Projektas
, 31, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 27, 36 IR 39 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Konsulinis pareigūnas arba diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas (toliau – įgaliotas darbuotojas), gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį buvimo valstybėje, perduoda šią informaciją Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) tam, kad Policijos departamentas apie tai praneštų mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu patvirtinta tvarka.2
. Konsulinis pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrų nustatyta tvarka, išduoda leidimą mirusiojo palaikus parvežti į Lietuvą, jei Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitaip.
3. Jeigu neatsiranda asmenų, kurie prisiima atsakomybę už mirusio Lietuvos Respublikos piliečio laidotuves ar kremavimą arba jo palaikų parvežimą į Lietuvą, konsulinis pareigūnas kreipiasi į kompetentingas buvimo valstybės institucijas dėl mirusio Lietuvos Respublikos piliečio laidotuvių arba kremavimo organizavimo pagal buvimo valstybės teisės aktus ir joje taikomą praktiką.4
. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, jei to prašo sutuoktinis (sugyventinis) ar artimasis giminaitis arba asmuo, kuris Lietuvos Respublikos piliečiui gyvam esant buvo nurodytas kaip jo atstovas, padeda gauti informaciją apie mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirties priežastį, jei nėra kitų būdų gauti tokią informaciją pagal buvimo valstybėje galiojančius įstatymus.
5. Konsulinis pareigūnas Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka perduoda Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms užsienio valstybių kompetentingų institucijų pateiktus Lietuvos Respublikos piliečių mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančius dokumentus.“
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Kai užsienio valstybėje esantis Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, yra Lietuvos Respublikoje, pateko į nelaimę, nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo ir neturi galimybių gauti pagalbos iš kitų šaltinių, jam gali būti suteikta valstybės materialinė pagalba, kuri skiriama Lietuvos Respublikos piliečiui suteiktos būtinosios medicinos pagalbos, jo grįžimo į Lietuvos Respubliką ir būtinoms iki grįžimo į Lietuvos Respubliką pragyvenimo išlaidoms padengti.“
Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 2 dalį.
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dėl lietuvių kilmę ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo ir perduoda juos bei susijusius dokumentus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui ar Migracijos departamentui.2
. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka priima užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių prašymus ir kitus reikalingus dokumentus dėl paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo ar keitimo. Jeigu prašyme išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę nurodyti Lietuvos Respublikos piliečio duomenys, kurie įrašomi į pasą ar asmens tapatybės kortelę, sutampa su duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, ir abejonių dėl Lietuvos Respublikos piliečio duomenų ir tapatybės nekyla, – konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas išduoda arba keičia pasą ar asmens tapatybės kortelę. Kitu atveju pasą ar asmens tapatybės kortelę konsulinis pareigūnas išduoda arba keičia tik po konsultacijų su Migracijos departamentu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.
3 . Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, gavęs išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą arba lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įteikia juos jų prašiusiam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui.
4. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, gavęs išduotą asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įteikia juos jų prašiusiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui, kitam teisėtam atstovui arba piliečio prašyme nurodytam asmeniui.5 .
Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka priima iš Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus apie prarastus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus ir šiuos dokumentus paskelbia negaliojančiais Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka
Konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos piliečio prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta ir su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministru suderinta tvarka išduoda laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Laikino paso formą nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
Pripažinti netekusiu galios 27 straipsnį.
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1 .
Konsulinis pareigūnas turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka.2 . Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima Lietuvos Respublikos piliečių, kurių gyvenamoji vieta, Gyventojų registro duomenimis, yra užsienio valstybėje, prašymus pakeisti vardą ir (ar) pavardę, ištaisyti, pakeisti, papildyti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, atkurti neišlikusius civilinės būklės aktų įrašus, įtraukti į apskaitą Lietuvoje užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ir kartu su susijusiais dokumentais perduoda juos
Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
3. Konsulinis pareigūnas išduoda Lietuvos Respublikoje įregistruotų civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima Lietuvos Respublikos piliečių prašymus dėl konsulinių pažymų išdavimo.
2. Konsulinio pareigūno išduodamų konsulinių pažymų sąrašą ir jų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
Pakeisti 35 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
Dokumentų pareikalavimas, gavimas ir perdavimas “.
Pripažinti netekusiu galios 36 straipsnį.
Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnį.
1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, užsienio reikalų ministras, teisingumo ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras, vidaus reikalų ministras ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3
. Prašymai dėl materialinės pagalbos suteikimo, priimti iki 2026 m. liepos 1 d., nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos konsulinio statuto 22 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki 2026 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 31, 33 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 27, 36 IR 39 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. I-509 3, 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai. Parengti Lietuvos Respublikos konsulinio statuto įstatymo Nr. I-886 15, 23, 25, 251 , 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo, 27, 36 ir 39 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (toliau – KSĮ projektas) ir lydimieji dokumentai (toliau kartu – Įstatymų projektai): 1.1 .
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ATKPĮ projektas); 1.2 . Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – KMĮ projektas). Įstatymų projektais siekiama aktualizuoti teisinį reguliavimą, susijusį su konsulinių funkcijų atlikimu Lietuvos Respublikos diplomatinėse įstaigose ir konsulinėse įstaigose (toliau – konsulinės įstaigos), atsižvelgiant į šių dienų poreikius ir praktikoje nustatytus probleminius aspektus, tam, kad būtų užtikrinta efektyvi konsulinių įstaigų veikla, atsisakyta praktikoje netaikomų ir neaktualių konsulinių funkcijų.
Įstatymų projektų uždaviniai:1
) patikslinti informacijos apie užsienyje mirusius Lietuvos Respublikos piliečius perdavimo procesą;2 ) atsisakyti įtvirtintos netikslios formuluotės dėl sprendimų atsisakyti išduoti Šengeno vizą apskundimo galimybių;3 ) patikslinti nuostatas dėl pasų ir asmens tapatybės kortelių prašymų priėmimo, išdavimo ir keitimo;4 ) patikslinti nuostatas dėl laikino paso išdavimo sąlygų;5 ) panaikinti pasenusias, visuomenės poreikių ir duomenų apsaugos reikalavimų nebeatitinkančias nuostatas dėl konsulinės registracijos;6 ) patikslinti nuostatas dėl prašymų ir dokumentų civilinės būklės aktų klausimais priėmimo ir perdavimo;7 ) patikslinti nuostatas, apibrėžiančias konsulinių pažymų gavėjus ir reglamentuojančias šių pažymų išdavimą;8
) atlikti redakcinio pobūdžio Lietuvos Respublikos konsulinio statuto (toliau – Konsulinis statutas) 35 straipsnio dėl dokumentų pareikalavimo, gavimo ir perdavimo pavadinimo pakeitimą;9 ) panaikinti praktikoje neveikiančias nuostatas dėl prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti ir (ar) mokėti, priėmimo ir jų perdavimo kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ir nuostatas dėl pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimo Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektus inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – Užsienio reikalų ministerija, ministerija).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.1
. Konsulinio statuto 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį jo buvimo valstybėje, perduoda šią informaciją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad pastarasis praneštų mirusio Lietuvos Respublikos piliečio sutuoktiniui (sugyventiniui) ar artimiesiems giminaičiams. Informacijos perdavimo tvarka reglamentuota Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-407 „Dėl Keitimosi informacija tarp policijos įstaigų ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, diplomatinių bei konsulinių įstaigų tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos konsulinės įstaigos gavusios užsienio valstybės kompetentingos institucijos pateiktą Lietuvos Respublikos piliečio mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio mirties įrašas Lietuvos Respublikoje nėra sudarytas, perduoda šį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kuris įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį.2
. Konsulinio statuto 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl konsulinio pareigūno atsakomybės už Šengeno vizų ar joms prilyginamų dokumentų išdavimo teisėtumą ir draudimas skųsti konsulinio pareigūno priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą ar jai prilyginamą dokumentą administracine tvarka.3
. Šiuo metu Konsulinio statuto 25 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, kad konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas (toliau – įgaliotas darbuotojas), kaip ir konsulinis pareigūnas, tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečio prašyme išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę nurodyti Lietuvos Respublikos piliečio duomenys, kurie įrašomi į pasą ar asmens tapatybės kortelę, sutampa su duomenimis, esančiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – Gyventojų registras) duomenų bazėje, ir abejonių dėl Lietuvos Respublikos piliečio duomenų ir tapatybės nekyla, gali šių dokumentų užsakymo procese informacinėse sistemose pažymėti – išduoti arba keisti pasą ar asmens tapatybės kortelę. Asmens tapatybės dokumentus (asmens tapatybės kortelę ir pasą) išrašo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas). Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos funkcijos, susijusios su paso ir asmens tapatybės kortelės išrašymu, perduotos Migracijos departamentui.
Šių dokumentų išdavimo tvarką nustato Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200/V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ATK ir paso išdavimo tvarkos aprašas) .
Konsulinio statuto
25 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta praktikoje nebetaikoma nuostata, pagal kurią konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas, priėmęs Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus apie prarastus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus, šiuos dokumentus paskelbia negaliojančiais „<...> arba Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus apie prarastus asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančius dokumentus perduoda apskrities vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui“.
ATK ir paso išdavimo tvarkos aprašo
82 punkte nustatyta, kad konsulinis pareigūnas ar konsulinės įstaigos įgaliotas darbuotojas, gavęs pranešimą apie Lietuvos Respublikos piliečio prarastą asmens tapatybės kortelę arba pasą, duomenis įveda į Asmens dokumentų išdavimo sistemą ir paskelbia juos negaliojančiais.4
. Konsulinio statuto 251 straipsnio pavadinimas yra „Laikino kelionės dokumento išdavimas“. Šiame straipsnyje vartojama formuluotė „laikinasis kelionės dokumentas“ apibūdina išduodamą dokumentą – laikiną pasą, galiojantį ne ilgiau kaip vienus metus. Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio, esančio užsienyje, prašymu, jam pageidaujant tęsti kelionę, Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą.5
. Konsulinio statuto 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio, kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą. Konsulinės registracijos duomenys gali būti įrašomi piliečio prašymu, jei pilietis gyvena užsienyje. Konsulinės registracijos duomenys naudojami tik konsulinei pagalbai teikti arba piliečio nurodytais su konsulinių funkcijų vykdymu susijusiais tikslais. Konsulinio statuto 27 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad konsulinės registracijos tvarką ir prašymų formas nustato užsienio reikalų ministras.
Konsulinėse įstaigose konsulinės registracijos duomenys tvarkomi vadovaujantis
Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, konsulinės registracijos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-149 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, konsulinės registracijos tvarkos aprašo ir prašymo registruoti formos patvirtinimo“ .
6Konsulinio statuto 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad konsulinis pareigūnas turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį, t. y.
užsienyje registruoti civilinės būklės aktą kaip įvykusį juridinį faktą, turintį teisinių padarinių Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka, ir tuo būdu garantuoti Lietuvos valstybės prerogatyvą, nustatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Konsulinio statuto 31 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima nuolat užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti vardą ir pavardę, ištaisyti, pakeisti, papildyti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, atkurti neišlikusius civilinės būklės aktų įrašus, ir perduoda juos Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms.
Civilinės būklės aktų registravimo, užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimo į apskaitą ir civilinės būklės aktų sudarymą liudijančių išrašų išdavimo procedūros ir būtini dokumentai nustatyti Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės). Asmens vardo, pavardės keitimo procedūros ir galimybė atlikti šias procedūras konsulinėse įstaigose užsienyje yra nustatytos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.
1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“, bei Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“.7 .
Konsulinio statuto 33 straipsnyje nustatoma galimybė Lietuvos Respublikos konsulinėse įstaigose gauti konsulines pažymas, kurių išdavimo tvarką reglamentuoja Konsulinių pažymų išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. V-154 „Dėl Konsulinių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Konsulinių pažymų išdavimo aprašas) : kokiems asmenims galima išduoti konsulinę pažymą (Lietuvos Respublikos piliečiams, užsieniečiams ir asmenims be pilietybės), kokios konsulinės pažymos gali būti išduodamos (pvz., apie šeiminę padėtį, pilietybę, gyvenamąją vietą, teistumą, pažymą vietoj prarasto transporto priemonės registracijos liudijimo ar vietoj prarasto vairuotojo pažymėjimo ir kt.), kokius dokumentus asmuo turi pateikti, kokią prašymo formą užpildyti.8 .
Konsulinio statuto 35 straipsnyje reglamentuojami dokumentų Lietuvos Respublikos piliečių prašymu pareikalavimo, gavimo ir perdavimo klausimai.9 .
Konsulinio statuto 36 straipsnyje reglamentuojamas asmenų prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti ir (ar) mokėti, priėmimas ir perdavimas kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms. Prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti (ar) mokėti, priėmimo ir perdavimo tvarka Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms yra nustatyta Asmenų prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti ir (ar) mokėti, priėmimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ir perdavimo kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms tvarkos apraše
, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-320/V-151 „Dėl Asmenų prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti ir (ar) mokėti, priėmimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ir perdavimo kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms tvarkos apraš o patvirtinimo“.10
. Konsulinio statuto 39 straipsnyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas gali priimti saugoti pinigus, brangenybes, vertybinius popierius ir dokumentus, priklausančius Lietuvos Respublikos piliečiams. Tai išsamiau reglamentuota Pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl Pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Už šių vertybių saugojimą konsulinėse įstaigose yra nustatytas 30 eurų (per mėnesį) konsulinis mokestis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1
1. Atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslingumą ir tai, kad konsulinis pareigūnas ar įgaliotas darbuotojas, gavęs informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečio mirtį buvimo valstybėje, perduoda ją Policijos departamentui, nėra tikslinga šią informaciją perduoti taip pat ir Užsienio reikalų ministerijai, nes ministerija papildomų veiksmų neatlieka ir neturėtų be aiškaus tikslo kaupti asmens duomenų. Kadangi nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. konsulinės įstaigos,
gavusios užsienio valstybės kompetentingos institucijos pateiktą Lietuvos Respublikos piliečio mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinantį dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio mirties įrašas Lietuvos Respublikoje nėra sudarytas, perduoda šį dokumentą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kuris įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje mirusio Lietuvos Respublikos piliečio mirtį, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, atitinkamai siūloma Konsulinio statuto 15 straipsnį papildyti 5 dalimi, nustatančia, kad konsulinis pareigūnas perduoda Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms užsienio valstybių kompetentingų institucijų pateiktus Lietuvos Respublikos piliečių mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančius dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
2. Konsulinio statuto projekte 23 straipsnio 2 dalį siūloma pripažinti netekusia galios, nes norma, nustatanti, kad konsulinis pareigūnas jam pavestas funkcijas (nagrinėti trečiųjų šalių piliečių pateiktus prašymus gauti Šengeno vizą ir priimti sprendimus dėl jų) turi atlikti vadovaudamasis teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, yra perteklinė, nesukurianti pridėtinės vertės. Nuostata, kad „[konsulinio pareigūno] sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą ar jai prilyginamą dokumentą negali būti skundžiamas administracine tvarka“, yra klaidinanti, kadangi priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą gali būti skundžiamas administracine tvarka, t. y. skundas gali būti paduodamas teismui administracine tvarka, – vadovaujantis
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 137 straipsnio 1 dalimi, sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymėtina, kad galimybė pateikti skundą dėl priimto sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą taip pat yra įtvirtinta 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 , nustatančio Bendrijos vizų kodeksą
(Vizų kodeksas), 32 straipsnio 3 dalyje. Pabrėžtina, kad konsulinio pareigūno priimti sprendimai atsisakyti išduoti Šengeno vizoms prilyginamus dokumentus taip pat gali būti skundžiami kaip individualūs administraciniai aktai, priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis. Rusijos Federacijos piliečiams, vykstantiems iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, gali būti išduodamas Supaprastinto tranzito dokumentas – specialusis tranzitą supaprastinantis leidimas, išduodamas vykti tranzitu daug kartų visomis sausumos transporto priemonėmis, arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentas – specialusis tranzitą supaprastinantis leidimas, išduodamas vykti geležinkelio transportu du kartus (į priekį ir atgal). 3 .
Konsulinio statuto 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai priimant Lietuvos Respublikos piliečių prašymus išduoti (pakeisti) pasą ar asmens tapatybės kortelę ir sutikrinus prašymą ir duomenis, esančius Gyventojų registre, nekyla abejonių dėl prašymo pagrįstumo, šių dokumentų užsakymo procese gali dalyvauti ne tik konsulinis pareigūnas, bet ir įgaliotas darbuotojas. Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti efektyvesnį konsulinių įstaigų darbą, sumažinti konsulinių pareigūnų darbo krūvį automatinių sprendimų priėmimo procese, sudaryti palankesnes sąlygas konsuliniams pareigūnams skirti laiko ir dėmesio sudėtingiems klausimams spręsti.
Pažymėtina, kad to paties straipsnio 2 dalyje išlieka nuostata, jog tais atvejais, kai kyla abejonių dėl pateikto asmens prašymo išduoti arba pakeisti asmens pasą ar asmens tapatybės kortelę, dokumentai yra išduodami arba keičiami konsulinio pareigūno po konsultacijų su Migracijos departamentu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka (patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1V-200 / V-62 „Dėl Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).
Šiuo metu konsulinėse įstaigose Lietuvos Respublikos piliečių prašymai priimami ir nagrinėjami, asmens dokumentai užsakomi naudojantis Asmens dokumentų išdavimo sistema (toliau – ADIS). Siekiant didesnio integralumo su Lietuvos migracijos informacine sistema (toliau – MIGRIS sistema), su kuria jau dirba Migracijos departamentas, ateityje planuojama taip pat pereiti dirbti šioje sistemoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Konsulinio statuto 25 straipsnis apima dvi skirtingas išduodamų asmens dokumentų grupes ir skiriasi juos galinčių atsiimti asmenų subjektų ratas, siekiant užtikrinti galiojančio Konsulinio statuto 25 straipsnio 3 d. suderinamumą su ATKPĮ 6 str. 11 d., kurioje nurodomas platesnis asmenų ratas, galintis atsiimti asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą (be prašiusio asmens ir jo įgalioto atstovo, dar nurodomas ir kitas piliečio prašyme nurodytas asmuo), keičiamo Konsulinio statuto 25 straipsnio 3 d. nurodomi išduodami su asmens pilietybe susiję dokumentai (asmens teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas ir lietuvių kilmę patvirtinantis dokumentai) ir subjektai, turintys teisę juos atsiimti, analogiškai Konsulinio statuto 25 straipsnio 4 d. nurodomi išduodami asmens dokumentai (asmens tapatybės kortelė ir pasas) bei šiuos dokumentus galintys atsiimti asmenys.
Pažymėtina, kad asmenys, galintys atsiimti išduotą asmens teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ir lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą yra nustatyti Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 83 punkte..
Konsulinio statuto 25 straipsnio 5 dalyje (dabar galiojančio Konsulinio statuto 4 dalis) siūloma išbraukti nebeaktualią ir praktikoje netaikomą nuostatą, kad konsulinis pareigūnas ar įgaliotas darbuotojas gali rinktis alternatyvą vietoj duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečio pamesto asmens tapatybės kortelės ar pasą įvedimo į ADIS – perduoti Lietuvos Respublikos piliečių pranešimus apie prarastus dokumentus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui arba Migracijos departamentui. Kadangi gavus piliečių pranešimus duomenys yra paskelbiami ADIS, prie kurios turi prieigą Vyriausiasis policijos komisariatas ir Migracijos departamentas, siekiant didesnio teisinio aiškumo ir tikslumo siūloma pašalinti šią nuostatą iš susijusio teisinio reglamentavimo.4
. Konsulinio statuto 251 straipsnyje vartojama sąvoka „laikinas kelionės dokumentas“, apibūdinanti šiame straipsnyje minimą dokumentą – laikinąjį pasą, pridėtinės vertės nesukuria, nes straipsnyje pabrėžiamas laikino paso laikinumas – nustatoma, kad jis „galioja ne ilgiau kaip vienus metus“. Sąvoka „laikinasis kelionės dokumentas“ gali būti klaidingai suprantama ir painiojama su atskiru „laikinuoju kelionės dokumentu“, išduodamu pagal 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą
dėl laikinojo kelionės dokumento, ar nuo 2025 m. gruodžio 1 d., įgyvendinant ES teisės aktus (2019 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/997
, kuria nustatomas Europos Sąjungos laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas
, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. gegužės 6 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2024/1986 , 2024 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2024/2662 , kuriuo nustatoma standartinė prašymo išduoti ES laikinąjį kelionės dokumentą forma ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2022/2452
), įsigaliojus Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 3, 8, 20, 22, 22-1, 25, 32, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymui), Konsulinio statuto 20 straipsnyje įtvirtinamu Europos Sąjungos laikinuoju kelionės dokumentu. Siekiant didesnio teisinio aiškumo, siūloma iš Konsulinio statuto 251 straipsnio pavadinimo ir pačiame straipsnyje išbraukti sąvoką „laikinas kelionės dokumentas“, apibūdinantį laikiną pasą.
5. Siūloma pripažinti Konsulinio statuto
27 straipsnį netekusiu galios, nes konsulinę registraciją reglamentuojančios teisės normos yra nebeaktualios, neatitinka visuomenės poreikių ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Vietoj konsulinės registracijos Užsienio reikalų ministerija konsulinei pagalbai teikti yra sukūrusi asmens duomenų apsaugą užtikrinančią mobiliąją programėlę „Keliauk saugiai“ (toliau – programėlė), kuri keliaujant leidžia registruotis be papildomų dokumentų ar vizitų į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Ši programėlė yra plačiai naudojama Lietuvos piliečių mobiliuosiuose įrenginiuose. Toliau pateikiami duomenys (skaičiai) apie programėlės parsisiuntimus į Lietuvos piliečių mobiliuosius įrenginius 2020–2025 metais.
Metai Google Play programėlė Apple Store programėlė Iš viso:
2020 11 953 8 200 20 153 2021 5 720 7 900 13 620 2022 4 088 3 200 7 288 2023 5 312 5 046 10 358 2024 5 001 7 474 12 475 2025 1 506 1 469 2 975 Iš viso:
Registracija programėlėje atliekama per keletą minučių bet kuriuo paros metu, bet kurioje pasaulio vietoje asmens mobiliajame įrenginyje. Programėlė realiu laiku siunčia įspėjimus apie krizes, stichines nelaimes, saugumo pavojus ar kitus svarbius įvykius pasirinktoje šalyje. Programėlės vartotojas gali greitai reaguoti ir imtis veiksmų, o Užsienio reikalų ministerija ir konsulinės įstaigos – krizės atveju operatyviai susisiekti su užsiregistravusiais vartotojais, suteikti individualią pagalbą ar koordinuoti evakuaciją. Programėlėje pateikiama aktuali konsulinė informacija: konsulinių įstaigų kontaktai, žemėlapiai, kelionių rekomendacijos, vizų ir sienos kirtimo reikalavimai, sveikatos patarimai. Programėlė – tai greitesnis, patogesnis, saugesnis ir šiuolaikiškas konsulinės pagalbos teikimą garantuojantis technologinis sprendinys, užtikrinantis asmens duomenų saugumą, nes pats vartotojas valdo teikiamos informacijos apimtis ir nustato gaunamų pranešimų turinį.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu konsulinės registracijos teisinis reguliavimas lemia teisinį neapibrėžtumą, nėra reglamentuojama, kokiam tikslui ir kiek laiko bus saugomi Konsulinių procedūrų valdymo informacinėje sistemoje kaupiami asmens konsulinės registracijos duomenys, nes duomenys kinta, o programėlėje asmens duomenys saugomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB
(Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų, t. y. asmens duomenys tvarkomi tik tiek, kiek būtina paslaugos teikimo tikslams pasiekti, naudojami aiškiai apibrėžtais, teisėtais tikslais (pvz., konsulinei pagalbai suteikti, įspėti apie pavojų). Vartotojas, pats prisijungęs prie programėlės, gali peržiūrėti, atnaujinti ar ištrinti savo duomenis, duomenų apsaugai taikomos techninės ir organizacinės priemonės (šifravimas, prieigos kontrolė), kad duomenys būtų apsaugoti nuo neteisėtos prieigos ar praradimo. Atsižvelgiant į tai, Konsulinio statuto 27 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios.6
. Siekiant aktualizuoti Konsulinio statuto 31 straipsnį, siūloma pakeisti Konsulinio statuto pavadinimą į “Civilinės būklės aktai” ir jį išdėstyti nauja redakcija. Konsulinio statuto 31 straipsnio 2 dalyje siūloma patikslinti, kad konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima prašymus iš Lietuvos Respublikos piliečių, kurių gyvenamoji vieta, Gyventojų registro duomenimis, yra užsienio valstybėje. Pažymėtina, kad šiuo metu Konsulinio statuto 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata „nuolat užsienio valstybėje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių“ nėra tiksli, kadangi nėra aiškiai nustatytų kriterijų, kaip konsulinis pareigūnas ar įgaliotas darbuotojas turėtų vertinti „nuolatinį“ piliečio gyvenimą užsienyje.
Atsižvelgiant į tai, kad konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas ne tik priima, bet ir perduoda Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms tiek Lietuvos Respublikos piliečių prašymus pakeisti vardą ir (ar) pavardę, ištaisyti, pakeisti, papildyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, tiek įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus, siekiant teisinio aiškumo, siūloma Konsulinio statuto projekto 31 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad konsulinis pareigūnas arba įgaliotas darbuotojas priima Lietuvos Respublikos piliečių, kurių gyvenamoji vieta, Gyventojų registro duomenimis, yra užsienio valstybėje, prašymus pakeisti vardą ir (ar) pavardę, ištaisyti, pakeisti, papildyti ar anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus, atkurti neišlikusius civilinės būklės aktų įrašus, įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ir kartu su susijusiais dokumentais perduoda juos Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos įstaigoms vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Konsulinio statuto 31 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad konsulinis pareigūnas išduoda Lietuvos Respublikoje įregistruotų civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šią konsulinę paslaugą konsulinis pareigūnas atlieka, už ją yra nustatytas taip pat konsulinis mokestis, tačiau ši konsulinė funkcija nėra įvardinta Konsulinio statuto įstatyme.7
. Atsižvelgiant į tai, kad konsulinių įstaigų tikslas yra užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių interesus užsienio valstybėse, kartu siekiant racionaliai naudoti konsulinių įstaigų žmogiškuosius ir finansinius išteklius, siūloma Konsulinio statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad prašymai dėl konsulinių pažymų išdavimo priimami tik iš Lietuvos Respublikos piliečių.
8. Siekiant aktualizuoti Konsulinio statuto 35 straipsnio pavadinimą ir tiksliau atspindėti šiame straipsnyje dėstomą teisės normą, straipsnio pavadinimą siūloma pakeisti: vietoj „Dokumentų perdavimas“ įrašyti „Dokumentų pareikalavimas, gavimas ir perdavimas“.
9. Siūloma pripažinti netekusiu galios Konsulinio statuto
36 straipsnį, nes praktikoje ši konsulinė paslauga nėra teikiama, – asmenys prašymą ir dokumentus dėl pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) teritoriniam skyriui gali pateikti tiesiogiai, per įgaliotą asmenį arba nuotoliniu būdu naudodamiesi e. paslaugomis. Pabrėžtina, kad nuo 2024 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos pensininkams, gyvenantiems užsienyje, yra sudaryta galimybė nuotoliniu būdu patvirtinti savo tapatybę per vaizdo pokalbį su Sodros teritorinio skyriaus pareigūnu, taip sudarytos sąlygos Lietuvos valstybės institucijoms priimti sprendimą dėl tolesnio pensijos mokėjimo asmeniui, gyvenančiam užsienyje. Prašymą dėl pensijos skyrimo ir (ar) mokėjimo asmenys gali taip pat pateikti savo buvimo šalies kompetentingai institucijai, kuri perduoda duomenis Lietuvos institucijoms per
Elektroninę socialinės apsaugos informacijos mainų sistemą (toliau – EESSI). EESSI skirta palengvinti ir paspartinti ES, EEE šalių, Šveicarijos socialinės apsaugos institucijų duomenų apsikeitimą. EESSI ypač svarbi koordinuojant senatvės pensijas ir kitas išmokas, kai asmuo dirbo ar gyveno keliose šalyse.10
. Siūloma pripažinti netekusiu galios Konsulinio statuto 39 straipsnį, kuriame įtvirtinta pasenusi ir praktikoje netaikoma teisės norma, reglamentuojanti pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimą konsulinėse įstaigose. Pažymėtina, kad konsulinės įstaigos neturi papildomos specialios įrangos (saugos seifų) didelės vertės daiktams saugoti ir negali užtikrinti tokių daiktų nuolatinės apsaugos konsulinėse įstaigose. Papildomos įrangos ir papildomų draudimo paslaugų įsigijimas, manytina, nebūtų racionalus turimų finansinių išteklių naudojimas, atsižvelgiant į tai, kad didelės vertės daiktų draudimo ir jų saugojimo paslaugos yra lengvai prieinamos privačiame sektoriuje. 4.2 . ATK ir paso įstatymo projektas
Įvertinus tai, kad Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje, kaip ir Konsulinio statuto
251 straipsnyje, vartojama pridėtinės vertės nesukurianti ir klaidinanti laikiną pasą apibūdinanti sąvoka „laikinas kelionės dokumentas“, siekiant teisės aktų sistemiškumo siūloma išbraukti šią sąvoką iš Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 4 dalies. Taip pat siūloma nustatyti, kad laikinas pasas, užsienyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, gali būti išduodamas ne tik piliečiams turint tikslą tęsti kelionę užsienyje, bet taip pat ir pradėti kelionę. Šio siūlymo aktualumą pagrindžia praktikoje dažnai pasitaikantys atvejai, kai Lietuvos Respublikos piliečiui užsienio valstybėje reikia greitai pradėti kelionę, bet asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento ir neturi galimybių greitai gauti naują Lietuvos Respublikos pasą. Pabrėžtina, kad šio dokumento išdavimas, atsižvelgiant į tai, kada pateikiamas atitinkamas asmens prašymas konsulinėje įstaigoje, gali užtrukti nuo 1 iki 5 savaičių, priklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną (pagal patvirtintą metinį diplomatinio pašto tvarkaraštį) diplomatinis paštas yra siunčiamas į konsulinę įstaigą. Laikiną pasą konsulinės įstaigos gali išduoti daug greičiau – per 1–3 darbo dienas. Siekiant aktualizuoti laikino paso išdavimo sąlygas ir geriau atliepti Lietuvos Respublikos piliečių interesus užsienyje, siūloma papildyti
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad laikinas pasas gali būti išduodamas ne tik kelionei tęsti, bet ir ją pradėti. 4.3 . KMĮ pakeitimo projektas
39 straipsnį „Pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimas“, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, siūloma atitinkamai pripažinti netekusiu galios ir Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo (toliau – Konsulinio mokesčio įstatymas) 3 straipsnio 13 punktą. Kartu siūloma atlikti papildomus aktualius Konsulinio mokesčio įstatymo pakeitimus: 4.3.2
. papildyti Konsulinio mokesčio įstatymo 3 straipsnio („Konsulinio mokesčio objektas“) 5 punktą – nustatyti išimtį dėl
mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančių dokumentų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje priėmimo ir perdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad neretai pasitaiko, kai apie Lietuvos Respublikos piliečio užsienio valstybėje mirtį konsulines įstaigas informuoja užsienio valstybės institucijos (pavyzdžiui, kalinčiam asmeniui mirus įkalinimo įstaigoje), arba užsienyje miręs Lietuvos pilietis neturėjo artimųjų giminaičių ir nėra suinteresuotų asmenų, kurie galėtų pateikti prašymą dėl šio civilinės būklės akto (asmens mirties) įtraukimo į apskaitą Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti, kad Lietuvoje būtų kaupiami aktualūs Lietuvos Respublikos piliečių duomenys, siūloma atsisakyti nuostatos, kad mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančių dokumentų įtraukimo į apskaitą Lietuvoje dokumentų priėmimas ir perdavimas konsulinėse įstaigose būtų traktuojamas kaip konsulinio mokesčio objektas ir atitinkamai už tai būtų imamas konsulinis mokestis. Pabrėžtina, kad Lietuvoje analogiška paslauga (mirties įregistravimą užsienio valstybėje patvirtinančių dokumentų įtraukimas į apskaitą) teikiama nemokamai.
4.3.3 . Konsulinio mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad šiame punkte nustatyta konsulinio mokesčio lengvata būtų taikoma ir užsienio valstybės institucijos prašymu, kadangi dėl šioje teisės normoje išvardytų veiksmų (pavyzdžiui, asmens grįžimo pažymėjimo ar laikino kelionės dokumento išdavimo) dažnai kreipiasi užsienio valstybių teisėsaugos institucijos, sprendžiančios su Lietuvos Respublikos piliečiu susijusius klausimus. Pažymėtina, kad pakeitimas siūlomas, atsižvelgiant į nuo 2025 m. gruodžio 1 d. įsigaliojančio Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 3, 6 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo nuostatas (šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas). 4.3.4
. Konsulinio mokesčio įstatymo 7 straipsnio („Konsulinio mokesčio mokėjimas“) 2 dalį siūloma pripažinti netekusia galios atsižvelgiant į tai, kad ši norma praktikoje nėra taikoma ir konsulinių įstaigų veikloje nėra aktuali. Nauja registravimosi sistema leidžia veiksmingai užkardyti piktnaudžiavimo atvejus, kurių dažnai pasitaikydavo pareiškėjams registruojantis dėl konsulinių paslaugų suteikimo.
5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai ir korupcijai
Kartu su Įstatymų projektais teikiama Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažyma. Atlikus Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, antikorupciniu požiūriu rizikingų Įstatymų projektų nuostatų nenustatyta. Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai nedarys.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys.
8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios 9.1
. Priėmus Konsulinio statuto projektą turės būti pakeisti šie teisės aktai:
(2) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. V-244
„Dėl Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašo patvirtinimo“;
(3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. V-154 „Dėl Konsulinių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
(4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 1135 „Dėl Konkrečių konsulinio mokesčio dydžių sąrašo ir Konsulinio mokesčio mokėjimo ir konsulinio mokesčio permokos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9.2 . Priėmus Konsulinio statuto projektą turės būti pripažinti netekusiu galios šie teisės aktai:
(1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-149 „Dėl konsulinės registracijos tvarkos aprašo ir konsulinės registracijos prašymo formos patvirtinimo“;
(2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-320/V-151 „Dėl Asmenų prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti ir (ar) mokėti, priėmimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ir perdavimo kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms tvarkos aprašo patvirtinimo“;
(3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-138 „Dėl Pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Kartu su Konsulinio statuto projektu teikiami lydimieji Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo ir Konsulinio mokesčio įstatymo projektai.10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais keičiama sąvokos „konsulinė pagalba“ apibrėžtis įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka .11
. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti1 .
Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras iki 2026 m. birželio 1 d. priima Konsulinio statuto projekto 1 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą – įsakymą dėl Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2005 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 5-V-407 „Dėl Keitimosi informacija tarp policijos įstaigų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.2 .
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2026 m. birželio 1 d. priima Konsulinio statuto projekto 5 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą – įsakymą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2015 m. lapkričio 19 d.
įsakymo Nr. V-244
„Dėl Lietuvos Respublikos laikino paso išrašymo, išdavimo ir paskelbimo negaliojančiu tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
3 . Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2026 m. birželio 1 d. priima Konsulinio statuto projekto 6 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą – įsakymą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. V-149 „Dėl Konsulinės registracijos tvarkos aprašo ir konsulinės registracijos prašymo formos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.4 .
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2026 m. birželio 1 d. priima Konsulinio statuto projekto 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą – įsakymą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V-154 „Dėl Konsulinių pažymų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.5 .
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2026 m. birželio 1 d. priima Konsulinio statuto projekto 10 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą – įsakymą dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-320/V-151 „Dėl Asmenų prašymų ir kitų dokumentų, būtinų pensijai skirti ir (ar) mokėti, priėmimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose ir perdavimo kompetentingoms Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.6 .
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2026 m. birželio 1 d. priima Konsulinio statuto projekto 12 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą – įsakymą dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl Pinigų, brangenybių, vertybinių popierių ir dokumentų saugojimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios.7 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. birželio 31 d. priima Konsulinio statuto projekto 6 ir 10 straipsnių įgyvendinamąjį teisės aktą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Konkrečių konsulinio mokesčio dydžių sąrašo ir Konsulinio mokesčio mokėjimo ir konsulinio mokesčio permokos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.14
. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „konsulinė pagalba“, „laikinas pasas“, „konsulinio mokesčio lengvata“, „konsulinis pareigūnas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.