikslinti Vertybinių popierių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, aiškiai nurodant, kad pranešimo pareiga taikoma tik asmeniui, įsigijusiam balso teises suteikiančių akcijų, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas FAAUPĮ pakeitimas
Siūloma tikslinti FAAUPĮ nustatytą reikalavimą dėl audito įmonių civilinės atsakomybės draudimo, kai atliekamas ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditas. Atsižvelgiant į analogišką nuostatą dėl įmonių civilinės atsakomybės draudimo reikalavimo atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, kai nustatoma profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma tiek vienam draudžiamajam įvykiui, tiek visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, siūloma atitinkamai nustatyti tokį reikalavimą ir dėl ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito. Siūloma tikslinti FAAUPĮ 29 straipsnio 2 dalį nustatant vienam draudžiamajam įvykiui ne mažesnę kaip 29 000 eurų sumą ir visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus – ne mažesnę kaip 58 000 eurų sumą. Suma visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus siūloma išlaikant panašią proporciją, vertinant santykį tarp viešojo intereso įmonių ir ne viešojo intereso įmonių, kai atliekamas finansinių ataskaitų auditas, vienam draudžiamajam įvykiui ir visiems draudžiamiesiems įvykiams taikomų sumų
[3] . Pažymėtina, kad panašus civilinės atsakomybės draudimo reglamentavimas nustatytas ir dėl kitų reglamentuojamų profesijų, pavyzdžiui, nemokumo administratorių, turto vertintojų, antstolių. Pakeitimais siekiama užtikrinti, kad civilinės atsakomybės draudimo reikalavimai būtų nuosekliai taikomi atliekant tiek viešojo, tiek ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditus, garantuojant tinkamą audito įmonių atsakomybės užtikrinimą.
Reglamento (ES) 2024/3005 įgyvendinimas Lietuvos banko įstatymo, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo , Draudimo įstatymo , FPRĮ, Bankų įstatymo , P akeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatymo , Kriptoturto rinkų įstatymo, Mokėjimų įstatymo pakeitimai Įgyvendinant Reglamento (ES) 2024/3005
, kuriuo nustatomos tvarumo aspektų atskleidimo reitingų (ASV reitingai) taisyklės, nuostatas, siūloma Lietuvos banką paskirti kompetentinga institucija šio reglamento įgyvendinimo ir priežiūros srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos banko įgaliojimai būtų papildyti įtvirtinant Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 10 punktą, kuris suteiktų teisę vykdyti šio reglamento priežiūrą. Taip pat siūloma nustatyti atsakomybės už Reglamento (ES) 2024/3005 pažeidimus pagrindus atitinkamuose šakiniuose įstatymuose ( Profesinių pensijų kaupimo įstatyme , Draudimo įstatyme,
Bankų įstatyme , P akeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme , Kriptoturto rinkų įstatyme, Mokėjimų įstatyme
), įtvirtinant poveikio priemonių taikymo galimybes.5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymų projektai neturės neigiamų pasekmių, nes jų nuostatomis siekiama užtikrinti visišką Lietuvos ir ES teisės aktų suderinamumą.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
ESAP sukūrimas turės reikšmingą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, ypač kapitalo rinkose ir finansavimo prieinamumo srityje. Vienoje vietoje pasiekiami įmonių finansiniai duomenys, ataskaitos ir kiti dokumentai padidins skaidrumą bei sumažins informacijos asimetriją, tai naudinga smulkiesiems ir vidutiniams investuotojams, kurie galės lengviau įvertinti investavimo galimybes.
MVĮ galės efektyviau komunikuoti su investuotojais, nes ESAP suteiks jų finansinei situacijai daugiau matomumo. Lietuvos įmonės, veikiančios tarptautinėje rinkoje, galės lengviau pritraukti užsienio investuotojų, nes ESAP pašalins daugelį informacijos prieinamumo barjerų.
Maksimalios ribos, kai nereikalaujama prospekto, pakėlimas iki 12 milijonų eurų Lietuvos Respublikoje padidins šalies kapitalo rinkos gyvybingumą ir jos prieinamumą MVĮ segmentui. Atsižvelgiant į vis sudėtingėjančias skolinimosi galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui, lėšų pritraukimas per vertybinių popierių emisijas būtų teigiama alternatyva ir turėtų teigiamą poveikį Lietuvos kapitalo rinkai ir verslo aplinkai. Padidinus ribą iki 12 milijonų eurų, viešų vertybinių popierių emisijų skaičius turėtų padidėti, tačiau tikėtina, kad aktyvumas neišaugtų tiek, kad keltų grėsmę efektyvios investuotojų apsaugos užtikrinimui.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11 . Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus.12 .
Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų projektams įgyvendinti bus parengti ir priimti Vyriausybės, Tarnybos ir Lietuvos banko teisės aktai, kuriais bus nustatyti informacijos pateikimo ESAP reikalavimai.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pagal Reglamento (ES) 2023/2859 5 straipsnį, duomenis renkančios įstaigos ne tik nemokamai per taikytinus laikotarpius įdiegia API [4]
, bet ir atlieka daug kitų veiksmų: renka subjektų pateiktą informaciją, atlieka techninį subjektų pateiktos informacijos automatinį patvirtinimą, siekdamos nustatyti, ar informacija atitinka reikalavimus (informacija yra pateikta nuskaitomuoju formatu arba, kai tinkama, elektroniniu formatu, nurodytu bet kuriame ES teisėkūros procedūra priimtame akte, pagal kurį ta informacija yra teikiama, yra prieinami išsamūs informacijos metaduomenys, kai reikalaujama, prie informacijos pridėtas kvalifikuotas elektroninis spaudas, aprūpina ESAP informacija, tos informacijos metaduomenimis ir, kai reikalaujama, kvalifikuotu elektroniniu spaudu), atmeta subjektų pateikiamą informaciją, jei atliekant automatinį patvirtinimą nustatoma, kad informacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba, kai aktualu, remdamosi pranešimais, per pagrįstą laikotarpį praneša subjektams apie informacijos atmetimą ar pašalinimą ir nurodo to priežastis, užtikrina tinkamą subjektų pateikiamos informacijos, kuri turi būti padaryta prieinama ESAP, autentiškumo, prieinamumo, vientisumo ir neginčijamumo lygį ir kt.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2028 m. sausio 10 d. valstybės įmonė Registrų centras privalės pradėti teikti informaciją ESAP, būtina užtikrinti reikiamą finansavimą šiems veiksmams įgyvendinti reikalingoms programinėms priemonėms sukurti ir diegti. Preliminariais vertinimais, šioms priemonėms sukurti ir diegti reikės apie 300 000 eurų, iš kurių 50 800 eurų sudarytų prisijungimo prie ESAP išlaidos. Kadangi valstybės įmonė Registrų centras yra valstybės valdomas registrų tvarkytojas, šių priemonių įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija kaip registrų valdytoja, todėl, priėmus Įstatymų projektus ir numačius juose nurodytų asignavimų valdytojų teises ir pareigas, būtent Teisingumo ministerijos kreipimuisi 2028 metų valstybės biudžete turės būti suplanuotos lėšos, reikalingos minėtų įstatymų tikslams įgyvendinti, ir užtikrintas šių lėšų skyrimas.
Taip pat, pagal Reglamento (ES) 2023/2859 5 straipsnį, duomenis renkančios įstaigos saugo subjektų pateiktą ar pačių duomenis renkančių įstaigų sugeneruotą informaciją ir, kai aktualu, naudojasi esamomis informacijos saugojimo procedūromis ir infrastruktūra; tiek, kiek tai įeina į duomenis renkančios įstaigos techninę kompetenciją, informaciją teikiantiems subjektams teikia techninę paramą, susijusią su bent pateikimo, atmetimo ir pakartotinio pateikimo procesais; užtikrina, kad informacija išliktų prieinama ESAP bent 10 metų, nebent nurodytuose ES teisėkūros procedūra priimtuose teisės aktuose būtų numatyta kitaip, ir kt. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, valstybės įmonei Registrų centrui periodiškos išlaidos, preliminariu vertinimu, siektų apie 20 000 eurų
kasmet. Tarnyba privalės pradėti teikti informaciją ESAP nuo 2030 m. sausio 10 d. Siekiant užtikrinti tinkamą šios prievolės įgyvendinimą, būtina numatyti reikiamą finansavimą. Preliminariais vertinimais, prisijungimo prie ESAP vienkartinės išlaidos Tarnybai sudarys apie 50 800 eurų, o metinės periodinės išlaidos – apie 6 500 eurų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Finansų ministerija turės užtikrinti, kad Tarnybai reikalingos lėšos būtų suplanuotos ir skiriamos laiku, siekiant įgyvendinti nustatytą prievolę.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Europos bendras prieigos punktas“, „ mažų ir vidutinių įmonių augimo rinka“, „Europos Sąjungos elgesio kodeksas“, „emitentų remiami tyrimai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Įstatymų projektų pagrindimai ir paaiškinimai nereikalingi. [1]
2024 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/791, kuriuo dėl nuostatų, susijusių su duomenų skaidrumo didinimu, kliūčių konsoliduotoms informacinėms juostoms atsirasti šalinimu, prekybos pareigų optimizavimu ir draudimu gauti užmokestį už pavedimų srautus, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014 [2] 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES. [3] Vienam draudžiamajam įvykiui ne mažiau kaip 29 000 eurų ne viešojo intereso įmonėms ir 58 000 eurų viešojo intereso įmonėms. Visiems draudžiamiesiems įvykiams ne mažiau kaip 58 000 eurų ne viešojo intereso įmonėms ir 145 000 eurų viešojo intereso įmonėms. [4]
Taikomųjų programų sąsaja (API) – funkcijų, procedūrų, apibrėžčių ir protokolų rinkinys, skirtas įrenginių tarpusavio komunikacijai ir sklandžiam keitimuisi duomenimis (Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 6 dalis).