Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 119 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, kurie yra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, kurie yra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Nuo tos Rusijos karinė agresija ir grėsmė regione ne tik nemažėja, tačiau didėja. Rusijos aukščiausi pareigūnai ne vieną kartą užsiminė, kad yra svarstoma atstatyti buvusias Sovietų sąjungos ribas, o vakarų žvalgyba įspėja – Rusija gali testuoti rytines NATO sienas penkerių ar dešimties metų bėgyje.
Matome, kad Rusija kovoja ne tik konvencinį karą Ukrainoje, tačiau aktyviai kišasi į rinkimus ar kitaip trikdo kasdienį gyvenimą ir politinius demokratinius procesus Europoje bei pasaulyje. Intervencijos ir kišimasis į rinkimus buvo akivaizdžiai matomi vakarų valstybėse, bet labiausiai pasireiškė matant Rumunijos prezidento rinkimų rezultatus ir jų atomazgą.
Visgi Rusija nedalyvauja šiame kare viena ar, tiksliau, turi užnugarį. Rusija jau nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, o dabar Baltarusijoje dislokuoja savo karius. Dėl to Vakarai šiai šaliai taip pat taiko sankcijas. Rusijai padeda Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranas. Daug valstybių iki šiol laisvai prekiauja su Rusija ir nesiėmė jokių priemonių, netaikė sankcijų teroristinei valstybei nuo pilno masto karinės invazijos pradžios .
Apklausos rodo, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko šalies agresorės karinius veiksmus. Jiems tai priimtina. Būtent jų balsai leido išaugti imperialistiniam Kremliaus režimui, kuris naudoja karinę jėgą prieš kaimyninę šalį, terorizuoja ir žudo jos nekaltus civilius gyventojus, okupuoja ir aneksuoja jos teritorijas, perrašinėja istoriją, energetiniu ir ekonominiu šantažu mėgina parklupdyti Europą.
Įstatymo projekto parengimą paskatino ir VSD paskelbtas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, kuriame ne kartą buvo pabrėžta, jog mums priešiškos valstybės – Rusija, Baltarusija ir Kinija – aktyviai naudoja savo diasporą kištis į mūsų ir kitų valstybių demokratinius procesus. Pavyzdžiui, yra rašoma, kad
„Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi baltarusių diaspora siekdamos kurti
ilgalaikes žvalgybos pozicijas, savo veiklai vis aktyviau išnaudoja nuotolinės komunikacijos priemonės“. Dar daugiau, yra teigiama, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos verčia baltarusių diasporos atstovus su jomis bendradarbiauti, baugindamos Baltarusijoje likusių artimųjų saugumu ir teise disponuoti Baltarusijoje esančiu nekilnojamuoju turtu ar verslu. Žmogiškųjų šaltinių žvalgybai Baltarusijos žvalgybos tarnybos vis aktyviau išnaudoja nuotolinio komunikavimo priemones, kurias pasitelkdamos užmezga ir palaiko ryšius su užsienyje veikiančiais agentais. Užverbuotiems asmenims Baltarusijos žvalgybos tarnybos nurodo rinkti viešą ir neviešą informaciją apie Lietuvos institucijas, Baltarusijos diasporą bei demokratinę opoziciją.
VSD ataskaitoje taip pat yra atkreipiamas dėmesys ir į migracijos iššūkius bei grėsmes mūsų valstybei ir ES: „Išaugusi migracija iš Centrinės Azijos ir piktnaudžiavimas migracijos taisyklėmis kelia saugumo rizikų. Iš Centrinės Azijos atvykusių užsieniečių Lietuvoje per kelerius metus padaugėjo daugiau nei dešimt kartų. Kasmet tarp imigrantų iš šio regiono nustatoma asmenų, keliančių riziką Lietuvos ir kitų ES valstybių saugumui.“ Ataskaitoje teigiama, kad Centrinės Azijos diaspora Europos valstybėse jas radikalizuojant išlieka didžiausia grėsme ES.
Nors balsavimo teisė vietos savivaldybių rinkimuose yra viena svarbiausių teisių ir pareigų, kurias įgyja asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvoje, negalima ignoruoti dabartinio geopolitinio konteksto, o mūsų valstybės saugumas ir demokratinių procesų apsauga Lietuvoje turi pasiekti naują lygį.
Negalima atmesti tikimybės, kad tarp nuolat Lietuvoje gyvenančių Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių gali būti tokių, kuri savo kilmės šalims jaučia ideologinį prielankumą. Atkreiptinas dėmesys, kad jie, kaip ir kitų valstybių piliečiai, turintys teisę nuolat gyventi Lietuvoje, turi aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teises savivaldos rinkimuose – t. y. gali balsuoti savivaldybių tarybų ir metų rinkimuose, taip pat gali būti renkami savivaldybių, kuriose nuolat gyvena, tarybų nariais. Jie taip pat turi teisę aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Visgi tokiame pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste, minėtų šalių piliečių, turinčių teisę nuolat gyventi Lietuvoje, dalyvavimas savivaldos rinkimuose gali kelti negatyvios įtakos rinkiminiams procesams bei politiniams sprendimams savivaldos lygmenyje darymo rizikas, pavyzdžiui, tokiems asmenims remiant ir atiduodant savo balsus už politines jėgas, kurios laikosi palankesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu arba jų siūlomos idėjos ar sprendimai vietinės valdžios lygmenyje naudingi šiai valstybei, arba patiems dalyvaujant savivaldybių tarybų rinkimuose su tokiomis idėjomis.
Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje 14 kartų išaugo imigracija iš Vidurio Azijos šalių. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 20 tūkst. tokių imigrantų – dauguma uzbekai ir tadžikai, taip pat kiti asmenys. Galima numanyti, kad dėl darbo, ekonominių priežasčių atvykę užsieniečiai ne visada yra tinkamai informuoti apie Lietuvos saugumo situaciją, yra toli nuo regiono, šalies geopolitinio konteksto. Dalis asmenų atvyksta iš Nepriklausomų valstybių sandraugai priklausančių šalių, tad gali būti susidarę požiūrį ir normalizavę bendradarbiavimą, ekonominius santykius su agresoriumi.
Todėl, atsižvelgiant į visa tai ir siekiant minimizuoti tokias galimas rizikas, parengti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 8, 10 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymų projektai (toliau – įstatymo projektai), kuriuo siekiama apriboti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje turinčių Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus neatitinkančių valstybių piliečių teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, teisę būti renkamam savivaldybės tarybos nariu ir teisę aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. kovo 26 d. panašiu keliu žengė Estija, šios šalies parlamentui priėmus konstitucijos pataisą, pagal kurią savivaldos rinkimuose negalės dalyvauti ne Europos Sąjungos valstybių piliečiai ir pilietybės neturintys gyventojai. Taigi, ribojimas apima ir NATO valstybių piliečius. Mūsų siūloma pataisa nėra tokia griežta, o ją priėmus būtų išlaikyta teisė vietos savivaldos rinkimuose balsuoti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančioms valstybėms, t.y., ne tik ES, bet ir NATO bei EBPO valstybėms narėms.
projektų iniciatoriai ir rengėjai. Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė ir Laurynas Kasčiūnas.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio antroje nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Rinkimų kodeksu, nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, neturintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės, turi teisę aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus (išskyrus tuos, kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos
europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai ), savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai (išskyrus tuos, kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai) , remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Keičiamo Rinkimų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, būtų laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą ( išskyrus tą, kuris nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietis ), jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Taip pat keičiamo Rinkimų kodekso 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą (išskyrus tą, kuris nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietis), jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Keičiamo Rinkimų kodekso
nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, neturintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietybės (išskyrus tuos, kurie nėra Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai) , – savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
Tai reiškia, kad teisę nuolat gyventi Lietuvoje turintys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus neatitinkančių valstybių
piliečiai negalėtų balsuoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose, taip pat būti renkami savivaldybių tarybų nariais. Atitinkamai jie negalėtų aukoti savivaldybių tarybų ir merų rinkimų politinių kampanijų savarankiškiems dalyviams.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, turint omeny dabartinį geopolitinį kontekstą, būtų minimizuotos galimos negatyvios įtakos rinkiminiams procesams bei politiniams sprendimams savivaldos lygmenyje darymo rizikos.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymų proj ektus, galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės .
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektuose nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvark
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
išvados. Nebuvo gauta.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis.
„Nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“,
„nuolatiniai savivaldybės gyventojai“, „vietos savivalda ir valdymas“, „
aktyvioji rinkimų teisė“, „pasyvioji rinkimų teisė“, „ savivaldybių tarybų ir merų rinkimai “.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra . Teikia Seimo nariai