Projektas
JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO įstatymo NR. XIII-2221 PAKEITIMO
2025 m. d. Nr.
1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 22 dalį.2 . Pakeisti 2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „
25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos ir suprantamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme .“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Nemokumo proceso principai yra šie:1 ) efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, kartu užtikrinant racionalų juridinio asmens turto naudojimą, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį;2 ) kreditorių lygiateisiškumo principas, reiškiantis, kad panašaus pobūdžio reikalavimus turintiems kreditoriams suteikiamos lygios galimybės dalyvauti nemokumo procese, siekiant savo reikalavimų tenkinimo ir ginant kitas savo teises ir teisėtus interesus;3
) nešališkumo principas, reiškiantis, kad nemokumo administratoriaus atliekami veiksmai ir priimami sprendimai turi būti objektyvūs, nekeliantys interesų konflikto ir neveikiami išorinių veiksnių ar asmeninių interesų;4 ) skaidrumo principas, reiškiantis, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą, išskyrus atvejus, kai reikia apsaugoti teisės aktais saugomus asmens duomenis ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją;5
) teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą;6 ) profesionalumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją;7
) atsakomybės ir atskaitingumo principas, reiškiantis, kad nemokumo administratorius būtų atsakingas už priimamus sprendimus, kurie turi būti motyvuoti ir pagrįsti, ir įpareigotas atsiskaityti nemokumo proceso dalyviams.“
1 . Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, o per šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo;“.2 .
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą;“.
1. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4 ) juridinis asmuo neturi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) .“2 . Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.“
1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1 ) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso ar nepateikė teismui pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo , kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;“.
2. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir šios nutarties kopiją.“
1 .
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti sudaro fizinių asmenų, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą (toliau – Asmenų, kuriems apribota teisė eiti vadovo pareigas, sąrašas).“2 .
Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Asmenų, kuriems apribota teisė eiti vadovo pareigas, sąrašas skelbiamas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo interneto svetainėje.“
1 . Pakeisti 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos;“.2 . Papildyti 17 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu: „8 ) informacija apie juridinio asmens atliekas, užterštą dirvožemį, gruntą ir (arba) kasybos sklypą (sklypus), nurodant jų kodus, pavadinimus, kiekius ir pateikiant atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, jeigu juridinis asmuo turi nesutvarkytų atliekų, įskaitant iškastą užterštą dirvožemį ir (arba) gruntą;“.3 .
Buvusį 17 straipsnio 2 dalies 8 punktą laikyti 9 punktu.
1 . Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) Turto arešto aktų registro duomenų tvarkytojui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos;“.2 . Papildyti 19 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „6 ) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančiai institucijai.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Teismas, priėmęs pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi teisę:1 ) įpareigoti kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, finansinę apskaitą tvarkantį asmenį, kitus atsakingus darbuotojus pateikti teismui papildomus dokumentus, reikalingus juridinio asmens nemokumo bylai nagrinėti;2
) kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, finansinę apskaitą tvarkantį asmenį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla.
2. Juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikia teismui šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją.“
1. Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Jeigu per 30 dienų nuo teismo pranešimo apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką pateikimo dienos nė vienas nemokumo administratorius nepateikia teismui sutikimo-deklaracijos, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo iniciatyva. Ši nutartis yra neskundžiama.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Teismas nutarties atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo iniciatyva kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiunčia Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui ir Garantinio fondo administratoriui.“
3. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Teismui priėmus nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojo iniciatyva, juridinio asmens darbuotojų reikalavimai tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.“11
straipsnis.
1. Papildyti 27 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5 ) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančiai institucijai.“
2. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui;“.
3. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) Turto arešto aktų registro duomenų tvarkytojui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos;“.
4. Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas įsiteisėjusios teismo nutarties arba, kai taikoma, skubiai vykdytinos nutarties pagrindu Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje
registruoja juridinio asmens teisinį statusą, juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo datą ir duomenis apie šį administratorių. Šios dalies nuostatos dėl duomenų registravimo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 40 straipsnio 10 dalies 4 punkte, 67 straipsnio 3 dalyje, 78 straipsnio 4 dalyje, 83 straipsnio 6 dalyje, 100 straipsnio 5 dalyje, 114 straipsnio 4 dalyje ir 117 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais.“
1. Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4
) informacija apie juridinio asmens turtą vykstant bankroto procesui (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos);“.2 . Pripažinti netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
3. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 12 punktu: „12 ) kredito įstaigų, kuriose yra kreditorių sąskaita (sąskaitos) ir, jeigu yra, komercinė sąskaita (sąskaitos), pavadinimais, sąskaitų numeriais, įplaukų, išlaidų ir likučio sumomis pagal sąskaitas;“.
4. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 13 punktu: „13
) nemokumo administratoriaus su šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis sudaromais ir sudarytais sandoriais dėl prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (sandorio šalys, objektai, sumos);“.
5. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 14 punktu: „14 ) parduodamu ir parduotu turtu (turto rūšis, pradinė kaina, jeigu tokia yra, pardavimo kaina, pardavimo data, sandorio šalys);“.
6. Papildyti 32 straipsnio 2 dalį 15 punktu: „15 ) nemokumo administratoriui skirta poveikio priemone, jeigu ji skirta už konkrečiame procese padarytus pažeidimus.“
1. Pakeisti 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1–14 punktuose nurodytą informaciją;“.2
. Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Teismas ir nemokumo administratorius šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, išskyrus šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4, 5, 12–14 punktuose nurodytą informaciją, teikia priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo ar faktinių aplinkybių atsiradimo ar pasikeitimo dienos, o šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4, 5, 12–14 punktuose nurodytą informaciją už kiekvieną mėnesį – ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos.“
1. Papildyti 34 straipsnio 4 dalies 1 punktą e papunkčiu: „ e ) juridinio asmens turimas nesutvarkytas atliekas, užterštą dirvožemį, gruntą ir (arba) kasybos sklypą (sklypus);“.2
. Papildyti 34 straipsnį nauja 5 dalimi: „
5. Nemokumo administratorių atrankos duomenys yra vieši.“
3. Buvusias 34 straipsnio 5–7 dalis laikyti atitinkamai 6–8 dalimis.
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija ir priežiūros institucijos išvada dėl skyrimo apribojimų
1. Nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti nemokumo procesą tik tuo atveju, kai:1 ) nemokumo administratorius informacinėje sistemoje pateikia sutikimą-deklaraciją;2 ) teismui arba nemokumo administratoriui, kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, pateikta
priežiūros institucijos išvada, kad nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų .
2. Sutikime-deklaracijoje nemokumo administratorius patvirtina, kad:1 ) sutinka būti paskirtas konkretaus juridinio asmens nemokumo administratoriumi;2 ) nėra apribojimų, dėl kurių jis negali būti paskirtas nemokumo administratoriumi;3 ) atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;4 ) yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
3. Bankroto byloje nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją pateikia Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka.
4. Kai bankroto procesas inicijuojamas ne teismo tvarka, nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija
ir priežiūros institucijos išvada, kad nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų, pateikiami kreditorių susirinkimui , kuriame sprendžiamas klausimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka . Šioje dalyje nurodyta išvada turi būti gauta likus ne daugiau kaip 10 darbo dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.
5. Restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija pateikiamas kartu su prašymu paskirti nemokumo administratorių ir priežiūros institucijos išvada, kad nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų . Sutikime-deklaracijoje nurodoma ir atlygio suma, už kurią nemokumo administratorius sutinka administruoti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.6
. Priežiūros institucija išvadą, ar nėra šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų, pateikia ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutikimo-deklaracijos gavimo dienos.
7. Priežiūros institucija nustato vertinimo dėl šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytų nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų tvarką.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis arba jo sutuoktinis (sugyventinis), partneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo
per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens:1 ) nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis (sugyventinis), partneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ;2 ) vadovo sutuoktinis (sugyventinis), parneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo ;3 ) dalyvis arba galutinis (galutiniai) naudos gavėjas (gavėjai), kai dalyvis yra juridinis asmuo, organų narys, vadovas, finansinę apskaitą tvarkantis asmuo ar darbuotojas;4 ) patronuojamojo ar jį patronuojančiojo juridinio asmens dalyvis arba galutinis (galutiniai) naudos gavėjas (gavėjai), kai dalyvis yra juridinis asmuo, organų narys, vadovas, finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, darbuotojas.2
. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo dienos buvo juridinio asmens kreditorius arba skolininkas.
3. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, darbuotojams, atsakingiems už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.
4. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai taikomi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams (sugyventiniams), partneriams ir šių asmenų artimiesiems giminaičiams ar svainystės ryšiais susijusiems asmenims. “
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Paskirtas nemokumo administratorius negali:1 ) turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi;2 ) pirkti juridinio asmens turto, atstovauti pirkėjui jį perkant.
2. Kreditorių susirinkimo pritarimas būtinas dėl prekių ir (arba) paslaugų įsigijimo, jeigu nemokumo administratorius nemokumo procese ketina jas įsigyti iš:1 ) asmenų, kurių dalyvis, organų narys, vadovas ar darbuotojas jis yra;2 ) asmenų, kurių dalyvis, organų narys, vadovas, finansinę apskaitą tvarkantis asmuo yra jo sutuoktinis (sugyventinis), partneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo;3 ) nemokumo administratorių.3
. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria sandorių sudarymui su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo sudaryti tokius sandorius. Teismas priima nutartį išduoti leidimą sudaryti sandorius arba atsisakyti išduoti šį leidimą, įvertinęs sandorių būtinumą ir pagrįstumą. Teismas prašymą nagrinėja supaprastinto proceso tvarka.
4. Juridinio asmens turto pirkėju ar pirkėjo atstovu negali būti paskirto nemokumo administratoriaus sutuoktinis (sugyventinis), partneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo.
5. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams
arba galutiniams naudos gavėjams, kai dalyvis yra juridinis asmuo, vadovui, organų nariams, finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, darbuotojams taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.
6. Šiame straipsnyje nustatyti apribojimai taikomi šio straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams (sugyventiniams), parneriams ir jų artimiesiems giminaičiams ar svainystės ryšiais susijusiems asmenims.“
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) jis netenka teisės administruoti nemokumo procesus arba tokia teisė administruoti visus arba tam tikrus konkrečius jo administruojamus nemokumo procesus jam panaikinama;“.
Pakeisti 40 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui – tik teismo nutarties dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo atveju.“
Pakeisti 41 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Savo interesų apsaugai užtikrinti reikalavimus pateikę kreditoriai per 20 dienų nuo prašymo susipažinti su kitų kreditorių pateiktais reikalavimais pateikimo dienos turi teisę susipažinti su reikalavimus pateikusių kreditorių sąrašu ir jų pateiktų reikalavimų sumomis.“
1. Pripažinti netekusiu galios 44 straipsnio 3 punktą.
2. Papildyti 44 straipsnį nauju 11 punktu: „11
) spręsti dėl pritarimo nemokumo administratoriaus ir bankrutuojančio juridinio asmens vadovo ir (arba) jo dalyvių sutarties dėl bankrutuojančio juridinio asmens reikalavimo dydžio sumažinimo ar atsisakymo sąlygoms;“.3 . Buvusį 44 straipsnio 11 punktą laikyti 12 punktu.
Pakeisti 46 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Jeigu nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo nesušaukia šiame įstatyme nustatytais atvejais ir terminais, kreditorių susirinkimą šaukia kreditorių susirinkimo pirmininkas arba kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka.“23
straipsnis.
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime turintiems teisę dalyvauti asmenims turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos.2 . Kreditorių susirinkimas šaukiamas pateikiant pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą informacinėje sistemoje.
3. Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti nurodyta bent ši informacija:1 ) juridinio asmens pavadinimas, buveinė ir kodas;2 ) kreditorių susirinkimo data ir laikas;3 ) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius;4
) siūlomi sprendimų projektai;5 ) papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę, kur galima su ja susipažinti;6 ) nuoroda į šio straipsnio 8 dalyje nurodytą kreditorių susirinkimo vykdymo ir elektroninio balsavimo tvarką.
4. Kreditoriai gali siūlyti nemokumo administratoriui į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti papildomų klausimų ir pateikti siūlomus sprendimų projektus per 3 dienas nuo pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pateikimo dienos.5
. Jeigu yra gauta pasiūlymų dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės ir siūlomų sprendimų projektų, nemokumo administratorius ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos informacinėje sistemoje atnaujina kreditorių susirinkimo darbotvarkę ir siūlomus sprendimų projektus.
6. Likus 7 dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos pradedamas elektroninis kreditorių balsavimas naudojantis informacine sistema (toliau – elektroninis balsavimas), kuris baigiamas kreditorių susirinkimo dienos pabaigoje.
7. Jeigu informacinės sistemos veikimas nutrūksta ilgiau kaip vieną dieną, šio straipsnio 4–6 dalyse nustatyti terminai pratęsiami ir toliau skaičiuojami nuo pirmos dienos, kai informacinės sistemos veikimas atnaujinamas.8
. Priežiūros institucija nustato kreditorių susirinkimo vykdymo ir elektroninio balsavimo tvarką. “
Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti kreditorius, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo:1 ) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, jį patronuojančiojo ar jo patronuojamojo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, darbuotojas;2 ) šios dalies 1 punkte nurodytų asmenų sutuoktinis (sugyventinis), partneris, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo.“
1. Pripažinti netekusia galios 49 straipsnio 3 dalį.2
. Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.“
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.2
. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.3 . Kreditorių susirinkime vykdomas elektroninis balsavimas .
4. Kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nenurodytais klausimais, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkime dalyvauja visi kreditoriai ir nė vienas kreditorius tam neprieštarauja.“
Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole.
2. Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo nemokumo administratorius ne vėliau kaip per vieną dieną nuo jo parengimo dienos.
3. Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta:1
) kreditorių registravimo sąrašas;2 ) įgaliojimai ir kiti dokumentai, kuriais patvirtinama asmenų teisė balsuoti;3 ) įrodymai, kad kreditoriai laiku buvo informuoti apie kreditorių susirinkimo sušaukimą.“
1. Pakeisti 54 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Kreditorių komiteto posėdžius šaukia kreditorių komiteto pirmininkas arba nemokumo administratorius naudodamasis informacine sistema.“
2. Pakeisti 54 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Kreditorių komiteto sprendimai įrašomi kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo nemokumo administratorius.“
3. Pripažinti netekusia galios 54 straipsnio 8 dalį.
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) visus juridinio asmens dokumentus, finansinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, (toliau – juridinio asmens informacija).“
1. Papildyti 59 straipsnį nauju 9 punktu: „9 ) kreipiasi į mokesčių administratorių dėl duomenų apie juridinio asmens per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo dienos atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas;“.
2. Papildyti 59 straipsnį nauju 10 punktu: „10 ) nedelsdamas praneša aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančiai institucijai, jeigu patikrinęs nustato, kad
juridinis asmuo turi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypą (sklypų), apie kuriuos nebuvo nurodyta pareiškime dėl nemokumo bylos iškėlimo;“.3 . Buvusį 59 straipsnio 9 punktą laikyti 11 punktu.
Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka.2
. Teismas priima nutartį dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Ši teismo nutartis yra neskundžiama.
3. Nemokumo administratorius teismui turi pateikti šią informaciją:1 ) įvertinimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikties šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams;2 ) komercinės sąskaitos (sąskaitų) numerį (numerius), iš kurios (kurių) atliekami mokėjimai vykdant ūkinę komercinę veiklą;3 ) didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams vykdant ūkinę komercinę veiklą atlikti;4 ) vykdant ūkinę komercinę veiklą numatomų samdyti darbuotojų skaičių.
4. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo nuo pirmojo kreditorių susirinkimo priima kreditorių susirinkimas.5
. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui teikia šio straipsnio 3 dalyje nustatytą informaciją.
6. Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus.
7. Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų.
8. Jeigu ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos ir nuvertėjimas laikomi ūkinės komercinės veiklos išlaidomis.
9. Iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami šio įstatymo II dalies III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.“
1. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15 ) organizuoja nesutvarkytų
atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymą;“.
2. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „17 ) organizuoja juridinio asmens finansinės apskaitos tvarkymą;“.
3. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip: „18 ) užtikrina metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu jis rengiamas, ir likvidavimo pabaigos finansinės ataskaitos rengimą;“.
4. Pakeisti 66 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip: „19 ) teikia informaciją Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui;“.
Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Supaprastinta tvarka vykdomo bankroto proceso metu rengiama
tik juridinio asmens likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita.“
1. Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;“.
2. Pakeisti 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) juridinio asmens finansinė
apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;“.
1. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) juridinio asmens finansinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos;“.
2. Pakeisti 73 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) turto likvidavimo, nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymo išlaidos;“.
1
. Pakeisti 75 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Bankroto proceso administravimo išlaidų , išskyrus išlaidas dėl nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymo, sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.“
2. Papildyti 75 straipsnį 9 dalimi: „
9. Bankroto proceso administravimo išlaidų dėl nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymo sąmatą tvirtina ir keičia teismas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.“
1. Papildyti 76 straipsnį 6 dalimi: „6
. Bankroto procese pirmiausia lėšos skiriamos nemokumo administratoriaus atlygiui ir atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymo išlaidoms padengti.“
2. Papildyti 76 straipsnį 7 dalimi: „
7. Jeigu juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymo išlaidos gali būti finansuojamos iš savivaldybės, kurioje yra nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypas (sklypai), biudžeto arba Atliekų tvarkymo įstatyme numatytos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšų.“
Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 4 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas.“
1. Papildyti 86 straipsnį 6 dalimi: „
6. Kitas nei iš varžytynių parduodamas juridinio asmens turtas gali būti parduodamas jo dalyviams ir (arba) vadovui, tik jeigu tam pritaria kreditorių susirinkimas.“2 . Papildyti 86 straipsnį 7 dalimi: „
7. Informacija apie kito nei iš varžytynių parduodamo juridinio asmens turto pardavimą skelbiama informacinėje sistemoje priežiūros institucijos nustatyta tvarka.“
Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų reikalavimai mažinami jiems paskirtos sumos dydžiu, o dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus ir (ar) valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai tenkinami antrąja eile.“
Pakeisti 98 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos:1 ) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos;2 ) nemokumo administratoriaus bazinio atlygio dalis, proporcinga įkeisto turto vertei;3 ) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas, dalis;4
) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis.
2. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų dydžio, likusio iš parduoto ar perimto turto vertės arba įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumos, jeigu ši suma yra mažesnė, atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas.
3. Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išlaidų galutinės sumos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl šių išlaidų sumos patvirtinimo. Teismas priima nutartį dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išlaidų sumos patvirtinimo
supaprastinto proceso tvarka.
4. Pardavus įkeistą turtą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo įkeisto turto pardavimo dienos perveda į įkaito turėtojo nurodytą sąskaitą jam priklausančią minimalią sumą.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta minimali suma apskaičiuojama iš sumos, gautos už parduotą įkeistą turtą, arba įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumos, jeigu ši suma yra mažesnė, atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas ir 15 procentų sumos, gautos už parduotą įkeistą turtą, arba įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumos, jeigu ši suma yra mažesnė .6
. Nemokumo administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią įkaito turėtojas perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų ir, jeigu įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo sumą.
7. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įkeisto turto pardavimo ar perdavimo dienos perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.“
1. Pakeisti 100 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančios institucijos pažyma dėl nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (sklypų) sutvarkymo;“.
2. Pakeisti 100 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) juridinio asmens likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita.“
Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Juridinių asmenų duomenų tvarkytojas išregistruoja juridinį asmenį vadovaudamasis teismo sprendimu dėl juridinio asmens pabaigos.2 . Kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kreditorių susirinkimo
sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas, dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.“
Pakeisti 107 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 teismo patvirtintų šios grupės restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių reikalavimų sumos.“
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 1111 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 2/3 teismo patvirtintų šios grupės restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių reikalavimų sumos.“
2. Pakeisti 1111 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą laikoma, kad restruktūrizavimo planui pritarta, jeigu jam pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 teismo patvirtintų grupės restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių reikalavimų sumos.“
Pakeisti 116 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Laikoma, kad kreditorių susirinkimas pritarė galutinei restruktūrizavimo ataskaitai, jeigu jai pritarė kiekvienos grupės restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 teismo patvirtintų kiekvienos grupės restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių reikalavimų sumos.“
Pakeisti 119 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) turi vadovą, įgijusį teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje, o tais atvejais, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo gali neturėti vadovo, savininką, mažosios bendrijos atstovą arba ūkinės bendrijos tikrąjį narį, paskirtą atlikti valdymo organo pareigas, įgijusį teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje.“
1. Pakeisti 120 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) jis yra įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio nusikaltimo, nurodyto šios dalies 1 punkte, padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai;“.
2. Pakeisti 120 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) jis yra įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio nusikaltimo, nurodyto šios dalies 1 punkte, padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai;“.
Pakeisti 123 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 5 nariai, kurių po vieną deleguoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, priežiūros institucija ir tris – Nemokumo administratorių rūmai.“
Pakeisti 127 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) skyrus nemokumo administratoriui šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytą poveikio priemonę;“.
Pakeisti 128 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyti pagrindai nustatomi remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro informacinės sistemos duomenimis, teisės administruoti nemokumo procesus pasibaigimo pagrindas atsiranda po to, kai asmuo per 20 dienų nuo priežiūros institucijos įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir (ar) dokumentų, kuriais įrodo, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, arba jos išnyko. Įspėjimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo.“
1
. Papildyti 129 straipsnį 4 dalimi: „4 . Nemokumo administratorius fizinis asmuo, pasirinkęs šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą veiklos formą, turi teisę nemokumo administratoriumi dirbti tik viename juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti tik vieno juridinio asmens dalyviu.“
2. Papildyti 129 straipsnį 5 dalimi: „
5. Nemokumo administratorius fizinis asmuo gali būti tik vieno juridinio asmens nemokumo administratoriaus vadovu.“
1. Pakeisti 130 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10
) laiku teikti priežiūros institucijai, Nemokumo administratorių rūmams ir nemokumo proceso dalyviams šiame įstatyme nustatytą informaciją ir teisingus duomenis;“.
2. Papildyti 130 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11 ) nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims, administruojantiems nemokumo procesus laikinai;“.3 .
Buvusį 130 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu.
4. Pripažinti netekusiu galios 130 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Pakeisi 132 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria nurodymus ir (arba) poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šiame įstatyme nenumatyta kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
Pripažinti netekusiu galios 133 straipsnį.
Pakeisti 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:1 ) savo nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti tvarko Nemokumo administratorių sąrašą, skelbiamą savo interneto svetainėje
ir Licencijų informacinėje sistemoje ;2 ) prižiūri nemokumo administratorių veiklą;3 ) tikrina, ar nemokumo administratoriai laikosi šio įstatymo 37, 38 straipsniuose, 118 straipsnio 1 punkte, 119 straipsnio 1 punkte, 130 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 11 punktuose ir 2 dalyje nustatytų reikalavimų;4 ) renka, tvarko ir skelbia informaciją apie nemokumo administravimo procesus;5 ) prireikus bendradarbiauja, keičiasi nemokumo administratorių priežiūrai reikalinga informacija su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Lietuvos banku ir Nemokumo administratorių rūmais;6 ) nustato nemokumo administratorių darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo metodiką;7
) prižiūri, kaip Nemokumo administratorių rūmai atlieka jiems šiuo įstatymu pavestas funkcijas;8 ) atlieka kitas šiame įstatyme priežiūros institucijai nustatytas funkcijas.“
1. Pakeisti 135 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) gauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, informacinių sistemų, taip pat kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų informaciją ir duomenis, reikalingus šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;“.
2. Pripažinti netekusiu galios 135 straipsnio 5 punktą.
3. Pakeisti 135 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) teikti nurodymus Nemokumo administratorių rūmams dėl šio įstatymo 142 straipsnyje jiems pavestų funkcijų tinkamo vykdymo;“.4
. Papildyti 135 straipsnį nauju 7 punktu: „7 ) skirti pinigines baudas Nemokumo administratorių rūmams;“.
5. Buvusį 135 straipsnio 7 punktą laikyti 8 punktu.
1. Pakeisti 136 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 1361 straipsnio, 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:1 ) įspėjimą;2
) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 3 mėnesių iki 2 metų;3 ) teisės administruoti visus arba tam tikrus konkrečius jo administruojamus juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus panaikinimą;4 ) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 1 iki 2 metų, pavedant perlaikyti kvalifikacinius egzaminus per laikotarpį, kuriuo apribojama teisė administruoti nemokumo procesus;5 ) piniginę baudą – nuo 1 iki 50 MMA;6 ) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.“
2. Papildyti 136 straipsnį 31 dalimi: „31
. Jeigu nemokumo administratorius neišlaiko kvalifikacinių egzaminų, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kvalifikacinių egzaminų perlaikymo termino pabaigos priežiūros institucija priima sprendimą skirti šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą poveikio priemonę.“
3. Pripažinti netekusia galios 136 straipsnio 5 dalį.
straipsniu
. Priežiūros institucija nustatytą pažeidimą pagal jo reikšmingumą priskiria mažareikšmiam, vidutinio reikšmingumo arba reikšmingam pažeidimui.2
. Kai nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, priežiūros institucija gali skirti nurodymą (nurodymus) ir (arba) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę.
3. Kai nustatytas pažeidimas yra vidutinio reikšmingumo, priežiūros institucija skiria nurodymą (nurodymus) ir (arba) vieną iš šių poveikio priemonių, kuri nustatyta:1 ) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte;2 ) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 2, 4 arba 5 punkte ir kurios trukmės arba piniginės baudos mažiausios ir didžiausios reikšmės vidurkis neviršijamas;3 ) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kai panaikinama teisė administruoti tam tikrus nemokumo administratoriaus administruojamus nemokumo procesus.4
. Kai nustatytas pažeidimas yra reikšmingas, priežiūros institucija skiria nurodymą (nurodymus) ir (arba) vieną iš šių poveikio priemonių, kuri nustatyta:1 ) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 2, 4 arba 5 punkte ir kurios trukmės arba piniginės baudos mažiausios ir didžiausios reikšmės vidurkis viršijamas;2 ) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kai panaikinama teisė administruoti visus nemokumo administratoriaus administruojamus nemokumo procesus;3 ) šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 6 punkte.
5. Jeigu nustatomi keli skirtingo reikšmingumo pažeidimai, atsakomybės taikymo ribos nustatomos pagal reikšmingiausią pažeidimą.6
. Sprendžiant dėl poveikio priemonės taikymo vertinama nustatytų pažeidimų visuma. Jeigu keli pažeidimai yra susiję, jie vertinami kartu.“
Pripažinti netekusia galios 137 straipsnio 4 dalį.
Pakeisti 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes:1 ) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą;2 ) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.
2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės:1 ) nemokumo administratorius savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms atsirasti;2
) nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo;3 ) nemokumo administratorius atlygina nuostolius ir
(ar) ištaiso pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes.
3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės:1 ) nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia;2 ) nemokumo administratorius nebendradarbiauja su priežiūros institucija jai atliekant veiklos patikrinimą;3 ) surinkta įrodymų, kad nemokumo administratorius slepia padarytą pažeidimą;4 ) pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams;5 ) per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo dienos nemokumo administratorius padaro nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimą.4
. Priežiūros institucija apie sprendimą dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo praneša nemokumo administratoriui per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos.
5. Priežiūros institucija apie sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo praneša Nemokumo administratorių rūmams ir teismams ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos.
6. Trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų paskirtos poveikio priemonės yra viešai skelbiamos priežiūros institucijos interneto svetainėje, Nemokumo administratorių sąraše
vienus metus arba jų galiojimo laikotarpį, jeigu toks laikotarpis nustatytas. Jeigu nemokumo administratoriui skirta poveikio priemonė yra ginčijama, kartu Nemokumo administratorių sąraše viešai skelbiama informacija apie pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.7 . Priežiūros institucija , suderinusi su Finansų ministerija, nustato:1 ) šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų reikšmingumo vertinimo kriterijus ir jų taikymo tvarką;2 ) poveikio priemonių skyrimo ir piniginių baudų apskaičiavimo tvarką.
8. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Mokesčių administravimo įstatyme ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. “
Įstatymo papildymas 1371 straipsniu Papildyti Įstatymą 1371 straipsniu: „137
1. Jeigu Nemokumo administratorių rūmai nevykdo priežiūros institucijos nurodymų, nustatytų šio įstatymo 135 straipsnio 6 punkte, priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmams gali skirti piniginę baudą.
2. Piniginė bauda gali būti skiriama iki 10 procentų Nemokumo administratorių rūmų einamųjų metų ir praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnė negu 30 000 eurų.
3. Priežiūros institucijos sprendimas dėl piniginės baudos skyrimo turi būti motyvuotas ir jame nurodyta:1
) nustatytas (nustatyti) nevykdomas (nevykdomi) priežiūros institucijos nurodymas (nurodymai) ir susiję įrodymai;2 ) surinktų įrodymų dėl nevykdomo (nevykdomų) nurodymo (nurodymų) vertinimas atsižvelgiant į poveikį Nemokumo administratorių rūmams pavestų funkcijų tinkamam atlikimui;3 ) piniginės baudos dydis.
4. Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą skirti piniginę baudą, informuoja apie tai Nemokumo administratorių rūmus ir paprašo per jos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 10 darbo dienų, pateikti savo paaiškinimus. Paaiškinimų ir kitos informacijos nepateikimas per šioje dalyje nurodytą terminą netrukdo spręsti klausimo dėl piniginės baudos skyrimo.5 .
Priežiūros institucija nustato piniginės baudos Nemokumo administratorių rūmams apskaičiavimo tvarką.6 . Priežiūros institucija apie sprendimą skirti piniginę baudą praneša Nemokumo administratorių rūmams per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos.
7. Priežiūros institucijos sprendimas dėl piniginės baudos skyrimo turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią jis buvo įteiktas Nemokumo administratorių rūmams.
8. Piniginė bauda turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.
9. Priežiūros institucijos sprendimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Mokesčių administravimo įstatyme ir Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.“
Pakeisti 139 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Viešojo administravimo įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
funkcijos Nemokumo administratorių rūmų funkcijos yra šios:1 ) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus ir profesinio tinkamumo testo laikymą;2 ) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;3 ) prižiūrėti, kaip nemokumo administratoriai laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;4
) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus, suderintus su priežiūros institucija, ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;5 ) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;6 ) prižiūrėti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;7 ) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką, suderintą su priežiūros institucija;8 ) nedelsiant, bent ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paaiškėjimo dienos, teikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;9
) gavus informacijos apie šio įstatymo ir kitų nemokumo procesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoti priežiūros instituciją;10 ) nustatyti šio įstatymo 148 straipsnio 1 dalyje nurodytų nemokumo administratorių pažeidimų nagrinėjimo tvarką, suderintą su priežiūros institucija;11 ) priežiūros institucijos nustatyta tvarka teikti ir skelbti Nemokumo administratorių rūmų šio įstatymo jiems pavestų funkcijų vykdymo ataskaitą;12 ) kitos šiame įstatyme nustatytos funkcijos.
Pakeisti 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) priima sprendimus dėl nurodymų ir poveikio priemonių
skyrimo nemokumo administratoriams;“.
1
. Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Nemokumo administratorių garbės teismas Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo siūlymu nagrinėja nemokumo administratorių pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 148 straipsnio 1 dalyje.
2. Nemokumo administratorių garbės teismą sudaro 5 nariai, iš kurių 3 narius – Nemokumo administratorių rūmų narius – deleguoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ir po vieną narį, privalantį turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ir (arba) finansų srityse, deleguoja Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija.
3. Nemokumo administratorių garbės teismo narių kadencija trunka 3 metus.4
. Nemokumo administratorių garbės teismas už šio įstatymo 148 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus turi teisę siūlyti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui skirti šio įstatymo 148 straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) šio įstatymo 148 straipsnio 3 dalyje nurodytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į šio įstatymo 1361 straipsnio, 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas.
5. Nemokumo administratorių garbės teismą ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai.“
Pakeisti 148 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas nemokumo administratoriui gali skirti vieną arba kelis nurodymus ir (arba) poveikio priemonę dėl šių priežasčių:1 ) nemokumo administratorius nesilaiko Nemokumo administratorių etikos kodekso;2 ) nemokumo administratorius nekelia profesinės kvalifikacijos.
2. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nemokumo administratoriui gali skirti šiuos nurodymus:1 ) pavesti ištaisyti nustatytus trūkumus per nurodytą terminą;2 ) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija).3
. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir (arba) kai pagal šio straipsnio 2 dalį nevykdomi duoti nurodymai, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:1 ) įspėjimą;2 ) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 3 mėnesių iki 2 metų;3 ) teisės būti paskirtam administruoti visus arba tam tikrus konkrečius jo administruojamus juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus panaikinimą;4
) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 1 iki 2 metų ir pavesti perlaikyti kvalifikacinius egzaminus per laikotarpį, kuriuo apribojama teisė administruoti nemokumo procesus;5 ) pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių ar asocijuotų narių.
4. Nemokumo administratoriui neišlaikius kvalifikacinių egzaminų, kaip nustatyta šio straipsnio 3 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kvalifikacinių egzaminų perlaikymo termino pabaigos Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas priima sprendimą jį pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių.5
. Sprendimą skirti vieną arba kelis nurodymus ir (arba) poveikio priemonę priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas, atsižvelgdamas į Nemokumo administratorių garbės teismo siūlymą. Jeigu Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas skiria kitokį nurodymą ir (arba) poveikio priemonę, negu siūlo Nemokumo administratorių garbės teismas, Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas privalo savo sprendime motyvuotai nurodyti tokio sprendimo priežastis, kurios viešai skelbiamos kartu su poveikio priemone.
6. Trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo paskirtos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos poveikio priemonės yra viešai skelbiamos
Nemokumo administratorių rūmų interneto svetainėje vienus metus arba jų galiojimo laikotarpį, jeigu toks laikotarpis nustatytas. Jeigu nemokumo administratoriui skirta poveikio priemonė yra ginčijama, viešai skelbiama informacija apie pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.
7. Nemokumo administratorių rūmai apie nemokumo administratoriui skirtą poveikio priemonę ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja:1 ) nemokumo administratorių;2 ) priežiūros instituciją.
8. Nemokumo administratorių rūmai nustato poveikio priemonių skyrimo tvarką, suderintą su priežiūros institucija.“
Pakeisti 149 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) skyrus poveikio priemonę
pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių ar asocijuotų narių.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 9, 11 ir 12 dalis, šio įstatymo 6 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnį, 11 straipsnio 2–4 dalis, 14 straipsnio 1 dalį, 19, 20 straipsnius, 21 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 25–29 straipsnius, 32 straipsnio 2–4 dalis, 33, 34 straipsnius, 35 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį, 42 straipsnio 2 dalį, 43, 49, 55 ir 60 straipsnius, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis, 22, 23, 25–28 straipsniai įsigalioja 2028 m. gegužės 1 d.3
. Šio įstatymo 17 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 38 straipsnio 2–6 dalyse nustatyti reikalavimai paskirtam nemokumo administratoriui taikomi nuo 2027 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams.
4. Šio įstatymo 21 straipsniu keičiamo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 44 straipsnio 11 punkte nustatytas reikalavimas taikomas nuo 2027 m. sausio 1 d. sudaromiems susitarimams.
5. Šio įstatymo 23 straipsniu keičiamo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 47 straipsnyje nustatytas kreditorių elektroninis balsavimas taikomas tik kreditorių susirinkimams, šaukiamiems po 2028 m. gegužės 1 d.6
. Šio įstatymo 39 straipsniu keičiamo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 86 straipsnio 6 dalyje nustatytas kreditorių susirinkimo pritarimas juridinio asmens turto pardavimui jo dalyviams ir (arba) vadovui taikomas nuo 2027 m. sausio 1 d. sudaromiems sandoriams.
7. Šio įstatymo 41 straipsniu keičiamo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 98 straipsnyje nustatyti reikalavimai atsiskaitymams parduodant įkeistą turtą taikomi nemokumo procesams, pradėtiems administruoti nuo 2027 m. sausio 1 d.
8. Šio įstatymo 48 straipsniu keičiamo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 120 straipsnyje nustatyti nemokumo administratorių nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi nemokumo procesams, pradėtiems administruoti nuo 2027 m. sausio 1 d.9 .
Nemokumo administratoriai fiziniai asmenys ir, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, juridinio asmens dalyviai ir (arba) vadovai, dirbantys daugiau negu viename juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, iki 2026 m. gruodžio 1 d. priežiūros institucijai turi nurodyti vieną juridinį asmenį, kuriame jie dirba kaip nemokumo administratoriai. Jeigu nemokumo administratorius fizinis asmuo iki 2026 m. gruodžio 1 d. nepateikia priežiūros institucijai šioje dalyje nustatytos informacijos, laikoma, kad jis pasirinko dirbti tame juridiniame asmenyje, kuriame anksčiausiai buvo paskirtas atsakingas už nemokumo proceso administravimą. Nemokumo administratoriai fiziniai asmenys gali dirbti daugiau negu viename juridiniame asmenyje tik iki 2026 m. gruodžio 31 d.
10. Iki 2026 m. gruodžio 31 d. pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki 2026 m. gruodžio 31 d. galiojusias Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2027 m. gruodžio 31 d., priežiūros institucija ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 12 dalyje.
12. Priežiūros institucija iki 2027 m. gruodžio 31 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus dėl elektroninio balsavimo tvarkos nustatymo.
13. Priežiūros institucija iki 2028 m. balandžio 30 d. užtikrina elektroninio balsavimo techninių priemonių įgyvendinimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas
JURIDINIŲ ASMENŲ NEMOKUMO įstatymo NR. XIII-2221 pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS fizinių asmenų Bankroto įstatymo NR. XI-2000
PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 17 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1 . Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Parengti šių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) :1 ) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektas (toliau – JANĮ projektas);2 )
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 4, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 14 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – FABĮ projektas);3 ) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK projektas)4 ) Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 2, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymo projektas).
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į:1 ) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) atliktą korupcijos rizikos analizę nemokumo administratorių atrankos, paskyrimo ir jų veiklos priežiūros srityse ir 2024 m. sausio 10 d. paskelbtą išvadą [1]
(toliau – STT išvada) su pasiūlymais dėl juridinių ir fizinių asmenų nemokumo reglamentavimo tobulinimo;2 ) Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 77 ir 140 punktus [2] ;3 ) Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2024 m. spalio 2 d. posėdžio protokole Nr. 141-P-21 nurodytus pavedimus dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir (ar) grunto sutvarkymo vykstant bankroto procesui, kai bankrutuojančios įmonės lėšų nepakanka ar jų visai nėra.
Įstatymų projektų tikslas
Pagrindiniai Įstatymų projektų uždaviniai :1 ) užtikrinti nemokumo administratorių veiklai taikomų aukštų standartų tinkamą laikymąsi;2 ) sudaryti sąlygas efektyvesniems fizinių ir juridinių asmenų nemokumo procesams;3 ) tobulinti nemokumo administratorių ir Nemokumo administratorių rūmų priežiūros sistemą, užtikrinant efektyvų įstatymuose pavestų funkcijų vykdymą.2 .
Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų rengėja – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. +370 635 47 438, el. p. [email protected] ;
vyresnioji patarėja Paulė Svorobovičienė, tel. +370 647 16 893 , el. p. [email protected] ) Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyrius (vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel. +370 658 78 042, el. p. [email protected] ). Tiesioginės rengėjos: Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel. +370 658 78 042, el. p. [email protected] , ir patarėja Rasa Stanislovaitienė, tel. +370 651 62 972 , el. p. [email protected] .3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 3.1 . Nemokumo administratorių skyrimo ribojimų ir nešališkumo reikalavimai
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 37 ir 38 straipsniuose nustatyti nemokumo administratoriams taikomi skyrimo administruoti atitinkamą procesą apribojimai bei nešališkumo reikalavimai.
Nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti konkretų procesą tik tuo atveju, kai išreiškia tokį sutikimą ir pateikia sutikimą-deklaraciją, kurioje patvirtina, kad nėra apribojimų, dėl kurių jis negali būti paskirtas nemokumo administratoriumi, ir atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Juridinių asmenų nemokumo atveju sutikimo-deklaracijos pateikimo tvarka nustatoma JANĮ 36 straipsnyje. Šiame straipsnyje sutikimo-deklaracijos pateikimas nustatomas bankroto ir restruktūrizavimo bylose, tačiau bankroto procesuose ne teismo tvarka sutikimo-deklaracijos pateikimas nėra aiškiai reglamentuotas. Kadangi JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, šiuo atveju nemokumo administratorius tiesiogiai kreditorių susirinkimui turėtų pateikti sutikimą-deklaraciją, kurioje patvirtintų savo nešališkumą ir nepriekaištingą reputaciją.
3.2 . Atliekų, užteršto dirvožemio ir (arba) grunto sutvarkymas vykstant bankroto procesui Vadovaudamasis JANĮ 66 ir 73 straipsniais paskirtas nemokumo administratorius privalo bankroto proceso metu įstatymų nustatyta tvarka organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, o atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra bankroto proceso administravimo išlaidos. Tais atvejais, kai nėra ar gali nepakakti lėšų bankroto proceso išlaidoms, nemokumo administratorius paskiriamas administruoti bankroto procesą, jei jis sutinka prisiimti riziką dėl bankroto proceso administravimo išlaidų arba, prieš sutikdamas prisiimti tokią riziką, gauna informaciją apie tai ir sutinka prisiimti riziką. 3.3 . N emokumo procesas ir jo priežiūra ·
Juridinių asmenų vadovų pareigos , esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam Be kitų priemonių, nustatytų JANĮ 6 straipsnyje, kurių privalo imtis juridinio asmens vadovas, juridiniam asmeniui tapus nemokiam jo vadovas turi pareigą nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. · Duomenų teikimas priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje Priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje, be kitos informacijos, nemokumo administratoriai turi pateikti: –
informaciją apie juridinio asmens turtą – turto sąrašą, balansinę vertę, pradinę pardavimo kainą, pardavimo datą, pardavimo būdus, gautų pinigų sumas už parduotą turtą, išieškotas ir gautinas pinigų sumas pagal juridinio asmens skolininkus, kitas gautas sumas – tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesuose;
· Galimybė susipažinti su nepatvirtintais kreditorių reikalavimais JANĮ 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisė savo reikalavimus pateikusiems kreditoriams susipažinti su kitų kreditorių nemokumo administratoriui pateiktais reikalavimais, atvykus į nemokumo administratoriaus buveinę. · Kreditorių susirinkimo šaukimas ir balsavimas kreditorių susirinkime
Pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą kreditoriams pateikiamas pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba elektroninių ryšių priemonėmis. Kiti kreditorių susirinkimai organizuojami paskelbiant pranešimus priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje – Nemokumo portale (toliau – NPIP). Kreditorių susirinkimai gali vykt tiek fiziškai, tiek vykdant kreditorių balsavimą iš anksto raštu arba, jeigu tokia galimybė sudaroma, elektroninių ryšių priemonėmis. Kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole, kurį turi pasirašyti kreditorių susirinkimui pirmininkavęs asmuo. · Ūkinės komercinės veiklos vykdymas bankroto procese
Juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas (JANĮ 63 straipsnis). · Įkaito turėtojo reikalavimo tenkinimas pardavus įkeistą turtą JANĮ 98 straipsnyje nustatoma, kad, bankroto procese pardavus įkeistą turtą, iš jo vertės atskaitoma:1 ) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos;2 ) kitų bankroto proceso administravimo išlaidų dalis;3 ) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis.
Kreditorių susirinkimas tvirtina kitų bankroto proceso administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio dalį ir tokia suma negali viršyti 15 procentų parduoto įkeisto turto vertės, atskaičius dėl įkeisto turto patirtas administravimo išlaidas. Nemokumo administratorius per 7 dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame patvirtinta išlaidų suma, išskaičiuojama iš parduoto įkeisto turto, dienos turi pervesti pinigus įkaito turėtojui. · Kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui Vadovaujantis JANĮ 107 straipsniu, restruktūrizavimo plano projektui pritariama, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje jam pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. ·
Nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovas Juridinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, vadovui JANĮ 119 straipsnyje nustatytas reikalavimas būti įgijus teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje. · Nemokumo administratorių fizinių asmenų darbas juridiniame asmenyje Nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų:
JANĮ neriboja nemokumo administratorių darbo keliuose nemokumo administratoriuose juridiniuose asmenyse. · Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų kolegialūs organai
Nemokumo priežiūros komitetą, kuris yra priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais, sudaro šių institucijų atstovai: Finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos banko ir Nemokumo administratorių rūmų.
Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisiją sudaro 5 nariai, kurių po vieną deleguoja Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, priežiūros institucija ir du – Nemokumo administratorių rūmai. 3.4 . Nemokumo administratorių ir Nemokumo administratorių rūmų priežiūros sistema · Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų taikomos poveikio priemonės
Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant visus nemokumo procesus, prižiūri priežiūros institucija, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir kvalifikacijos kėlimo priežiūrą atlieka nemokumo administratorių profesinę savivaldą įgyvendinantys Nemokumo administratorių rūmai. JANĮ numato, kad priežiūros institucija, nustačiusi, kad nemokumo administratorius nesilaiko nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, gali skirti 3 poveikio priemones:
Nemokumo administratorių rūmai gali taikyti šias nuobaudas nemokumo administratoriui už Nemokumo administratorių etikos kodekso nesilaikymą, profesinės kvalifikacijos kėlimo pažeidimus ir reikalavimo juridiniam asmeniui nemokumo administratoriui nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir jos laikytis pažeidimus:
Pašalinimas iš Nemokumo administratorių rūmų narių yra griežčiausia nuobauda ir reiškia nemokumo administratoriaus teisės administruoti nemokumo procesus netekimą.
Pažymėtina, kad dėl poveikio priemonių apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus skyrimo priežiūros institucija turi gauti Nemokumo priežiūros komiteto [3] nuomonę. · Nemokumo administratorių rūmams paskirtų funkcijų vykdymo užtikrinimas JANĮ nustato priežiūros institucijos teisę tikrinti, kaip Nemokumo administratorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su nemokumo administratorių kvalifikaciniais egzaminais, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo užtikrinimu, bei nustato galimybę teikti nurodymus Nemokumo administratorių rūmams dėl jiems pavestų funkcijų atlikimo tobulinimo.
JANĮ 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatoma pareiga nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. JANĮ pavedama, kad, be kitų pareigų, Nemokumo administratorių rūmų pareigos apima nemokumo administratorių darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo metodikos rengimą bei tvirtinimą ir nemokumo administratoriaus juridinio asmens pareigos nustatyti bei laikytis šios tvarkos kontrolę. 3.5 . JANĮ sąvokos JANĮ vartojamos sąvokos: vyriausiasis buhalteris (buhalteris), buhalterinė apskaita, Juridinių asmenų registras, Juridinių asmenų registro tvarkytojas. 3.6 . Lietuvos Respublikos
fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) FABĮ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį, kurį viršijus laikoma, kad fizinis asmuo yra nemokus ir gali pasinaudoti skolų panaikinimo mechanizmu fizinių asmenų bankroto procese. FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai.
FABĮ 11 straipsnio 3–5 dalyse nustatyti nemokumo administratoriams taikomi skyrimo administruoti atitinkamą procesą apribojimai ir nešališkumo reikalavimai. Nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti konkretų procesą tik tuo atveju, kai išreiškia tokį sutikimą ir pateikia sutikimą-deklaraciją, kurioje patvirtina, kad nėra apribojimų, dėl kurių jis negali būti paskirtas nemokumo administratoriumi.
Prieš paskiriant nemokumo administratorių fizinio asmens bankroto byloje, tokį sutikimą teikia priežiūros institucijos pasiūlyti kandidatai, tačiau jeigu nemokumo administratoriaus kandidatūrą pasiūlo fizinis asmuo, FABĮ nenumato reikalavimo tokiam kandidatui deklaruoti savo nepriekaištingą reputaciją ir patvirtinimo, kad jam netaikomi nešališkumo ir skyrimo apribojimai.
Pažeidus nemokumo administratoriui taikomus nešališkumo reikalavimus ir skyrimo apribojimus, JANĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas teismui atstatydinti tokį nemokumo administratorių. Vertinant sistemiškai, toks pat atstatydinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir fizinių asmenų bankroto bylose, tačiau FABĮ 14 straipsnio 1 dalyje toks pagrindas nenurodomas.
Pažymėtina, kad FABĮ tiesiogiai reikalavimo patvirtinti savo nepriekaištingą reputaciją ir patvirtinti atitiktį nešališkumo reikalavimams nenustato. Tačiau JANĮ 118 straipsnyje nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, iš kurių vienas – būti nepriekaištingos reputacijos. FABĮ vartojama sąvoka „bankroto administratorius“, kuri apibrėžiama kaip nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas JANĮ. Taigi tiek administruojant fizinių asmenų bankroto procesus, tiek juridinių asmenų nemokumo procesus, taikomas toks pat nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, nes jis taikomas konkrečiam asmeniui kaip nemokumo administratoriaus profesijai. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimo tiek, kiek jį galima įvertinti pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, laikymosi užtikrinimą atlieka nemokumo administratorių priežiūros institucija, vadovaudamasi Nemokumo administratorių veikos priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“.
3.7 . Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) nustatyta vadovų atsakomybė ANK 120 straipsnyje nustatoma juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus:
3.8 . Subjektai, kuriems taikomi korupcijos prevencijos principai
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos mažinant korupcijos keliamas grėsmes principus, tikslus ir uždavinius viešajame ir privačiame sektoriuose, korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemones ir jų teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus bei jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje. Vadovaujantis šiuo įstatymu atliekamas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas – procedūra, kuria nustatomi korupcijos rizikos veiksniai viešojo sektoriaus subjektų veikloje. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, viešojo sektoriaus subjektai apima:
–
viešąją įstaigą, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga;
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Nemokumo administratorių skyrimo ribojimų ir nešališkumo reikalavimai STT išvados
2.1.3 papunktyje siūloma praplėsti nemokumo administratorių nešališkumo apribojimus nemokumo bylose (JANĮ 37 straipsnyje nustatomus skyrimo apribojimus), nustatant draudimą nemokumo administratoriui būti paskirtam administruoti nemokumo procesą, jei jis pats arba jo vadovų, finansinę apskaitą tvarkančių asmenų, darbuotojų, dalyvių arba galutinių naudos gavėjų, kai dalyvis yra juridinis asmuo
, organų narių (juridinių asmenų atveju) sutuoktiniai (sugyventiniai), partneriai ir asmenys, su jais susiję artimos giminystės ir svainystės ryšiais, per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo nemokaus juridinio asmens, jo patronuojamosios ar patronuojančiosios įmonės vadovai, valdymo organų nariai, finansinę apskaitą tvarkantys asmenys, nemokaus asmens kreditoriai ar skolininkai, turėjo bet kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ar buvo nemokaus asmens turto pirkėjai arba atstovai. Siūlymas grindžiamas STT tyrimų metu nustatytais atvejais, kai nemokumo administratoriaus nešališkumo reikalavimų pažeidimai nustatomi per įvairius sandorius su sutuoktiniais ir kitais artimais arba verslo ryšiais susijusiais asmenimis [4] .
Įgyvendinant STT išvados rekomendaciją, siūloma:
arba galutinių naudos gavėjų, kai dalyvis yra juridinis asmuo , organų narių, finansinę apskaitą tvarkančio asmens, darbuotojų, atsakingų už nemokumo proceso administravimą, sutuoktinius (sugyventinius), partnerius, artimuosius giminaičius ar svainystės ryšiais susijusius asmenis. Taip pat nemokumo administratorius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo negalėtų būti ne tik įmonės kreditoriumi, bet ir skolininku (JANĮ 37 straipsnis); –
siekiant užtikrinti efektyvų nemokumo administratorių skyrimo ribojimų įvertinimą, nustatyti ribojimų patikrinimą prieš skiriant nemokumo administratorių bankroto (teismo ir ne teismo tvarka) ir restruktūrizavimo procesuose, kurį atliktų priežiūros institucija, gavusi nemokumo administratoriaus sutikimą-deklaraciją. Todėl siūloma nustatyti reikalavimą nemokumo administratorių sutikimus-deklaracijas pateikti priežiūros institucijai per jos tvarkomą informacinę sistemą (36 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Kai bankroto procesas vyksta teismo tvarka, sutikimai-deklaracijos būtų teikiami Nemokumo administratorių atrankos taisyklių [5]
nustatyta tvarka, bankroto ne teismo tvarka, fizinių asmenų bankroto ir restruktūrizavimo atvejais nemokumo administratoriai sutikimus-deklaracijas teiktų patys per informacinę sistemą. Bankroto proceso ne teismo tvarka atveju kreditorių susirinkimui turėtų būti pateiktas sutikimas-deklaracija su priežiūros institucijos išvada, kad nėra nustatyta nemokumo administratoriaus skyrimo ribojimų. Restruktūrizavimo atveju siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją su priežiūros institucijos išvada , kad nėra šio nustatytų jo skyrimo apribojimų, pateiktų su prašymu paskirti nemokumo administratorių . Tokiu būdu numatoma sudaryti sąlygas,
kad iki nemokumo administratoriaus paskyrimo konkrečiame nemokumo procese priežiūros institucija per 5 darbo dienas galėtų įvertinti atitiktį JANĮ nustatytiems paskyrimo ribojimams (JANĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 5, 6 dalys).
* nemokumo administratorius fizinis asmuo; ** nemokumo administratorius juridinis asmuo; *** taikoma ir juridinio asmens patronuojančiosioms bei patronuojamosioms įmonėms. –
išplėsti nemokumo procesui taikomus principus, įtraukiant nešališkumo bei atsakomybės ir atskaitingumo principus. Nešališkumo principu siekiama užtikrinti, kad nemokumo administratoriaus priimami sprendimai būtų objektyvūs, nekeliantys interesų konflikto ir neveikiami išorinių veiksnių ar asmeninių interesų, o siūlomas atsakomybės ir atskaitingumo principas užtikrintų, kad nemokumo administratorius turi būti atsakingas už priimamus sprendimus, kurie turi būti motyvuoti ir pagrįsti, ir įpareigotas atsiskaityti nemokumo proceso dalyviams (JANĮ 3 straipsnis); –
nustatyti, kad nemokumo administratorius priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje (NPIP) deklaruotų nemokumo procese sudarytus sandorius, kuriems būtinas kreditorių pritarimas, (JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 33 straipsnio 3 dalis, 38 straipsnio 2 dalis);
[6]
nustatyti, kad juridinio asmens turtas jo dalyviams ir (arba) vadovui nemokumo procese gali būti parduodamas tik gavus kreditorių pritarimą. Siūlymas taip pat atlieptų STT išvadoje nurodytus atvejus dėl nemokumo administratorių ir juridinių asmenų dalyvių ir (arba) vadovų susitarimų, nenaudingų kreditoriams ir jų reikalavimams tenkinti (JANĮ 86 straipsnio 6 dalis). Kadangi didesnės vertės turto pardavimo viešumo ir skaidrumo principai įgyvendinami vykdant turto pardavimą elektroninių varžytynių būdu, kreditorių pritarimas būtų tikslingas tik kitam nei iš varžytynių parduodamam turtui;
Kai juridinio asmens turtas parduodamas ne iš varžytynių, be kitų JANĮ nustatytų sąlygų, siūloma įpareigoti nemokumo administratorių skelbti informaciją apie parduodamą turtą priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje (JANĮ 86 straipsnio 7 dalis). Informacijos apie parduodamą turtą viešinimu siekiama: o užtikrinti skaidrumą ir vienodą informacijos prieinamumą galimiems pirkėjams parduodant turtą ne iš varžytynių; o sumažinti galimų interesų konfliktų ar susitarimų riziką; o užtikrinti ekonomiškai efektyvų turto pardavimo ne iš varžytynių viešinimo būdą; o aiškiai reglamentuoti procesus ir užtikrinti vienodą jų taikymą visiems nemokumo administratoriams; –
siekiant patikslinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, siūloma praplėsti JANĮ 120 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto nuostatų taikymo sritį, įtraukiant asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už JANĮ 120 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinius nusikaltimus bet kuriuo baudžiamojo proceso metu atvejus, jei nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai. Šiuo metu JANĮ 120 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 2 punktas taikomi atvejais, kai asmuo yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 2 metai.
Tačiau asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės galima ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 6 punktas), ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinant prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bylos parengimo nagrinėti teisme metu bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, bylos nagrinėjimo pirmosios (BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis) ar apeliacinės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas) instancijos teisme – teismo nuosprendžiu, bylą nagrinėjant kasacine tvarka – nutartimi (BPK 382 straipsnio 2 punktas).
Nusikaltimai, nurodyti JANĮ 120 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte, dėl savo pobūdžio gali kelti abejonių dėl juos padariusio asmens sąžiningumo, nepriklausomai nuo to, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Todėl siūlomu pakeitimu siekiama užtikrinti aukštus patikimumo ir sąžiningumo standartus, taikomus nemokumo administratoriams, kartu stiprinti visuomenės pasitikėjimą visa nemokumo sistema.
STT išvados 2.1.6 papunktyje siūloma praplėsti paskirto nemokumo administratoriaus apribojimus, numatant draudimą pirkti paslaugas iš susijusių asmenų. Siūlymas remiasi atliktais pažeidimų tyrimais, kuriuos atliekant nustatyta neteisėtų bankroto proceso administravimo išlaidų, perkant paslaugas, kurios nėra reikalingos, arba perkant jas iš susijusių asmenų ar net iš savęs [7] .
STT išvados 2.1.7 papunktyje siūloma nustatyti nemokumo administratoriui reikalavimą suderinti taikos sutarties su nemokiu asmeniu ar jo dalyviais (skolininkais) sąlygas su nemokaus asmens kreditorių susirinkimu prieš ją teikiant tvirtinti teismui. Praktikoje nustatyta atvejų, kai sudaromais minėtais susitarimais padaroma reali žala kreditoriams [8] .
Atsižvelgiant į STT išvadoje nurodytą nepakankamą nemokumo procese perkamų prekių ir paslaugų pagrįstumą ir netinkamą jų priskyrimą bankroto proceso administravimo išlaidoms ir dėl to pateiktus pasiūlymus, numatoma:
o asmenų, kurių dalyvis, organų narys ar vadovas jis yra; o asmenų, kurių dalyvis, organų narys, vadovas, finansinę apskaitą tvarkantis asmuo yra jo sutuoktinis (sugyventinis), parneris, artimasis giminaitis, svainystės ryšiais susijęs asmuo; o nemokumo administratorių.
Atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai nemokumo administratorius turi labai ribotą paslaugų teikėjų ratą arba visai nėra paslaugų teikėjų, kurie sutinka teikti paslaugas (pvz., teikti finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas bankrutuojančiam juridiniam asmeniui), siūloma numatyti galimybę, nepritarus kreditoriams pirkti tam tikras prekes ar paslaugas, kreiptis į teismą dėl tokio leidimo teikti konkrečias paslaugas ar įsigyti prekių. S
iekiant užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso veiksmingumą, operatyvumą ir ekonomiškumą, siūloma numatyti, kad teismo nutartis dėl sandorių su susijusiais asmenimis sudarymo būtų neskundžiama. Skundimo galimybės įtvirtinimas šiame nemokumo proceso etape reikštų papildomus procesus, kurie ištęstų nemokumo procesą, atitinkamai didintų jo išlaidas.
Manytina, kad tokie saugikliai būtų pakankami nemokumo administratoriaus sudaromų sandorių nešališkumui užtikrinti. Kartu informaciją apie sandorius, kuriems būtinas kreditorių pritarimas, nemokumo administratoriai turėtų pateikti priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje (JANĮ 32 straipsnio 2 dalies naujas 13 punktas).
Kai nemokumo administratorius yra juridinis asmuo, toks reikalavimas taikomas ne tik jo dalyviams, vadovui, organų nariams, finansinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, darbuotojams, bet ir šių asmenų sutuoktiniams, artimos giminystės, svainystės, partnerystės ryšiais susijusiems asmenims ( JANĮ projekto 38 straipsnio 1, 4, 6 dalys, žr. 2 schemą) .
Siūloma nustatyti reikalavimą gauti kreditorių susirinkimo pritarimą, kai sudaroma nemokumo administratoriaus ir bankrutuojančio juridinio asmens vadovo ir (arba) jo dalyvių sutartis dėl bankrutuojančio juridinio asmens
reikalavimo dydžio sumažinimo ar atsisakymo (JANĮ 44 straipsnio 11 punktas). Siūlymas remiasi STT išvadoje nurodomais atvejais, kada nemokumo administratoriai sudaro kreditorių interesus pažeidžiančius susitarimus su bankrutuojančios įmonės vadovu ar savininkais, pvz., atsisakant dalies ar visos skolos, kurią vadovas skolingas bankrutuojančiai įmonei. 4.2 .
Atliekų, užteršto dirvožemio ir (arba) grunto, kasybos sklypo (-ų) sutvarkymas vykstant bankroto procesui
Praktikoje nustatoma atvejų, kai vykstant bankroto procesui įmonė turi nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio ir (arba) grunto, kurie gali būti pavojingi aplinkai, o bankrutuojančios įmonės lėšų nepakanka ar visai nėra šioms atliekoms sutvarkyti. Tokie bankroto procesai sustoja, atliekos, užterštas dirvožemis, gruntas ir (arba) kasybos sklypas (-ai)
neribotą laiką netvarkomi, o nemokumo administratoriai neturi priemonių sutvarkymo klausimui išspręsti. Remiantis Nemokumo administratorių rūmų ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) preliminariais duomenimis, šiuo metu lėšų poreikis nustatytas 18 bankrutuojančių įmonių atliekoms sutvarkyti ir sudaro 7 357 545,68 euro. Pažymėtina, kad atliekos, užterštas dirvožemis, gruntas ir (arba) kasybos sklypas (-ai) įmonėse susidaro iki bankroto proceso pradžios ir nėra nemokumo teisinio reguliavimo ar paties nemokumo proceso pasekmė.
Atsižvelgiant į kylančias problemas, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto 2024 m. spalio 2 d. posėdžio protokole Nr. 141-P-21 nustatytus pavedimus, kuriais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įpareigota imtis lyderystės ir ieškoti sprendimų situacijai išspręsti, kartu siūlomi JANĮ pakeitimai, nustatantys papildomus saugiklius, užtikrinančius ankstyvą AAD įsitraukimą į bankroto procesus, kuriems vykstant yra nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (-ų) :
kasybos sklypą (-us)
(JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 8 punktas); 2 schema. Paskirto nemokumo administratoriaus nešališkumą nemokumo procese užtikrinantys reikalavimai (siūlomi keitimai pažymėti pilka spalva)
kasybos sklypą (-ų) ir dėl kurių bankroto pateikiamas pareiškimas ir iškeliama bankroto byla, (JANĮ 19 straipsnio 3 dalies 6 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (-ų) turėjimas
Tokio kriterijaus įtvirtinimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesuose, kuriuose nustatomas nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio ar grunto buvimas, paprastai kyla papildomų užduočių, reikalaujančių reikšmingų laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tokiais atvejais nemokumo administratoriui tenka užtikrinti ne tik įprastų funkcijų vykdymą, bet ir spręsti aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimo, taršos šalinimo bei teisinių įsipareigojimų valstybės institucijoms klausimus. Dėl šių priežasčių tokie procesai yra objektyviai sudėtingesni ir susiję su didesnėmis sąnaudomis, todėl kriterijaus nustatymas laikytinas pagrįstu siekiant užtikrinti proporcingą nemokumo administratoriaus atlygį sudėtingesniuose bankroto procesuose
(JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkto e papunktis). Kartu siūloma nustatyti, kad bankroto proceso administravimo išlaidas, susijusias su atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (-ų)
sutvarkymu, tvirtintų teismas. Šios išlaidos turėtų būti tvirtinamos tuo pačiu etapu, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui. Toks teisinis reguliavimas sudarytų prielaidas užtikrinti efektyvesnį sprendimų priėmimą – padėtų išvengti galimo vilkinimo tarp proceso dalyvių ir užtikrintų didesnį proceso operatyvumą. Siekiant prioritetinio aplinkosauginių įsipareigojimų vykdymo, taip pat siūloma nustatyti, kad apmokant bankroto proceso išlaidas lėšos pirmiausia būtų skiriamos nemokumo administratoriaus atlygiui ir atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (-ų) sutvarkymo išlaidoms (JANĮ 75 ir 76 straipsnių pakeitimai).
Siekiant efektyvių sprendimų dėl nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (-ų) sutvarkymo finansavimo, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, siūloma numatyti galimybę tam skirti savivaldybės, kurioje yra nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypas (-ai),
biudžeto arba Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas. Aplinkos ministerija 2026 metams suplanavusi Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio „Atliekų prevencijos ir tvarkymo programa“ pakeitimą, kuriuo bus sudarytos teisinės prielaidos skirti lėšas bankrutuojančių įmonių, kurios neturi ir neturės lėšų ir (ar) turto arba jų nepakanka atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (ar) arba kasybos sklypo (-ų) sutvarkymo ir (ar) aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimo išlaidoms apmokėti, šioms išlaidoms padengti. Jeigu bus pakeistas Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnis ir 2027 metais bus suplanuotos valstybės biudžeto lėšos šiam poreikiui, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros patvirtintą atitinkamą projektų finansavimo tvarkos aprašą bus atrenkami nemokumo administratorių pateikti projektai ir finansuojamos projektų išlaidos sąskaitų apmokėjimo būdu (JANĮ 76 straipsnio 7 dalis).
Remiantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nuostatomis siūloma papildyti, kad paskirtas nemokumo administratorius privalėtų bankroto proceso metu įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ne tik atliekų, užteršto dirvožemio, grunto, bet ir kasybos sklypo (-ų) sutvarkymą ir kitus su tuo susijusius veiksmus. 3 schema. Priemonės, susijusios su bankroto procesais, kai turima nesutvarkytų atliekų, užteršto dirvožemio, grunto ir (arba) kasybos sklypo (-ų) 4.3 .
Priemonės, prisidedančios prie efektyvesnio nemokumo proceso ir jo priežiūros · Juridinių asmenų vadovų pareigos , esant juridinio asmens nemokumo tikimybei ar juridiniam asmeniui tapus nemokiam Atsižvelgiant į praktikoje kylančius neaiškumus dėl nemokių juridinių asmenų vadovų pareigų apimties,
siūloma patikslinti nuostatas, kad būtų vienareikšmiškai aišku, kad, nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 6 straipsnis). Atitinkamai už šios pareigos nevykdymą siūloma numatyti atsakomybę apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nuo 1 iki 5 metų (JANĮ 13 straipsnis).
Pagal šiuo metu galiojančias įstatymo nuostatas, nemokių juridinių asmenų vadovai yra įpareigoti inicijuoti nemokumo procesą, tačiau ši pareiga nacionalinių teismų praktikoje aiškinta skirtingai. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje konstatuota, kad pareiga inicijuoti nemokumo procesą neapima pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo teisme pareigos [9] . Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, nemokumo bylos pradėjimas teisme siejamas vien su juridinių asmenų vadovų valia, o tai gali atverti piktnaudžiavimo procesu galimybių. Siūlomas pakeitimas užtikrins juridinių asmenų vadovų pareigų reglamentavimo aiškumą, padės sumažinti piktnaudžiavimo procesu riziką ir prisidės prie bankroto procesų pradėjimo laiku.
Pažymėtina, kad juridinių asmenų vadovų pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos pradėjimo reikšmė akcentuojama ir pagal ES teisę. Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria suderinami tam tikri bankroto teisės aspektai, (toliau – Pasiūlymas dėl Nemokumo direktyvos) [10] , pažymima, kad juridinių asmens vadovai geriausiai suvokia įmonės finansinę padėtį, todėl
svarbu, kad įmonei tapus nemokiai pagrindinė vadovų pareiga būtų visų kreditorių apsauga. Siekiant užtikrinti, kad juridinių asmenų vadovai, nepaisydami nemokumo požymių, neveiktų prieš kreditorių interesus, Pasiūlyme dėl Nemokumo direktyvos siūloma valstybėms narėms nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinti juridinių asmenų vadovų pareigą esant nemokumui kreiptis į teismą su pareiškimu pradėti bankroto bylą. · Duomenų teikimas priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje
Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo atveju ne visada įmanoma pateikti informaciją apie juridinio asmens turtą ( turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos ) ir įprastai tai didelės apimties informacija bei ne visais atvejais prieinama nemokumo administratoriui, siūloma reikalavimą apie juridinio asmens turtą priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje (NPIP) pateikti tik vykstant bankroto procesui (JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokiu būdu būtų atsisakoma didelės apimties duomenų teikimo informacinėje sistemoje restruktūrizavimo atveju.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą reikalaujama parengti įmonės likvidavimo pabaigos finansinę ataskaitą ir nebereikalaujama rengti likvidavimo pradžios finansinės ataskaitos, be to, likvidavimo pabaigos finansinė ataskaita turi būti teikiama Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui. Todėl siūloma sumažinti nemokumo administratorių teikiamų duomenų apimtį ir atsisakyti reikalavimo priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje pateikti įmonės likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas (atsisakoma JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 10 punkto). Atitinkamai patikslinamos nemokumo administratoriaus bankroto proceso metu atliekamos funkcijos, susijusios su finansinių ataskaitų rengimu, (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 18 punktas).
Kartu siūloma sukonkretinti informacijos apie kreditorių sąskaitą pateikimą ir nustatyti, kad priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje pateikiama informacija apimtų kredito įstaigų, kuriose yra kreditorių sąskaitos ir komercinės sąskaitos (jei tokios atidaromos), pavadinimus, sąskaitų numerius, įplaukų, išlaidų ir likučio sumas, kurios turėtų būti atnaujinamos ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 10 dienos, (JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 12 punktas, 33 straipsnio 3 dalis).
Užtikrinant nemokaus juridinio asmens turto pardavimui taikomus principus ir viso proceso skaidrumą, siūloma nustatyti pareigą priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje nemokumo administratoriams skelbti informaciją apie nemokumo procese parduodamą ir parduotą juridinio asmens turtą, nurodant jo rūšį, pardavimo pradinę kainą, jei tokia yra, pardavimo kainą, pardavimo datą, sandorio šalis (JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 14 punktas).
Siekiant nemokumo proceso skaidrumo, nemokumo administratoriaus veiklos skaidrumo užtikrinimo ir tinkamo kiekvieno nemokumo proceso kreditorių informavimo, siūloma
priežiūros institucijos tvarkomoje informacinėje sistemoje konkrečiame nemokumo procese (informacijoje apie jį) skelbti informaciją apie nemokumo administratoriui skirtą poveikio priemonę (jei tokia yra skirta) (JANĮ 32 straipsnio 2 dalies 15 punktas). · Galimybė susipažinti su nepatvirtintais kreditorių reikalavimais
JANĮ įtvirtinta galimybė savo reikalavimus pateikusiems kreditoriams susipažinti su kitų kreditorių nemokumo administratoriui pateiktais reikalavimais atvykus į nemokumo administratoriaus buveinę. Vertintina, kad praktikoje tokio reikalavimo įgyvendinimas yra sudėtingas ir sukeliantis naštą tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriams, todėl siūloma tikslinti reikalavimą, nenustatant vietos ir priemonių, kuriomis naudojantis galima sudaryti galimybę susipažinti su kreditorių sąrašu ir jų pateiktų reikalavimų sumomis. Kartu siūloma nustatyti 20 dienų terminą tokiam reikalavimui įvykdyti (JANĮ 41 straipsnis). Pažymėtina, kad kai kuriose užsienio valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje [11] , Suomijoje [12]
, taip pat numatyta galimybė kreditoriams susipažinti su kitų kreditorių reikalavimais dar iki jų galutinio patvirtinimo teisme. Informacija, susijusi su kreditorių reikalavimais, suinteresuotiems kreditoriams suteikiama, nereikalaujant fizinio jų apsilankymo, taip užtikrinant informacijos prieinamumą be perteklinės administracinės naštos kreditoriams ir administratoriui. · Kreditorių susirinkimo šaukimas ir balsavimas kreditorių susirinkime
Siekiant, kad nemokumo procesų organizavimas atitiktų šiuolaikines modernizavimo tendencijas, o turimų informacinių sistemų panaudojimas būtų žingsnis į skaitmenizuotą, patogesnį ir greitesnį nemokumo procesų valdymą, siūloma nustatyti kreditorių susirinkimų šaukimą ir balsavimą juose naudojantis priežiūros institucijos tvarkoma informacine sistema – NPIP. Pažymėtina, kad nemokumo procesuose visa informacija apie nemokumo procesus turi būti pateikiama NPIP (JANĮ vartojamas trumpinys – informacinė sistema), taip pat jame skelbiami pranešimai apie planuojamus kreditorių susirinkimus. Vertinant nemokumo procesų apimtis, pažymėtina, kad šiuo metu [13]
Lietuvoje vykdomi 1 929 juridinių asmenų bankroto procesai, 69 juridinių asmenų restruktūrizavimo procesai ir 535 fizinių asmenų bankroto procesai. Kiekvienais metais Lietuvoje įvyksta apie 2 900 kreditorių susirinkimų ir juose dalyvauja apie 50 000 kreditorių. Siūlomu nustatyti elektroniniu balsavimu kreditorių susirinkimuose siekiama:
Kreditoriai į nemokumo procesą įsitraukia dar iki pirmojo kreditorių susirinkimo – kreditoriai savo reikalavimus pateikia nemokumo administratoriui, šis juos patikrina ir perduoda teismui tvirtinti. Visa informacija apie nemokumo bylas skelbiama NPIP, todėl kreditoriai apie proceso eigą informuojami nuolat. Priežiūros institucijos duomenimis, visi kreditoriai šiuo metu naudojasi NPIP, o kilus prisijungimo klausimams juos konsultuoja specialus priežiūros institucijos padalinys. Praktikoje nepasitaikė atvejų, kad kreditoriai negalėtų naudotis NPIP. Siūlomas elektroninis balsavimas leidžia atsisakyti papildomų pranešimų apie pirmąjį kreditorių susirinkimą siuntimo (pasirašytinai, registruotu laišku, per antstolius, pasiuntinius ar elektroninių ryšių priemonėmis), nes toks siuntimas nesukuria papildomos naudos ir apsunkina procesą. Atsisakius pranešimų siuntimo ir informaciją teikiant tik per NPIP, kreditoriai būtų tinkamai informuojami, o pirmojo kreditorių susirinkimo organizavimas taptų paprastesnis ir efektyvesnis.
Vertinant praktikoje pasitaikančius atvejus, kai ne visada pavyksta laiku arba apskritai pateikti susirinkimui pirmininkavusiam asmeniui pasirašyti susirinkimo protokolą ir jį tenka pasirašyti nemokumo administratoriui, siūloma nustatyti, kad visais atvejais protokolą pasirašo nemokumo administratorius, kaip visą nemokumo procesą bei jo informaciją valdantis specialistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad elektroninis balsavimas kreditorių susirinkimuose įteisintas Latvijoje. Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatoma galimybė visuotinius akcininkų susirinkimus vykdyti elektroniniu būdu. Pasinaudodama šia galimybe valstybės įmonė Registrų centras numa to visuotinių akcininkų susirinkimų organizavimo ir balsavimo elektroninę sistemą [14]
, kuri leis akcininkų susirinkimus ir balsavimus vykdyti naudojantis sukurta sistema.
Pereinant prie elektroninio kreditorių susirinkimų balsavimo per NPIP, būtų sudarytos prielaidos efektyvesniam nemokumo procesų valdymui, didinant skaidrumą, spartinant sprendimų priėmimą bei mažinant finansines ir administracines naštas proceso dalyviams. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos efektyvesnėms ir mažiau kaštų reikalaujančioms priemonėms priimant sprendimus nemokumo procesuose. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomiems pakeitimams įgyventi reikės NPIP pritaikymo, siūloma numatyti vėlesnį nuostatų dėl kreditorių susirinkimo vykdymo ir kreditorių balsavimo naudojantis NPIP įsigaliojimą, kuris būtų 2028 m. gegužės 1 d. (JANĮ 44 straipsnio 3 punktas, 46–47 straipsnis, 49 straipsnio 3 dalis, 52 straipsnis, 54 straipsnio 1, 6 ir 8 dalys). ·
Siekiant užtikrinti tinkamą informacijos apie bankrutuojančio juridinio asmens turto bei vykdytų sandorių surinkimą, siūloma nustatyti pareigą nemokumo administratoriui gauti duomenis apie atidarytas ir uždarytas juridinio asmens sąskaitas. Tokie duomenys yra esminiai siekiant nustatyti visą turtą, jo kilmę ir įvertinti turto judėjimo atsekamumą bei nustatyti galimus pažeidimus ar nesąžiningus veiksmus bankroto procese. Nors tokia prievolė iš esmės kyla iš nemokumo administratoriaus funkcijų, siekiant aiškumo ji įtvirtinama kaip savarankiška ir privaloma pareiga (JANĮ 59 straipsnio 9 dalis). Pažymėtina, kad šiuo metu Europos Parlamente svarstomame Pasiūlyme dėl Nemokumo direktyvos nemokumo administratoriams nustatoma pareiga gauti informaciją apie juridinio asmens sąskaitas iš banko sąskaitų registro.
· Ūkinės komercinės veiklos vykdymas bankroto procese Atsižvelgiant į praktines situacijas, kai ūkinė komercinė veikla bankroto proceso metu vykdoma iki pirmojo kreditorių susirinkimo, kurio sušaukimas neretai užtrunka, siūloma įtvirtinti aiškias tokios veiklos vykdymo sąlygas. Taip pat siūloma papildyti informacijos atskleidimo reikalavimus, užtikrinant jos prieinamumą teismui ir kreditoriams. Numatomais pakeitimais siūloma nustatyti, kad:
siekiama užtikrinti juridinio asmens nemokumo proceso veiksmingumą, operatyvumą ir ekonomiškumą. Skundimo galimybės įtvirtinimas reikštų papildomus procesus, kurie vilkintų nemokumo procesą, atitinkamai didintų jo išlaidas, kurtų teisinį netikrumą dėl juridinio asmens veiklos;
o vertinimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo; o informaciją apie komercinę (-es) sąskaitą (-as), iš kurios (-ių) bus vykdomi mokėjimai; o didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ūkinėje komercinėje veikloje; o
ūkinėje komercinėje veikloje numatomų samdyti darbuotojų skaičių (JANĮ 63 straipsnis). Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti skaidrų, kontroliuojamą ir efektyvų ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto procese. · Įkaito turėtojo reikalavimo tenkinimas pardavus įkeistą turtą Praktikoje nustatoma piktnaudžiavimo atvejų, kai vengiama patenkinti įkaito turėtojo reikalavimą pardavus įkeistą turtą. Todėl siūloma tikslinti lėšų pervedimo įkaito turėtojui tvarką, kai parduodamas įkeistas turtas, (JANĮ 98 straipsnis) – pardavus įkeistą turtą, įkaito turėtojui nemokumo administratorius per 14 dienų pervestų jam priklausančią minimalią sumą. Minimali suma apskaičiuojama iš sumos, gautos už parduotą įkeistą turtą, arba įkeitimu užtikrintų reikalavimų sumos, jeigu ši suma yra mažesnė,
atėmus dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas ir 15 procentų parduoto turto vertės [15] dydžio sumą [16] . Pagal galiojančias nuostatas, įkaito turėtojui pinigai pervedami per 7 dienas nuo tada, kai kreditorių susirinkimas patvirtina iš parduoto įkeisto turto galimą išskaičiuoti iki 15 procentų sumą, taikomą administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui. Praktikoje susiduriama su piktnaudžiavimo atvejais, kai kreditorių susirinkimas vilkina sprendimų priėmimą ir netvirtina bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iš parduoto įkeisto turto skirtos sumos.
Iki 15 procentų iš parduoto įkeisto turto galimą skirti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti ir kintamajam atlygiui sumokėti sumą tvirtintų kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtintų šių išlaidų galutinės sumos, nemokumo administratoriui nustatoma teisė kreiptis į teismą dėl šių išlaidų sumos tvirtinimo. Patvirtinus mažesnę nei 15 procentų iš parduoto įkeisto turto galimą skirti bankroto administravimo išlaidoms sumą, susidaręs skirtumas turėtų būtų pervedamas įkaito turėtojui kaip likusi nepatenkinta jo reikalavimo dalis.
Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti atsiskaitymo su nemokumo administratoriumi tvarką parduodant ar perduodant įkeistą turtą (JANĮ 98 straipsnio 1 dalies papildymas 2 punktu). Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius užtikrina viso nemokumo proceso eigą ir vykdo esmines šio proceso funkcijas, tikslinga nustatyti aiškų ir pagrįstą jo darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą. Pakeitimu numatoma, kad nemokumo administratoriaus bazinio atlygio išlaidos būtų dengiamos proporcingai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, taip užtikrinant sąžiningą išlaidų pasidalijimą tarp kreditorių. · Juridinio asmens išregistravimas
Teismo tvarka vykdomame bankroto procese juridinio asmens statuso registravimas ir išregistravimas JAR atliekamas teismo procesinių dokumentų pagrindu, todėl administratoriaus kreipimasis dubliuoja teismo funkciją ir nėra būtinas. Kadangi ši pareiga aktuali tik vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, siūloma atitinkamai patikslinti juridinio asmens išregistravimą reglamentuojančias nuostatas (JANĮ 101 straipsnis). · Kreditorių pritarimas restruktūrizavimo planui
Restruktūrizavimo procese sprendimus priima restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai. Remiantis JANĮ nuostatomis, kreditoriai laikytini paveikiamais tuo atveju, kai juridinio asmens restruktūrizavimo planas tiesiogiai sukuria, pakeičia arba panaikina jų civilines teises ir (ar) pareigas. JANĮ 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad juridiniam asmeniui suteikiama pagalba finansiniams sunkumams įveikti apima kreditorių suteikiamas pagalbos priemones, tokias kaip prievolės įvykdymo termino atidėjimas, prievolės ar jos dalies atsisakymas, prievolės pakeitimas kita prievole ir kitos panašios priemonės, tačiau įstatymas nenustato baigtinio šių priemonių sąrašo. Taigi bet koks prievolės termino arba atsiskaitymų tvarkos pakeitimas, įvykstantis suėjus prievolės terminui, turėtų būti traktuojamas kaip susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo sąlygų pakeitimo, o tai, savo ruožtu, laikytina kreditoriaus suteikiama nuolaida restruktūrizuojamai įmonei.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką: „juridiniam asmeniui suteikiama pagalba finansiniams sunkumams įveikti neturėtų būti siejama išimtinai tik su kreditoriaus savanorišku sutikimu, patvirtinimu (žodiniu, rašytiniu) atitinkamai modifikuoti savo prievolę skolininkui ir (ar) kitaip padėti jam įveikti finansinius sunkumus“ [17] .
Restruktūrizavimo plane numatytos priemonės, tokios kaip kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminų pakeitimai, tiesiogiai veikia kreditorių teises ir pareigas. Todėl, net ir nesant atskiro kreditorių susitarimo su skolininku dėl prievolės termino pratęsimo, prievolės išdėstymo ar kitų pagalbos formų, tokie kreditoriai laikytini restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais.
Kadangi teisę balsuoti dėl restruktūrizavimo projekto turi tik plano paveikiami kreditoriai, atitinkamai jų balsų dauguma turėtų būti vertinama atsižvelgiant į bendrą plano paveikiamų kreditorių reikalavimų sumą, bet ne į bendrą visų kreditorių grupės kreditorių reikalavimų sumą, (JANĮ 107 straipsnio 2 dalis,1111 straipsnio 1 dalies 3 punkt as,
is). · Nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovas
JANĮ įtvirtintas reikalavimas, kad nemokumo administratoriai juridiniai asmenys privalo turėti vadovą nemokumo administratorių. Atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai nemokumo administratoriai juridiniai asmenys pasirenka mažosios bendrijos teisinę formą ir kai toks juridinis asmuo neturi darbuotojų, juridinio asmens vadovui taikomo reikalavimo nesilaikoma, kai bent vienas mažosios bendrijos dalyvis yra nemokumo administratorius. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nuostatas, kad kai mažojoje bendrijoje yra 2 ar daugiau narių ir mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas, Juridinių asmenų duomenų registre nurodomas mažosios bendrijos atstovas, taip pat Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas dėl narių, atliekančių vadovo funkcijas, siūloma tikslinti JANĮ nuostatą, kad kai juridinis asmuo pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gali neturėti vadovo, jo savininkas, mažosios bendrijos atstovas arba ūkinės bendrijos tikrasis narys, paskirtas atlikti valdymo organo pareigas, privalo turėti teisę
administruoti nemokumo procesus (JANĮ 119 straipsnis). · Ribojimas nemokumo administratoriams fiziniams asmenims dirbti daugiau nei viename juridiniame asmenyje Siekiant sumažinti galimo šališkumo ir interesų konfliktų riziką, užtikrinti lygiavertes konkurencines sąlygas tarp nemokumo administratorių fizinių ir juridinių asmenų, siūloma nustatyti ribojimą nemokumo administratoriams fiziniams asmenims dirbti tik viename juridiniame asmenyje (JANĮ 129 straipsnio papildymas 4 dalimi).
STT išvadoje pateikiamas 2020–2022 metų nemokumo administratorių atrankos vertinimas [18]
. Šioje išvadoje konstatuojama, kad nors paskutinis Nemokumo administratorių atrankos taisyklių pakeitimas gerokai sumažino nemokumo administratorių juridinių asmenų manipuliavimą nemokumo administratorių atranka, tačiau tiek STT gauti pranešimai, tiek priežiūros institucijos pateikti pareiškėjų skundai patvirtina aukštą korupcijos rizikos lygį, nepakankamai sąžiningą nemokumo administratorių atrankos vykdymą ir kitų sąžiningai veikiančių nemokumo administratorių juridinių ir fizinių asmenų diskriminavimą analizuojamu laikotarpiu.
Pažymėtina, kad STT išvadoje nurodoma, kad manipuliavimo atrankos sistema rizika išlieka dėl nepakankamos priežiūros ir kontrolės. Nemokumo administratorių atrankos taisyklių pakeitimais administratorių juridinių asmenų manipuliavimo atrankos programa problemos buvo sprendžiamos tiek 2019 metais patvirtinant naujas taisykles, tiek 2023 metais jų pakeitimu [19]
. Tačiau šios priemonės, t. y. atrankos algoritmo tikslinimas, tik iš dalies apribojo galimybes apeiti nemokumo administratorių atrankos tikslą, nes nepakeitus įstatymo negalima panaikinti pagrindinės problemos priežasties – galimybės tam pačiam nemokumo administratoriui dalyvauti atrankoje būnant kelių juridinių asmenų darbuotoju ir taip dirbtinai didinti tikimybę būti atrinktiems administruoti juridinių asmenų bankroto procesus. Todėl siūlomas ribojimas yra veiksmingesnė ir tiesiogiai rizikos šaltinį šalinanti priemonė.
Nors JANĮ projekte numatomos papildomos priemonės – išplėsti nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimai ir sustiprintos priežiūros institucijos funkcijos – prisideda prie skaidresnės nemokumo administratorių paskyrimo nemokumo procesuose procedūros, jos nepašalina pagrindinės rizikos priežasties – galimybės fiziniams asmenims dirbant keliuose juridiniuose asmenyse dalyvauti nemokumo administratorių atrankose ir tokiu būdu dirbtinai didinti savo tikimybę būti paskirtiems nemokumo administratoriais. Praktikoje tai sudaro sąlygas koncentracijai ir gali iškraipyti nemokumo administratorių dalyvavimo atrankose lygiavertes sąlygas.
Svarbu pažymėti, kad
įtvirtinama pareiga pasirinkti tik vieną juridinį asmenį neriboja pačios teisės verstis nemokumo administratoriaus profesine veikla – fizinis asmuo ir toliau galės vykdyti savo funkcijas kaip fizinis arba kaip juridinis asmuo, tačiau bus skaidriau ir aiškiau nustatomi jo veiklos ryšiai su konkrečiu juridiniu asmeniu.
Siūlomą ribojimą numatoma įtvirtinti siekiant:
Priežiūros institucijos duomenimis, apie 60 procentų nemokumo administratorių juridinių asmenų turi darbuotojus nemokumo administratorius, dirbančius keliuose juridiniuose asmenyse vienu metu. Dažniausiai tokie atvejai apima 2–4 juridinius asmenis, tačiau pasitaiko atvejų, kai tas pats asmuo dirba 14-oje ar net 20-yje juridinių asmenų. Panaši situacija su vadovais – daugiau nei pusėje juridinių asmenų vadovauja nemokumo administratoriai, kurie tuo pačiu metu vadovauja 2 ar daugiau įmonių. Tokios aplinkybės sudaro sąlygas šališkumui ir interesų konfliktams.
Galima situacija, kai nemokumo administratorius gali administruoti dviejų įmonių nemokumo procesus, net jei jos yra susijusios tarpusavio skolomis.
Taip pat fiksuojami atvejai, kai per tuos pačius asmenis susiję juridiniai asmenys teikia vieni kitiems paslaugas (finansinės apskaitos, teisinės paslaugos, darbuotojų nuomos, dokumentų saugojimo paslaugos ir kt.), už kurias mokama iš administruojamų įmonių lėšų.
2024 metais juridiniai asmenys dėl nemokumo procesų administravimo atrankose dalyvavo beveik 6 kartus aktyviau nei nemokumo administratoriai fiziniai asmenys (16 657 prieš 2 790 sutikimų-deklaracijų), nors jų skaičius beveik vienodas (308 juridiniai asmenys ir 313 fizinių asmenų). Nors tai savaime nereiškia manipuliavimo, tačiau, atsižvelgiant į nemokumo administratorių naujų bankroto procesų bylų gavimo ypatumą, t. y. kad kompiuterinė atrankos programa naudojama bankroto procesams paskirstyti, nemokumo administratoriai, įsisteigę kelis juridinius asmenis ir dalyvaujantys nemokumo administratorių atrankoje, gali turėti tam tikrą pranašumą prieš nemokumo administratorius fizinius asmenis, kurie atrankoje gali dalyvauti tik tiesiogiai atstovaudami sau. Siūlomas ribojimas eliminuotų išliekantį galimą nemokumo administratorių juridinių asmenų konkurencinį pranašumą prieš nemokumo administratorius fizinius asmenis.
Praktikoje stebimas tų pačių fizinių asmenų nemokumo administratorių veikimas keliuose juridiniuose asmenyse sudaro palankesnes sąlygas konkuruoti dėl didelių įmonių, kurios užtikrina didžiausią gaunamą atlygį, bankroto procesų. Bendroje nemokumo procesų statistikoje tokie bankroto procesai sudaro sąlyginai nedidelę dalį visų nemokumo procesų. Tačiau didžioji dalis bankroto procesų yra inicijuojama per vėlai, kai juridinis asmuo turi labai mažai lėšų arba visai jų neturi, todėl tolygesnis nemokumo administratorių veikimo paskirstymas lemia teisingesnes visų nemokumo administratorių konkuravimo sąlygas.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai nemokumo administratoriai fiziniai asmenys, dirbantys juridiniuose asmenyse, dažnai keičia darbovietes ar administruojant nemokumo procesus dalyvauja epizodiškai, todėl tampa sudėtinga pritaikyti poveikio priemones. Veiklos ribojimas viename juridiniame asmenyje būtų efektyviausia priemonė piktnaudžiavimo galimybėms sumažinti.
Siekiant, kad įsigaliojus numatomam ribojimui būtų galima efektyviai pradėti jį taikyti praktikoje, JANĮ projekte nustatoma (JANĮ projekto 69 straipsnio 9 dalis), kad jeigu nemokumo administratorius neapsispręs, kuriame viename juridiniame asmenyje jis lieka dirbti, bus laikoma, jog jis pasirinko tęsti veiklą tame juridiniame asmenyje, kuriame anksčiausiai buvo paskirtas administruoti nemokumo procesą. Toks kriterijus siūlomas, nes anksčiausiuose procesuose administratorius paprastai būna atlikęs daugiausia darbų, todėl tikslinga, kad būtent jis ir užbaigtų šiuos procesus. Tai leistų išvengti situacijų, kai naujai paskirtam administratoriui ar jo atsakingam darbuotojui tektų perimti senus, sudėtingus procesus, kuriuos efektyviau užbaigtų juos nuo pradžių vykdantis nemokumo administratorius.
· Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų kolegialūs organai Siekiant administracinių procedūrų supaprastinimo, siūloma atsisakyti Nemokumo priežiūros komiteto ir jo vykdomų funkcijų, t. y. priežiūros institucijai teikti nuomonę dėl priežiūros institucijos priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo administratorių veiklos priežiūra, ir poveikio priemonių apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus (siūloma JANĮ 133 straipsnį pripažinti netekusiu galios). Siūlymas remiasi geresnio reglamentavimo principais, skatinančiais atsisakyti perteklinių administracinių struktūrų, didinti sprendimų priėmimo proceso efektyvumą ir aiškumą. Siūlymas taip pat remiasi
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu byloje C‑325/20, kuris susijęs su negalimu tiesioginiu ar netiesioginiu konkuruojančių ūkio subjektų dalyvavimu kolegialiuose organuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priežiūros institucijos organuose neturėtų būti profesijos atstovų, kai sprendžiama dėl teisės užsiimti tam tikra veikla suteikimo ar panaikinimo.
Vertinant tinkamai organizuojamą nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų vykdymo funkciją, numatoma sustiprinti Nemokumo administratorių rūmų vaidmenį ir iš esmės perduoti teisę spręsti kvalifikacinių egzaminų klausimus profesinei bendruomenei. Siūloma Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisijoje daugumą balsų suteikti Nemokumo administratorių rūmams, padidinant jų atstovų skaičių iki trijų ir atsisakant Teisingumo ministerijos atstovo (JANĮ 123 straipsnio 1 dalis).
Siūloma neriboti Nemokumo administratorių garbės teismo narių kadencijų skaičiaus. Tam tikrais atvejais gali susidaryti situacijų, kai nėra galimybės paskirti vis naujų institucijų atstovų tam tikroje srityje patirties turinčių asmenų (JANĮ 147 straipsnis). 4.4 .
Nemokumo administratorių ir Nemokumo administratorių rūmų priežiūros sistemos tobulinimas · Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų taikomos poveikio priemonės
STT išvadoje konstatuojama, kad galiojantis poveikio priemonių už nemokumo administratorių pažeidimus sąrašas galimai yra per siauras, todėl sudaromos sąlygos, nustačius reikšmingų pažeidimų, nemokumo administratoriams skirti švelniausią poveikio priemonę – įspėjimą, nes teisės būti paskirtam administruoti nemokumo procesus priemonės taikymas būtų per griežtas. Tokia poveikio priemonių sistema įvardijama kaip nesubalansuota ir galinti turėti neigiamų pasekmių dėl švelniausios priemonės – įspėjimo ir gana griežtos priemonės – apribojimo dalyvauti nemokumo administratorių atrankoje taikymo. Didesnis poveikio priemonių sąrašas leistų sudaryti sąlygas veiksmingiau diferencijuoti pažeidimus ir skirti proporcingas poveikio priemones pagal pažeidimo reikšmingumą.
Remiantis STT išvados 2.1.5 ir 2.3 papunkčiais [20] , kuriais siūloma plėsti priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių poveikio priemonių sąrašą ir tokiu būdu sudaryti sąlygas efektyvesniam poveikio priemonių taikymui, siūloma išplėsti priežiūros institucijos poveikio priemonių sąrašą įtraukiant (JANĮ 136 straipsnis):
Šiuo atveju tai būtų pagrindas
teismui atstatydinti konkrečioje nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių. Šia poveikio priemone neatimama nemokumo administratoriaus teisė administruoti nemokumo procesus, tačiau būtų pagrindas nušalinti nemokumo administratorių iš konkrečių ar visų administruojamų nemokumo procesų ir paskirti naują nemokumo administratorių ;
–
teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir fizinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 1 iki 2 metų, pavedant perlaikyti kvalifikacinius egzaminus per laikotarpį, kuriuo apribojama teisė administruoti nemokumo procesus;
Pažymėtina, kad piniginės baudos taikomos ir kitų reglamentuojamų profesijų atvejais. Pavyzdžiui, teisės aktuose numatomos piniginės baudos:
–
finansų makleriams, finansų įstaigoms ir jų vadovams, finansinių priemonių rinkų dalyviams fiziniams ir juridiniams asmenims – fiziniams asmenims iki 5 milijonų eurų, juridiniams asmenims iki 5 milijonų eurų arba iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė. Taip pat įvertinta kitų Europos valstybių praktika. Pavyzdžiui, Latvijoje Nemokumo kontrolės tarnyba, be kitų poveikio priemonių, turi teisę skirti papeikimą, kuris gali būti skiriamas su bauda iki 150 eurų, papeikimą, kuris gali būti skiriamas ir su bauda nuo 150 iki 15 000 eurų [21] . Estijoje nemokumo administratoriams skiriamos baudos dydis – nuo 64 iki 6 400 eurų, Lenkijoje
Čekijoje – iki 5 000 000 Čekijos kronų (199 800 eurų). Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratoriaus atlygio dalis – bazinis atlygis – nustatoma teismo vadovaujantis Bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“, siūloma piniginės baudos dydį sieti su nemokumo administratoriui paskirto bazinio atlygio didžiausiu dydžiu, kuris gali svyruoti nuo 5 iki 50 MMA, numatant žemiausią galimą skirti piniginę baudą – 1 MMA.
Atkreiptinas dėmesys, kad JANĮ 136 straipsnyje patikslinama, kad nurodomos poveikio priemonės gali būti taikomos tiek dėl fizinių, tiek dėl juridinių asmenų nemokumo procesų administravimo. Tokiu tikslinimu siekiama teisinio aiškumo, kad poveikio priemonės taikomos dėl visų nemokumo procesų administravimo pažeidimų – fizinių asmenų bankroto ir juridinių asmenų nemokumo procesų [22] .
Siekiant aiškiai apibrėžti priežiūros institucijos taikomų poveikio priemonių skyrimo reikšmingumo kriterijus, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, vidutinio reikšmingumo arba reikšmingiems, ir užtikrinti pažeidimų vertinimo pagal reikšmingumą nuoseklumą, poveikio priemonių proporcingumą ir teisinį aiškumą nemokumo administratorių bendruomenei, siūloma JANĮ papildyti 136¹ straipsniu. Siūlomas reglamentavimas leistų išvengti skirtingos praktikos, užtikrintų vienodesnį poveikio priemonių taikymą bei prisidėtų prie didesnio skaidrumo ir sąžiningumo.
Įvertinus JANĮ įtvirtintų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių praktinį taikymą, siūloma patikslinti, kad per 3 metus nuo poveikio priemonės skyrimo vertinami nemokumo administratoriaus padaryti
nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, nes pažeidimų pasikartojimas dažniausiai nebūna susijęs su to paties pažeidimo padarymu (JANĮ 137 straipsnis). Siūloma išplėsti Nemokumo administratorių rūmų taikomų poveikio priemonių (keičiamas pavadinimas vietoj dabar galiojančio „nuobaudos“) sąrašą įtraukiant šias priemones (JANĮ 148 straipsnis):
teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus nuo 3 mėnesių iki 2 metų;
teismui atstatydinti konkrečioje nemokumo byloje paskirtą nemokumo administratorių ;
teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių ir (arba) fizinių asmenų nemokumo procesus nuo 1 iki 2 metų ir pavesti perlaikyti kvalifikacinius egzaminus per nurodytą laikotarpį. Neišlaikius kvalifikacinių egzaminų, tai būtų pagrindas nemokumo administratorių pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių ir netekti teisės administruoti nemokumo procesus. Numatomus pakeitimus, susijusius su taikomų poveikio priemonių išplėtimu, žr. 4 schemoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pakeitus šiuo metu galiojančią Nemokumo administratorių rūmų taikomą nuobaudą „pareikšti pastabą“ į poveikio priemonę „įspėjimą“, ši poveikio priemonė turės reikšmės vykdant nemokumo administratorių atranką. Pagal Nemokumo administratorių atrankos taisykles veikianti nemokumo administratorių atrankos programa vertins ir Nemokumo administratorių rūmų skirtus įspėjimus tais atvejais, kai keli nemokumo administratoriai turės vienodas atrankos koeficiento reikšmes.
Atsižvelgiant į tai, kad Nemokumo administratorių rūmai yra įstatymu įsteigta asociacija, vienijanti visus nemokumo administratorius ir vykdanti profesinės savivaldos funkcijas, ir į tai, kad JANĮ nustatyta funkcija prižiūrėti, kaip nemokumo administratoriai laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso ir kelia profesinę kvalifikaciją, siūloma papildyti Nemokumo administratorių rūmų funkcijas, pavedant nustatyti nemokumo administratorių pažeidimų nagrinėjimo tvarką, suderintą su priežiūros institucija. Tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrumą ir vienodai visiems nemokumo administratoriams taikomą galimų pažeidimų nagrinėjimą (JANĮ 142 straipsnio 10 punktas). · Nemokumo administratorių rūmams paskirtų funkcijų vykdymo užtikrinimas
STT išvadoje nurodoma neefektyvi Nemokumo administratorių atliekama Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi priežiūra. Taip pat teikiami pastebėjimai, kad priežiūros institucijos galimybės teikti nurodymus dėl atliekamų funkcijų tobulinimo neapima galimybės reikalauti, kad būtų užtikrintas Nemokumo administratorių rūmams skirtų nurodymų vykdymas.
Kadangi Nemokumo administratorių rūmams vadovaujantis JANĮ pavedamos tam tikros funkcijos, susijusios su profesijos egzaminavimu, etikos priežiūra ir kvalifikacijos vertinimu, Nemokumo administratorių rūmai yra viešojo administravimo subjektas [23] . Todėl Nemokumo administratorių rūmams galėtų būti taikoma atsakomybė skiriant pinigines baudas už įstatymu pavestų funkcijų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įgyvendinant STT išvados 2.1.4, 2.1.9 ir 2.1.10 papunkčius [24] , siūloma: Ø nustatyti priežiūros institucijos funkciją tikrinti Nemokumo administratorių rūmams įstatymu pavestų funkcijų atlikimą (JANĮ 134 straipsnio 6 punktas); Ø nustatyti galimybę skirti piniginę baudą Nemokumo administratorių rūmams (JANĮ 1371 straipsnis):
Siūlymas remiasi panašiu reguliavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kuriame reglamentuojamos administracinės baudos ir jų skyrimas valdžios institucijoms ar įstaigoms ; -
piniginės baudos dydis galėtų sudaryti, pvz., iki 10 procentų Nemokumo administratorių rūmų einamųjų metų ir praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet neviršyti 30 000 eurų; Ø siekiant aiškumo papildyti JANĮ nuostatas, nurodant, kad Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje taip pat turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (JANĮ 139 straipsnis);
Ø darbo organizavimo nustatymą ir kontrolę perduoti priežiūros institucijai (JANĮ 134 straipsnio 7 punktas (funkcijos vykdymo priežiūra įeina į bendrą priežiūros institucijos funkciją – prižiūrėti nemokumo administratorių veiklą), 142 straipsnis).
Taip pat siūloma nustatyti reikalavimą rengti ir skelbti Nemokumo administratorių rūmų vykdomos priežiūros ataskaitą (JANĮ 142 straipsnio 11 punktas). S iekiant užtikrinti trečiųjų šalių interesų apsaugą, institucijos, dalyvaujančios atliekant nemokumo administratorių profesijos reikalavimų laikymosi priežiūrą, turi apibendrinta forma viešai atskleisti savo veiklos rezultatus, o priežiūros institucija turi turėti galimybę parengti ir paskelbti viešai apibendrintą savo ir Nemokumo administratorių rūmų atliekamos kompleksinės nemokumo administratorių priežiūros metinę ataskaitą. Šiuo tikslu Nemokumo administratorių rūmai būtų įpareigojami teikti priežiūros institucijai jiems priskirtų funkcijų vykdymo ataskaitą.
Pažymėtina, kad Nemokumo administratorių sąrašai skelbiami tiek priežiūros institucijos interneto svetainėje, tiek Licencijų informacinėje sistemoje. Šiuo metu sąrašai faktiškai skelbiami abiejose vietose, nes toks reikalavimas kyla iš viešojo administravimo sistemos reguliavimo. Todėl atitinkamai patikslinamas JANĮ 134 straipsnio 1 punktas, duodant nuorodą ir į Licencijavimo informacinę sistemą. 4.5 . JANĮ sąvokos JANĮ projekte atsisakoma vyriausiojo buhalterio (buhalterio) sąvokos ir pačiame įstatyme vartojama sąvoka apskaitą tvarkantis asmuo , sąvoka „buhalterinė apskaita“ keičiama į „finansinė apskaita“ atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojamas sąvokas, tikslinamos šios JANĮ sąvokos: „Juridinių asmenų registras“ keičiamas į „Juridinių asmenų registro informacinė sistema“, „Juridinių asmenų registro tvarkytojas“ keičiamas į „Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojas“. 4.6 . FABĮ pakeitimai · Fizinių asmenų bankrotas nepriklausomai nuo turimų skolų dydžio
Nemokumo sąvoka yra viena pagrindinių fizinio asmens bankroto proceso teisinio reguliavimo komponentų, nes tik nemokus asmuo turi teisę inicijuoti bankroto procesą. FABĮ įtvirtinta kompleksinė nemokumo samprata, be kitų kriterijų, apima minimalią skolos ribą. Konkrečios fizinio asmens skolos ribos reikalavimas daro bankroto procesą pernelyg formalų, nelankstų, todėl nepalankų fiziniams asmenims, negalintiems įgyvendinti nors ir nedidelių, bet reikšmingų finansinių įsipareigojimų. Siekiant užtikrinti proceso lankstumą, atsižvelgus į fizinių asmenų bankroto proceso reglamentavimą ir praktiką skirtingose jurisdikcijose bei tarptautines rekomendacijas, FABĮ projekte siūloma keisti nemokumo sąvoką, panaikinant minimalią skolos ribą, (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Fizinių asmenų nemokumo proceso lankstumo ir prieinamumo svarba akcentuojama tiek ES, tiek tarptautinėje praktikoje. ES valstybės narės skatinamos įgyvendinti efektyvias asmenų nemokumo procedūras, pabrėžiama šių procedūrų prieinamumo svarba [25] . Pasaulio bankas akcentuoja, kad nemokumo procedūros turėtų būti prieinamos ir asmenims, kurių skolos gali būti santykinai mažos. Ataskaitoje dėl fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo nurodoma, kad dėl pernelyg didelių kliūčių pasinaudoti oficialiomis procedūromis asmenys gali likti „neoficialiai nemokūs“, o tai savo ruožtu gali lemti paskatų dalyvauti visuomenės gyvenime praradimą, nuolatinės valstybės paramos būtinybę, socialinę įtampą ir ekonominę žalą [26] .
Pažymėtina, kad dauguma ES valstybių narių, pavyzdžiui, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, minimalios fizinio asmens įsiskolinimo ribos kriterijaus netaiko. Minimalus įsiskolinimo kriterijus numatytas tik dalyje ES valstybių narių [27] . Be Lietuvos (kurioje šis kriterijus atitinka 25 MMA), šis kriterijus taikomas, pavyzdžiui, Latvijoje [28] (5 000 eurų), Kipre [29] (15 000 eurų), Rumunijoje [30]
(15 MMA). Palyginti su valstybėmis, kuriose numatytas minėtas kriterijus, Lietuvoje nustatyta aukščiausia minimalaus įsiskolinimo riba. Skirtumas tarp minimalios įsiskolinimo ribos Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse, tikėtina, ateityje gali dar didėti, atsižvelgiant į nuolatinį MMA augimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, FABĮ įsigaliojimo metu nustatyta ribinė įsiskolinimo suma šiandien yra daugiau nei 3 kartus didesnė: 2013 m. kovo 1 d. ji sudarė 25 000 litų (atitinkantį 7 246 eurus), 2021 m. sausio 1 d. – 16 050 eurų, o šiuo metu – 25 950 eurų. 25 MMA skolos riba yra itin griežta, net ir lyginant su šalimis, kuriose toks kriterijus yra nustatytas.
Siūlomu pakeitimu į fizinio asmens nemokumo sąvoką įtraukiamas papildomas vertinamasis kriterijus – asmuo gali būti pripažintas nemokiu, kai nėra pagrindo manyti, kad jis galės įvykdyti įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Šis laikotarpis turėtų būti suprantamas kaip toks, per kurį, remiantis objektyviais duomenimis apie skolininko pajamas, turimą turtą, įsipareigojimų mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes, nėra realių prielaidų manyti, kad jo finansinė padėtis galėtų iš esmės pagerėti tiek, kad būtų užtikrintas atsiskaitymas su kreditoriais. Kitaip tariant, skolininko finansiniai sunkumai neturėtų būti laikino pobūdžio.
Nacionalinių teismų praktikoje fizinio asmens nemokumas jau dabar vertinamas remiantis išsamia jo finansinės padėties analize ir ilgalaikio, o ne laikino negalėjimo vykdyti įsipareigojimus nustatymu. Teismai akcentuoja būtinybę atskirti tikrąjį nemokumą nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo ar gresiančio nemokumo. Vertinant skolininko būklę, svarbios ne tik jo skolinių įsipareigojimų apimtys ir turto kiekis, bet ir realios galimybės įvykdyti įsipareigojimus per protingą laikotarpį [31] .
Pažymėtina, kad nuolatinio pobūdžio asmens negebėjimas vykdyti įsipareigojimų, o ne laikinas jų nevykdymas, yra vienas pagrindinių nemokumo kriterijų ir kitose valstybėse, tokiose kaip Švedija [32] , Suomija [33] , Estija [34]
. Tokia kryptis leidžia orientuotis ne į formalų skolos ir turto santykį, bet į objektyvų ir individualizuotą skolininko gebėjimo atsiskaityti vertinimą, suteikiant daugiau lankstumo ir galimybę efektyviau spręsti mokumo problemas. Kartu siūloma švelninti FABĮ nustatytą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo ribą, kuri šiuo metu yra 3 metai. Praktikoje ir šiuo metu pasitaiko atvejų, kai teismai patvirtina trumpesnį nei 3 metų laikotarpio mokumo atkūrimo planą, tačiau šie atvejai yra nedažni. Vis dėlto, esant tam tikroms aplinkybėms, pvz., fizinio asmens pasikeitusi finansinė būklė, fizinio asmens liga, amžius ir pan., ir esant kreditorių pritarimui, mokumo atkūrimo plano laikotarpio riba galėtų būti nustatoma lanksčiau, t. y. iki 3 metų.
Pažymėtina, kad siūlymas atsisakyti fizinių asmenų bankroto galimybei taikomos ribos ir mokumo atkūrimo plano lankstesnio termino nustatymas atitinka ir įgyvendina Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 140 punkto nuostatą – tobulinsime asmens bankroto procedūrą, siekdami palengvinti naštą skolų turintiems žmonėms, atverti jiems galimybes imtis naujų veiklų. · STT išvados pasiūlymų įgyvendinimas [35]
Atsižvelgiant į JANĮ projekte numatomus tikslinimus dėl nemokumo administratoriams taikomų paskyrimo ribojimų bei nešališkumo reikalavimų ir siekiant nustatyti vienodai taikomus reikalavimus fizinių asmenų bankroto atveju, tikslinamas FABĮ 11 straipsnis . Pvz., atsisakoma ribojimo bankroto administratoriui būti susijusiam su kreditoriumi darbo santykiais, papildoma ribojimu būti juridinio asmens skolininku.
Siūloma nustatyti reikalavimą, kad nemokumo administratorius, teikiantis savo kandidatūrą administruoti fizinio asmens bankroto procesą, sutikime patvirtintų, kad nėra apribojimų, dėl kurių jis negali būti paskirtas, atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (FABĮ 4 straipsnio 5 dalis). Kartu siūloma suvienodinti, kad nemokumo administratoriaus teikiamas sutikimas, kaip ir JANĮ, vadinamas sutikimu-deklaracija.
Pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus skyrimo reikalavimų atitiktį FABĮ nustatytiems reikalavimams vertintų priežiūros institucija tokia pačia tvarka kaip ir juridinių asmenų nemokumo atveju. Šiuo tikslu FABĮ pildomas nuostata, kad kai nemokumo
administratoriaus kandidatūrą pasiūlo fizinis asmuo, nemokumo administratorius sutikimą-deklaraciją turi pateikti kartu su priežiūros institucijos išvada, kad nėra nustatytų nemokumo administratoriaus skyrimo apribojimų, (FABĮ 11 straipsnio 6 dalis). Jeigu fizinis asmuo nemokumo administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria nemokumo administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo priežiūros institucija. Šiuo atveju sutikimo-deklaracijos teikimo tvarka nustatyta Teismo skiriamo fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1327 „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo įgyvendinimo“ . Kartu
aiškiai įtvirtinamas pagrindas teismui atstatydinti nemokumo administratorių, jeigu jis yra pažeidęs nustatytus nešališkumo reikalavimus ir skyrimo apribojimus [36] , (papildoma FABĮ 14 straipsnio 1 dalis). Siekiant procesų efektyvumo, siūloma nustatyti, kad teismas į priežiūros instituciją dėl bankroto administratoriaus kandidatūros kreipiasi naudodamasis valstybės informacinių sistemų sąveika (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). 4.7 . ANK nustatyta vadovų atsakomybė ANK projekte siūloma atsisakyti juridinių asmenų vadovų administracinės atsakomybės už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui , atsižvelgiant į Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tarptautines rekomendacijas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 metų išaiškinime [37] , konstatuota, kad administracinė atsakomybė juridinio asmens vadovui tuo atveju, kai juridinio asmens vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo, negali būti taikoma. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje juridinio asmens vadovui numatoma pareiga inicijuoti nemokumo, o ne bankroto procesą, kaip numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Kadangi asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ANK nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose įtvirtinto reguliavimo, JANĮ nuostatos nesuteikia teisinio pagrindo bendrovės vadovą traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams praktikoje netaikoma.
Susiklosčiusi praktika dera su Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiais bei tarptautinėmis tendencijomis. Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje kaip vienas iš tikslų numatytas verslumą demotyvuojančių veiksnių mažinimas ir palankios aplinkos antrajai galimybei versle kūrimas [38]
. Pažymėtina, kad griežta juridinių asmenų vadovų atsakomybė gali atgrasyti vadovus nuo rizikos spręsti finansinius sunkumus kitais nei bankrotas būdais: sankcijų grėsmė gali lemti sprendimus, orientuotus į asmeninį vadovų saugumą, ne į juridinio asmens ilgalaikius interesus. Šiuo aspektu juridinių asmenų vadovų administracinės atsakomybės švelninimas prisidėtų prie verslumo stiprinimo. Tarptautinėse rekomendacijose pažymima, kad nesavalaikio bankroto problemos sprendimo būdai turėtų būti orientuoti į juridinių asmenų vadovų sąmoningumo didinimą, atsakomybės už įmonės finansinę būklę ugdymą [39] . Akcentuojama, kad griežtų sankcijų taikymas nėra efektyviausias būdas, siekiant skatinti nemokumo procedūras ankstyvuoju etapu [40]
. Be to, vadovo atsakomybę rekomenduojama riboti realia vadovo sukelta žala [41] . Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, išlieka galimybė reikalauti vadovo atsakomybės civilinio proceso tvarka, jei jis laiku neinicijavo nemokumo proceso ir tuo sukėlė žalą kreditoriams. 4.8 . Subjektai, kuriems taikomi korupcijos prevencijos principai Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, tam tikroms asociacijoms suteikiami įgaliojimai įgyvendinti teisės aktų nuostatas, kurios susijusios su profesinės savivaldos įgyvendinimu, (pvz., Nemokumo administratorių rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Advokatų rūmai, Architektų rūmai, Lietuvos Respublikos odontologų rūmai).
Šioms asociacijoms teisės aktais priskiriamos tam tikros funkcijos, susijusios su profesijos priežiūra, pvz., profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės etikos kodekso taikymo priežiūros, kvalifikacinių egzaminų organizavimo ir kt. Šios profesinės organizacijos yra viešojo administravimo subjektai, kurioms taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokioms profesinėms organizacijoms turėtų būti taikomi tokie patys veiklos standartai kaip ir kitiems viešojo administravimo funkcijas vykdantiems subjektams, ypač korupcijos prevencijos srityje.
Dažnu atveju tokios profesinės organizacijos nėra atskaitingos jokiai kontroliuojančiajai institucijai, veiklą vykdo savarankiškai, joms pagal Korupcijos prevencijos įstatymą nėra taikomas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, korupcijos rizikos analizė gali būti atliekama viešojo sektoriaus subjektų veiklos srityse. Kadangi, pagal galiojantį reguliavimą, profesinės organizacijos nėra kontroliuojamos ar įpareigotos kurti korupcijai atsparios aplinkos, taikyti konkrečių korupcijos prevencijos priemonių, siūloma tikslinti Korupcijos prevencijos įstatyme įtvirtintą viešojo sektoriaus subjektų apibrėžtį, kuri apimtų
asociacijas, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai yra suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu ES teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi. Kartu KPĮ vartojamos sąvokos suderinamos su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas reguliavimas leis užtikrinti veiksmingesnes nemokumo procedūras, didins pasitikėjimą nemokumo administratoriaus profesija.6
. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtos įstatymų nuostatos dėl nemokumo administratorių paskyrimo, papildomų nešališkumo reikalavimų, draudimo pirkti paslaugas iš susijusių asmenų išplėtimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir gali būti teigiamai vertinamos antikorupciniu požiūriu.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų įstatymų įgyvendinimas siejamas su teigiama įtaka verslo sąlygoms ir verslo plėtrai, nes turėtų prisidėti prie teigiamos įtakos kreditoriams, darbuotojams, įmonių dalyviams, investicinei aplinkai ir visai šalies ekonomikai.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų
projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos suderintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir ES dokumentams.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės: –
pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“;
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės:
Audito, vertinimo ir nemokumo informacinei sistemai (toliau – AVNIS) patobulinti, naujoms funkcijoms bei informacinių sistemų sąsajoms, siekiant užtikrinti nemokumo administratorių paskyrimo ribojimų laikymąsi (jeigu tam bus poreikis), įdiegti, taip pat numatant naujo juridinį asmenį apibūdinančio kriterijaus įvedimą. Numatomas poreikis sukuriant skaitmeninius sprendimus 175 tūkst. eurų ir 39 tūkst. eurų kiekvienais metais susijusio skaitmeninio įrankio vystymui, naudojimui ir palaikymui užtikrinti;
Šiuo metu ne visos institucijos yra pateikusios konkretų papildomų lėšų poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų nuostatų įgyvendinimas numatomas vėlesniu laikotarpiu, tikslūs skaičiavimai bus atliekami vėliau ir bus įtraukti į valstybės biudžeto planavimo procesą bei atitinkamus lėšų poreikio vertinimus.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai: „nemokumas“, „bankrotas“, „fizinių asmenų bankrotas“, „nemokumo administratorius“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] kra-isvada-nemokumo-administratoriai-2024-01-08.pdf (stt.lt) .
77Tobulinsime ir skaidrinsime įmonių restruktūrizavimo ir bankroto, taip pat ir fizinių asmenų bankroto procedūras.
140Tobulinsime asmens bankroto procedūrą, siekdami palengvinti naštą skolų turintiems žmonėms, atverti jiems galimybes imtis naujų veiklų.
[3]
Nemokumo priežiūros komitetas yra priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais. [4] STT išvados 20 ir 69 psl.: 3.2. Nustatyti nemokumo administratoriaus atrankos ir paskyrimo apribojimai per siauri ir apima ne visus atvejus, dėl kurių nemokumo administratorius gali būti šališkas, priklausomas arba turėti privačių interesų nemokumo procese . [5] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“. [6]
Legislative Guide on Insolvency 106, 113 p.: absoliutus draudimas perleisti turtą susijusiems asmenims nėra būtinas, tačiau tokie sandoriai turi būti kruopščiai patikrinami ir prižiūrimi, taikant aukštesnius vertinimo bei atskleidimo standartus. [7] STT išvados 69 psl. ir nuo 50 psl. [8] STT išvados 69 ir 45 psl. (2.2 papunktis). [9] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024. [10] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria suderinami tam tikri bankroto teisės aspektai – Dalinis bendras požiūris, dok. 16283/24. [11] Vokietijos nemokumo įstatymas, https://www.gesetze-im-internet.de/inso/ . [12] Suomijos bankroto įstatymas, https://finlex.fi/fi/lainsaadanto/2004/120 . [13]
2025 m. birželio 26 d. duomenimis:
. [14] https://www.youtube.com/watch?v=wnX0S78YBoI&t=2351s . [15] Parduoto turto vertė yra turto pardavimo kaina, tačiau JANĮ 98 straipsnyje vartojama tokia sąvoka, atsižvelgiant į tai, kad straipsnyje nuostatos apima ir perduodamo turto vertę, kurią nustato turto vertintojas. [16] Galima maksimali suma bankroto proceso administravimo išlaidoms ir kintamajam atlygiui. [17] Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1014-553/2020. [18] STT išvadoje nuo 27 psl.: 3.4. Nepakankama pažeidimų dėl galimo JANA manipuliavimo atrankos rodikliais ir FANA galimai fiktyvių darbo santykių su JANA, galėjusių nulemti geresnius nemokumo administratorių atrankos rodiklius, priežiūra ir kontrolė. [19]
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 22 d. nutarimas Nr. 117 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“. [20] STT išvados 69 psl., taip pat 4 dalis: Korupcijos rizika nemokumo administratorių veiklos priežiūros srityje. [21] Nemokumo administratorių priežiūros sistemų bei nuobaudų taikymo Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse apžvalga
, https://avnt.lrv.lt/public/canonical/1737454590/687/2024_m._Nemokumo_administratoriu_prieziuros_sistema_bei_nuobaudu_taikymas_Lietuvoje_ir_aplinkinese_valstybese.pdf. [22] FABĮ 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bankroto administratoriaus veiklos priežiūrai atlikti mutatis mutandis taikomos JANĮ III dalies nuostatos. [23] Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas: Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas: asociacijoms, kurios veikia pagal atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais. [24] STT išvados 69 psl. [25]
2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) ;
European Commission: Directorate-General for Justice and Consumers, University of Leeds, Dahlgreen, J., Brown, S., Keay, A. K. et al., Study on a new approach to business failure and insolvency – Comparative legal analysis of the Member States’ relevant provisions and practices, Publications Office, 2016, https://data.europa.eu/doi/10.2838/87512 . [26]
World - Working group for the treatment of the insolvency of natural persons (English). Washington, D.C.: World Bank Group, p. 67, https://documents.worldbank.org/en/publication/documents-reports/documentdetail/120771468153857674/world-working-group-for-the-treatment-of-the-insolvency-of-natural-persons . [27] https://e-justice.europa.eu/topics/money-monetary-claims/insolvency-bankruptcy_en . [28] Latvijos nemokumo įstatymas (Maksātnespējas likums), https://likumi.lv/ta/id/214590-maksatnespejas-likums . [29] Kipro bankroto įstatymas (Νόμος περί Πτωχεύσεως, Κεφάλαιον 5), https://www.cylaw.org/nomoi/enop/non-ind/0_5/full.html . [30] Legea nr. 151/2015 privind procedura insolvenței persoanelor fizice, https://legislatie.just.ro/Public/DetaliiDocument/169194 . [31]
https://lat.lt/data/public/uploads/2018/01/apzvalga_fiziniu_asmenu_bankroto_bylose.pdf. [32] https://e-justice.europa.eu/topics/money-monetary-claims/insolvency-bankruptcy/se_en . [33] https://e-justice.europa.eu/topics/money-monetary-claims/insolvency-bankruptcy/fi_en . [34] Estijos bankroto įstatymas (Pankrotiseadus), https://www.riigiteataja.ee/en/eli/ee/511072014018/consolide/current . [35] STT išvados 2.1.3 papunktis. [36] STT išvados 10 psl., 1.4 papunktis. [37] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024. [38]
76Siekdami skatinti verslumą ir mažinti demotyvuojančių veiksnių, tokių kaip nesėkmės baimė, įgyvendinsime ankstyvojo perspėjimo sistemos modelį, padėsiantį išsaugoti sunkumus patiriančius verslus ir kurti palankią aplinką antrajai verslo galimybei.
[39] World Bank Principles for Effective Insolvency and Creditor/Debtor Regimes, p. 18: https://documents1.worldbank.org/curated/en/391341619072648570/pdf/Principles-for-Effective-Insolvency-and-Creditor-and-Debtor-Regimes.pdf. [40] UNCITRAL Legislative Guide on Insolvency Law, Part Four, 2019, p. 25: https://uncitral.un.org/sites/uncitral.un.org/files/media-documents/uncitral/en/19-11273_part_4_ebook.pdf. [41] Ten pat, p. 26.